Byla 2A-1295-153/2016
Dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-746-285/2016 pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį atsakovui V. P. dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3033, kurio pagrindu V. P., gim. 1963 m. rugsėjo 22 d., paveldėjo nuosavybės teises į žemės sklypą ( - ) 9A, Kauno mieste (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )); 2) taikyti restituciją natūra, 0,0512 ha žemės sklypą ( - ) 9A, Kauno mieste (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) grąžinant valstybės nuosavybėn.

62. Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir tos pačios dienos sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės S. S. į jai tenkančią buvusio savininko J. S. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį. Remiantis minėtais administraciniais aktais, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grąžintas žemės sklypas S. S., unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), vėliau buvo įregistruotos nuosavybės teisės atsakovui V. P. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu.

73. Kauno apygardos administracinis teismas panaikino administracinius aktus Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir tos pačios dienos sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, todėl išnyko nuosavybės teisių įgijimo pagrindas ir S. S. nuosavybės teisė į žemę, taip pat teisė ją perleisti.

84. Panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0512 ha žemės sklypą, atsakovas V. P. negali būti laikomas teisėtu to žemės sklypo savininku, nes šis žemės sklypas negalėjo būti paveldėjimo objektas. Todėl paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu atsakovui V. P. buvo perleistos daiktinės teisės į žemės sklypą ( - ), Kauno mieste, kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.), ieškovė prašė panaikinti, taikyti restituciją natūra, žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), grąžinti valstybei.

95. Atsakovas V. P. su ieškovės Kauno apygardos prokuratūros reikalavimu visiškai nesutiko, kadangi ginčo žemės sklypas yra atsakovo paveldėtas kaip S. S. testamentinio įpėdinio, grąžinus valstybes nuosavybėn žemės sklypą ( - ) 9A, Kaune, valstybės įsipareigojimas padidėtų, nes grąžinus valstybės nuosavybėn ginčo sklypą, nuosavybės teises atkurianti institucija vėl turės priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. žemę S. S., o atsakovas iš naujo turės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

106. Atsakovas ilgą laiką teikė S. S. materialinę paramą ir ja rūpinosi. Atsakovas sumokėjo 5 000 USD į S. S. sąskaitą, kad apmokėtų už jos įsipareigojimą palikti testamentu atsakovo naudai teisę paveldėti žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės J. S. ir P. S., Kauno mieste. S. S. paliko atsakovui teises paveldėti atlygintinai ginčo turtą.

117. Atsakovo manymu, ieškinio pareiškime ieškovė nenurodė, jokio konkretaus sandorių negaliojimo pagrindo, nukreipiančio į konkrečias imperatyvias teisės normas, kurių pagrindu būtų galima panaikinti papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

12Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija sutiko su ieškovės argumentais ir prašė ieškinio reikalavimus patenkinti taip, kaip prašė ieškovė.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

148. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: pripažino negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. ( - ), išduotą Kauno miesto 6-jojo notaro biuro notarės J. R., kurio pagrindu V. P. paveldėjo nuosavybės teises į 0,0512 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį Kauno m., ( - ) 9A, ir grąžinti 0,0512 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį Kauno m., ( - ). 9A, valstybei. Priteisė iš atsakovo V. P. 271,00 Eur žyminį mokestį ir 14,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

159. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. ( - ) ir tos pačios dienos sprendimu Nr. ( - ) atkūrė nuosavybės teises S. S. į jos uošvio J. S. nuosavybės teisę Pažaislio vlsč., ( - ) turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant žemės sklypą natūra. S. S. ( - ) testamentu, notarinio registro Nr. ( - ), žemės sklypus, kurie bus jai sugrąžinti, paliko V. P.. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., vadovaudamasi testamentu, patvirtintu 2002-06-12 Kauno 18-ajame notarų biure, S. S., mirusios 2003 ( - ), testamentiniam įpėdiniui V. P. 2009-04-17 išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į žemės sklypą 0,0512 ha, esanti Kauno m. sav., Kauno m., ( - ). 9A, (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )), kurį nuosavybės teise vėliau atsakovas įregistravo V. P. vardu.

1610. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-272-402/2012 panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-01-20 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“ ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-01-20 įsakymą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“. Teismas konstatavo, jog šis teismo 2012-05-17 sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

1711. Teismas sprendė, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teises S. S. į jos uošvio J. S. nuosavybės teise Pažaislio vlsč., ( - ) turėto 0,6869 ha žemės sklypo dalį – 0,0512 ha, grąžinant žemės sklypą natūra, neliko jokio teisinio pagrindo šį žemės sklypą perleisti (paveldėti) atsakovui V. P., laikydamas atsakovą neteisėtu savininku jam atitekusio paveldėjimo būdu ginčo žemės sklypo. Todėl teismas pripažino negaliojančiu 2009-04-17 papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. ( - ), kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms sandorį (LR CK 1.80 str.), ir žemės sklypą nusprendė grąžinti valstybei (CK 4.96 str. 2 d.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1912. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą skundžia atsakovas V. P.. Apeliantas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

2012.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė LR CK 4.48 str. 2 d. ir LR CK 1.80 str. 1 d. panaikinęs papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą 2009 m. balandžio 17 d. liudijimą. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3033-644/2014 negali turėti įtakos 2009 m. balandžio 17 d. sudaryto Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui.

2112.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo pagrindas LR CK 4.48 str. pats savaime nėra ir negali būti pažeistas, kadangi ginčijamo sandorio sudarymo metu S. S. buvo teisėta ginčo žemės sklypo savininkė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta sandorio negaliojimą lemianti norma LR CK 1.80 str. 1 d., numatanti sandorio negaliojimą pažeidus imperatyvias teisės normas, nėra nukreipta į jokias pažeistas imperatyvias teisės normas. Ši ginčijamo sprendimo dalis yra neteisėta (LR CPK 330 str.).

2212.3. Pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio ribas (LR CPK 265 str. 2 d.). Ieškiniu buvo prašoma taikyti restituciją LR CK 6.145 ir 6.146 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją turėjo atmesti. Ieškovė neįrodinėjo vindikacijos sąlygų ir negrindė savo reikalavimo LR CK 4.95–4.97 str. normomis. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pareigos savo nuožiūra tirti vindikacijos taikymo teisinių galimybių ir tokiu būdu viršyti ieškinio ribas. Nesant ieškovės reikalavimo taikyti vindikaciją, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą ir atsakovo teisę į teisingą procesą. Tokiu būdu buvo pažeisto procesinės normos ir neteisingai išspręsta byla (LR CPK 329 str.).

2312.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 4.96 str. taikymo sąlygas. Savo iniciatyva taikydamas LR CPK 4.96 str., pirmosios instancijos teismas netaikė šio straipsnio 2 d. numatyto draudimo išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog ilgą laikė teikė S. S. materialinę paramą ir ja rūpinosi. Aplinkybės dėl V. P. teiktos materialinės paramos S. S. buvo patvirtintos teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. T. parodymais, AB „Swedbank“ dokumentais, iš kurių matyti, kad į S. S. sąskaitą 2002-06-12 buvo įnešta 5000 JAV dolerių. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė, nors jie turi tiesioginę reikšmę vindikacijos taikymo galimumui. Tokiu būdu buvo padarytas materialinės normos LR CK 4.96 str. pažeidimas, kuris yra pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas (LR CPK 330 str.).

2412.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra neteisingas ir nesąžiningas atsakovo V. P. atžvilgiu. Atsakovas buvo sumokėjęs S. S. 5000 JAV dolerių už teisę paveldėti žemės sklypus, kurie bus jai sugrąžinti Kauno mieste ir kurie priklausė J. S. ir P. S.. Išreikalavus ginčo žemės sklypą valstybės naudai iš V. P., atsakovas neteko galimybės paveldėti žemę, už kurią buvo sumokėjęs. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Paveldėjimo teisės liudijimą, nesprendė restitucijos klausimo tarp S. S. (kitų jos turto paveldėtojų) ir V. P..

2512.6. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, netinkamai apskaičiavo iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydį. 3 procentai nuo ieškinio sumos (15 900 Lt) 4604,9 Eur, kurią nurodė ieškovė, sudaro 138,14 Eur, tačiau iš atsakovo teismas priteisė 271 Eur žyminio mokesčio sumą. Ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta.

2613. Atsiliepimą į atsakovo V. P. apeliacinį skundą pateikė ieškovė Kauno apygardos prokuratūra. Ieškovės atstovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

2713.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog teismui panaikinus administracinius aktus, išnyko nuosavybės perleidimo sandorio galiojimo pagrindas, t. y. susidarė tokia situacija, kai žemė yra perleista tokios teisės neturinčio asmens. O sandoris, kuriuo nuosavybės teisė yra perleista neturinčio tokios teisės asmens, yra sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

2813.2. Teismas pagrįstai V. P. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pripažino negaliojančiu LR CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas taip pat pagrįstai, remdamasis teismų praktika, suformuota tokio pobūdžio bylose, konstatavo, jog panaikinus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiu papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, turi būti panaikinti šių administracinių aktų ir paveldėjimo liudijimo sukelti teisiniai padariniai ir atkurta iki teisės aktų pažeidimo buvusi padėtis.

2913.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, jog šiuo atveju neteisėtų administracinių aktų ir sandorio padarinių pašalinimui turėtų būti taikomos ne restitucijos, o vindikacijos taisyklės. Teismas turėjo teisę ex officio spręsti sandorio negaliojimo pasekmių klausimą, išspręsdamas jį kitu, nei prašė prokuroras, būdu. Todėl apelianto argumentai, jog ginčijamu sprendimu pripažindamas negaliojančiu paveldėjimo liudijimą LR CK 4.48 str. ir 1.80 str. l d. pagrindais pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir taikydamas vindikaciją peržengė ieškinio ribas, yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.

3013.4. Teismas ginčo santykiams taikė LR CK 4.96 straipsnio 3 dalies normą, numatančią, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

3113.5. Apeliantas teigia, kad už teisę paveldėti S. S. turtą jai sumokėjo 5000 JAV dolerių, t. y. teisę paveldėti atsakovas įsigijo žodinio atlygintinio sandorio pagrindu. Galiojantys teisės aktai konkrečiai nenumato galimybės pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu iš palikėjo įsigyti teisę paveldėti jo turtą. Laikant, jog tokio sandorio įstatymai sudaryti nedraudžia, vadovaujantis LR CK 1.73 str. nuostatomis, toks sandoris turėtų būti sudaromas rašytine forma. Sandoris, sudarytas nesilaikant nustatytos formos, laikomas nesudarytu, todėl toks sandoris negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

3214. Atsiliepimą į atsakovo V. P. apeliacinį skundą pateikė trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovė, ji prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

3314.1. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 4.96 str. taikymo sąlygas, yra neteisingas ir nepagrįstas dėl tos priežasties, jog materialinių lėšų pervedimas į S. S. sąskaitą niekaip neįrodo fakto, kad S. S. testamentu turėjo teisę palikti turtą, kuris jai nuosavybės teise nepriklausė.

3414.2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, nepadarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šios bylos ginčo dalyką, ir priėmė teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo ir nėra pagrindo skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti.

3514.3. Dėl apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydį, nesutinkama. Ginčo dalykas yra žemės sklypas R. Kalantos 9A, Kaune, kurio rinkos kaina nustatyta 31 200 Lt (9036 Eur). LR CPK 80 str. numato, kad turtiniuose ginčuose iki 28962 Eur mokama 3 procentai žyminio mokesčio. 3 procentai skaičiuojant nuo 9036 Eur sumos sudaro 271 Eur žyminio mokesčio, kuriuos savo sprendime ir nurodė pirmosios instancijos teismas.

3614.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir teisės aktų reikalavimus, konstatavo, kad valstybės ir atsakovo nesiejo teisiniai prievoliniai santykiai ir žemės savininkas (valstybė) nuosavybės ir valdymo teisę prarado dėl to, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą ( - ) 9A, Kaune, buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio nuostatas, t. y. nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, neturėjusiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, o paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisė perėjo šio asmens paveldėtojui, reikalavimas panaikinti papildomą paveldėjimo liudijimą ir taikyti restituciją tenkintinas ir pagal vindikacijos taisykles 0,0512 ha žemės sklypas, esantis Kauno m., ( - ) 9A, grąžintinas valstybei (CK 4.96 str. 2 d.).

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3815. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus.

3915.1. Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus.

4015.2. Teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-272-402/2012 panaikino Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir tos pačios dienos sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei S. S.“. Teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-272-402/2012 turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

4115.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad panaikinus aukščiau minėtus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. S., kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, atsakovas V. P. negali būti laikomas teisėtu to žemės sklypo savininku, nes jis negalėjo paveldėti iš S. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, jai pačiai šios teisės neturint. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytą turtą, žemės sklypą ( - ) 9A, Kaune. Panaikinus teisės aktų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą sandorį (paveldėjimo teisės liudijimą), teismas pagrįstai ginčo žemės sklypą grąžino valstybei. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad patenkinus ieškovės ieškinį nagrinėjamoje byloje teismas neteisingai taikė LR CK 4.48 str. 2 d. ir LR CK 1.80 str. 1 d. nuostatas, nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo.

4215.4. Priešingai, nei teigia apeliantas, jog S. S. buvo teisėta ginčo žemės sklypo savininkė, bylos medžiaga patvirtina, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą S. S. buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturėjusiam teisės į nuosavybės teisų atkūrimą, o paveldėjimo pagrindu nuosavybės teisė perėjo S. S. paveldėtojui nagrinėjamoje byloje atsakovui V. P.. Esant tokioms aplinkybėms ginčo turtas buvo apelianto nepagrįstai įgytas valstybės sąskaita. Esant nustatytai aplinkybei, kad administraciniai aktai, kuriais S. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teisino 2012-05-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-272-402/2012, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nėra įstatyminio pagrindo nuspręsti, jog S. S. buvo teisėta žemės sklypo savininkė (CPK 185 str.).

4315.5. Kaip pagrįstai nurodė Kauno apygardos prokuratūros atstovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, kad panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0512 ha žemės sklypą, atsakovas V. P. negali būti laikomas teisėtu ginčo žemės sklypo savininku, nes šis žemės sklypas negalėjo būti paveldėjimo objektas. Nuosavybės teisės perėjimas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsakovui V. P. yra neteisėtų aktų sukeltas teisinis padarinys, kuris ginčijamu teismo sprendimu buvo pašalintas, pripažįstant negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į žemės sklypą ( - ) 9A, Kauno mieste, kaip sandorį, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).

4415.6. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio ribas (LR CPK 265 str. 2 d.) taikydamas ginčo turtui vindikaciją, o ne restituciją, kaip prašė ieškovė. Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus. Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas, išnagrinėjęs ginčą, pažeidė CPK 12 straipsnio nuostatas.

4515.7. Pirmosios instancijos teismas išsprendė niekinio sandorio teisinių padarinių taikymą pagal CK 4.95 straipsnio, o ne pagal CK 6.145–6.146 straipsnių nuostatas, kaip tai nurodė ieškovė. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimų į apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl ginčo žemės sklypo grąžinimo valstybei.

4615.8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes bylą teismas nagrinėjo remdamasis faktiniu ieškinio pagrindu, kurį teisiškai kvalifikavo ne tik pagal ieškovės nurodytas teisės normas, tačiau ir savo iniciatyva spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti restituciją, ar kitą turto grąžinimo būdą valstybei. Teismo veikla nustatant teisinį ieškinio pagrindą nelaikoma ieškinio ribų peržengimu, todėl apelianto teiginiai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies ar šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestini (CPK 12 str. 17 str.).

4715.9. Apelianto argumentai, kad atsakovas materialiai prisidėjo prie S. S. išlaikymo, kad sumokėjo į S. S. sąskaitą 5000 JAV dolerių, nesudaro pagrindo vertinti surinktus byloje įrodymus kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad tam, jog įpėdinis galėtų perleisti teises į palikimą, reikia, jog šios teisės jam priklausytų. Dėl to CK 6.426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik priėmęs palikimą įpėdinis gali parduoti paveldėjimo teises. Taigi kuriuo nors iš įstatyme išvardytų būdų priėmęs palikimą įpėdinis įgyja galimybę disponuoti paveldėjimo teisėmis. Šiuo atveju S. S. 2002-06-12 testamento surašymo momentu nedisponavo ginčo turtu, nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos 2009-01-20 mirusios S. S. vardu, ji nebuvo žemės sklypo priėmusi. Todėl nagrinėjamoje byloje apeliantas negalėjo įsigyti (atlygintinai ar neatlygintinai) teisių į ginčo sklypą iš S. S., kuri nebuvo priėmusi ginčo žemės sklypo, tad neturėjo įpėdinės statuso ir negalėjo perduoti (parduoti) atsakovui teisių į ginčo žemės sklypą.

4815.10. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte pasakyta, kad ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal testamentą 2009-04-17 liudijimo panaikinimo (1 t., b. l. 22) ir restitucijos taikymo (1 t., b. l. 3–6). Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudarė žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 31200 Lt (1 t., b. l. 24–26). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo žyminio mokesčio už ieškinį sumą nuo vidutinės rinkos vertės, o ne nuo 15 900 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatyta žyminio mokesčio suma – 271 Eur – yra teisinga.

49Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, visiškai patenkindamas ieškinio reikalavimą teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovo V. P. apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo (CPK 178 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl šis skundas atmetamas, nenagrinėjant ir nepasisakant dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų, nes, kaip žinoma, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtą bei pagrįstą sprendimą, apeliacinio teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo nekeisti.

52Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašė: 1) pripažinti... 6. 2. Kauno apskrities viršininko 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl... 7. 3. Kauno apygardos administracinis teismas panaikino administracinius aktus... 8. 4. Panaikinus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės... 9. 5. Atsakovas V. P. su ieškovės Kauno apygardos prokuratūros reikalavimu... 10. 6. Atsakovas ilgą laiką teikė S. S. materialinę paramą ir ja rūpinosi.... 11. 7. Atsakovo manymu, ieškinio pareiškime ieškovė nenurodė, jokio konkretaus... 12. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 8. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino... 15. 9. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. sausio 20 d.... 16. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-05-17 sprendimu civilinėje... 17. 11. Teismas sprendė, kad panaikinus neteisėtus administracinius aktus, kurių... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. 12. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą... 20. 12.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė LR CK 4.48 str. 2 d.... 21. 12.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas Paveldėjimo teisės... 22. 12.3. Pirmosios instancijos teismas viršijo ieškinio ribas (LR CPK 265 str. 2... 23. 12.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK 4.96 str. taikymo sąlygas.... 24. 12.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra neteisingas ir... 25. 12.6. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, netinkamai... 26. 13. Atsiliepimą į atsakovo V. P. apeliacinį skundą pateikė ieškovė Kauno... 27. 13.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatavo,... 28. 13.2. Teismas pagrįstai V. P. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą... 29. 13.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo,... 30. 13.4. Teismas ginčo santykiams taikė LR CK 4.96 straipsnio 3 dalies normą,... 31. 13.5. Apeliantas teigia, kad už teisę paveldėti S. S. turtą jai sumokėjo... 32. 14. Atsiliepimą į atsakovo V. P. apeliacinį skundą pateikė trečiasis... 33. 14.1. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CK... 34. 14.2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai... 35. 14.3. Dėl apelianto teiginio, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 36. 14.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs visus... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 39. 15.1. Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 40. 15.2. Teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais,... 41. 15.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad panaikinus... 42. 15.4. Priešingai, nei teigia apeliantas, jog S. S. buvo teisėta ginčo... 43. 15.5. Kaip pagrįstai nurodė Kauno apygardos prokuratūros atstovė... 44. 15.6. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 45. 15.7. Pirmosios instancijos teismas išsprendė niekinio sandorio teisinių... 46. 15.8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo... 47. 15.9. Apelianto argumentai, kad atsakovas materialiai prisidėjo prie S. S.... 48. 15.10. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte pasakyta, kad ieškinio suma... 49. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo nekeisti.... 52. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....