Byla A2-534-1025/2017
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje išnagrinėjusi pareiškėjo L. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. M. ir UAB „Noble group“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 pagal ieškovės I. M. (pradinis ieškovas BUAB „Rąstinės pirtys“) ieškinį atsakovui L. G., trečiasis asmuo UAB „Noble group“ dėl įsiskolinimo priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą, sumažinti priteistą sumą 3427,59 Eur trūkumų šalinimo ir 400,00 ekspertizės išlaidų, priteisiant iš jo 539,88 Eur skolos, 22,33 Eur delspinigių, 32,00 Eur už advokato paslaugas ir procesines palūkanas. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atlikta pagalbinio pastato-pirties, kurį pastatė ieškovas UAB „Rąstinės pirtys“ ekspertizė, kuri būtų pakeitusi sprendimo esmę, todėl pateikia 2016-04-14 gautą ekspertizės aktą, iš kurio paaiškėjo nauja aplinkybė, jog defektų šalinimo suma 3427,59 Eur ir ieškovas sunaudojo mažiau medžio sienojų. Nurodo, jog visą bylos nagrinėjamą teigė, jog pastatytas pastatas - pirtis yra su trūkumais ir reikalavimo pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau teismai atsisakė ją skirti, todėl jo kaltės, jog šis ekspertizės aktas nebuvo pateiktas anksčiau, nėra. Pasibaigus bylai ir pradėjus vykdyti teismo sprendimą, kreipėsi į ekspertus ir buvo pateikta išvada, jog pagalbinio pastato - pirties sumontuotų rąstinių sienų kokybė nepatenkinama, remonto darbams atlikti reikalinga 3427,59 Eur, rąstinių sienų faktinis plotas 132,30 kv.m. Taigi tapo akivaizdu, jog teismų išvados, kad defektai buvo ištaisyti, neatitinka realybės. Apie naujas aplinkybes sužinojo 2016-04-14, kai gavo ekspertizės aktą.

3Suinteresuotas asmuo (pradinis ieškovas) BUAB „Rąstinės pirtys“ atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka, argumentuodamas, tuo, jog nėra teisinių pagrindų proceso atnaujinimui, t.y. nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą.

4Suinteresuotas asmuo (naujas ieškovas) I. M. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) UAB „Noble group“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

6Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

7Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.

8Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ? dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo yra išaiškina, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

9Iš bylos, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, medžiagos matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 ginčo dalykas – 4367,47 Eur skola už atliktus rangos darbus susidariusi atsakovui L. G. 2010-12-20 rangos sutarties bei 2011-08-09 papildomo susitarimo pagrindu. 2015-04-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu ieškovo BUAB „Rąstinės pirtys“ ieškinį atsakovui L. G., trečiasis asmuo UAB „Noble group“, dėl įsiskolinimo priteisimo, tenkino iš dalies, tai yra priteisė iš atsakovo L. G. 4367,47 Eur skolą už rangovo atliktus rangos darbus, 180,68 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4367,47 Eur sumos nuo 2014-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 261,53 Eur advokato pagalbai apmokėti ieškovo BUAB „Rąstinės pirtys“, naudai.

10Pareiškėjas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015, 2015-09-18 nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija vertino tai, jog ginčas kilo dėl kelių pagrindinių aspektų: 1) dėl užsakovo (atsakovo), nepriėmusio rangos darbų, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu; 2) dėl atliktų darbų apmokėjimo; 3) dėl šalių pareigos įrodinėti, kad statybos darbai yra realiai (ne) atlikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, faktinių bylos duomenų visetą, remdamasi išdėstytu teisiniais rangos (statybos rangos) aspektais, konstatavo, kad atsakovas yra gavęs baigtą rangos darbų rezultatą iš rangovo, tačiau už perduotą jam rangos darbų rezultatą su rangovu iki šiol nėra atsiskaitęs. Ieškovas, prašydamas priteisti ginčo skolą, įrodė, kad jis atliko ginčo rangos darbus, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą, o atsakovas neįrodė, jog už rangos darbus su rangovu yra atsiskaitęs.

11Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, jog pareiškėjas (atsakovas), nesutikdamas su Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi, teikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-12-21 nutartimi atsisakė priimti.

12Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-02 nutartimi civilinėje byloje 2VP-2869-586/2016 pakeitė pradinį išieškotoją BUAB „Rąstinės pirtys“ pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-102-903/2015 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. G., naujuoju išieškotoju I. M., nes 2016-06-27 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius BUAB „Rąstinės pirtys“ perleido naujajam kreditoriui I. M. reikalavimo teisę į skolininko L. G. skolą.

13Šiuo atveju spręstinas klausimas – ar paaiškėjo naujos, esminės bylos aplinkybės, kurių pareiškėjas L. G. nežinojo, neturėjo ir negalėjo jomis remtis teismo procese, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas.

14Pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atlikta ekspertizė, kuri būtų pakeitusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimo esmę, todėl po bylos išnagrinėjimo atliktus ekspertizę ir gavus 2016-04-14 ekspertizės aktą, iš kurio pareiškėjui paaiškėjo nauja aplinkybė, jog statinio - pirties defektų šalinimo suma 3427,59 Eur bei buvo sunaudota mažiau medžio sienojų.

15Peržiūrėjus civilinės bylos Nr. 2-102-903/2015 medžiagą nustatyta, kad 2014-10-28 atsakovas L. G. pareiškė teismui prašymą skirti statinio ekspertizę, atsakant į klausimus ar pastatyta pirtelė turi darbų atlikimo trūkumų ir kokia trūkumų šalinimo kaina bei kiek kvadratinių metrų medžio sienojų panaudota pirtelės statybai, ekspertizę pavesti atlikti UAB „Skena“, kuri informavo, jog statinio ekspertizę atliktų už 1500,00 Lt (434,43 Eur) (b. l. 97-100). 2014-10-31 ieškovas BUAB „Rąstinės pirtys“ prašė atsakovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmesti (b .l. 107). 2015-03-20 atsakovas prašymu prašė ieškovui skirti baudą ir pakartotinai išreiškė prašymą skirti statinio ekspertizę (b. l. 130). 2015-03-25 teismo posėdžio metu atsakovas L. G. atsisakė ekspertizės, motyvuodamas tuo, kad iš ieškovo neatgaus už ekspertizę sumokėtų pinigų ( b.l. 116). Atsakovas L. G., skųsdamas 2015-04-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, nurodė, jog jis neatsisakė ekspertizės dėl apmokėjimo, o prašė eksperto išlaidas apmokėti lygiomis dalimis kartu su ieškovu (b. l. 158). Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-18 nutartyje įvertino atsakovo prašymą skirti ekspertizę byloje ir nurodė, jog L. G., siekdamas rangovo panaudotų medžio sienojų kiekio nustatymo (prašė (-o) skirti ekspertizę), argumentuodamas, jog sienojų plotas yra faktiškai mažesnis (yra 123 kv. m.), o rangos sutartimi šalys numatė – 170 kv. m. sienojų ploto, neįrodė, jog 2011-10-11 bei 2011-11-09, iš esmės konkliudentiniais veiksmais priimdamas rangos darbus (jų rezultatą), atsakovas L. G. šio akivaizdaus (galimo vizualiai pastebėti sienojų ploto trūkumo, nes atsakovas žinojo, kokie rangos sutartimi numatyti statinio vidaus ir išorės išmatavimai turi būti) trūkumo negalėjo pastebėti ir /ar neturėjo galimybės patikrinti, ar statinio išorės ir vidaus išmatavimai atitinka rangos sutarties objektui numatytus. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog konkretus sienojų plotas rangos sutartimi nebuvo nustatytas, sutariant, jog šis plotas bus apie 170 kv. m. (rangos sutarties 1.1 p.). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog atsakovas nesumokėjo už perduotus darbus likusios pinigų sumos rangovui ir tik rangovui inicijavus ginčo nagrinėjimą teisme pareiškė formalias, abstrakčias pastabas (nereiškė jokių pretenzijų dėl rangos darbų po 2011-11-09, tačiau formuluoja abstraktų klausimą ekspertui – ar statinys turi darbų atlikimo trūkumų?), tokiu būdu iš esmės vilkino ir vilkina atsiskaitymą su ieškovu, o ne siekia greito ir tinkamo atsiskaitymo. Duomenų, jog atsakovas dėl neva rangos darbų trūkumų patyrė ir/ar patiria žalą, byloje nenustatė.

16Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnio 1, 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi ekspertu civiliniame procese gali būti asmuo, turintis specialių žinių tam tikrose srityse (reikiamą kvalifikaciją) išvadai duoti. Pažymėtina, kad CPK 212 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta blanketinė teisės norma, pagal kurią Civiliniame kodekse nurodytais atvejais gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo ir ekspertizės atlikimo tvarka. Civiliniame procese nėra nustatyto imperatyviojo reikalavimo skirti teismo ekspertizę atsižvelgiant tik į Teismo ekspertizės įstatymą, šį įstatymą galima taikyti tiek, kiek jis neprieštarauja CPK nuostatoms, t. y. ekspertizės skyrimas civiliniame procese reglamentuojamas daugiau dispozityviųjų teisės normų, ir ekspertizė skiriama, atsižvelgiant į dalyvaujančių asmenų nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2006).

17Šiuo atveju, atsakovas L. G. teigia, jog bylos nagrinėjimo metu kelis kartus prašė atlikti teismo ekspertizę, tačiau teismas jo prašymo netenkino, todėl ne dėl jo kaltės nebuvo atlikta ekspertizė. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesys, jog 2015-03-25 teismo posėdžio metu pats L. G. atsisakė ekspertizės. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos CPK 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus pateikia abi šalys, avansą moka abi šalys lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju, prašymus byloje paskirti ekspertizę pareiškė tik pareiškėjas (atsakovas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas žinojo dėl ko vyksta ginčas ir teismui nepaskyrus statinio ekspertizės atsakovas siekdamas įrodyti tam tikras aplinkybes, susijusias su statiniu, galėjo imtis aktyvių veiksmų ir savo iniciatyva teikti įrodymus, kreipdamasis į ekspertus, ir pateikti ekspertų išvadas, tačiau tokių veiksmų neatliko.

18Civilinio proceso įstatymas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti įrodymus ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Pareiškėjas, kaip protinga ir sąžininga šalis, galėjo imtis aktyvių veiksmų ir jau 2011-10-11 atlikti statinio ekspertizę ir ją pateikti teismui, siekiant įrodyti, jog darbai dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas, galimai atlikti netinkamai, tačiau jos visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neatliko. Teismo vertinimu pareiškėjo iniciatyva užsakyta ir atlikta statinio ekspertizė ir jos pateikimas kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, o ne teismo proceso metu nagrinėjant iš bylą esmės, rodo, jog šis įrodymas pareiškėjo sąmoningai buvo neteiktas.

19Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taigi teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams yra šalies teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė nėra savitikslė, ja įgyvendinamas rungtyniškumo principas ir užtikrinama, kad byla bus išnagrinėta operatyviai ir teisingai. Priešingas aplinkybių vertinimas sudarytų prielaidas šaliai, kuri proceso metu nepasinaudojo viena iš savo teisių teikti įrodymus ir prieštaravimus, iš naujo kvestionuoti įrodymų vertinimą bei jį iš esmės atnaujinti, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

20Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). Akcentuotina ir tai, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

21Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateiktas ekspertizės aktas ir jame padarytos išvados nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kadangi nurodytos išvados galėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pastatas-pirtis buvo pastatyta ir pareiškėjui perduota 2011-10-11, tačiau pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių darbų trūkumus neteikė, o ekspertizės aktą pateikė praėjus penkeriems metams po darbų atlikimo ir jų perdavimo naudotis pareiškėjui. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad ekspertizės išvados pagrindu atsiradę faktai yra sąlygoti pačio pareiškėjo veiksmų.

22Pažymėtina, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo įrodymo pateikimą, tačiau ir užfiksavimą naujo įrodymo turinyje tokių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo pateiktas ekspertizės aktas yra naujai atsiradęs ir teikiamas įrodymas, kuris neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šis įrodymas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kurie buvo ir galėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos eksperto išvados reikšmė ginčo išsprendimui negali būti laikoma neabejotina ir neginčytina, t. y. negalima daryti išvados, jog šio įrodymo pateikimas bylą išnagrinėjusiam teismui neabejotinai sąlygotų priešingo teismo sprendimo priėmimą.

23Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į ekonomiškumo, koncentruotumo bei protingumo principus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

24Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus ir nagrinėjamu atveju jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje, todėl atsisakytina atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindu.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

Nutarė

26

27pareiškėjo L. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1166-867/2011 netenkinti.

28Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, rašytinio... 2. pareiškėjas L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu... 3. Suinteresuotas asmuo (pradinis ieškovas) BUAB „Rąstinės pirtys“... 4. Suinteresuotas asmuo (naujas ieškovas) I. M. atsiliepimo... 5. Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) UAB „Noble group“ atsiliepimo į... 6. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas. ... 7. Lietuvos Respublikos CPK 8. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366... 9. Iš bylos, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, medžiagos matyti,... 10. Pareiškėjas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 11. Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, jog... 12. Iš Lietuvos teismo informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatyta, kad... 13. Šiuo atveju spręstinas klausimas – ar paaiškėjo naujos, esminės bylos... 14. Pareiškėjas pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad bylos... 15. Peržiūrėjus civilinės bylos Nr. 2-102-903/2015 medžiagą nustatyta, kad... 16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos... 17. Šiuo atveju, atsakovas L. G. teigia, jog bylos... 18. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja byloje dalyvaujančius asmenis... 19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 20. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai... 21. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą... 22. Pažymėtina, kad aplinkybių naujumas reiškia ne vien formaliai naujo... 23. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas... 24. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 3 dalimi, teismas... 26. ... 27. pareiškėjo L. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo... 28. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti...