Byla 2A-1253-254/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Monikai Morkevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams V. S., advokatams R. L., G. D., atsakovės atstovui advokatui R. K., trečiojo asmens VĮ Registrų centrui atstovei M. V., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ ir atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-292/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švytra“ ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybei ir VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – Alytaus miesto savivaldybė, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo ir įpareigojimo atlaisvinti patalpą.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo ir įpareigojimo atlaisvinti patalpą. Ieškovė UAB „Švytra“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad patalpa, kurios indeksas 1B1p, įregistruota pastate 1B3b, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), ir iki 1995 metų buvusi pažymėta indeksu 15-32, yra pastato 1 E3/p, unikalus Nr. ( - ), patalpos unikalus Nr. ( - ), neatskiriama dalis; įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ); pripažinti, kad atsakovė VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą ir įregistruoti UAB „Švytra“ vardu registruotoje patalpoje, unikalus Nr. ( - ), esančioje pastate 1E3/p, unikalus Nr. ( - ), ( - ); priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 11 284,75 Eur prarastų pajamų (nuomos mokesčio) už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio; priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės UAB „Švytra“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį – 2 821,19 Eur; priteisti 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Švytra“ įkurta 1992-01-29 steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolu, privatizavus Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonę. 1992-03-02 Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonės centrinio paviljono priestato turto perdavimo aktu, Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonės komisija bendrovės steigėjams perdavė buitinio paviljono priestato pastatą, autogaražų pastatą, mechaninių dirbtuvių pastatą ir pagrindines priemones. Pagal Valstybinės buitinių paslaugų įmonės Namų valdos techninės apskaitos bylą (toliau – Techninė byla) buitinio paviljono priestato pastato techninė inventorizacija buvo atlikta 1992-06-10, o pastatas, esantis ( - ) buvo pažymėtas indeksu 1G3/p. Šiame pastate buvo inventorizuotos patalpos, tame tarpe ir patalpa pažymėta indeksu 15-32. Vadovaujantis 1994-08-23 Alytaus miesto mero potvarkiu Nr. 380, buvo nutarta teisiškai registruoti AB „Švytra“ vardu centrinį buitinio paviljono priestatą, esantį ( - ). Atliekant kadastrinius matavimus, patalpos indeksas buvo pakeistas į 1G3p, o vėliau į 1E3p. 1992-03-02 Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonės centrinio paviljono priestato turto perdavimo–priėmimo aktu bendrovei buvo perduotas pastatas, pažymėtas indeksu 1G3/p (1g4/p), esantis ( - ). Šio pastato pirmame aukšte yra patalpa, kuri 1993-12-06 eksplikacijoje įrašyta Nr. 32 – koridorius 22,92 kv. m. Šis atžymėjimas atitinka 1 aukšto plane 15-32 indeksu pažymėtą patalpą 22,92 kv. m. Ši patalpa yra pastato 1G3p raudonomis linijomis plane pažymėtoje dalyje, tačiau iš šio plano matyti, kad registruojant pakeitimus 1995-09-04 šios patalpos indeksas buvo nubrauktas ir ji liko be jokio indekso, o indeksu 15-32 buvo pažymėta kita, naujai atsiradusi patalpa 10,50 kv. m. ploto, kuri šiuo numeriu atsirado ir 1995-09-04 eksplikacijoje. Anksčiau buvusi 15-32 indeksu pažymėta 22,92 kv. m. patalpa dingo tiek iš eksplikacijos, tiek iš plano, o 2006-08-29 buvo pakeistas pastato indeksas 1G3/p (1g4/p) į 1 E3/p (1e4/p). 2008 metais AB „Švytra“ vieninteliu akcininku tapo V. S.s. Susipažinus su bendrovės turto būkle, paaiškėjo, kad jos pastate, esančiame ( - ), dalį pirmo aukšto patalpos, t. y. patalpą, kuri anksčiau buvo pažymėta indeksu 15-32 ir 2-o aukšto balkoną, pagal ankstesnius žodinius susitarimus su bendrovės administracija, neteisėtai yra užėmusi Alytaus rajono savivaldybė. 2012 metais atlikus pastato 1E3/p, esančio Alytuje, Rotušės a. 16, statinio ekspertizę, buvo nustatyta, kad patalpa anksčiau pažymėta indeksu 15-32, ir per 2-ą ir per 3-čią aukštą esantis balkonas, yra pastato 1E3/p, priestato 1e4/b neatskiriama dalis. VĮ Registrų centras be jokio teisinio pagrindo AB „Švytra“ ginčo patalpą, pakeitusi indeksą, įregistravo atsakovės Alytaus rajono savivaldybės vardu. Alytaus rajono savivaldybė privalo grąžinti patalpą bendrovei natūra, taip pat privalo atlyginti visas pajamas, kurias ji gavo iš šio turto, t. y. sutaupė naudodamasi bendrovei nuosavybės teise priklausančia patalpa neatlygintinai be jokio teisinio pagrindo nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą, t. y. nuo 2008 m. spalio mėnesio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neprivatizavo ginčo patalpų, nes 1994-08-23 Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkyje Nr. 380 ir 1992-03-02 Alytaus miesto valstybinės buitinių paslaugų įmonės centrinio paviljono priestato turto perdavimo-priėmimo akte nenurodoma privatizuojamo objekto apimtis – kiek ir kokių patalpų privatizuojamas pastatas turi. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo duomenų matyti, kad UAB „Švytra“ pastato kadastro duomenys nustatyti tik 1995-09-04. Taigi tik tada paaiškėjo, kokios apimties turtas buvo privatizuotas. Iki nurodytos datos visi duomenys vertintini kaip preliminarūs, kadangi konkretūs statinių kadastriniai duomenys nustatomi tik kadastrinių matavimų metu. Ginčo patalpa neabejotinai sukurta kaip valstybės nuosavybės objektas (ginčo patalpoje buvo vykdoma civilinės būklės aktų registravimas) ir negalėjo būti Valstybinės buitinių paslaugų įmonės, vykdžiusios visai kitokio pobūdžio funkcijas, žinioje. Privatizuojant buitinio paviljono priestatą, pastarasis nebuvo inventorizuotas, nebuvo nustatytas tikslus jo plotas ir kiti parametrai. Nebuvo jokio derinimo su Alytaus rajono savivaldybe dėl ginčo patalpų įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašus, dėl skyriaus iškeldinimo į kitas patalpas. Ginčo patalpa yra pastato esančio ( - ) priklausinys ir niekada nebuvo naudojama UAB „Švytra“ pastato reikmėms. Ginčo patalpa naudojama vestuvių ceremonijoms. Archyvinės kadastrų duomenų bylos lentelėje, parengtoje iki pastato esančio Rotušės a. 16, Alytuje privatizavimo, ginčo patalpa Nr. 83 pažymėta kaip metrikacijos biuro patalpa. Kai UAB „Švytra“ privatizavo šiuo metu jai priklausantį pastatą, ginčo patalpa jau buvo naudojama kaip įėjimas į pastatą esantį ( - ). Dar prieš pastato privatizavimą Alytaus rajono savivaldybė užsakė prieigų į civilinės metrikacijos skyrių įrengimo projektą. Ieškovė iki 2008 metų, t. y. iki akcininko pasikeitimo, niekada neprieštaravo nei dėl atliktų statybos darbų nei dėl ginčo patalpos naudojimo civilinės metrikacijos skyriaus reikmėms, ir nepretendavo į ginčo patalpą. Be to, ji niekada nesinaudojo ginčo patalpa ir iki 2008 metų nesiekė ja naudotis. Alytaus rajono savivaldybė naudojasi ir virš ginčo patalpos esančio balkono, įstiklinto Alytaus rajono savivaldybės lėšomis, patalpomis. Jokio įėjimo iš UAB „Švytra“ pastato į šį balkoną nėra. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Apie aplinkybes, jog ginčo patalpos visą laiką buvo naudojamos pastato esančio ( - ) reikmėms, ieškovei turėjo būti žinoma nuo pat pastato esančio ( - ) privatizavimo 1992-1994 metais. Pastatų esančių ( - ) kadastro duomenys fiksuoti 1995-1998 metais. Nuo 1998 metų ginčo patalpa, kaip pastato esančio ( - ) dalis, Nekilnojamo turto registre įregistruota kaip Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad kreipimasis į teismą susijęs su UAB „Švytra“ akcininko pasikeitimu 2008 metais ir savo sužinojimą grindžia naujojo akcininko sužinojimu apie tam tikras aplinkybes. Tačiau juridinis asmuo veikia per valdymo organus. Nėra duomenų, kad apie pakeitimus kadastro duomenų byloje tuometiniams UAB „Švytra“ valdymo organams nebuvo žinoma. Teisės atsiradimo į ieškinį diena negali būti siejama su akcininko pasikeitimu. Apie tariamą teisės pažeidimą UAB „Švytra“ turėjo sužinoti 1995-09-04, o gal ir dar anksčiau, t. y. patalpų privatizavimo metu 1992-1994 metais, tačiau visais atvejais – vėliausiai 1998 m. gruodžio 23 d., kai jau buvo įregistruoti abiejų pastatų kadastrų duomenys. Tačiau net laikant ieškinio pradžia 1995-09-04, 1964 m. CK 84 straipsnyje numatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepagrįstas nei procesine, nei materialine prasme, nes ieškovės prašomas faktas negali būti nustatomas ypatingosios teisenos tvarka, juo labiau ginčo byloje. Ieškovės prašomas nustatyti faktas yra ne materialiojo teisinio pobūdžio juridinis faktas, o įrodomasis faktas, kurio pagrindu ieškovė įrodinėja nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Ieškovė nesumokėjo įstatymo nustatyto žyminio mokesčio. Byloje vyksta turtinis ginčas dėl daiktinių teisių į ginčo patalpą. Todėl ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Kadangi ginčo patalpa šiuo metu teisiškai įregistruota kaip Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė, apskaityta savivaldybės turto balanse, patenkinus ieškinio reikalavimą ieškovės turimo turto kiekis padidėtų, o atsakovės sumažėtų. Ieškinio reikalavimų neapmokėjimas žyminiu mokesčiu yra savarankiškas pagrindas šiuos ieškinio reikalavimus palikti nenagrinėtais, nes žyminiu mokesčiu tinkamai neapmokėti ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Ieškovė reikalaudama priteisti prarastas pajamas tokiu būdu reikalauja tariamų nuostolių negautų pajamų formoje atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė turi įrodyti visus civilinės atsakomybės taikymo pagrindus – neteisėtus veiksmus, kaltę, nuostolių dydį ir priežastinį ryšį tarp jų ir atsakovės veiksmų. Ieškovė neįrodė šių civilinės atsakomybės taikymo pagrindų. Tai, kad ieškovė išnuomojo jai priklausančias atskiras patalpas, nereiškia, kad ji būtų išnuomojusi ir ginčo patalpą – koridorių, vedantį į civilinės metrikacijos skyrių, atskirtą nuo šių nuomojamų UAB „Švytra“ patalpų, ir kad atsirastų norinčių nuomoti tokią patalpą tokiomis pačiomis sąlygomis. Ieškovė nenurodė jokių sąsajų (panašumo) tarp ginčo patalpos ir ieškovės nuomojamų patalpų. Be to, akivaizdu, kad nuo 2008 metų nuomos kaina rinkoje ne kartą keitėsi. Toks reikalavimas neturėtų būti tenkinamas ir dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Nekilnojamo turto registro duomenimis nekilnojamas daiktas – prekybinės – gamybinės patalpos esančios ( - ) UAB „Švytra“ nuosavybės teise įregistruotos 1994-09-08 pagal Alytaus miesto mero 1994-08-23 potvarkį Nr. 380, kuriame Alytaus centrinio buitinio paviljono priestato, esančio ( - ) (1g/4/b) plotas nebuvo nurodytas. 1998-12-23 einamosios inventorizacijos metu buvo užfiksuotas administracinio pastato 1B3/p, esančio ( - ) patalpų ploto tikslinimas (dėl administracinio pastato 1B3/p patalpų vidaus pertvarkymo ir priestato 1b1/p), tačiau juridinis dokumentas pateiktas nebuvo. Ginčas vyksta tarp asmenų, kurie neturi dokumentų, patvirtinančių ginčo objekto nuosavybės teises, t. y. Alytaus miesto mero 1994-08-23 potvarkyje Nr. 380 nėra nurodyta priestato 1g/4/b, esančio ( - ) plotas, o Alytaus rajono savivaldybė nei teismui, nei teritoriniam registratoriui nėra pateikusi dokumento, patvirtinančio nuosavybės teisių atsiradimą į padidėjusį administracinio pastato esančio ( - ) plotą. Ginčo plotas nėra įskaičiuotas nei į UAB „Švytra“ priklausančių patalpų plotą, nei į Alytaus rajono savivaldybei priklausančių patalpų plotą. Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 metais tarp Alytaus rajono savivaldybės ir Alytaus miesto savivaldybės yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią Alytaus rajono savivaldybės Santuokų salės ir su ja susijusios patalpos, esančios ( - ) naudojamos bendroms Alytaus miesto ir rajono savivaldybių gyventojų reikmėms. Taip pat nurodo, kad sprendimas neturės reikšmės jų teisėms ir pareigoms.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu įpareigojo Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate 1E3p, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). Ieškinį dalyje dėl prarastų pajamų ir procesinių palūkanų priteisimo, atmetė. Ieškinį dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrui pakeisti patalpų žymėjimo indeksus paliko nenagrinėtu. Priteisė iš Alytaus rajono savivaldybės UAB „Švytra“ naudai 41 Eur žyminį mokestį, 1 468,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 579,24 Eur už specialisto išvadą, iš viso: 2 089,10 Eur. Priteisė iš Alytaus rajono savivaldybės 54,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja ginčo patalpų (nekilnojamo turto) nuosavybės teisę ir reikalauja atlaisvinti atsakovės Alytaus rajono savivaldybės užimamas patalpas, t. y. įrodinėja, kad ji yra nekilnojamo turto savininkė, ir kad jos teisės yra pažeistos, o tai sudaro negatorinio ieškinio turinį. 1994-06-06 Techninės apskaitos byloje padaryti pakeitimai su buitinių paslaugų įmonės priestato pastato dalių nustatymu (nurodytas bendras patalpų plotas 2 221,04 kv. m.) ir pastato dalių įkainojimu. Šie pakeitimai padaryti iki 1994-08-23 Alytaus miesto potvarkio Nr. 380 priėmimo, kuris ir nurodytas kaip nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas. O tai reiškia, kad potvarkis priimtas, remiantis Techninės apskaitos bylose užfiksuotais matavimų ir žymėjimo duomenimis iki potvarkio priėmimo ir jie yra teisingi, kol nėra nuginčyti, todėl ieškovė UAB „Švytra“ yra ginčo patalpų, pažymėtų 15-32, eksplikacijoje nurodytų kaip koridorius, esančių ( - ) priestate, Techninės apskaitos byloje ir Alytaus miesto mero potvarkyje pažymėtoje indeksu 1g/4/b indeksu, balkono, esančio virš šių patalpų, savininkė. Nustatyta, kad 1995-09-04 padaryti pakeitimai AB „Švytra“ Techninės apskaitos byloje ir pastato eksplikacijoje apskritai nebelieka ginčo patalpos, tačiau nustatomas bendras priestato, pažymėto 1g 4/b plotas, – 2 294,43, kuris ir atsispindi Nekilnojamo turto duomenų banko išraše. Tačiau šie registratoriaus matavimai ir skaičiavimai padaryti jau po nuosavybės teisės įteisinimo AB „Švytra“ vardu, ir jie negali būti pagrindas išeliminuoti iš ieškovei nuosavybės teise valdomo pastato dalį patalpų. Teismas nustatė, kad ginčo patalpas 1-ame pastato aukšte yra užėmusi Alytaus rajono savivaldybė. Pirmame aukšte yra įrengtas įėjimas į Alytaus rajono savivaldybės Santuokų salę. Virš šių patalpų esantis balkonas ir 4 aukšto patalpos priklauso UAB „Švytra“ nuosavybės teise. Ieškovė yra praradusi galimybę faktiškai naudotis jai priklausančiu nekilnojamu daiktu, nes šiomis patalpomis be teisinio pagrindo naudojasi Alytaus rajono savivaldybė. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, remiasi CK 6.240 straipsnio 1 dalimi. Tačiau teismui teisinį santykį pagal ieškovo reikalavimus kvalifikavus kaip negatorinį ieškinį, negali būti taikomos CK XX skyriuje nustatytos pasekmės, grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą. Teismas nurodė, kad negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra įrodinėjimo dalykas byloje. Ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo patalpa yra ieškovei priklausančio pastato neatskiriama dalis, yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje, todėl teismas bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nesikreipė VĮ Registrų centrą ir administracine tvarka nesprendė klaidingų duomenų įrašymo į registratorių ištaisymo. Ieškovo reikalavimo pakeisti žymėjimus, t. y. juos atstatyti į pirmykštę padėtį, kai duomenų pakeitimai ir žymėjimai ginčo pastate dar buvo daromi ir 2006 metais, bei jie susieti ir su ( - ), duomenų atstatymas (žymėjimas) į ankstesnę padėtį, teismine tvarka negalimas, nes teismo sprendimas gali būti neįvykdomas. Ieškovė gali pasinaudoti ikiteismine registro duomenų ištaisymo tvarka. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tęsiasi kiekvieno pažeidimo dieną, todėl ieškovė nepraleido ieškinio senaties negatoriniam ieškiniui pareikšti.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švytra“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Dėl teisinio ieškinio pagrindo. Kad ieškovės ieškinys būtų visiškai vindikacinis, jam trūksta vieno elemento – materialinio reikalavimo dėl priteisimo. Tačiau pagal faktines aplinkybes, reikšti tokį reikalavimą nėra pagrindo, todėl yra pareikštas negatorinis reikalavimas atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą patalpą. Pareikštas ieškinys yra susijęs su daikto išreikalavimu ir svetimo neteisėto valdymo, todėl pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra tik negatorinis. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turintis faktas taip pat yra įrodinėjimo dalykas. Teismas motyvuojamojoje dalyje pripažino, kad ginčo patalpa yra ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato dalis, todėl nesuprantama kodėl pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo reikalavimo dalies pripažinti, kad atsakovė VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p., o priestato indeksu 1b1p. įregistravimo registre fakto vertinimo sprendime apskritai nepateikė. Visi ieškinio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir priklausomi vienas nuo kito, todėl išvada dėl teismo nustatytų faktų turėjo būti ne tik sprendimo motyvuojamojoje dalyje, bet ir rezoliucinėje dalyje pagal ieškinio reikalavimus. Dėl reikalavimo pakeisti ginčo patalpos registravimą. Teismas nepasisakė dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo pripažinti, kad atsakovė VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastato 1B3b priestatu indeksu 1b1p. Toks teismo pažeidimas priskirtinas prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismo siūlymas pasinaudoti ikiteismine tvarka yra neteisėtas ir pažeidžia CPK normas. Atsakovei VĮ Registrų centrui atsisakius pakeisti žymėjimą vėl reikės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių. Teismas palikdamas reikalavimą nenagrinėtu, pažeidė CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus. Dėl reikalavimo priteisti prarastas pajamas ir palūkanas. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė nuo 2008 metų (po reikalavimo atlaisvinti patalpas) neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi ieškovės patalpomis. Ieškovė yra siekiantis pelno juridinis asmuo ir visos pirmo aukšto patalpos yra išnuomotos. Dėl atsakovės Alytaus rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų, ieškovė negalėjo naudotis patalpomis ir dėl to patyrė nuostolius, o atsakovė tuo metu, nemokamai naudodamasi ieškovės patalpomis, nepagrįstai praturtėjo. Atsakovė Alytaus rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Švytra“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Dėl teisinio ieškinio pagrindo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą nelaikytinas negatoriniu reikalavimu. Tokiu atveju šiam ieškovės ieškinio reikalavimui taikytina senatis. Pateikdama argumentus, jog jos pareikštas ieškinys (vienas iš ieškinio reikalavimų dėl patalpos atlaisvinimo) nėra nei vindikacinis, nei negatorinis, ieškovė nedetalizavo, kokių teisės normų pagrindu tenkintinas šis reikalavimas. Ieškinio reikalavimas įpareigoti atlaisvinti ginčo patalpą yra tik išvestinis reikalavimas ir turėjo būti sprendžiamas tik išsprendus šalių ginčą dėl ginčo patalpos nuosavybės. Nutraukus bylą dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo, negalėjo būti tenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ieškovės prašytas nustatyti faktas yra įrodomasis faktas, kurio pagrindu ieškovė galėjo įrodinėti nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Ieškovės prašytas nustatyti faktas nėra materialiojo teisinio pobūdžio juridinis faktas. Aplinkybė, jog tam tikra patalpa yra kitos patalpos dalis neturi savarankiškos juridinės reikšmės ir nesukuria kokių nors teisių, ar pareigų. Be to, reikalavimai, nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka (CPK V dalis) negali būti reiškiami ginčo teisenos byloje (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Dėl reikalavimo pakeisti ginčo patalpos registravimą. Šio reikalavimo dalyje byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto numatytu pagrindu, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo numatyta išankstinio ginčo sprendimo tvarka, kuria ieškovė jau nebegali pasinaudoti. VĮ „Registrų centras“ sprendimai dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registravimo, su kuriais ieškovė nesutinka, priimti prieš 19-22 metus. Apie šiuos sprendimus ieškovei buvo žinoma. Akivaizdu, jog ieškovė nebegali pasinaudoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kadangi šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato 1 mėnesio terminą teritorinio registratoriaus sprendimui apskųsti centriniam registratoriui. Be to, teismas negalėjo įpareigoti atsakovės VĮ Registrų centro pašalinti pažeidimus, kadangi toks įpareigojimas prieštarautų įstatymo normoms dėl registratoriaus sprendimų ginčijimo tvarkos. Dėl reikalavimo priteisti prarastas pajamas ir palūkanas. Ieškovės reikalavimas priteisti prarastas pajamas ir palūkanas yra išvestinis. Vertinant ieškovės reikalavimą dėl ginčo patalpos atlaisvinimo kaip vindikacinį, jam taikytina ieškinio senatis. Ieškovė reikalaudama priteisti prarastas pajamas tokiu būdu reikalauja tariamų nuostolių negautų pajamų formoje atlyginimo (6.249 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju ieškovė turėtų įrodyti visus civilinės atsakomybės taikymo pagrindus. Tai, kad ieškovė išnuomojo jai priklausančias atskiras patalpas, savaime nereiškia, kad ieškovė taip pat būtų išnuomojusi ginčo patalpą, kad atsirastų norinčių nuomoti tokią patalpą, juo labiau – tokiomis pačiomis sąlygomis. Ieškovė nepagrindė ne tik ginčo patalpos paklausos nuomai, tačiau taip pat nenurodė jokių sąsajų (panašumo) tarp ginčo patalpos ir ieškovės nuomojamų patalpų. Ieškovės sudarytos nuomos sutartys ir nustatytos nuomos sąlygos savaime nepatvirtina, jog būtent tokia buvo patalpų, analogiškų ginčo patalpai, nuomos kaina rinkoje. Taip pat per ieškovės nurodomą laikotarpį nuo 2008 m. nuomos kaina rinkoje ne kartą keitėsi. Todėl ieškovė taip pat nepagrindė prarastų pajamų dydžio. Be to šis ieškovės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas ir dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės apeliaciniame skunde prieštaringai nurodoma, jog ginčo patalpą Alytaus rajono savivaldybė yra užėmusi „pagal ankstesnius žodinius susitarimus su AB „Švytra“ administracija, be jokio teisinio pagrindo“. Tačiau jei ieškovė teigia buvus susitarimą dėl ginčo patalpos perdavimo savivaldybei, tai reiškia, jog buvo teisinis pagrindas patalpos perdavimui. Pirmos instancijos teisme ne kartą buvo patvirtina, kad ginčo patalpa šiuo metu yra įregistruota kaip Alytaus rajono savivaldybės nuosavybė. Apeliaciniu skundu atsakovė Alytaus rajono savivaldybė prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą – atmesti ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, „buvusią pažymėtą indeksu 15-32 ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ); priteisti Alytaus rajono savivaldybei visas pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovės išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Dėl CPK 12 straipsnio ir 265 straipsnio 2 dalies normų pažeidimo. Teismas nepagrįstai tenkino išvestinį ieškinio reikalavimą dėl ginčo patalpos atlaisvinimo, kuris turėjo būti atmestas vien todėl, kad nutraukta byla dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo. Be to, teismas visiškai nepagrįstai šį išvestinį ieškinio reikalavimą kvalifikavo kaip negatorinį ieškinio reikalavimą, nors ieškinio pareiškime ieškovė ne kartą nurodė, jog ginčo patalpa yra valdoma Alytaus rajono savivaldybės ir registruota kaip savivaldybės nuosavybė. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, kurį įrodinėjo vindikacijos pagrindais bei šį reikalavimą tenkinus prašė įpareigoti atlaisvinti ginčo patalpą. Tokia reikalavimų konstrukcija teisiškai ydinga ir negalėjo būti tenkinama. Dėl netinkamo CK 4.95 straipsnio ir 4.98 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ne faktinis negalėjimas naudotis nekilnojamuoju daiktu, kai nuosavybės teisės į jį įregistruotos ginančiam savo teises savininkui, o būtent daikto išreikalavimas, kai jį valdo Nekilnojamojo turto registre įregistruotas savininkas, o ne reiškiantis reikalavimą dėl išreikalavimo asmuo. Taigi, šioje byloje buvo reiškiamas ieškinys dėl priteisimo, t. y. toks, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, susijęs su siekiu gauti turtinę naudą. Tuo tarpu negatorinis ieškinys laikytinas ieškiniu dėl pripažinimo, kurio dalykas yra ne daiktas, o reikalavimo teisė pašalinti su daikto valdymo netekimu nesusijusius pažeidimus. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į konkrečias šios bylos aplinkybes ir netinkamai kvalifikavo ieškovės išvestinį ieškinio reikalavimą kaip negatorinį reikalavimą, šitaip nesilaikydamas ieškiniu suformuluotų šios bylos nagrinėjimo ribų. Dėl ieškinio senaties. Pirmos instancijos teismo sprendime nepaneigta, jog ieškinio senatis šioje byloje pareikštiems reikalavimams (jei laikyti juos vindikaciniais) prasidėjo 1995-1998 m. ar dar anksčiau. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2013 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus 15-18 metų nuo paminėtos 1995–1998 metų laikotarpio. Taigi, ieškinio šioje byloje padavimo dieną 2013 m. lapkričio 7 d. net ir 2001 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas buvo senai pasibaigęs. Dėl nuosavybės teisių į ginčo patalpą. Tiek reiškiant vindikacinį ieškinį, tiek negatorinį ieškinį ieškovė privalėjo įrodyti, jog turėjo/turi nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Teismo sprendime aplinkybė, jog ieškovė privatizavo ginčo patalpą padaryta remiantis vien archyvinių kadastro bylų duomenimis. Tačiau šie duomenys niekaip nesusieti su privatizavimo proceso metu rengtais dokumentais. Be to, kadastro bylų duomenys laikytini išvestiniais. Sprendžiant dėl privatizavimo fakto turėjo būti pirmiausiai įvertintos faktinės aplinkybės, nurodančių kurio iš pastatų priklausiniu yra ginčo patalpa; buvo, ar nebuvo savivaldybės turto valdytojo valia perduoti ginčo patalpą privatizavimui; buvo, ar nebuvo išreikšta savivaldybės turto pirkėjos – ieškovės valia pirkti ginčo patalpą. Dėl ginčo patalpos kaip pastato ( - ) priklausinio. Ginčo patalpa nuo seno susijusi funkciniu ryšiu su pastatu ( - ), skirta jame esančio civilinės metrikacijos skyriaus poreikiams tenkinti, tuo tarpu pastato ( - ) reikmėms niekada nebuvo naudojama. Iš ginčo patalpos yra įėjimas tik į civilinės metrikacijos skyriaus patalpas. Ginčo patalpos priskirtinumą pastatui ( - ) patvirtina byloje esantys įrodymai. Dėl savivaldybės turto valdytojo valios perduoti ginčo patalpą privatizavimui. Ieškovės pateiktuose privatizavimo dokumentuose nenurodyta privatizuojamo objekto apimtis, t. y. kiek ir kokių patalpų privatizuojamas pastatas turi. UAB „Švytra“ pastato kadastro duomenys nustatyti tik 1995 m. rugsėjo 4 d. Taigi, tik tada konkrečiai paaiškėjo, kokios apimties turtas buvo privatizuotas. Visi UAB „Švytra“ pastato kadastro bylos duomenys iki paminėtos datos vertintini kaip preliminarūs, kadangi konkretūs statinių kadastriniai duomenys nustatomi tik kadastrinių matavimų metu, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Kaip matyti iš UAB „Švytra“ pastato kadastro bylos duomenų, atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog ginčo patalpa su UAB „Švytra“ pastatu kadastro byloje buvo susieta be pagrindo. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog ginčo patalpa buvo įtraukta į ieškovės privatizuoto turto sudėtį, jog buvo aiškiai išreikšti valstybės ir/ar savivaldybės ketinimai ir valia perleisti ginčo patalpą ieškovės nuosavybėn. Prieš privatizuojant buitinio paviljono priestatą nebuvo jokių derinimų dėl ginčo patalpos perėmimo iš Alytaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus ir įtraukimo į privatizavimo objektų sąrašus, dėl skyriaus iškeldinimo į kitas patalpas. Dėl UAB „Švytra“ valios privatizuoti ginčo patalpą. Kai UAB „Švytra“ privatizavo šiuo metu jai priklausantį pastatą, ginčo patalpa jau buvo naudojama kaip įėjimas į pastatą Pulko g. 21. Dar prieš UAB „Švytra“ pastato privatizavimą Alytaus rajono savivaldybė užsakė prieigų į civilinės metrikacijos skyrių įrengimo projektą, kuris 1993-04-19 buvo suderintas su Alytaus miesto architektu, o vėliau ir su kitomis atsakingomis institucijomis. Alytaus rajono savivaldybė 1995-09-05 gavo leidimą vykdyti darbus Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriaus prieigose ir tambūre ( - ). Ieškovė iki pat 2008 metų niekada neprieštaravo nei dėl atliktų paminėtų statybos darbų, nei dėl ginčo patalpos naudojimo civilinės metrikacijos skyriaus reikmėms, nepretendavo į ginčo patalpą. Ieškovė niekada nesinaudojo ginčo patalpa. Atvirkščiai, pati ieškovė apie 1995 m. uždarė praėjimą, per kurį buvo galima patekti iš jai priklausančio pastato ( - ) į ginčo patalpą. Alytaus rajono savivaldybė naudojasi ir virš ginčo patalpos esančio balkono patalpomis. Ieškovės pateiktos UAB „Skena“ išvados nepatikimos ir nepagrįstos. Nors UAB „Skena“ tyrimas vadinamas statinio ekspertize, jis neatitinka STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nustatytų reikalavimų statinio ekspertizės aktui. Šio tyrimo metu tirta ne ginčo patalpos techninė būklė, o „priklausomybės nustatymas“, kas yra ne techninio, o teisinio pobūdžio klausimas. Joks ginčo patalpos sąsajumo su vienu, ar kitu pastatu techninis tyrimas šios ekspertizės metu neatliktas. Ekspertas mėgino atlikti teisinį tyrimą, kas akivaizdžiai viršija jo kompetenciją ir atlikto jį netinkamai, padarydamas nepagrįstas, tačiau tyrimo užsakovei tendencingai naudingas išvadas. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus. Spręsdamas dėl ginčo patalpos privatizavimo vien pagal senų techninės apskaitos bylų duomenis, teismas neatsižvelgė, jog šių senų duomenų tikslumas gali būti abejotinas ir šie duomenys taisytini – kas vėliau ir buvo padaryta. Teismas taip pat neįvertino, kad privatizavimo faktas turi būti nustatomas pirmiausiai pagal privatizuotino turto savininko valią perduoti šį turtą privatizavimui, pirkėjo valią įsigyti šį turtą, o taip pat pagal aplinkybes, ar dėl šio turto sudarytas privatizavimo sandoris, ar už jį sumokėta privatizavimo kaina. Teismas sprendimą grindė tik siaura rašytinių bylos įrodymų dalimi, nevertindamas faktinių aplinkybių ir bylos įrodymų visumos, pažeisdamas esmines įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje ir išplėtotas teismų praktikoje. Dėl viešojo intereso. Teismas privalėjo atsižvelgti, jog šioje byloje priimtas sprendimas bus svarbus ne vien bylos šalims, tačiau ir tam tikroms visuomenės grupėms, o būtent – Alytaus miesto ir rajono gyventojams. Teismo sprendimu atėmus šią patalpą iš civilinės metrikacijos skyriaus, negalės vykti vestuvių ceremonijos. Svarbu ir tai, kad kol ieškovė nesirūpino savo neva pažeistomis teisėmis, Alytaus rajono savivaldybė remontavo, prižiūrėjo ginčo patalpą ir atliko jos pagerinimo darbus. Šie argumentai buvo nurodyti pirmos instancijos teismui, tačiau sprendimo motyvuojančioje dalyje į juos neatsižvelgiama. Ieškovė UAB „Švytra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovė nepateikė jokių įrodymų kokiu teisiniu pagrindu gavo ir valdo ginčo patalpą. Bylos medžiagoje nėra įrodymų patvirtinančių, kad ginčo patalpa yra registruota kaip savivaldybės nuosavybė. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo patalpa visai neregistruota. Ginčo patalpos priklausomybės vienam ar kitam pastatui vertinimas turi būti atliekamas tik remiantis architektūriniu kriterijumi. Atsakovė neįrodė kokiu teisiniu pagrindu remiantis ginčo patalpa „iškeliavo“ iš pastato ( - ). Apie klastojimus kadastrinių matavimų bylose, ieškovės atstovai sužinojo tik nagrinėjant ginčą teisme, kai buvo sudaryta galimybė susipažinti, tikėtina, su visomis kadastrinių matavimų bylomis. Nuosavybės teisės gynimui nėra senaties. Byloje nėra reikalavimo dėl viešojo intereso. Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonės privatizavimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybė atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

9Teismas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

12Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad patalpa, kurios indeksas 1B1p, įregistruota pastate 1B3b, unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), ir iki 1995 metų buvusi pažymėta indeksu 15-32, yra ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato 1 E3/p (ankstesnis žymėjimas 1G3p), unikalus Nr. ( - ), patalpos unikalus Nr. ( - ), neatskiriama dalis. Nekilnojamo turto registro duomenimis (įrašo Nr. ( - )) nekilnojamas daiktas – prekybinės – gamybinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), UAB „Švytra“ nuosavybės teise įregistruotos 1994-09-08 pagal Alytaus miesto mero 1994-08-23 potvarkį Nr. 380, kuriame Alytaus centrinio buitinio paviljono priestato, esančio ( - ) plotas nebuvo nurodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pastato kadastriniai matavimai pirmą kartą nustatyti tik 1995-09-04 ir sutinka su apeliante atsakove, kad būtent tuomet paaiškėjo, kokios apimties turtas buvo privatizuotas. Namų valdos ( - ) techninės apskaitos bylos Nr. 563 duomenys patvirtina, kad ginčo patalpa, kuri 1993-12-06 šio pastato vidaus plotų eksplikacijoje buvo įrašyta indeksu 15- 32 – koridorius, 22,92 kv. Šios patalpos žymėjimas pasikeitė į 1B1p būtent tuomet, kuomet buvo pirmą kartą nustatyti ieškovės turto kadastriniai duomenys – 1995-09-04. Atlikus kadastrinius matavimus indeksu 15-32 jau buvo pažymėta kita 10,50 kv. m. ploto patalpa, kuri nesusijusi su ginču. 1998-12-23 einamosios inventorizacijos metu ginčo patalpos 1B1p nuosavybės teisė įregistruota atsakovės vardu kaip pastato 1B3p dalis. LR Vyriausybės 1995-04-13 nutarimo Nr. 533 1 punkto pagrindu pastatas ( - ) (techninės inventorizacijos Nr. 1338, bendras plotas – 2483,74 kv. m.), ir garažas ( - ) (techninės inventorizacijos Nr. 1338, bendras plotas – 528,39 kv. metro) buvo perduoti neatlygintinai kaip valstybės turtas Alytaus apskrities valdytojo administracijai. LR Vyriausybės 1997-10-17 nutarimo Nr. 1149 2.1. punkto pagrindu negyvenamąsias patalpas ( - ) (techninės inventorizacijos byloje Nr. 1338 žymima indeksu 1B3/p – bendrasis plotas 2483,74 kv. m.) buvo nutarta perduoti Alytaus rajono savivaldybei valdyti ir naudotis patikėjimo teise kaip valstybės turtą Alytaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą. Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 1338 duomenimis nustatyta, kad ginčo patalpa, kurios indeksas 1B1p, įregistruota pastate 1B3b, unikalus Nr. 1192-8001-6019, esančiame ( - ), kurio 24843/25096 dalis nuosavybės teise valdoma Alytaus rajono savivaldybės. Nekilnojamo turto registro (įrašo Nr. ( - )) išrašas su istorija (2 t., b. l. 22 - 26) patvirtina , kad atsakovės nuosavybės teisė įregistruota ir įrašas galioja nuo 1998-08-31, o kadastro duomenų nustatymo data yra 1998-12-23. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centas atsiliepime nurodė, kad įrašas apie kadastro duomenų nustatymą atliktas pagal Alytaus rajono savivaldybės 1998-12-18 prašymą, kuomet buvo užfiksuotas administracinio pastato 1B3/p (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), patalpų ploto tikslinimas (dėl administracinio pastato 1B3/p patalpų vidaus pertvarkymo ir priestato 1b1/p). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad 1994-09-08 Alytaus miesto mero 1994-08-23 potvarkyje Nr. 380 nėra duomenų apie ieškovei perduoto Alytaus centrinio buitinio paviljono priestato, esančio ( - ) plotą ir konkrečias patalpas, todėl ypač reikšmingos tampa ginčo patalpos funkcinės ir istorinės sąsajos su šalims priklausančiais pastatais ir patalpomis, iš esmės kaip priklausinio. Iki pastato Rotušės a. 16 privatizavimo, Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 563, 1992-06-10 sudarytoje Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje ginčo patalpa 1-83 /22,92 kv. m. ploto buvo pažymėta kaip metrikacijos biuro patalpa (pastate 1G3p). Kadastro bylos duomenys patvirtina, kad patalpų numeracijos iš 1-83 /22,92 kv. m. pakeitimai į 15-32, įregistruoti 1993-12-06, nurodant paskirtį – koridorius. O atliekant ieškovės patalpų kadastrinius matavimus 1995-09-04 patalpos žymėjimas indeksu 15-32 buvo pakeistas į 1B1p, ją susiejant ne su ieškovės valdomomis patalpomis, o su atsakovės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; kt.). Šias taisykles nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taiko tik spręsdama dėl patalpos 1B1p funkcinio ryšio, siekiant išsiaiškinti kadastro duomenų žymėjimo pasikeitimus. Šios nutarties 31 punkte nurodytos aplinkybės ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad patalpa – holas (koridorius), kurios numeracija keitėsi (nuo 1-83 į 15-32 ir į 1B1p), tačiau visada ji buvo naudojama kaip įėjimas į ( - ) įsikūrusios savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus santuokų ceremonijos salę, t.t. ir iki patalpų privatizavimo. Atsakovė jomis naudojosi, jas prižiūrėjo ir gavusi leidimą jas pritaikė savo reikmėms ir atitinkamai įregistravo nuosavybės teisę. 1998-12-23 einamosios inventorizacijos metu ši patalpa įrašyta atsakovės vardu kaip jos nuosavybės teise valdomo pastato 1B3p dalis. Byloje yra pagrindas nustatyti, kad šios inventorizacijos metu užfiksuotas administracinio pastato 1B3/p (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), patalpų ploto tikslinimas buvo susijęs su Alytaus rajono CMBĮ biuro prieigos ir tambūro, kuris yra ( - ), pritaikymu atsakovės funkcijoms atlikti. Šias aplinkybes nurodė atsiliepime ir VĮ Registrų centras, jas patvirtina ir bylos duomenys. Žemės darbams atlikti buvo išduotas 1995-03-05 Leidimas Nr. 181/95, UAB “Skirnuva” pagal 1995-05-25 Statybos rangos sutartį Nr. 35, kuri buvo sudaryta su atsakove, atliko šiuos darbus pagal užsakovės Alytaus rajono metrikacijos skyriaus 1993 m. užsakymu Alytaus rajono architekto gamybinės grupės parengtą Santuokų biuro prieigų ir tambūro projektą, 1993-04-19 suderintą Alytaus miesto vyr. architektu. Atsakovės atstovas paaiškino, kad Alytaus rajono savivaldybė naudojasi ir virš ginčo patalpos esančiu balkonu, jį įstiklinto savo lėšomis. Jokio įėjimo iš UAB „Švytra“ pastato į šį balkoną nėra. Ginčo balkonas yra neatsiejamai susijęs su pastato ( - ) patalpomis, o ne su UAB „Švytra“ patalpomis, iš kurių nėra patekimo į balkoną. Šias aplinkybes tikrinant apeliacinės instancijos teisme, ieškovės atstovai negalėjo pagrįsti ieškovės patalpų sąsajų su balkonu ir pripažino, kad į jį patekti iš ieškovės patalpų nėra galimybės. Būtina pažymėti, kad po ginčo patalpa esantis žemės sklypas taip pat priklauso atsakovei. Tai patvirtina 2000-11-29 Nekilnojamojo turto registre, kuriam buvo suteiktas įrašo Nr. 11/3772, įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), ir UAB Alytaus geodezija“ parengtas ir su visomis institucijomis suderintas žemės sklypo planas (civ. bylos Nr. 2-404-652/2008 b. l. 55-56). Pažymėtina, kad į bylą pateiktu 1998 m. liepos mėn. Valdymo reformų ir savivaldybių Reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos 1998 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 45/173 , LR Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavimo – priėmimo aktu perdavė Alytaus rajono merui negyvenamąsias patalpas 1B3p (bylos inventorinis Nr. 1338), 2458,71 kv. m. bendro ploto. Taigi, šiuo perdavimo priėmimo aktu buvo faktiškai perduota 25,03 kv. m. ploto patalpų mažiau, negu buvo numatyta LR vyriausybės 1997-10-17 nutarimu Nr. 1149 perduoti atsakovei (2483,74 kv. m. - 2458,71 kv. m.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo įgyvendintas LR Vyriausybės 1997-10-17 nutarimo Nr. 1149 2.1 punktas visiškai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neliko abejonių, kad ginčo patalpa funkciniu ryšiu susijusi su atsakovės vykdomomis patalpomis, ji įrašyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenyse kaip Alytaus rajono savivaldybės valdomo pastato ( - ), dalies dalis ir šie duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka bei yra vieši (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra ginčo patalpos savininkė. Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovės nuosavybės teise valdoma patalpa 1B1p, įregistruota pastate 1B3p, yra ieškovės pastato 1 E3/p, unikalus Nr. ( - ), patalpos, unikalus Nr. ( - ), neatskiriama dalis. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą paliko nenagrinėtu CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė, kad negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra įrodinėjimo dalykas byloje. Ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad ginčo patalpa yra ieškovei priklausančio pastato neatskiriama dalis, yra įrodinėjimo dalykas šioje byloje, todėl teismas bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nutraukė. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos ( CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindu siekė įrodyti, kad turi teisę reikalauti, kad atsakovė apeliantė atlaisvintų patalpą 1B1p, įregistruotą pastate 1B3b, kita atsakovė pakeistų šios patalpos indeksą bei apeliantė atlygintų nuostolius negautų pajamų pagrindu. Todėl prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodomasis faktas, kurio pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą – ar ieškovė yra ar nėra ginčo patalpos savininkė. Šis prašomas nustatyti faktas nėra juridiškai reikšmingas, nes net ir jį nustačius, ieškovei neatsirastų nuosavybės teisė į ginčo patalpą 1B1p, nes nuosavybės teisė į šią patalpą jau yra įrašyta atsakovės vardu. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Ieškovė savo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindė UAB „SKENA“ atliktu tyrimu. Ekspertams ji suformulavo analogiško turinio užduotį, kaip ir pareikštas reikalavimas – nustatyti ar patalpa 15-32 ir balkonas per du aukštus yra pastato ( - ) neatskiriama dalis. Bylą juridinio fakto nustatymo dalyje nutraukus, šio vertinimo išvada neturi reikšmės galutiniam teisiniam rezultatui, todėl dėl jos plačiau nepasisakytina. Tik sutiktina su apeliante, kad išvadą, jog remiantis Alytaus miesto buitinių paslaugų pastato, priestato, kurio šifras 1e4/b statinių konstrukcijų apžiūros duomenimis, istoriniais ir kadastriniais duomenimis, inventorizaciniame priestato 1e4/b pirmo aukšto plane pažymėta patalpa 15-32 suprojektuoto ir 1985 metais pastatyto Alytaus miesto buitinių paslaugų įmonės pastato 1E3/p priestato 1 e4/b neatskiriama dalis, ekspertai davė nesilaikydami STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ reikalavimų, nes tyrimo akte nėra jokio tyrimo aprašymo, o duota išvada yra iš esmės teisinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate 1E3p, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ). Kaip jau nurodyta pirmiau, patalpa 15-32 nėra patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate 1E3p, nes ji žymima indeksu 1B1p ir įregistruota kaip atsakovei priklausančio pastato 1B3b dalis. Ieškovės reikalavimai dėl kadastro duomenų pakeitimo buvo palikti nenagrinėti, todėl teismo sprendimo net negalima būtų įgyvendinti dėl neegzistuojančios patalpų numeracijos. CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Taigi asmuo, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovę Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpas, teisiniu pagrindu nurodė CK 4.95 str. (vindikacinis ieškinys) Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto siekė įrodyti, kad ginčo patalpa priklauso pastatui, kurį ji valdo nuosavybės teise, kad šiuo įrodomuoju faktu įrodytų savo valdymo teisę, tačiau byla šioje dalyje pagrįstai buvo nutraukta. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ginčo patalpos teisinė registracija atlikta atsakovės Alytaus rajono savivaldybės vardu ir ji yra jai priklausančio pastato dalies dalimi. Todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovės reikalavimą patenkinti nebuvo pagrindu (CK 12, 178 straipsnis), nes ieškovė neįrodė, kad turi daiktinę teisę į patalpą 1B1p ir nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ji šią teisę prarado dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju nėra vindikacijos sąlygų. Pirmosios instancijos teismas ginčo reikalavimą kvalifikavo negatoriniu, nors tam nebuvo nei sąlygų, nei ieškovės reikalavimo. Abi šalys apeliaciniuose skunduose sutiko, kad ieškinio reikalavimas atlaisvinti patalpą nelaikytinas negatoriniu ieškiniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pareikštą ieškinį kvalifikuoti kaip negatorinį nebuvo pagrindo, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako. Apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties šiuo atveju neturi reikšmės galutiniam teisiniam rezultatui.

13Dėl registro duomenų ištaisymo Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovė VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p ir prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą ir įregistruoti UAB „Švytra“ vardu registruotoje patalpoje, unikalus Nr. ( - ), esančioje pastate 1E3/p, unikalus Nr. ( - ), ( - ). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje paliko nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio įstatymo 30 straipsnis reglamentuoja, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė šios nutarties 47 punkte nurodytos tvarkos nesilaikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos reikalavimą šioje dalyje paliko nenagrinėtu. O ieškovės reikalavime suformuluotas prašymas pripažinti, kad atsakovė VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai pastato 1E3/p patalpą 15-32 įregistravo pastate 1B3b indeksu 1B1p negali būti vertinamas kitaip, kaip tik aplinkybe, kuria ieškovė grindė savo reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti patalpos 1B1p indeksą, todėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti.

14Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės 11 284,75 Eur prarastų pajamų (nuomos mokesčio) už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2014 m. liepos mėnesio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už penkerių metų laikotarpį – 2 821,19 Eur iš esmės prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kad atsirastų atsakovės prievolė atlyginti ieškovei nuostolius, kuriuos ji sieja su aplinkybe, kad dėl atsakovės Alytaus rajono savivaldybės negalėjo naudotis patalpa 1B1p. Tačiau šią patalpą atsakovė valdo nuosavybės teise, kuri nėra nuginčyta ir ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pajamų iš šios patalpos nuomos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškovės reikalavimą atmetė.

15Dėl procesinės bylos baigties Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą ir gynimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šių kategorijų bylose, todėl sprendimas dalyje dėl įpareigojimo Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate 1E3p, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - )., panaikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas. Sprendimas kitoje dalyje dėl ieškovės materialinių teisinių reikalavimų paliekamas nepakeistas.

16Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei atlikti bet kokius patalpos, kurios indeksas 1B1p, įregistruotos pastate 1B3b, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (2 t., b. l . 41). Ieškovės ieškinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino, tačiau nurodė sąlygą, kad jos panaikinamos tik įvykdžius sprendimą. Ši sąlyga šalintina iš skundžiamo teismo sprendimo, nes priėmus naują sprendimą, ieškinys yra atmetamas.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir sprendimą panaikinus iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys netenkinamas visiškai, todėl atsakovė turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Pagal 2015-01-27 prašymą (3 t., b. l. 44-48) atsakovė turėjo 1752,20 Eur (6050 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo parengimą (2014-07-22), pasirengimą teisminiam nagrinėjimui, teiktas teisines konsultacijas pagal 2014-06-16 sutartį. Taip pat turėjo 363,00 Eur už 2015-06-15 atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (3 t., b. l. 139-141). Pagal 2016-05-05 prašymą prašė priteisti 1210 Eur už advokato pagalbą pakartotinai nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme rengiant procesinius dokumentus (prašymus), teikiant konsultacijas (4 t., b. l. 50-53). Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį (5 t., b. l. 88-89) ir 484 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 242 Eur už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (5 t., b. l. 117-119). Pagal 2017-09-11 prašymą, atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 363 Eur atsakovės atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinus pirmiau nurodytų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą konstatuoja, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo teisme trukmę, ieškovės ieškinio reikalavimų tikslinimo skaičių, dėl kurių buvo teikiami atsiliepimai, skaičių ir tai, kad visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia pateikti dokumentai, iš ieškovės atsakovei priteistina jos turėtos 4445,20 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje esančias pažymas apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad byloje turėta 69,84 Eur šių išlaidų, kurios priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

19ieškovės UAB „Švytra“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovės Alytaus rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

20Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo Alytaus rajono savivaldybę atlaisvinti patalpą, buvusią pažymėtą indeksu 15-32, ir balkoną virš jos, esančius patalpoje, pažymėtoje indeksu 1e4/b, unikalus Nr. ( - ), pastate 1E3p, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

21Sprendimą kitų ieškovės UAB „Švytra“ ieškinio reikalavimų dalyje palikti nepakeistą.

22Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės panaikinti ir priteisti iš ieškovės UAB „Švytra“, juridinio asmens kodas ( - ), atsakovei Alytaus rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas ( - ), 4445,20 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 20 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

23Pašalinti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sąlygą „įvykdžius sprendimą“. Kitą šio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovės UAB „Švytra“, juridinio asmens kodas 149632615, 69,84 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 84 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

25Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,... 5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu įpareigojo... 7. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Švytra“ prašo panaikinti Alytaus rajono... 9. Teismas... 10. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo... 12. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Ieškovė ieškiniu prašė... 13. Dėl registro duomenų ištaisymo Ieškovė pareiškė reikalavimą... 14. Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas Ieškovė prašydama priteisti iš... 15. Dėl procesinės bylos baigties Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes,... 16. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Byloje nustatyta, kad Alytaus... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, o... 18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. ieškovės UAB „Švytra“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovės Alytaus... 20. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl... 21. Sprendimą kitų ieškovės UAB „Švytra“ ieškinio reikalavimų dalyje... 22. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį dėl... 23. Pašalinti iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo... 24. Priteisti iš ieškovės UAB „Švytra“, juridinio asmens kodas 149632615,... 25. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....