Byla 2A-1342-560/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. B., UAB „Baltexim“, A. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. B., UAB „Baltexim“, A. S..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 7 799 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2009-11-25 ieškovas sudarė su UAB „Baltexim“ sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilių grupė, tarp kurių – automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-11-25 iki 2010-11-24. 2010-01-27 Vilniuje, ( - )įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė dvi transporto priemonės – ( - ), valst. Nr. ( - ) vairuojama A. S., ir ( - ), valst. Nr. ( - ) vairuojama A. B.. Tarp eismo įvykio dalyvių ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių bei kalto dėl įvykio asmens nekilo, todėl eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Vadovaujantis eismo įvykio deklaracijoje nurodomomis aplinkybėmis bei A. B. pateiktu paaiškinimu apie eismo įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilio ( - ) vairuotojas dėl priekyje jo važiavusios transporto priemonės staigaus stabdymo buvo priverstas atlikti stabdymo manevrą, dėl ko, esant slidžiai kelio dangai, transporto priemonė stabdydama pasisuko šonu, išlikdama toje pačioje kelio juostoje. Tuo tarpu iš paskos transporto priemonei ( - ) ta pačia kelio juosta važiavusio automobilio ( - ) vairuotojas nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į automobilį ( - ). Kadangi automobilis ( - ) įvykio dieną buvo apdraustas ADB „ERGO Lietuva“ sausumos transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas teikė prašymą atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio ( - ) padaryti nuostoliai sudarė 7 799 Lt, todėl ADB „ERGO Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, transporto priemonės savininkui išmokėjo 7 799 Lt draudimo išmoką ir CK 6.263 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jo vairuotos transporto priemonės ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę esant apdraudusiai draudimo kompanijai GF Forsakringsaktiebolag – į šią įmonę. Šiuo metu įmonės GF Forsakringsaktiebolag teisės ir pareigos perėjusios įmonei AAS „Gjensidige Baltic“, kuri savo veiklą Lietuvoje vykdo per Lietuvos filialą. ADB „ERGO Lietuva“, įgyvendindama jai įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, kreipėsi į GF Forsakringsaktiebolag filialą, reikalaudama atlyginti transporto priemonės ( - ) valdytojo A. S. ieškovui padarytą 7 799 Lt žalą, tačiau GF Forsakringsaktiebolag filialas tenkinti ieškovo reikalavimą atsisakė, nurodydamas, jog dėl eismo įvykio kilimo kaltas ne transporto priemonės ( - ) valdytojas, tačiau transporto priemonės ( - ) valdytojas, GF Forsakringsaktiebolag filialo nuomone, pažeidęs KET 133 p. ir 106 p. reikalavimus.

6Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog ginčą nagrinėjant teisme transporto priemonių valdytojų užpildyta deklaracija neturi didesnės įrodomosios galios, bet turi būti vertinama sistemiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. A. B. vairuojamas ( - ) buvo staigiai stabdomas ir užėmė abi vienos krypties eismo juostas, tuo būdu netikėtai sudarydamas neišvengiamą kliūtį ( - ) vairuotojui. Kadangi ( - ) įvažiavo į kitą eismo juostą bei pasisuko šonu, laikytina, kad A. B. persirikiavo bei pakeitė važiavimo kryptį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio ( - ) vairuotojui. Eismo įvykis įvyko ( - ), Vilniuje – gyvenvietėje. Kelias buvo slidus, o A. B. viršijo leistiną greitį, kadangi važiavo 60 km/h greičiu. Atsakovas daro išvadą, kad A. B. nebuvo atidus ir rūpestingas, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, staigiai stabdė, ko pasėkoje sudarė neišvengiamą kliūtį ( - ) vairuotojui ir dėl to įvyko eismo įvykis, todėl paties ( - ) vairuotojo A. B. veiksmai sąlygojo minėtos transporto priemonės sugadinimą. AAS „Gjensidige Baltic“ nuomone, tarp jo ir ieškovo susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas l metų ieškinio senaties terminas. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą taikytinos CK 1.127 str. nuostatos. Pagal CK 1.127 str. l d. įtvirtintą ieškinio senaties termino nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 2010-04-28, t. y. gavęs atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką raštą Nr. 40-107-8109-3851, senaties terminas baigėsi 2011-04-28. Ieškinys teismui pateiktas po 2013-01-07, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą beveik 2 metus.

7Ieškovas dubliku palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir papildomai nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikomas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, tačiau trijų metų ieškinio senaties, taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

8Atsakovas tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-07 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui ADB „ERGO Lietuva“ iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 7 799 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 7 799 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-01-14 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 234 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje laikoma įrodytu tai, jog automobilio ( - ) vairuotojas nepažeidė KET 106 p. reikalavimų – tai patvirtina eismo įvykio deklaracijos 12 ir 13 grafos, kuriose nurodoma, kad transporto priemonė ( - ) važiavimo krypties nekeitė, taip pat nepažeidė KET 133 p. reikalavimų – transporto priemonė ( - ), reaguodama į priešais važiavusios transporto priemonės stabdymą, pati stabdydama išvengė kontakto su priekyje buvusia transporto priemone, o į ( - ) atsitrenkė iš paskos ta pačia eismo juosta važiavusi ( - ), kurios vairuotojas nesilaikė KET 133 p. reikalavimų. Pabrėžė, kad įstatymas nenumato nukentėjusiojo asmens pareigos pateikti įrodymus, jog dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykio deklaracija nenuginčyta, todėl atsakovo argumentus dėl ( - ) vairuotojo kaltės teismas vertintino kritiškai ir atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nagrinėjamu atveju taikė ne vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, tačiau trijų metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kadangi tiek įvykio, tiek atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui atsiradusią žalą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi jau nurodytos aukščiau suformuotos praktikos dėl 3 metų ieškinio senaties termino, taikomo santykiams, kilusiems iš delikto. Teismas nesutiko su atsakovu, jog ieškovas praleido ir 3 metų terminą keisdamas atsakovą, kadangi tai teismas laikė tik formaliu trūkumu. Kai draudikas pagal savanoriškojo draudimo sutartį išmoka draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį, o šiam savo civilinę atsakomybę esant apsidraudus – į jo civilinės atsakomybės draudiką, žalą atlyginęs draudikas subrogacijos būdu įstoja į deliktinius santykius, todėl turi būti taikomas ne vienerių, o trejų metų sutrumpintas senaties terminas (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-377/2012), kuris aptariamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo nėra praleistas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimą, pritaikyti ieškinio senaties terminą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesutinka, kad tarp šalių susiklostė deliktiniai santykiai, kuriems taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Mano, kad subrogaciniams reikalavimams taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią tokia situacija, kaip nagrinėjama, priskirtina draudimo teisiniams santykiams, kuriems taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo 2010-04-28, t. y. gavęs atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką raštą, todėl senaties terminas laikomas pasibaigusiu 2011-04-28. Pažymėjo, kad ieškinys pateiktas 2013-01-07, t. y. beveik 2 metus praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovo argumentas, kad jis anksčiau nesikreipė į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo dėl to, jog vadovavosi anksčiau vyravusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią analogiškiems reikalavimams buvo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, nėra pakankamas konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas. Mano, kad ieškovas kaip draudimo bendrovė turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedelsti 2 metus, todėl turi prisiimti dėl šios priežasties atsiradusias neigiamas pasekmes. Sužinojęs apie pasikeitusią teisminę praktiką ieškovas vis vien delsė ir ieškinį pateikė tik po 2,5 mėn., kas negali būti pateisinama. Be to, atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovas nepraleido ir 3 metų ieškinio senaties termino, nes tai, teismo vertinimu, laikytina formaliu trūkumu. Pažymėjo, kad ieškovui turėjo būti žinoma, jog byloje dalyvaujančiais asmenimis negali būti juridinių asmenų filialai, todėl privalėjo tiksliai nurodyti atsakovą ieškinyje, o kadangi tai nebuvo padaryta, ieškovas turi prisiimti visas kylančias teisines pasekmes. Kadangi tinkamam atsakovui ieškinys pareikštas tik 2013-04-05 dubliku, o eismo įvykis įvyko 2010-01-27, laikytina, kad ieškovas praleido ir 3 metų ieškinio senaties terminą.

13Ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad apeliaciniu skundu ieškovas neskundžia teismo sprendimo dalies dėl kalto už eismo įvykio kilimą asmens nustatymo, o nesutinka tik su ieškinio senaties termino taikymu. Nurodė, kad nors apeliantas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl draudimo teisinių santykių subrogacijos atveju, tačiau ankstesnė teisminė praktika buvo susiformavusi ta linkme, jog tokiu atveju laikytina, kad tarp šalių susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi eismo įvykis įvyko 2010-01-27, draudimo išmoka išmokėta 2010-04-10 sprendimu, o pretenzija atsakovui pareikšta 2010-04-20, todėl šiems santykiams taikytina teisminė praktika, galiojusi būtent minėtu laikotarpiu. Šiuo pagrindu draudikas turėjo pagrįstą lūkestį, jog jis turės galimybę per 3 metus pareikšti ieškinį teisme, ir jis buvo pareikštas 2013-01-09, t. y. nepraėjus trejų metų ieškinio senaties terminui. Pažymėjo, kad teisminė praktika buvo pakeista tik 2012-10-23, t. y. jau po įvykusio įvykio ir draudimo išmokos išmokėjimo. Nurodo, kad net tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog šiuo atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, anksčiau aprašytos reikšmingos aplinkybės – esminė teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kaita – turėtų būti pripažįstamos esančios objektyviu ir pakankamu pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti. Po teisminės praktikos pasikeitimo ieškovo veiksmai per 2,5 mėn. kreipiantis į teismą su ieškiniu laikytini atliktais per protingą terminą. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai ieškinio trūkumą, kuriame dėl rašymo apsirikimo ieškovu buvo nurodytas filialas, pripažino formaliu, kas atitinka ir teisminę praktiką.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2013-11-07 teismo sprendimo negaliojimo priežasčių, nurodytų CPK 329 str., nenustatė, tačiau išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir šiuo klausimu susiklosčiusią teisminę praktiką, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl toks teismo sprendimas dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų naikintinas CPK 330 str. pagrindu.

17Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-11-25 ADB „ERGO Lietuva“ sudarė su UAB „Baltexim“ sausumos transporto priemonių draudimo sutartį. Šia sutartimi buvo apdrausta automobilių grupė, tarp kurių – automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-11-25 iki 2010-11-24. 2010-01-27 Vilniuje, ( - )įvyko eismo įvykis, kuriame susidūrė dvi transporto priemonės – ( - ), valst. Nr. ( - ) vairuojama A. S., ir ( - ), valst. Nr. ( - ) vairuojama A. B.. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Vadovaujantis eismo įvykio deklaracijoje nurodomomis aplinkybėmis bei A. B. pateiktu paaiškinimu apie eismo įvykio aplinkybes, nustatyta, kad automobilio ( - ) vairuotojas dėl priekyje jo važiavusios transporto priemonės staigaus stabdymo buvo priverstas atlikti stabdymo manevrą, dėl ko, esant slidžiai kelio dangai, transporto priemonė stabdydama pasisuko šonu, išlikdama toje pačioje kelio juostoje. Tuo tarpu iš paskos transporto priemonei ( - ) ta pačia kelio juosta važiavusio automobilio ( - ) vairuotojas nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į automobilį ( - ).

18Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateikto apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo matyti, jog ginčas tarp šalių kyla dėl taikytino ieškinio senaties termino tuo atveju, kai draudimo bendrovė, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką, reiškia reikalavimą žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikui. Apeliantas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalyje dėl kalto už eismo įvykio kilimą asmens nustatymo neskundžia, dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

19Sprendžiant klausimą dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu klausimu aiškiai pasisakyta naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. 10 d.). CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, o kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

20Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 7 d. nurodyta, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 str. 7 d. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013). Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog šiuo atveju taikytinas ne vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, tačiau trijų metų ieškinio senaties terminas, taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kadangi tiek įvykio, tiek atsakovo atsisakymo mokėti ieškovui atsiradusią žalą metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi praktikos dėl 3 metų ieškinio senaties termino, taikomo santykiams, kilusiems iš delikto. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2012-10-23 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, kuria buvo pakeista iki tol susiformavusi teisminė praktika dėl teisinių santykių kvalifikavimo, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, turi būti vadovaujamasi būtent minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nepriklausomai nuo to, kad įvykis įvyko iki minėtos nutarties priėmimo, kaip yra ir nagrinėjamu atveju.

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas byloje prašė pirmosios instancijos teismo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė jį taikyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas į atsakovą su pretenzija kreipėsi 2010-04-10. Atsakovas 2010-04-26 raštu ieškovo reikalavimą tenkinti atsisakė, apie ką ieškovas sužinojo 2010-04-28. Tai reiškia, kad būtent nuo šios dienos turi būti pradedamas skaičiuoti šiuo atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Konstatuotina, jog šis terminas baigėsi 2011-04-28, tačiau ieškovas į teismą su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2013-01-09, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog net tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad šiuo atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovo nurodytos reikšmingos aplinkybės – esminė teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kaita – turėtų būti pripažįstamos esančios objektyviu ir pakankamu pagrindu ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo teiginiais, kadangi šiuo atveju ieškovas nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių jo neveikimą beveik trejus metus. Tai, kad tuo metu teisminė praktika buvo formuojama priešinga linkme, nurodant, jog atitinkamais atvejais taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nelaikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas. Be to, pažymėtina, kad ir tai, kad po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 priėmimo, kuria pakeista iki tol formuota teisminė praktika, ieškovas, kaip profesionalus verslo subjektas, ir toliau delsė kreiptis į teismą dėl žalos iš atsakovo atlyginimo, ir ieškinį teismui pateikė tik 2013-01-09, t. y. po daugiau nei 2 mėnesių, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka atidaus ir rūpestingo subjekto požymių. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisės aktų nuostatas bei susiklosčiusią teisminę praktiką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Vadovaujantis tuo, konstatuotina, kad ieškovas, tarp šalių susiklosčius draudimo teisiniams santykiams, kreipėsi į teismą praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

22Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovo ieškinį atmetus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas prašymo pirmosios instancijos teismui atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jos taip pat neatlygintinos. Valstybei iš ieškovo priteistina 56,60 Lt pašto išlaidų suma.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

Nutarė

24Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti.

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

26Priteisti valstybei iš ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ 56,60 Lt pašto išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad 2009-11-25 ieškovas sudarė su UAB „Baltexim“ sausumos... 6. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį... 7. Ieškovas dubliku palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją ir papildomai... 8. Atsakovas tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-07 sprendimu ieškinį tenkino –... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. Ieškovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2009-11-25 ADB... 18. Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateikto apeliacinio skundo ir ieškovo... 19. Sprendžiant klausimą dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių... 20. Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 7 d. nurodyta, jog sutrumpintas vienerių metų... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas byloje prašė pirmosios... 22. Nagrinėjamu atveju tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinus... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 24. Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą tenkinti.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti... 26. Priteisti valstybei iš ieškovo ADB „ERGO Lietuva“ 56,60 Lt pašto...