Byla 3K-3-497/2012
Dėl atsisakymo pakeisti kredito sutartį pripažinimo neteisėtu ir prievolės vykdymo tvarkos bei terminų nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl atsisakymo pakeisti kredito sutartį pripažinimo neteisėtu ir prievolės vykdymo tvarkos bei terminų nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu derybų dėl ieškovo ir atsakovo 2004 m. rugsėjo 27 d. sudarytos Kredito limito sutarties Nr. ( - ) pratęsimo nutraukimą; nustatyti ieškovo negrąžintos kredito sumos atsakovui mokėjimo tvarką ir terminus: negrąžinta kredito suma ir kredito palūkanos mokamos lygiomis dalimis kas mėnesį po 15 000 eurų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki galutinio prievolės įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismai nustatė, kad 2004 m. rugsėjo 27 d. ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Kredito limito sutartis Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią ieškovui suteiktas 1 440 000 eurų kredito limitas, grąžinimo terminas –2009 m. lapkričio 12 d. Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo sudaryti: 2004 m. rugsėjo 28 d. įkeitimo lakštas, kuriuo įkeistos visos esamos ir būsimos ieškovo lėšos jo sąskaitoje banke ir 2004 m. lapkričio 5 d. hipotekos lakštas, kuriuo buvo įkeista nekilnojamojo turto už 7 100 000 Lt. 2004 m. spalio 5 d., 2005 m. gegužės 25 d., 2005 m. birželio 28 d., 2005 m. liepos 28 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gruodžio 2 d., 2006 m. liepos 26 d., 2007 m. rugpjūčio 1 d., 2007 m. lapkričio 12 d., 2009 m. liepos 2 d. susitarimais šalių 2004 m. rugsėjo 27 d. Kredito limito sutartis buvo keičiama ir pildoma, periodiškai padidinant suteikto kredito limitą ir pratęsiant jo grąžinimo terminą bei keičiant kitas sutarties sąlygas. 2009 m. spalio–2010 m. balandžio mėnesiais ieškovas ir atsakovas vedė derybas dėl sutarties pakeitimo ir papildymo: dėl kredito limito grąžinimo termino pratęsimo ir kitų sutarties sąlygų. Šalims nepasiekus susitarimo, atsakovas 2010 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir inicijavo išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovo UAB „Baltijos grupė“ ieškinį atmetė.

9Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl derybų šalių sąžiningumo derybų metu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu priimtu civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-483/2008), konstatavo, kad, kompleksiškai vertinant abu ieškinio reikalavimus, galima daryti išvadą, jog ieškovas, reikalaudamas pripažinti neteisėtu derybų tarp ieškovo ir atsakovo nutraukimą, šio reikalavimo tenkinimo atveju prašo ne taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.163 straipsnį, o vykdyti prievolę natūra – teismo tvarka nustatyti negrąžintos kredito sumos atsakovui grąžinimo terminus ir tvarką. Toks ieškovo reikalavimas iš esmės negali būti tenkinamas kaip visiškai prieštaraujantis sutarčių laisvės principui, kuris reiškia, kad negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, arba versti sudaryti susitarimą. Derybų tarp šalių metu pasiektų ikisutartinių susitarimų negalima reikalauti vykdyti natūra, netgi tuo atveju, kai pripažįstama, kad šalis pradėjo derybas arba derėjosi nesąžiningai, tokiu atveju galimas tik vienas civilinių teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Abi šalys pripažįsta, kad ieškovo įsipareigojimų vykdymo – kredito grąžinimo terminas suėjo 2009 m. lapkričio 12 d., taigi, teismo sprendimu konstatuota, kad Kredito limito sutartis yra pasibaigusi. Šalys derėjosi dėl papildomo susitarimo sudarymo, todėl tarp jų susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.163 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas derėjosi nesąžiningai, iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, vykusio derybų metu, teismas konstatavo, kad bankas leidosi į kompromisus su ieškovu, siūlė ieškovui susitarimo variantus, pateikdavo papildomo susitarimo naujas redakcijas. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo ieškovui pateiktas 2009 m. gruodžio 2 d. susitarimas, pasirašytas atsakovo, kurio nepasirašė būtent ieškovas. Taigi, teismo manymu, pats ieškovas derybų metu nesutiko su daugeliu atsakovo siūlomo susitarimo projekto nuostatų. Be to, derybų laikotarpis tarp šalių buvo pakankamai ilgas – nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., tai rodo, kad atsakovas derybose turėjo tikslą sudaryti susitarimą su ieškovu, tačiau šalims to padaryti nepavyko. Be to, iš teismo posėdžio metu duotų atsakovo atstovo paaiškinimų teismas priėjo prie išvados, kad šiuo metu įkeisto ieškovo turto neužtenka negrąžintai paskolos daliai padengti, todėl yra pagrindas teigti, jog kredito sutarties pratęsimas būtų pažeidęs atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas pradėjo derybas, derėjosi ir nutraukė derybas nesąžiningai, todėl ieškinys atmestas.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 17 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Baltijos grupė“ apeliacinį skundą, jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių sudaryta kredito limito sutartis buvo pasibaigusi suėjus prievolės įvykdymo terminui. Po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo šalys vedė derybas dėl sutarties galiojimo atnaujinimo, tačiau, nepavykus susitarti, derybos nutrūko, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad šalys siekė bendradarbiauti ir tarp jų vyko derybos, tačiau, šalims nesuderinus valios dėl sutarties sąlygų – skolos grąžinimo terminų ir tvarkos, konkretaus palūkanų dydžio, užtikrinimo priemonių, sutartis nebuvo sudaryta. Kolegija nesutiko su apelianto argumentais, kad sąlygos dėl skolos grąžinimo terminų ir tvarkos, palūkanų dydžio nėra laikytinos esminėmis Kredito limito sutarties sąlygomis. CK 6.881 straipsnio prasme tiek nustatyto dydžio skola, tiek jos grąžinimo tvarka ir sąlygos bei palūkanų dydis yra laikytinos esminėmis sutarties sąlygomis, dėl kurių nesusitarus negalimas sutarties sudarymas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Taip pat teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus, kad tai, jog pagal šalių praktiką, sutartis buvo pratęsiama nuolat nuo 2004 metų, patvirtina šalių pasiektą susitarimą pratęsti sutartį. Vien tas faktas, kad sutartis buvo ne vieną kartą pratęsiama, nesudaro pagrindo teigti, jog šalys privalėjo pratęsti ją dar kartą. Be to, sutartis buvo tęsiama esant kitoms aplinkybėms, t. y. tinkamu šalių prievolių vykdymu, o šiuo atveju derybos dėl pratęsimo prasidėjo ne iki sutarties pasibaigimo, o jau jai pasibaigus (suėjus prievolės įvykdymo terminui). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas derėjosi nesąžiningai, priešingai – jis nevengė bendradarbiauti, teikė susitarimo projekto pasiūlymus, koregavo susitarimo projektus pagal ieškovo pateiktus pasiūlymus.

12Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl konkrečių kredito sutarties ir susitarimo sąlygų vertinimo pagal CK 6.228, 6.204 straipsnius, teisėjų kolegijos sprendimu atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys nesusitarė ir dėl to nenustatyta atsakovo nesąžiningų veiksmų, nėra teisiškai reikšminga įvertinti ir analizuoti siūlyto sudaryti susitarimo sąlygų šių CK straipsnių prasme. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.223 straipsnyje nustatyta, jog teismas sprendimu gali pakeisti jau sudarytą sutartį, o ne nustatyti sąlygas, kuriomis šalys turi sudaryti susitarimą.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu UAB „Baltijos grupė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį bei priimti naują teismo sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

15Dėl Kredito sutarties nuostatų aiškinimo

  1. Dėl kredito sutarties pabaigos momento. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai aiškiai nenurodė, kokia įstatymo ar Kredito sutarties nuostata remdamiesi jie padarė išvadą, kad ši sutartis pasibaigė suėjus nustatytam kredito limito galutinio grąžinimo terminui, todėl, spręsdami dėl sutartinių santykių pasibaigimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditavimo teisinius santykius ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, 270 straipsnyje įtvirtintą pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-201/2010; kt.).

16Kasatoriaus teigimu, kredito sutartis galėtų būti laikoma pasibaigusia suėjus kredito limito galutinio grąžinimo terminui, jei tokia nuostata būtų įtvirtinta sutartyje (CK 6.189 straipsnio 1, 3 dalys, 6.881–6.885 straipsniai). Nagrinėjamu atveju Kredito limito sutarties 67 punkte šalys nustatė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kliento skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal sutarties sąlygas, t. y. šalys sutarties pabaigą siejo ne su prievolės įvykdymo terminu – kredito limito grąžinimu, o su tinkamu ir visišku skolinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymu. Ši Kredito sutarties nuostata nebuvo pakeista nei vienu iš dešimties susitarimų, sudarytų 2004–2009 m. Suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui Kredito sutartis nepasibaigė, o atsakovas kaip kreditorius tik įgijo teisę reikalauti įvykdyti prievolę – grąžinti kredito limito sumą, imtis kitų Kredito sutartyje nustatytų priemonių (skaičiuoti netesybas, palūkanas, nukreipti reikalavimus į prievolių užtikrinimui pateiktą turtą) arba vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ir kreiptis į teismą dėl priverstinio prievolių įvykdymo. Teismai, anot kasatoriaus, netinkamai sprendė, kad šalys derėjosi dėl pasibaigusios sutarties galiojimo atnaujinimo, o ne dėl galiojančios sutarties sąlygų pakeitimo, nes atsakovas, teikdamas kasatoriui raštus, Kredito sutarties pakeitimo projektus, aiškiai išreiškė savo valią dėl sutartinių santykių išsaugojimo, pratęsimo. Atsakovo raštai, kuriuose nurodoma, kad, nepavykus susitarti, Kredito sutartis bus nutraukta, bei, anot kasatoriaus, jo paties pozicija viso bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad šalys nelaikė Kredito sutarties pasibaigusia ir derybos vyko būtent dėl jos pratęsimo, o ne dėl naujos kredito limito ar kitokio pobūdžio sutarties sudarymo. Atsakovas kasatoriui susirašinėjimo metu nenurodė, kad kviečia sudaryti naują kredito limito sutartį, neatsiuntė pranešimo ir jokia forma neinformavo, kad Kredito sutartis laikoma pasibaigusia suėjus jos terminui. Iš atsakovo teiktų dokumentų kasatorius sprendė, kad šalys pratęsė kredito galutinio grąžinimo terminą ir tarėsi dėl kitų Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, todėl iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad šalių valia dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo sutapo, šalių elgesys įrodo, kad net ir suėjus kredito sutartyje nustatytam galiojimo terminui, Kredito sutartis nepasibaigė, todėl, anot kasatoriaus, laikytina, kad, esant tokiam aiškiam šalių valios pratęsti sutartį sutapimui, šių aplinkybių ignoravimas teismų sprendimuose laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

  1. Dėl esminių Kredito sutarties sąlygų. CK 6.162 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties sudarymą, taikomos ir sprendžiant dėl šalių susitarimo dėl jau sudarytos sutarties, jos dalies modifikavimo. Kasatorius pažymi, kad sprendžiant sutarties sudarymo (nesudarymo) klausimą turi būti remiamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo aspektu (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009), įvertinamas sutarties sudarymo būdas, ar ji buvo sudaryta laisvu derybų keliu, vykdant teisės aktų reikalavimus ar kt., ar galima konstatuoti sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes – suderintą šalių valią, konsensuso pasiekimą, taip pat atsižvelgiama į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, nes sprendžiant dėl konkrečios sutarties sudarymo turi būti atsižvelgiama į tokios sutarties specifiką, kylančią iš teisinio reguliavimo, bei į specifinę reikšmę, suformuotą šalių tarpusavio santykių, pacta sunt servanda principą. Taip pat vadovaujantis civilinių teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties išsaugojimo (favor contractus) principais, pirmenybė turi būti teikiama sutartinių santykių išsaugojimui, o ne jų nutraukimui.

17Kreditavimo sutartį kvalifikuojančiais požymiais laikytini: kreditoriaus specifinis statusas – kredito įstaiga ar bankas; įsipareigojimas perduoti sutartyje nustatytomis sąlygomis nustatyto dydžio lėšas (kreditą); kredito gavėjo įsipareigojimas grąžinti lėšas, sumokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis); rašytinė kreditavimo sutarties forma (CK 6.882 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, ne visi šie kreditavimo sutartį apibūdinantys požymiai laikytini privalomais, t. y. esminėmis kreditavimo sutarties sąlygomis. Esmine sąlyga laikytinas, anot kasatoriaus, tik sutarties dalykas (nesusitarus dėl jo, kredito dydžio nustatyti beveik neįmanoma, nes nei CK, nei kt. įstatymai nereglamentuoja pagal kredito sutartį perduotinų pinigų dydžio). Taigi, šalims susitarus dėl sutarties dalyko, kasatoriaus manymu, turi būti sprendžiama, kad jos susitarė dėl esminių kreditavimo sutarties sąlygų. Tokiu atveju nesusitarus dėl antraeilių – šios sąlygos vienos ar visų sutarties šalių iniciatyva gali būti nustatytos teismo. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai sprendė, kad pagal CK 6.881 straipsnio nuostatas nustatyto dydžio skola, jos grąžinimo tvarka ir sąlygos bei palūkanų dydis yra laikytinos esminėmis sutarties sąlygomis, procesiniuose sprendimuose neargumentuota, kodėl prieita prie tokios išvados. Kasatorius pabrėžia, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nelaikė, jog tarp šalių vyko ginčas dėl perduotinų lėšų – kredito dydžio (esminės sąlygos), buvo tariamasi dėl antraeilių Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (skolos grąžinimo terminų ir tvarkos, palūkanų dydžio, užtikrinimo priemonių), todėl teismų išvados, kad nebuvo šalių susitarimo, nes nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, nepagrįstos ir neteisėtos. Kredito sutartis buvo ilgalaikė – sutartiniai santykiai pagal ją siejo šalis nuo 2004 m. rugsėjo 27 d., jos tikslas – ilgalaikis kasatoriaus kreditavimas, šalys ne kartą derėjosi ir susitarė dėl sutarties sąlygų pakeitimo, todėl, anot kasatoriaus, siekė ją išsaugoti, vadovaudamosi favor contractus principu. Kasatorius pabrėžia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šalims susitarus dėl esminių konkrečios sutarties sąlygų, jei jos toliau veda derybas ir tik po šio susitarimo viena iš šalių jas nutraukia, laikytina, kad šalys pasiekė susitarimą dėl sutarties sudarymo (pratęsimo), ne tik vykdė derybas dėl tokio susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Taip pat kasatorius pabrėžia, kad sutarties tinkamą įvykdymą garantuojančių užtikrinimo priemonių buvimas pagal CK 6.881 straipsnio nuostatas nėra kreditavimo sutartį apibūdinantis požymis.

18Dėl šalių sąžiningumo derybų metu, jų nutraukimo. Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės sprendė, jog derybos tarp šalių nutrūko nepasiekus sutarties sudarymą lemiančių susitarimų. Kredito grąžinimo termino pratęsimas, sutarties sąlygų pakeitimas iš esmės reiškia sutarties modifikavimą. Šalims tariantis dėl sutarties modifikavimo, kai jas sieja galiojantys sutartiniai santykiai, vertinant, ar šalių susitarimas buvo pasiektas, visų pirma turi būti nustatoma, kokias sutarties sąlygas šalys laikė galiojančiomis ir kokias siekė pakeisti derybomis, t. y. turi būti vertinamas šalių elgesys tiek derybų, tiek sutarties galiojimo ir vykdymo metu, ir tik tuomet galima spręsti dėl derybų šalies sąžiningumo aspekto. Derybos dėl Kredito sutarties pakeitimo buvo pradėtos 2009 m. spalio mėn., t. y. dar iki galutinio Kredito limito grąžinimo termino. Tokia derybų pradžia atitiko tarp šalių nusistovėjusią derybų praktiką dėl Kredito sutarties pakeitimų, todėl, atsakovui sutikus pradėti derybas, kasatorius turėjo pagrįstą lūkestį, kad galimybė susitarti dėl kredito sutarties pakeitimų yra reali. Taip pat, atsižvelgiant į ankstesnę derybų praktiką, kasatorius mano turėjęs teisėtą lūkestį dėl labiausiai tikėtinų keičiamų Kredito sutarties sąlygų, jų keitimo principų, turinio. Derybos vyko ilgą laiką (2009 m. spalio–2010 m. balandžio mėn.), šalys keitėsi įvairiais dokumentais, o kasatorius turėjo pagrįstą lūkestį, kad sąlygos, kurios tolimesniuose derybų etapuose nėra aptariamos, yra suderintos, o kurios derybose apskritai nebuvo aptariamos – galioja taip, kaip nustatyta ankstesniuose susitarimuose. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, visiškai nepagrįstai sprendė, kad tik atsakovas leidosi į kompromisus ir teikė siūlymus, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kasatorius taip pat teikė pasiūlymus dėl sutarties pakeitimo, o atsakovas į juos reagavo, todėl teismas nevienodai vertino iš esmės vienodą šalių elgesį, suteikdamas pranašumą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, tinkamai neargumentavo, kokios faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas leidžia manyti, kad šalys derėjosi dėl Kredito sutarties galiojimo atnaujinimo, nesusitarė dėl esminių Kredito sutarties sąlygų.

19Sprendžiant, ar tarp derybų šalių buvo pasiektas susitarimas dėl esminių sutarties sąlygų, anot kasatoriaus, turi būti vertinami ne formalūs dalykai, o šalių susitarimo pasiekimo faktas, taip pat turėjo būti vadovaujamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakoma, jog asmens elgesys atsiunčiant raštą, kuriuo atsisakoma pasirašyti sutartį, tačiau nereiškiama jokių prieštaravimų, kad dėl esminių sutarties sąlygų pasiektas arba dėl to, kad turi būti pateiktas galutinis pasiūlymas, taip pat rodo, kad esminis susitarimas tarp šalių buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005). Turi būti atsižvelgiama ne tik į konkrečius sutartinius santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo specifiką, bet ir į šalių tarpusavio santykių specifiką, jų veiksmai laikytini susitarimo įrodymu. Pagal nesuderinamo elgesio principą šaliai turi būti užkertamas kelias pasitraukti iš sutartinių santykių, jeigu ji savo veiksmais kartą yra išreiškusi savo vertinimą, jog sutartis egzistuoja. Kasatoriui pateikus pasiūlymą dėl Kredito sutarties pratęsimo ir kai kurių šios sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovas išreiškė savo valią, kad Kredito sutartis būtų tęsiama tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta, pakeičiant tik siūlomas sutarties sąlygas, o atsakovas, atsakydamas į pasiūlymą, iš esmės taip pat sutiko su tokia pozicija. Abi šalys, anot kasatoriaus, išreiškė savo valią, kad kredito sutartis būtų tęsiama, tarpusavio sutartiniai santykiai būtų modifikuojami, tik nesusitarė dėl neesminių jos sąlygų, kurios gali būti nustatomos teismine tvarka.

20Dėl CK 6.204, 6.228 straipsnių nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams. Besąlygiškas principo pacta sund servanda laikymasis tam tikrais atvejais gali reikšti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimą, nes ne visada užtikrina šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. B. v. UAB „Ūkio investicinė grupė”, bylos Nr. 3K-3-612/2003). CK 6.204 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir kitas principas – rebus sic stantibus, reiškiantis, kad jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau, atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes, pasikeitusių aplinkybių našta turi būti paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne vienai jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Įvertinus CK 6.204 ir 6.228 straipsnių nuostatas, kasatoriaus manymu, akivaizdu, kad reguliuojant sutartinius tarpusavio santykius sutarties šalių valia nėra absoliuti, sutarties sąlygos gali būti keičiamos atsižvelgiant į faktinių aplinkybių nulemtą galimybę vykdyti sutartį, o tai apsaugo abiejų sutarties šalių interesus. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, pakeitusi sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą tarp ginčo šalių – iš esmės pablogėjusi padėtis vienoje pagrindinių kasatoriaus ekonominės veiklos sričių – juodųjų metalų rinkoje, atitinka visus CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintus požymius. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012), kasatorius nurodo, kad, sudarant ilgalaikes sutartis, numatyti tokias nacionaliniu ir pasauliniu mastu vykstančias ekonomes krizes yra sunku, todėl, siekiant išvengti itin neigiamų padarinių sutarties šalims, labai svarbu, kad šios bendradarbiautų, solidarizuotųsi, abipusiškai sąžiningai vykdytų savo pareigas, stengtųsi dėl galimybės iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą gali lemti ne tik konkreti sutarties kaina, tačiau ir kitos sąlygos, įskaitant skolos grąžinimo terminą, konkrečių periodinių įmokų dydį. Kasatoriaus nuomone, atsakovas yra komercinis bankas, todėl jis turėtų prisiimti bent minimalią riziką susijusią su lėšų skolinimu, nes suteikdamas kreditą įvertina kiekvieno kliento galimybes jį grąžinti, o nustatytą riziką objektyvizuoja konkrečiam klientui nustatoma palūkanų marža, kuo didesnė rizika – tuo didesnė marža, todėl su kredito sutarties tinkamu įvykdymu tenkanti rizika negali būti išskirtinai vien kredito gavėjui. Atsakovo interesai šiuo atveju nebūtų nukentėję, nes tokie veiksmai sustiprintų kasatoriaus mokumą. Atsakovas už ilgesnį skolos grąžinimą būtų gavęs didesnes palūkanas, t. y. kasatorius prašė, kad ypač sunkios ekonominės krizės padariniai atsakovas sušvelnintų bent jau grąžinimo termino pratęsimu, už tai gaudamas daugiau palūkanų. Kasatoriaus nuomone, ankstesnis sutarties šalių elgesys nuo Kredito sutarties sudarymo 2004 m. rodo, kad atsakovas taip pat prisiimdavo ekonominės situacijos sukeltus neigiamus padarinius, dažniausiai šalims pratęsiant galutinius kredito grąžinimo terminus ar modifikuojant kredito grąžinimo tvarką, taip siekiant pagrindinio sutarties tikslo – atlygintinio ilgalaikio kasatoriaus kreditavimo. Kasatorius pabrėžia, kad prievolės įvykdymo termino suėjimas neeliminuoja galimybės keisti sutarties sąlygas pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas.

21CK 6.228 straipsnis užtikrina sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymąsi. Kasatorius teigia, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ne tik 2009 m. derybų metu, bet ir 2007 m. pasirašant susitarimą Nr. K200409-1216-P-9 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kuriuo buvo padidinta kredito suma, galutinis grąžinimo terminas nustatytas iki 2009 m. lapkričio 12 d. Atsakovui, anot kasatoriaus, buvo žinoma, kad jis pajėgus grąžinti kredito sumą tik per ilgesnį terminą ir tokio termino siekė, o jo pasiūlyto susitarimo sąlygos kasatoriui buvo itin nepalankios, nesuderinamos su Kredito sutarties tikslais, šalys veikė esminės nelygybės sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012). Dėl to, anot kasatoriaus, teismai galėjo vertinti sąlygą dėl kredito grąžinimo ir ją atitinkamai pakeisti, kad tai atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis, 6.204 straipsnio 3 dalis).

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl bylos nagrinėjimo dalyko

25Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kredito limito sutarties šalių derybų, siekiant pakeisti sutarties sąlygas. Šalims nepavykus tarpusavio derybų būdu susitarti dėl sutarties sąlygų, nustatančių kredito grąžinimo terminą bei tvarką, pakeitimo, kasatorius (skolininkas) kreipėsi teisminės gynybos.

26Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, būtina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Taigi, bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus pirmiau nurodytas išimtis.

27Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs tuo, kad kasatorius bylos nagrinėjimo dalyku pasirinko derybų dėl sutarties sąlygų pakeitimo nutraukimo teisėtumo kvestionavimą kaip savo teisių gynimo būdą, dėl kurio bylą nagrinėję teismai ir pasisakė. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių ginčas kilo dėl kredito limito sutarties; šalys derėjosi dėl nenutrauktos sutarties sąlygų modifikavimo, t. y. kasatorius siekė pratęsti prievolės įvykdymo terminą, o atsakovas – tai padaryti sau naudingomis sąlygomis (atsižvelgiant į jo gaunamų palūkanų dydį ir t. t.). Šalys derėjosi, kaip nustatyta byloje, nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn., t. y. pakankamai ilgą laikotarpį.

28Šalims nepavykus tarpusavio derybų būdu susitarti dėl sutarties sąlygos, nustatančios kredito grąžinimo terminą bei tvarką pakeitimo, kreditorius įgyvendino savo teises, kreipdamasis į hipotekos teisėją CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka dėl priverstinio skolos išieškojimo (CK 4.192 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). Kreditoriui pareikalavus įvykdyti piniginę prievolę natūra, kasatorius pareiškė ieškinį, kuriuo ginčijo nutrūkusių šalių derybų dėl sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumą. Taigi, kasatorius bylos nagrinėjimo dalyką apribojo šalių derybų dėl sutarties sąlygų keitimo sąžiningumo bei šių derybų nutrūkimo teisėtumo klausimais. Kasaciniame skunde yra keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių pabaigą bei sutarties keitimą taikymo bei aiškinimo klausimai, dėl kurių kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą bylos nagrinėjimo dalyką.

29Dėl kredito sutarties galiojimo pasibaigus prievolės vykdymo terminui

30Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt.

31Šalių sudaryta sutartis galioja neapibrėžtą arba tam tikrą laiką, kuris gali būti nurodytas sutartyje arba įstatyme (pvz., CK 6.442 straipsnis). Kadangi iš sutarties atsiranda prievolės, sutarties galiojimo pabaiga siejama su prievolės pabaiga. CK 6.189 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartyje ar įstatymuose gali būti nustatyta, jog sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą. Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad sutartis baigia galioti tik pasibaigus iš jos atsiradusioms prievolėms, nors ji ir būtų terminuota. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Kredito limito sutarties 67 punkte aiškiai nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo kliento skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo pagal sutarties sąlygas, t. y. kaip pagrįstai nurodo ir kasatorius, sutarties pabaiga nebuvo siejama su prievolių įvykdymo terminu, nustatytu sutarties 2.2 punkte, keistu vėlesniais sutarties keitimais, o galutinis terminas – 2009 m. lapkričio 12 d.

32Taigi, šalys derėjosi dėl egzistuojančios, nenutrauktos sutarties sąlygų modifikavimo, t. y. kasatorius siekė pratęsti prievolės įvykdymo terminą, abi šalys tai siekė padaryti sau naudingomis sąlygomis. Tiek kasatorius, tiek atsakovas teikė savo sutarties modifikavimo (keitimo) projektus, atsakovas aktyviai derėjosi, prašė pateikti papildomus reikiamus dokumentus, kad būtų galima išspręsti klausimą dėl prievolės įvykdymo termino pratęsimo. Pažymėtina tai, kad paskutinis sutarties pakeitimas buvo atliktas 2009 m. liepos mėnesį, tuo metu dėl ilgesnio termino kasatorius nesiderėjo ir sutiko su pakeitimais nustatant 2009 m. lapkričio 12 d. – kaip terminą galutiniam prievolės įvykdymui. Pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog visų pirma buvo siekiama pakeisti vieną sutarties sąlygų – nustatyti kitą kredito grąžinimo terminą. Kasatorius, kreipdamasis į teismą, reiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu derybų dėl ieškovo ir atsakovo 2004 m. rugsėjo 27 d. sudarytos Kredito limito sutarties Nr. K200409-1216 pratęsimo nutraukimą bei nustatyti ieškovo negrąžintos kredito sumos atsakovui mokėjimo tvarką ir terminus, nurodydamas, jog atsakovas derybas dėl kredito sutarties vedė nesąžiningai. Taigi, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad, kaip jau minėta, šalių derybos dėl sutarties pakeitimo vyko, tačiau nepasibaigė tarpusavio susitarimu.

33Kasacinio teismo praktika sutarčių vykdymo, nutraukimo bei keitimo klausimu yra pakankamai išplėtota. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Esminis šio instituto reguliavimo principas įtvirtintas CK 6.204 straipsnio 1 ir 3 dalyse, būtent sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia savaime teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymo, t. y. esant rebus sic stantibus situacijai, principo pacta sunt servanda privalomumas išlieka. Sutarties privalomumo principas reiškia, kad šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Prašymas kitai šaliai keisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei šalys per protingą terminą nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai bet kuri iš jų, t. y. ir ta šalis, kuri kreipėsi su prašymu, ir šalis, į kurią buvo kreiptasi, turi teisę prašyti teismo spręsti dėl sutarties tolimesnio likimo, t. y. ją pakeisti ar nutraukti nustatant sutarties nutraukimo sąlygas. Procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. UAB „Sauluva“, bylos Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011).

34Nagrinėjamoje byloje kasatorius nepareiškė ieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, o kaip jau minėta, prašė pripažinti neteisėtu derybų nutraukimą tarp kasatoriaus ir atsakovo. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl sutarties keitimo, kaip vieno iš šalių teisių gynimo būdų, taikymo sąlygų bei tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius tokio reikalavimo nereiškė, o CK 6.204 straipsnyje įtvirtintų sąlygos, leidžiančios pakeisti sutartį, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė.

35CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Aiškinant šią teisės normą kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo.

36Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė, kasatorius pats nepasirašė atsakovo siūlomos sutarties varianto, t. y. niekaip nebuvo susitarta dėl kredito sutarties pakeitimų, sutartis galiojo pagal ankstesnius pakeitimus, prievolės įvykdymo terminas suėjo. Atsakovo veiksmai, bylos duomenimis, pagal nustatytas faktines aplinkybes negali būti vertinami kaip nesąžiningi, nes jis vykdė derybas tinkamai, siekė abiem šalims tinkamo sutarties pakeitimo varianto, siekdamas išsaugoti sutartį, ir siūlė sutarties pakeitimo modelius, kurių nė vienas kasatoriui netiko. Kasatoriaus pozicija dėl atsakovo nesąžiningumo derybų metu, atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, aktyvų dalyvavimą derybose, sutarties nenutraukimą suėjus prievolės galutinio įvykdymo terminui, į visą derybų laikotarpį – pakankamai ilgas, prašymą pateikti reikiamus, papildomus dokumentus, siekiant ir ieškovui tinkamo pakeitimo varianto, tačiau įvertinant banko prisiimamą riziką esant sunkmečiui ir ne itin gerai skolininko ekonominei padėčiai, niekaip nepagrįsta. Tai, kad kasatorius nepriėmė nė vieno iš atsakovo siūlomų sutarties pakeitimo variantų, nėra pagrindas jo veiksmus pripažinti nesąžiningais. Šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo kreditorius turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, šiuo atveju jis pareikalavo vykti sutartį natūra.

37Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sutarties pabaigą su prievolės pagal sutartį įvykdymo termino pabaiga, tačiau pagal ieškovo pareikštus reikalavimus bylą išnagrinėjo teisingai, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

39Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 14,40 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo UAB „Baltijos grupė“ (juridinio asmens kodas 140604027) 14,40 Lt (keturiolika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo valstybės naudai.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu derybų dėl ieškovo ir atsakovo 2004... 6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismai nustatė, kad 2004 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu... 9. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalių sudaryta kredito limito sutartis... 12. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu UAB „Baltijos grupė“ prašo panaikinti pirmosios... 15. Dėl Kredito sutarties nuostatų aiškinimo
  1. Dėl kredito... 16. Kasatoriaus teigimu, kredito sutartis galėtų būti laikoma pasibaigusia... 17. Kreditavimo sutartį kvalifikuojančiais požymiais laikytini: kreditoriaus... 18. Dėl šalių sąžiningumo derybų metu, jų nutraukimo. Kasatorius nurodo, kad... 19. Sprendžiant, ar tarp derybų šalių buvo pasiektas susitarimas dėl esminių... 20. Dėl CK 6.204, 6.228 straipsnių nuostatų taikymo ginčo teisiniams... 21. CK 6.228 straipsnis užtikrina sutarties šalių interesų pusiausvyrą,... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl bylos nagrinėjimo dalyko... 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kredito limito sutarties šalių... 26. Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį... 27. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste šie kasacinio teismo išaiškinimai... 28. Šalims nepavykus tarpusavio derybų būdu susitarti dėl sutarties sąlygos,... 29. Dėl kredito sutarties galiojimo pasibaigus prievolės vykdymo terminui ... 30. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią;... 31. Šalių sudaryta sutartis galioja neapibrėžtą arba tam tikrą laiką, kuris... 32. Taigi, šalys derėjosi dėl egzistuojančios, nenutrauktos sutarties sąlygų... 33. Kasacinio teismo praktika sutarčių vykdymo, nutraukimo bei keitimo klausimu... 34. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nepareiškė ieškinio dėl sutarties sąlygų... 35. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti... 36. Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė, kasatorius pats nepasirašė atsakovo... 37. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino sutarties... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 39. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 14,40 Lt... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 42. Priteisti iš ieškovo UAB „Baltijos grupė“ (juridinio asmens kodas... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...