Byla 3K-3-373/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei L. M. dėl naudojimosi žemės sklypu bei statiniais tvarkos pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, kurios laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), bendraturčiai bei tuo metu valstybei priklausiusio žemės sklypo naudotojai E. K., J. K. (ieškovės tėvai) ir L. M. (atsakovė) susitarė dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarkos. E. K. ir J. K. mirus, E. K. priklausiusią namų valdos dalį paveldėjo ieškovė R. J., o J. K. – atsakovė L. M.. Ieškovė 2007 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą žemės sklypo ir garažo naudojimosi tvarką, pripažinti jai teisę atlikti gyvenamojo namo verandos rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo, priteisti iš atsakovės turtinės žalos, padarytos savavališku bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų nugriovimu ir ventiliacijos vamzdžio nupjovimu, atlyginimą. Atsakovė priešieškiniu prašė iš dalies pakeisti Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais bei žemės sklypu.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: pakeitė Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą žemės sklypo ir garažo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, pripažino ieškovei teisę atlikti gyvenamojo namo verandos rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės nuostolių už ventiliacijos vamzdžio nupjovimą ir katilinės nugriovimą atlyginimą; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 1 d. nutartimi tenkino atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą: teismo sprendimo dalį, kuria pakeista Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą planą, pakeitė ir naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką nustatė pagal atsakovės pateiktą planą; teismo sprendimo dalis, kuriomis pakeista naudojimosi garažu tvarka ir pripažinta ieškovės teisė atlikti gyvenamojo namo verandos rekonstrukcijos darbus, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė; teismo sprendimo dalis, kuriomis išspręsti ieškovės reikalavimai atlyginti turtinę žalą, paliko nepakeistas.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 1 d. nutarties dalis dėl naudojimosi žemės sklypu ir garažu tvarkos, dėl šių dalių paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą; o teismo nutarties dalis dėl verandos rekonstrukcijos ir turtinės žalos atlyginimo paliko nepakeistas. Spręsdama dėl naudojimosi garažu tvarkos nustatymo, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės (įpėdinės) teisė naudotis jai su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu garažu nėra varžoma ankstesnių bendraturčių susitarimo, nes byloje nenustatyta, jog Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovės tėvų ir atsakovės taikos sutartis dėl ginčo namų valdos žemės sklypo ir jame esančių statinių naudojimosi tvarkos, buvo įregistruota Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Spręsdama dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas ankstesnių bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir nustatydamas naudojimosi juo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą projektą, atsižvelgė į įvykusius svarbius pokyčius, kurie lėmė anksčiau nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimą, bei pagrįstai pripažino, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis, labiau atitinka abiejų šalių interesus ir išlaiko jų interesų pusiausvyrą.

10Pareiškėja L. M. 2010 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su naudojimosi turtu tvarkos nustatymu, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo dalį dėl šių reikalavimų ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti atsakovės L. M. priešieškinio reikalavimą iš dalies pakeisti Kauno miesto Požėlos rajono teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą naudojimosi turtu tvarką pagal atsakovės projektą. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodydama, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma aplinkybė, jog Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartis dar 1988 m. liepos 14 d. įregistruota viešame registre, t. y. pažymėta RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

12Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009, spręsdamas, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė neturi nei naujumo požymio, nei esminės reikšmės bylos baigčiai. Teismas konstatavo, kad 1988 m. balandžio 20 d. teismo nutartis bei jos pažymėjimas RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure 1988 m. liepos 14 d. nėra ir negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes šis dokumentas su žyma buvo byloje tiek ją nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine ir kasacine tvarka, t. y. 1988 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašas su inventorizacijos biuro žyma buvo pateiktas teismui kartu su ieškiniu, teismai vertino šį dokumentą kaip įrodymą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra esminė, nes šalys neginčijo teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutarties, o prašė pakeisti šia nutartimi nustatytą naudojimosi turtu tvarką.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl nutarties įregistravimo nėra esminė ar naujai paaiškėjusi. Teisėjų kolegijos nuomone, 1988 m. balandžio 20 d. nutarties įregistravimas RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure neatėmė šalių teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (CPK 5 straipsnis, CK 1.138 straipsnis), nes abi šalys, atsižvelgdamos į pokyčius (nuosavybės teise šalių valdomas žemės sklypo dalis po to, kai buvo nugriauta bendra katilinė), ieškiniu ir priešieškiniu siekė pakeisti 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą žemės sklypo bei jame esančių gyvenamojo namo, kitų statinių naudojimosi tvarką. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad VĮ Registrų centro 2010 m. rugsėjo 6 d. raštas patvirtina, jog juridinis faktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal 1988 m. balandžio 20 d. teismo nutartį Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija sprendė, kad negali būti remiamasi pareiškėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J., J. R. skundą (bylos Nr. 3K-3-198/2007), nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamos bylos aplinkybės.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu pareiškėja L. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 2 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimti naują sprendimą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Nepagrįsta teismų išvada, kad nurodyta aplinkybė dėl nutarties įregistravimo nelaikytina nauja, nes iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties turinio matyti, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija neįvertino byloje egzistavusios faktinės aplinkybės, jog Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartis buvo 1988 m. liepos 14 d. pažymėta RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Tai reiškia, kad registravimo faktas teisėjų kolegijai nebuvo žinomas.
  2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra esminė, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nežinomas faktas dėl nutarties įregistravimo lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Kasacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje sprendė, kad ankstesnių bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi turtu tvarkos negalioja asmenims, kurie vėliau tapo teisių perėmėjais, nes buvusių bendraturčių susitarimas nebuvo įregistruotas miesto valdymo institucijoje. Aplinkybę, kad nurodyta 1988 m. balandžio 20 d. nutartis buvo įregistruota, patvirtina VĮ Registrų centro 2010 m. vasario 1 d. pažyma. Šios nutarties įregistravimas 1988 m. liepos 14 d. atitiko tuo metu galiojusias teisės normas, todėl kasacinis teismas negalėjo remtis pakartotiniu nutarties įregistravimu 2007 metais.
  3. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad negali būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007. Tiek pastarojoje byloje, tiek šioje byloje paaiškėjo nauja esminę reikšmę bylai turinti aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nepastebėjo reikšmingos faktinės aplinkybės, egzistavusios priimant nutartį.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) R. J. prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Jos nuomone, kasatorė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai nebuvo žinomas 1988 m. balandžio 20 d. nutarties įregistravimo 1988 m. faktas, nes VĮ Registrų centro 2010 m. rugsėjo 6 d. raštas patvirtina, jog 1988 m. balandžio 20 d. teismo nutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2007 m. spalio 1 d. Be to, nė viena iš šalių išnagrinėtoje byloje nesirėmė kasatorės nurodyta 1988 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi, abi šalys prašė pakeisti ja nustatytą naudojimosi turtu tvarką. Tai reiškia, kad 1988 m. nustatyta naudojimosi turtu tvarka abiem šalims buvo žinoma, bet neatitiko jų poreikių.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

20Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako byloje keliamais klausimais dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą paaiškėjus naujų esminių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), aiškinimo bei taikymo.

21Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą

22Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorė neįrodė, jog jos nurodoma aplinkybė - Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutarties pažymėjimas RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure – atitinka pirmiau nurodytus kriterijus.

24Pirma, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010).

25Nagrinėjamu atveju kasatorė, nesutikdama su teismų išvadomis, kad jos nurodyta aplinkybė nėra nauja, kasaciniame skunde teigia, jog civilinę bylą, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, nagrinėjusiai kasacinio teismo teisėjų kolegijai nebuvo žinomas Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutarties registravimo faktas, nes šio fakto kolegija neįvertino. Ši aplinkybė neatitinka naujumo kriterijaus, nes vienas iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių yra tas, kad tokia aplinkybė nėra žinoma ir negali būti žinoma pareiškėjui, o ne bylą nagrinėjusiam teismui. Šioje byloje kasatorė, nurodydama nutarties pažymėjimo aplinkybę, remiasi Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutarties nuorašuose matomu spaudu dėl šios nutarties pažymėjimo. Teismai nustatė, kad toks nutarties nuorašas su spaudu buvo pateiktas kartu su ieškiniu dėl naudojimosi turtu tvarkos pakeitimo. Taigi šia aplinkybe kasatorė galėjo remtis civilinę bylą Nr. 2-704-584/2009 dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo nagrinėjant iš esmės, nes nutarties nuorašas su spaudu yra bylos medžiagoje ir galėjo būti matomas tiek bylos šalims, taigi – ir kasatorei, tiek bylą nagrinėjusiems teismams.

26Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004). Taigi procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

27Nagrinėjamu atveju kasatorė Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutarties registracijos fakto esminę įtaką teismų priimtiems procesiniams sprendimams grindžia nurodydama, kad, neįvertinęs šios aplinkybės, kasacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje nepagrįstai sprendė dėl ankstesnių bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos negaliojimo asmenims, kurie vėliau tapo buvusių bendraturčių teisių perėmėjais. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai pagrįstai nepripažino šių kasatorės argumentų turinčiais esminę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-704-584/2009. Teismai nustatė, kad šalys neginčijo teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutarties, o prašė pakeisti ja nustatytą naudojimosi turtu tvarką. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad 1988 m. balandžio 20 d. nutarties įregistravimas RTIB Kauno tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure neatėmė šalių teisės kreiptis į teismą kilus ginčui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Naudojimosi turtu tvarka išnagrinėtoje byloje buvo pakeista teismams nustačius pasikeitusias faktines naudojimosi turtu tvarkai aktualias aplinkybes bei įvertinus šiuos pokyčius. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties turinio matyti, kad, spręsdama dėl naudojimosi turtu tvarkos, teisėjų kolegija rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios leido pripažinti ieškovės pasiūlytą naudojimosi turtu tvarkos variantą racionalesniu, labiau atitinkančiu abiejų šalių interesus ir išlaikančiu jų interesų pusiausvyrą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, keldama klausimą dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, iš esmės nesutinka su bylą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo nagrinėjusios kasacinio teismo teisėjų kolegijos išvadomis ir bylos įrodymų vertinimu. Pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl kasatorės argumentai dėl netinkamai įvertintų įrodymų ir dėl to priimto, jos nuomone, nepagrįsto procesinio sprendimo, negali būti nagrinėjami.

28Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta ir kasacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nesirėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007. Grįsdama būtinybę remtis šia nutartimi, kasatorė nurodo, kad tiek pastarojoje byloje, tiek šioje paaiškėjo nauja esminę reikšmę bylai turinti aplinkybė. Tačiau, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, kad kasatorės nurodyta aplinkybė nėra nauja ir esminė, teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi, kaip pagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas, nesutampa šios ir kasatorės nurodomos bylos aplinkybės.

29Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009 paliktas nepakeistas, konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31Priėmus procesinį sprendimą kasatorės nenaudai, iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kitai šaliai bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93, 96, 98 straipsniai). Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) ieškovė sumokėjo advokatui 1815 Lt (b. l. 128). Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, mažintina iki 1000 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – iš viso 40,13 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti R. J. (asmens kodas ( - ) iš pareiškėjos L. M. (asmens kodas ( - ) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

35Priteisti valstybei iš pareiškėjos L. M. (asmens kodas ( - ) 40,13 Lt (keturiasdešimt litų 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybių, kurios laikytinos naujai... 6. Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį iš... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 10. Pareiškėja L. M. 2010 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 12. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė... 13. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu pareiškėja L. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) R. J. prašo... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako byloje keliamais klausimais... 21. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti... 22. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios ir... 24. Pirma, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai... 25. Nagrinėjamu atveju kasatorė, nesutikdama su teismų išvadomis, kad jos... 26. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių... 27. Nagrinėjamu atveju kasatorė Kauno miesto Požėlos rajono teismo 1988 m.... 28. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta ir kasacinio... 29. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 31. Priėmus procesinį sprendimą kasatorės nenaudai, iš jos priteistinas... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 34. Priteisti R. J. (asmens kodas ( - ) iš pareiškėjos L. M. (asmens kodas ( - )... 35. Priteisti valstybei iš pareiškėjos L. M. (asmens kodas ( - ) 40,13 Lt... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...