Byla 2A-1758-480/2016
Dėl netesybų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gama-T“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1348-894/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gama-T“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, dėl netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 21 316,00 Eur netesybas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. sausio 14 d. AB „Lietuvos dujos“ sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2009-4 su atsakove dėl atsakovės gamyklos ( - ), dujofikavimo. Pagal sutartį buvo parengtas investicinis projektas ir AB „Lietuvos dujos“ lėšomis nutiestas dujotiekis iki minėto objekto, t. y. ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė. Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo kiekvienais metais laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. suvartoti tam tikrą gamtinių dujų kiekį, 2014 m. pagal sutarties priedą Nr. 1 dujofikuotame objekte turėjo būti suvartota 300 000 m3 gamtinių dujų, tačiau įsipareigojimų atsakovė neįvykdė ir sutartyje numatyto gamtinių dujų kiekio nesuvartojo. Atsakovei nevykdant sutarties, už 2014 m. pagal sutarties 23 punkte nurodytą formulę, apskaičiuotos netesybos, kurios sudaro 21 316,00 Eur. 2015 m. vasario 25 d. atsakovei buvo išsiųstas raginimas susimokėti netesybas, tačiau atsakovė geranoriškai netesybų mokėti nesutiko, nors pasirašydama sutartį patvirtino, kad sutinka su tokia netesybų skaičiavimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepasirašė 2015 m. gegužės 28 d. jai išsiųsto susitarimo dėl Prijungimo sutarties nutraukimo, ieškovė 2015 m. birželio 10 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, informuodama, kad sutartis laikoma toliau galiojančia ir pagal ją atsakovė privalo mokėti netesybas.
  2. Atsakovė UAB „Gama-T“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nėra paskaičiavimo, iš kurio būtų galima matyti, kaip apskaičiuojama netesybų suma. Ieškovė apsiriboja nuoroda į sutarties 23 p. nurodytą formulę, tačiau nepaaiškina kokie skaičiai yra įrašomi į formulę. Atsakovei nevartojant dujų, ieškovės investicijos į dujų sistemos statybą neatsiperka, todėl ieškovė turi teisę reikalauti netesybų. Tačiau ieškovės prašomų priteisti netesybų už vienerius metus dydis sudaro net 76,92 proc. visų investicijų vertės. Ieškovė piktybiškai vengia pateikti atsakovei investicijų į dujotiekio statybą patvirtinančius dokumentus, gali būti, kad šis dydis yra dar didesnis. 400 proc. investicijų atsiperkamumą garantuojančios netesybos nėra nei protingos, nei teisingos, nei sąžiningos. Atsakovė ieškovės siūlomo susitarimo nepasirašė tik todėl, kad ieškovė nepateikė atsakovei dokumentų, pagrindžiančių nepadengtų faktinių investicijų sumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės UAB „Gama-T“ 21 316,00 Eur netesybas, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (21 316,00 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei 6,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad Prijungimo sutarties pagrindu ginčo šalys laisva valia susitarė dėl atsakovės prijungimo prie ieškovės dujų tiekimo sistemos, nustatė konkrečius numatomus skirstyti gamtinių dujų kiekius, taip pat aptarė formulę, pagal kurią yra paskaičiuojamos netesybos tuo atveju, jeigu nebus vykdomos Naujojo vartotojo sutartimi prisiimtos pareigos. Duomenų, kad sutartis negaliojanti, į bylą pateikta nėra. Atsakovė sutarties ar atskirų jos sąlygų neginčija. Todėl sutartis yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią. Ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. nutiesė vidutinio slėgio dujotiekį ir skirstymo sistemą iki sklypo ribos (tvoros) ( - ). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad sutartis nėra įvykdyta, atsakovė nėra įsirengusi vartotojo sistemos, t. y. nėra prisijungusi prie ieškovės nutiesto dujotiekio. Prijungimo sutarties 23 punkte numatyta, jog netesybų dydis nustatomas pagal formulę: B = (Qs.k.-Qf.k.) x Ksk, taip pat pateiktos formulės dedamosios. Netesybų paskaičiavimo tvarka bei formulės dedamųjų atitikmenys buvo nurodyti netesybų paskaičiavimo lentelėje, kuri buvo pateikta kartu su ieškiniu bei nurodyta atsakovei adresuotame 2015 m. vasario 25 d. rašte Nr. S-k19-266 ginčą sprendžiant ikiteismine tvarka. Todėl atsakovės argumentai, jog nėra aišku, kokius skaičius ieškovė naudoja apskaičiuodama netesybų dydį, yra nepagrįsti. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog sutartimi prisiimtą įsipareigojimą - per 2014 m. suvartoti 300 000 m3 gamtinių dujų, įvykdė. 2016 m. kovo 29 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovei turi būti atlyginama už nesuvartotą gamtinių dujų kiekį, kurio suvartojimas buvo numatytas Prijungimo sutartyje, arba nutraukiant Prijungimo sutartį turi būti kompensuojamos naujo nebuitinio vartotojo prijungimo sąnaudos. Teismas sprendė, kad atsakovei neįvykdžius Prijungimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (pagrindinės prievolės), atsakovei kyla pareiga mokėti Prijungimo sutarties 23 punkte nurodytas netesybas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Gama-T“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 4-7). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Prijungimo sutarties 23 punkte nustatytos formulės pagrindu apskaičiuojamų netesybų dydis yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės. Atsakovė 2015 m. gegužės 25 d. raštu informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį ir įsipareigoja atlyginti ieškovės nepadengtas faktines investicijas. Sutarties nutraukimo ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti netesybas nutrauktos ir negaliojančios sutarties pagrindu, vietoje to, kad reikalautų žalos atlyginimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nepadengtų faktinių investicijų vertę. Neįrodžius reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, ieškinys negali būti patenkintas.
    2. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė į 2016 m. kovo 29 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą išvadą, kurioje numatyti du alternatyvūs ieškovės nuostolių atlyginimo būdai. Tačiau atsakovei nesuprantama, kodėl teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino tai, kad Prisijungimo sutartis buvo nutraukta sutarties 21 p. numatytu pagrindu, taip pat tai, kad ieškovė nebuvo įpareigota pateikti duomenis apie faktiškai patirtas investicijas.
    3. Ieškovės prašomos priteisti milžiniško dydžio netesybos yra akivaizdžiai neprotingos ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes prilygsta lupikavimui, todėl tokio dydžio netesybas nustatanti sutarties sąlyga yra niekinė ir negalioja. 21316 Eur dydžio už vienerius metus netesybos yra baudinės ir neatitinka galimų ieškovės nuostolių, todėl pripažintinos neprotingai didelėmis ir mažintinos.
    4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų apie netesybų dydį, kuris prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei. Ieškovės prašomas priteisti netesybų dydis yra neprotingai didelis ir daug kartų viršija galimus ieškovės nuostolius, todėl pirmos instancijos teismas, neįvertindamas šių atsakovės atsikirtimų priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, bei pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p.
    5. Teismas netinkamai įvertino bylai išspręsti svarbias aplinkybes ir netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovė ir dabar pasiruošusi taikiai spręsti ginčą ir ieškovei pateikus dokumentus, pagrindžiančius faktinius ieškovės nuostolius, atlyginti nepadengtus ieškovės nuostolius.
  2. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (2 t. b. l. 12-18). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantė nepagristai teigia, kad Prijungimo sutartis turėtų būti laikoma nutraukta. Kadangi atsakovė nepasirašė 2015-05-28 jai išsiųsto susitarimo dėl prijungimo sutarties nutraukimo, ieškovė 2015-06-10 išsiuntė atsakovei pranešimą, informuodama, kad sutartis laikoma toliau galiojančia ir pagal ją atsakovė privalo mokėti netesybas; atsakovė sutarties galiojimo fakto neginčijo.
    2. Ginčo teisinio santykio atsiradimo momentu jokia Prijungimo sutarties sąlyga nebuvo nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pasibaigusia. Sutarties pasirašymo metu šalys savo laisva valia ir tarpusavio susitarimu nustatė taisykles (formulę), kaip apskaičiuojamos netesybos, bei šios formulės sudėtinius elementus, taip pat susitarė ir dėl dalies reikšmių, priskiriamų atskiriems formulės elementams. Sutarties pasirašymo metu atsakovė nekėlė jokių klausimų dėl formulės pagrįstumo ir/ar jos teisingumo.
    3. Atsakovė nepateikė paaiškinimų ar įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad sutartyje šalys neva numatė milžiniško dydžio ir akivaizdžiai neteisingas netesybas. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad sutartyje numatytos netesybos yra baudinės, nes sutartyje nustatytos netesybos yra ieškovės minimalūs nuostoliai dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Jų dydis negali būti laikomas kaip sudarantis pagrindą atsakovei praturtėti ieškovės sąskaita.
    4. Verslo santykiuose yra įprasta praktika, kuomet už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą sutarčių šalys susitaria dėl netesybų skaičiavimo, ypatingai vertinant tą aplinkybę, jog viena iš sutarčių šalių patyrė investicijų. Atsakovei netesybos skaičiuojamos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Esant sutartinėms netesyboms kreditoriui nereikia įrodinėti savo nuostolių. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas buvo šališkas, nereikalaudamas iš ieškovės pateikti patirtų nuostolių įrodymus.
    5. Atsakovė, kaip ir ieškovė, yra pelno siekiantis ūkio subjektas. Atsakovė privalėjo įvertinti sutartimi prisiimamus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus dėl suvartojamo dujų kiekio, dujų vartojimo pradžios, bei galimą riziką dėl įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė to nepadarė. Ieškovės kaltės dėl to, kad atsakovė neįvykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, nėra.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
  3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys atsakovei (apeliantei) UAB „Gama-T“ dėl netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2009 m. sausio 14 d. sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. PR 2009-4 (toliau – Prijungimo sutartis). Šios sutarties pagrindu šalys laisva valia susitarė dėl atsakovės prijungimo prie ieškovės dujų tiekimo sistemos, nustatė konkrečius numatomus skirstyti gamtinių dujų kiekius, taip pat aptarė formulę, pagal kurią yra paskaičiuojamos netesybos tuo atveju, jeigu nebus vykdomos Prijungimo sutartimi prisiimtos pareigos. Nustatyta, kad duomenų apie Prijungimo sutarties negaliojimą į bylą pateikta nebuvo, o taip pat tai, kad atsakovė Prijungimo sutarties ar atskirų jos sąlygų neginčijo. Bylos duomenimis, ieškovė Prijungimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. nutiesė vidutinio slėgio dujotiekį ir skirstymo sistemą iki sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ribos (tvoros) ( - ). Atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kad 2014 m. sunaudojo Prijungimo sutarties priede Nr. 1 numatytą gamtinių dujų kiekį – 300 000 m3. Teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė Prijungimo sutarties 15.5 punktu prisiimtų įsipareigojimų ir priteisė šios sutarties 23 punkte numatytą netesybų dydį.
  5. Pagal apeliantės pateikiamą poziciją, ji 2015 m. gegužės 25 d. raštu informavo ieškovę, kad nutraukia sutartį ir įsipareigoja atlyginti ieškovės nepadengtas faktines investicijas; sutarties nutraukimo ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja netesybas nutrauktos ir negaliojančios sutarties pagrindu, vietoje to, kad reikalautų žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
  6. Išanalizavusi ir įvertinusi faktinę situaciją, teisinį reglamentavimą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) 2016-03-23 raštu Nr. R2-(T)-761 pateikė išvadą, kad ieškovei turi būti atlyginama už nesuvartotą gamtinių dujų kiekį, kurio suvartojimas buvo numatytas sutartyje, arba nutraukiant sutartį turi būti kompensuojamos naujo nebuitinio vartotojo prijungimo sąnaudos.
  7. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų ar peržengti byloje pareikštų reikalavimų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 13 str., 17 str., 265 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą, todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).
  8. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko pažeistas teises ginti pareikšdama reikalavimą priteisti Prijungimo sutartyje numatytas netesybas ir teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, šį jos reikalavimą išnagrinėjo. Pažymėtina, jog CPK 143 str. nustato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, tačiau priešieškinio apeliantė nepareiškė.
  9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenų, jog Prijungimo sutartis negaliojanti, į bylą pateikta nėra. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad Prijungimo sutartis turėtų būti laikoma nutraukta. Bylos duomenimis, 2015 m. kovo 13 d. raštu apeliantė, pateikdama ieškovei atsakymą į raštą dėl netesybų už 2014 m., prašė ieškovės paaiškinti, kaip suskaičiuota netesybų suma, o taip pat klausė, kokio dydžio nuostolius ji turėtų atlyginti ieškovei, nutraukdama Prijungimo sutartį jos 21 punkte nustatyta tvarka. 2015 m. gegužės 12 d. raštu Nr. S-k-658 ieškovė informavo apeliantę, jog nepadengtų faktinių investicijų suma, kurią apeliantė turėtų sumokėti nutraukdama Prijungimo sutartį yra 27 710,24 Eur. 2015 m. gegužės 25 d. raštu apeliantė, atsakydama į raštą dėl netesybų už 2014 m., informavo ieškovę, jog vadovaujantis Prijungimo sutarties 21 punktu, nutraukia šią sutartį ir yra pasiruošusi atlyginti ieškovei nepadengtas faktines investicijas ir tuo pačiu prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius 27 710,24 Eur nepadengtų faktinių investicijų vertę. Ieškovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 28 d. derybų metu apeliantei buvo paaiškinta, kokias dokumentais ir teisės aktais remiantis yra apskaičiuota nepadengtų faktinių investicijų dabartinė vertė. 2015 m. gegužės 28 d. raštu Nr. G-609/S-k19-768 ieškovė išsiuntė apeliantei Susitarimo kopiją ir pakvietė ją atvykti pasirašyti Susitarimo birželio 2-3 d. Atsakydama į jį, apeliantė atsiuntė ieškovei 2015 m. birželio 5 d. raštą, kuriame pakartotinai prašė pateikti nepadengtų faktinių investicijų dabartinės vertės skaičiavimo dokumentus. Kadangi apeliantė nepasirašė 2015 m. gegužės 28 d. jai siųsto Susitarimo, ieškovė 2015 m. birželio 10 d. išsiuntė jai pranešimą Nr. KG-26/KS-292K-39, informuodama, kad Prijungimo sutartis laikoma toliau galiojančia ir pagal ją apeliantė privalo mokėti netesybas.
  10. Sistemiškai aiškinant Komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. O3-187 „Dėl gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 35 punkto nuostatas, Prijungimo sutarties 21 punkto sąlygas, šios nutarties 15 punkte pateiktą šalių susirašinėjimą, darytina išvada, jog šalims nepasiekus susitarimo dėl ieškovės apskaičiuotos nepadengtų faktinių investicijų dabartinės vertės, kurią reikia sumokėto norint nutraukti sutartį, Prijungimo sutartis laikoma galiojančia. Pažymėtina, jog šiai sutarčiai negali būti taikomos įstatymų nuostatos dėl vartojimo sutarčių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiomis (CK 6.188 str. ir kt.).
  11. Apeliantė teigia, jog ieškovės prašomos priteisti milžiniško dydžio netesybos yra akivaizdžiai neprotingos ir prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes prilygsta lupikavimui, todėl tokio dydžio netesybas nustatanti sutarties sąlyga yra niekinė ir negalioja, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jos atsikirtimų dėl netesybų dydžio.
  12. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, vertino, kad Prijungimo sutarties pagrindu šalys laisva valia susitarė dėl atsakovės prijungimo prie ieškovės dujų tiekimo sistemos, nustatė konkrečias numatomus skirstyti gamtinių dujų kiekius, taip pat aptarė formulę, pagal kurią paskaičiuojamos netesybos tuo atveju, jeigu nebus vykdomos naujojo vartotojo (t. y. apeliantės) sutartimi prisiimtos pareigos; remdamasis Prijungimo sutarties 23 punkto bei Metodikos 28 punkto nuostatomis, skundžiamame sprendime pateikė nuoseklią netesybų apskaičiavimo analizę, kurios nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.
  13. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantei Prijungimo sutartyje numatytos netesybos priteisiamos už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, o esant sutartinėms netesyboms, kreditoriui (nagrinėjamu atveju – ieškovei) nereikia įrodinėti savo nuostolių.
  14. Nagrinėjamu atveju sutartinės netesybos atsirado iš sutartinių santykių, kai abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Taigi, toks ūkio subjektas turi suvokti ir įvertinti savo finansinius ir teisinius įsipareigojimus bei su tokia veikla susijusią riziką. Apeliantė yra privatus juridinis asmuo, veikiantis savo rizika, kuriam, kaip žinia, yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, apeliantė laisva valia inter alia prisiėmė įsipareigojimą suvartoti nustatytą gamtinių dujų kiekį, o, prisiimdama nurodytą įsipareigojimą, prisiėmė galimą neigiamų padarinių atsiradimo riziką, susijusią su šio įsipareigojimo nevykdymu. Sutartinių netesybų mažinimas paneigtų netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmę ir pažeistų sutarčių laisvės principą (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, kt.).
  15. Nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog netesybos, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei, yra neprotingai didelės, nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju CK 6.258 straipsnio 3 dalies prasme nėra pagrindo mažinti ginčo netesybas.
  16. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad sandoris yra niekinis, gali jį pripažinti negaliojančiu savo iniciatyva (ex officio) neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 str. 1 d.). Niekinis ir negaliojantis yra sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1. 80 str. 1 d., 1. 81 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Prijungimo sutarties (sandoris) daliai dėl sutartinių netesybų (jos 23 p.) pripažinimo niekine, negali būti taikomas ex officio pagrindas, nes šis ginčas sprendžiamas remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.
  17. Teisėjų kolegija pažymi, kad į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
  18. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą; kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  19. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai