Byla 2-1318-775/2020
Dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,

2sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, Živilei Užkurytei,

3dalyvaujant ieškovui, jo atstovei advokatei Daliai Peckutei,

4atsakovei (nuotoliniu būdu per skypo programą), jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,

5nedalyvaujant atsakovei J. M. A.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. patikslintą ieškinį atsakovei K. A. ir atsakovės K. A. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

7Teismas

Nustatė

8I.

9Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai 1.

10Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti L. A. ir K. A. santuoką, įregistruotą 2013 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės K. A. kaltės, po santuokos nutraukimo L. A. palikti ( - ) pavardę, K. A. iki santuokos turėtą – ( - ) pavardę; priteisti iš K. A. L. A. naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš K. A. L. A. naudai 3 962 Eur išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto pagerinimu; priteisti iš K. A. L. A. naudai 6 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti keleivinį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ), L. A. asmenine nuosavybe ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 24–27).

111.1.

12Ieškovas L. A. ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė susipažino prieš dvidešimt metų, 1998 metais vienu adresu įsigijo gyvenamąsias patalpas, 2000 m. kovo 6 d. gimė sūnus A. A.. Ieškovas stengėsi šeimoje išlaikyti santarvę, buvo lojalus, rūpinosi šeima. Nuo 2011 metų atsakovė pradėjo važinėti dirbti į Daniją, Vokietiją. Pradžioje grįždavo kas tris mėnesius, pagyvenusi su šeima tris mėnesius vėl išvažiuodavo. Ilgainiui atsakovė grįždavo vis rečiau ir trumpesniam laikui. Grįžusi iš komandiruočių, kaip ir iki 2011 metų, nesirūpino vaikais, leisdavo laisvalaikį su draugais, grįždavo neblaivi, nevengė vartoti alkoholį ir viena, buvo neištikima. Išgėrusi būdavo agresyvi, naudodavo smurtą, buvo kviečiama policija. Tačiau ieškovas atsakovę mylėjo, jai atleisdavo. 2013 m. gruodžio 27 d. šalys susituokė. Tačiau santuoka nieko nepakeitė. Atsakovė į namus grįždavo tik kas pusmetį. Vaiku rūpinosi ieškovas. Gyvenimas skyrium sutuoktinius dar labiau atitolino. 2017 metų sausio mėnesį ieškovė pasakė atsakovui, kad gyvena Vokietijoje su kitu vyru ir gyventi su ieškovu nenorinti. Patvirtinimui apie savo ketinimus atsakovė atsiuntė nuotraukas, kuriose buvo su kitu vyriškiu. Ieškovas nebenori būti santuokoje su moterimi, kuri atvirai tyčiojasi iš jo jausmų, šeimos, demonstruoja nepagarbą jam ir jo vertybėms. Atsakovė savo veiksmais pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos sutuoktiniui ir šeimai pareigas, dėl to santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, paliekant jai ikisantuokinę ( - ) pavardę.

131.2.

14Ieškovė ir atsakovas iki santuokos bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko nekilnojamąjį turtą, po ½ buto, esančio ( - ). Nupirktos patalpos buvo apleistos, reikėjo daryti kapitalinį remontą, įrengti virtuvę, tualetą, vonią, koridorių, buvo sumontuoti vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, įrengta elektros instaliacija, sumontuotos durys, du kartus pakeisti langai, nupirkti ir sumontuoti santechnikos įrenginiai, suremontuotos sienos, grindys. Bendras patalpas remontavo ir pagerino tik ieškovas iš savo ir savo tėvų pinigų. Uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ekspertas A. Z. įvertino, kad bendrų patalpų remontas yra padarytas už 7 924,78 Eur, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ½ dalį patalpų pagerinimui išleistos sumos – 3 962 Eur.

151.3.

16Automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) registruotas ieškovo vardu įgytas iki santuokos sudarymo (2006 m. balandžio 7 d.), todėl nedalintinas. 2018 m. lapkričio 2 d. šis automobilis jau parduotas.

171.4.

18Ieškovas 2017 m. lapkričio 8 d. už motinos dovanotus pinigus įgijo keleivinį automobilį ( - ), valstybinis Nr. ( - ), todėl nutraukiant santuoką šis automobilis taip pat nedalintinas.

191.5.

20Nekilnojamasis turtas atsakovės vardu, esantis ( - ), nedalintinas, kadangi yra jos paveldėtas.

211.6.

22Bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi.

231.7.

24Ieškovas L. A. prašo priteisti iš atsakovės 6 400 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. 5 760 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki bylos iškėlimo (2017 m. lapkričio 15 d.) po 160 Eur ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (2018 m. kovo 6 d.) dar 640 Eur. 2.

25Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, tačiau 2019 m. balandžio 15 d. parengiamajame posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 36–39) ir 2020-01-07 patikslintą priešieškinį (3 t., b. l. 8–12), kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti pavardes ( - ), ( - ); pripažinti 2017-11-03 d. dovanojimo sutartį, kuria J. M. A. padovanojo L. A. 12 000 Eur, apsimestiniu sandoriu; pripažinti, kad automobilis ( - ), valstyb. Nr. ( - ) kurio rinkos vertė 785 Eur, buvo bendra dalinė K. A. ir L. A. nuosavybė bei priteisti iš L. A. K. A. 392,50 Eur kompensaciją; automobilį ( - ), valstyb.Nr. ( - ), kurio rinkos vertė 7 859 Eur, nuosavybės teise priteisti L. A., iš L. A. K. A. naudai priteisti 3 929,50 Eur kompensaciją ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

262.1.

27Atsakovė K. A. ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šalys kaip faktinė šeima gyveno nuo 1998 metų. Tuo metu ieškovas iš atsakovės buvusio sutuoktinio įsigijo ½ dalį buto, esančio ( - ), ir persikėlė į tą butą gyventi. Šalys planavo kurti šeimą, todėl ėmėsi buto remonto darbų. 2000 m. kovo 6 d. gimė sūnus ( - ). Atsakovė visada rūpinosi šeima, stengėsi, kad šeimoje nieko netrūktų. Kad būtų daugiau pajamų, nuo 2011 metų atsakovė pradėjo važinėti uždarbiauti į Vokietiją, šeimos materialinė padėtis pagerėjo, tačiau ieškovas nedėjo jokių pastangų pagerinti šeimos finansinę padėtį nei materialiai, nei savo darbu, buityje jis buvo tinginys, todėl ilgainiui atsakovė pavargo tempti viską ant savo pečių. Atsakovė ir iki 2011 metų nuolat dirbo per du darbus, o ieškovas dėl vienokių ar kitokių priežasčių kelis kartus buvo netekęs darbo, dėl ko neturėdavo tarpais pajamų, o vėliau gaudavo minimalias pajamas. Atsakovei ieškovo pajamų dydis niekada nebuvo žinomas, nes jis savo darbo užmokestį leisdavo savo nuožiūra. Atsakovė užsienyje dirbdavo tris mėnesius, savaitę būdavo namuose, buvo, kad dirbo pusę metų. Visą tą laiką būdama išvykusi atsakovė nuolat palaikė ryšį su šeima, teikė šeimai materialinį išlaikymą. Atsakovė kvietė kartu ir ieškovą atvažiuoti į Vokietiją, tačiau jis atsisakė, sakydamas, kad nenori, nes jam per sunku, kad jis nenori nuo darbo jaunas numirti. Ieškovas yra tinginys buityje, buto remonto darbai, pradėti 1998 metais iki šiol nėra baigti. Ieškovas namuose nieko nedaro, grįžusi iš darbo, atsakovė namus randa apleistus, netvarkytus. Be to, ieškovas yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų. Atsakovė tvirtino, kad ji jokių kitų vyrų neturi, o nuotraukas ieškovui siuntė, siekdama sukelti pavydą ir taip paskatinti ieškovą daugiau rūpintis šeima ir jos gerove. Atsakovė nurodė, kad visą jų bendrą gyvenimą ieškovas nevertino jos kaip moters, netgi santuoka buvo sudaryta iš išskaičiavimo, kadangi tuo metu atsakovė jau sprendė klausimą dėl išsiskyrimo, nes tada jau vykdavo dirbti į užsienį, tačiau tuomet supratęs, kad gali prarasti pajamų šaltinį, ieškovas pasiūlė tuoktis. Atsakovė pasiūlymą priėmė tikėdamasi, kad situacija pasikeis, tačiau niekas nepasikeitė, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir palikti jai santuokinę ( - ) pavardę.

282.2.

29Gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį šalys įsigijo automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ) 1997 metų gamybos, kurio rinkos vertė 801 Eur. Prasidėjus skyrybų procesui, ieškovas šį automobilį pardavė už 150 Eur, šią kainą ieškovas nustatė vienasmeniškai. Kadangi šis turtas buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį, todėl laikytinas bendra daline šalių nuosavybe, šiame turte šalių dalys lygios. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista ½ dalis šio automobilio vertės pagal atsakovės pateiktą VšĮ ( - ) pažymą – 392,50 Eur. 2.3.

302.3.

31Taip pat gyvenant santuokoje, šalys įgijo automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( - ), 2013 m. gamybos, kurio rinkos vertė 7 859 Eur. Šis automobilis buvo įgytas už bendras šalių pajamas, jokie tretieji asmenys prie šio turto įgijimo neprisidėjo. 2017-11-14 d. ieškovas pasirašė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, o iki tol, siekdamas išvengti iš bendrų pajamų įgyto turto padalinimo, 2017-11-03 ieškovas su savo motina J. M. A. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią neva tai motina jam padovanojo 12 000 Eur, iš kurių 9 500 Eur ieškovas panaudojo automobilio ( - ) įgijimui. Atsakovė teigia, kad ieškovo motina neturėjo tokių lėšų ir jų negalėjo ieškovui padovanoti. Paties ieškovo pajamos taip pat buvo nedidelės, atsakovės pajamos nuo 2011 metų pabaigos per mėnesį sudarė vidutiniškai 1 200 – 1 300 Eur, šias pajamas atsakovė į namus parveždavo grynais pinigais, todėl per 6 metus ieškovas galėjo sukaupti 9 500 Eur sumą, kurią ir panaudojo automobilio ( - ) įgijimui. Dėl šios priežasties 2017-11-03 d. dovanojimo sutartis pripažintina tariamu sandoriu, kuriuo ieškovas tik fiktyviai siekė pagrįsti lėšų gavimą, kad būtų išvengta iš bendrų lėšų įgyto turto padalinimo santuokos nutraukimo metu.

322.4.

33Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl buto pagerinimo išlaidų turėtų būti atmestas, nes šalys tuo metu gyveno faktinėje santuokoje, o vėliau ir pagal įstatymą sudarytoje santuokoje, todėl remonto darbai buvo atlikti iš bendrų šalių lėšų. Taip pat šiam reikalavimui turėtų būti taikoma ieškinio senatis (3 t., b. l. 14). Reikalavimas dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat turėtų būti atmestas, nes šalys tuo metu vedė bendrą ūkį, atsakovė šeimos poreikiams iš užsienio parveždavo įvairių daiktų ir priemonių buičiai. Taip pat grįžusi iš komandiruočių ji palikdavo šeimai ir grynų pinigų pragyvenimui. Sūnui taip pat parveždavo įvairių rūbų, batų, pirkdavo akinius, prisidėjo prie odontologo išlaidų. 32.5

343.

35Ieškovas pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Su priešieškiniu sutiko iš

36dalies, patikslintą priešieškinį prašė atmesti (2 t., b. l. 175–178, 3 t., b. l. 23–26).

374.

38Atsakovė J. M. A. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą

39nagrinėti jai nedalyvaujant (3 t., b. l. 60), todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

40Teismas konstatuoja:

41patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, patikslintas priešieškinis atmetamas.

42II.

43Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

445.

45Byloje nustatyta, kad 2000 m. kovo 6 d. gimė ieškovo ir atsakovės sūnus A. A. (1 t., b. l. 10). 2013 m. gruodžio 27 d. ieškovas ir atsakovė Kauno miesto CMS sudarė santuoką (1 t., b. l. 9). Byloje pateikta buto mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 111). 1998 m. balandžio 10 d. šalys iš A. P. įsigijo po ½ dalį buto, esančio adresu ( - ), su bednro naudojimo patalpomis (1 t., b. l. 19, 3 t., b. l. 4–5). Šiuo adresu yra deklaruota ieškovo ir sūnaus A. A. gyvenamoji vieta (1 t., b. l. 17, 3 t., b. l. 29). Atsakovės vardu paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruota 1/3 dalis nekilnojamojo turto adresu ( - ) (1 t., b. l. 20–21). L. A. vardu buvo registruotos transporto priemonė ( - ), valstyb. Nr. ( - ) įgyta 2006 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 23–24), ir transporto priemonė ( - ), valstyb. Nr. ( - ) (1 t., b. l. 97), įgyta 2017 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 98). Atsakovė pateikė VšĮ ( - ) pažymą, kad automobilio ( - ) kaina yra 9 510 Eur (2 t., b. l.138), o ( - ) – 950 Eur (3 t. b. l. 13). 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovas transporto priemonę ( - ), valstyb. Nr. ( - ) pardavė (3 t., b. l. 6–7, 27–28). Atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota (1 t., b. l. 25). 2017 m. spalio 31 d. šalių pareiškimas civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu buvo paliktas nenagrinėtu (1 t., b. l. 26–27, 2 t. b. l. 119–122). 2017 m. lapkričio 3 d. J. M. A. notarine tvarka padovanojo ieškovui 12 000 Eur (1 t. b. l. 99). Ieškovas byloje pateikė buto, esančio ( - ), rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitą, pagal kurią šio buto rinkos vertė 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo 13 900 Eur (1 t., b. l. 32–63). Ieškovas byloje pateikė atsakovės jam siųstas nuotraukas (1 t., b. l. 64–68). Ieškovas pateikė UAB ( - ) buto, esančio ( - ), atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo ataskaitą (priedas prie 1 tomo). 2019 m. vasario 26 d. pažyma iš policijos patvirtina, kad šalių santykiai įtempti (2 t. b. l. 35, 3 t., b. l. 37)). Byloje pateiktas 1996 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio A. P. santuoka (2 t., b. l. 186). Ieškovas pateikė pažymą apie darbo užmokestį nuo 1998 metų iki 2017 metų (2 t. b. l. 71, 73–74), nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio (1 t., b. l. 11). Taip pat pateikė savo banko sąskaitų išrašus už laikotarpius nuo 2014 m. iki 2017 metų (2 t., b. l. 49–70), metines gyventojo turto deklaracijas už 2004–2007 metus (2 t., b. l. 75–82). Ieškovas 2008 metais turėjo banko indėlius (2 t., b. l. 123). Atsakovė pateikė pažymą apie darbo užmokestį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio (2 t., b. l. 41), taip pat apie gautas pajamas nuo 1998 metų iki 2019 metų (2 t., b. l. 103–106). Šalių sūnus A. A. mokėsi ( - ) gimnazijoje ( 1 t., b. l. 117). Jis turi klausos sutrikimų (1 t., b. l. 13), jam pirktas klausos aparatas (1 t., b. l. 15–16). Pagal ieškovo pateiktą sūnaus išlaikymo išlaidų lentelę, mėnesinės išlaidos sudarė apie 430 Eur (1 t., b. l. 96). 2014–2017 metais A. A. turėjo odontologinių problemų (2 t., b. l. 85–101). Apžiūrai prijungta civilinė byla Nr. ( - ) (2 tomo priedas). Byloje apklausti liudytojai J. M. A., A. A., H. P. ir S. K..

46Dėl santuokos nutraukimo

476.

48Šalių santuoka sudaryta 2013-12-27 (1 t., b. l. 9), nors faktiškai jie gyveno kartu nuo 1998 metų. Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji nuo 2011 metų pradėjo važinėti kas tris mėnesius dirbti į Daniją, Vokietiją. Ilgainiui atsakovė į namus grįždavo vis rečiau ir trumpesniam laikui. Grįžusi nesirūpino vaikais, o ilsėjosi: leido laisvalaikį su draugais, grįždavo išgėrusi, buvo neištikima, vartojo alkoholį viena. Kuo toliau tuo dažniau ir ilgesniais tarpais vartojo alkoholį. Išgėrusi buvo agresyvi, puldavo muštis, ne kartą buvo kviečiama policija. 2017 metų sausio mėnesį atsakovė pareiškė, kad Vokietijoje gyvena su kurdu iš Irako ir su ieškovu gyventi nebenori. Tai patvirtino, atsiųsdama nuotraukas (1 t., b. l. 64–68). Atsakovė nurodė, kad kito vyro neturi, o santuoka iširo, nes ieškovas yra tinginys. Namuose metų metais nieko nedarydavo, visus darbus atidėliodavo vėlesniam laikui. Buto remontas pilnai neatliktas iki šiol.

497.

50Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

518.

52Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

539.

54Byloje esantys įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė nuo pat gyvenimo kartu su ieškovu pradžios turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaip nurodė ieškovas, dar iki santuokos sudarymo ieškovė išgėrinėjo, buvo neištikima, mėgo atsipalaiduoti išgėrinėdama. Ji gyveno savo malonumui. Ant ieškovo gulė visa finansinė našta. Bet kaip nurodė ieškovas, jis atsakovei vis atleisdavo ir tikėjo, kad santykius dar galima išsaugoti. Tuo labiau, kad jiems jau buvo gimęs sūnus. Kaip paaiškino ieškovas, 2013 metų rudenį atsakovė gėrė tris mėnesius beveik ištisai ir kai prasiblaivė, šeimoje įvyko rimtas pokalbis dėl ateities. Tada atsakovė ieškovui ir sūnui pasakė, kad ji nori susituokti ir turėti pilnavertę šeimą, pažadėjo, kad tada pakeistų savo gyvenimo būdą ir pradėtų naują gyvenimo etapą. Ieškovas dar kartą patikėjo atsakove ir jie 2013 metais susituokė. Kaip nurodė ieškovas, kelis metus po santuokos sudarymo su atsakove sugyveno normaliai. Atsakovė išgerdavo, bet su saiku. Vis tik pinigų namuose visą laiką trūko, atsakovės finansinis indėlis į šeimos biudžetą buvo minimalus, ji nuolat būdavo skolose. Nuo 2011 metų atsakovė pradėjo važinėti po 2–3 mėnesius dirbti į užsienį. Nuo 2015 metų jos elgesys labai pasikeitė. Facebooko paskyroje ji ėmė kelti savo nuotraukas, pas ją šioje paskyroje atsirado labai daug draugų. Ieškovo ir atsakovės bendravimas mažėjo, atsakovės skambučiai retėjo, vėliau atsakovė ieškovą iš viso užblokavo, nes jis jai pradėjo trukdyti. Ieškovas paaiškino, kad 2017 metais pas atsakovę į Vokietiją atvažiavo jos draugas irakietis, jie kartu sutiko Naujus metus. Atsakovė šio bendravimo nuo ieškovo neslėpė. Kalbant per Skypo programą ji rodė ieškovui ir sūnui, kad pas ją namuose Vokietijoje yra šis vyriškis. Atsakovė uždirbtus pinigus leido šio vyriškio advokatams, kad jis galėtų likti Vokietijoje. 2017 metų sausio mėnesį atsakovė, grįžusi iš Vokietijos, pareiškė ieškovui, kad ji turi kitą žmogų ir su ieškovu nebenori gyventi. Nuo tada jų santykiai nutrūko.

5510.

56Įrodymai byloje patvirtina, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 metų sausio mėnesio. Konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės ir netinkamo gyvenimo būdo. Tai patvirtina byloje ieškovo, taip pat liudytojų A. A. ir J. M. A. paaiškinimai, pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 64–68). Šios įstatymo prezumpcijos atsakovė nepaneigė, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas konstatuoja, kad ieškovės elgesys santuokoje buvo priešingas įstatymų leidėjo įtvirtintoms elgesio normoms bei visuomenėje įprastoms moralės taisyklėms, kurių turėtų būti laikomasi sudarius santuoką (CK 3.26-3.28 straipsniai). Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti, būti vienas kitam lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai, kurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą nėra suderinama su ieškovės pasirinktu elgesio būdu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir iki 2017 metų sausio mėnesio gyveno gana laisvą, neatsakingą gyvenimą, ignoravo pareigą visokeriopai prisidėti prie bendros šeimos gerovės, prie šeimos išlaikymo prisidėdavo minimaliai, nors turėjo daug didesnes galimybes. Kaip nurodė ieškovas, atsakovė nemokėjo mokesčių už butą, išskyrus gal kelis kartus. Iš užsienio ji parveždavo šeimai kažkiek rūbų, buities prekių, tačiau pinigais prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėdavo, nors šeima matė, kad ji jų turi. Jai rūpėjo tik išgėrimai, barai, draugai ir daugiau niekas. Sakydavo, kad turi savo skolų ir jas reikia grąžinti. Dažnai atlyginimą pragerdavo, išleisdavo savo pramogoms, o kai reikėdavo vėl grįžti dirbti į Vokietiją, prašydavo ieškovo paskolinti kelionei. Toks ieškovės elgesys taip pat rodo jos neatsakingą požiūrį į šeimą ir iš esmės tik savo poreikių tenkinimo prioritetą bendro šeimos ūkio sąskaita (CK 3.60 str.). Kad atsakovė visada labiau vertino draugus nei šeimą, patvirtina ir byloje pateiktas 1996 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ankstesnė atsakovės santuoka su A. P.. Šiame sprendime teismas taip pat nurodė, kad atsakovė labai mėgsta draugus, todėl šeimoje kyla problemos (2 t., b. l. 186). Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė jokių išvadų nepadarė ir savo elgesio šeimoje nepakeitė.

5711.

58Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl to, jog ieškovas tinginys, tačiau atsakovė šio teiginio byloje neįrodė. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas visą laiką dirbo, rūpinosi buto remontu, jo išlaikymu, stengėsi, kad šeima gyventų patogiai, nuo 2011 metų faktiškai vienas buvo atsakingas už nepilnamečio sūnaus priežiūrą bei šeimos ūkį.

59Dėl pavardės

6012.

61Ieškovas ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ikisantuokinę ( - ) pavardę, nes santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir jos nederamo elgesio.

6213.

63Civilinio kodekso 3.69 str. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės ir jos nederamo, atsakovą žeminančio elgesio, todėl ieškovo prašymas tenkinamas ir atsakovei paliekama ikisantuokinė ( - ) pavardė.

64Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6514.

66Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos. CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginti žalą, tame tarpe ir neturtinę, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

6715.

68Civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra nustatytos. Nagrinėjamu atveju atsakovės santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė neištikimybe, kas savaime reiškia tyčinį nelojalų, nepagarbų elgesį ieškovo atžvilgiu, sutuoktinio palikimu, dėl ko ieškovas patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą ir didelį pažeminimą. Teismas pažymi, jog atsakovė savo artimus santykius su kitu vyru per nuotolinio ryšio priemones tyčia demonstravo ne tik atsakovui, bet ir jų sūnui ( - ). Taip pažemindama atsakovą dar ir sūnaus akivaizdoje. Tai, jog ieškovas patyrė stiprias neigiamas emocijas, kad dėl atsakovės elgesio jautėsi labai įskaudintas, pažemintas patvirtina tiek paties ieškovo ir liudytojo A. A. paaiškinimai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės siųstos atsakovui nuotraukos (1 t., b. l. 64–68). Nepaisant to, ieškovas, net ir žinodamas apie atsakovės neištikimybę, dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, prašė ją grįžti į šeimą, kas dar kartą patvirtina apie gilius ieškovo jausmus atsakovei. Šalių santuoka trunka apie šešerius metus, penkiolika metų šalys gyveno nesusituokę. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kaltos dėl santuokos iširimo atsakovės elgesį, kai ji faktiškai tyčiojosi iš atsakovo akivaizdžiai demonstruodama savo santykius su kitu vyriškiu, taip pat į atsakovės turtinę padėtį (jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių ( - ) (1 t., b. l. 20–21), gauna didelį atlyginimą, dirbdama Vokietijoje), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. S.B. v R.B., Nr. 3K-3-177/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis c. b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3-532/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis c. b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis c. b. R.B. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.) ir tai, kad ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, jog dėl tokio atsakovės elgesio turėjo sveikatos problemų ir kreipėsi į medikus, tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

69Dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo

7016.

71Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2011 metų dirbo užsienyje, grįždavo tik kas du tris mėnesius ir vėl išvažiuodavo, tačiau sūnaus materialiai nerėmė, todėl visi kasdieniai rūpesčiai ir išlaidos atiteko vienam ieškovui. Atsakovė prisidėjo tik prie sūnaus odontologo išlaidų, dar iš užsienio parveždavo sūnui drabužių, kitų buitinių prekių. Ieškovas visą tą laiką mokėjo už komunalinius patarnavimus (1 t., b. l. 14), transportą, internetą, sūnaus telefoną, pirko maistą, mokėjo rinkliavas mokykloje, skyrė pinigų sūnaus laisvalaikiui. Sūnus turi klausos problemų, jam pirktas klausos aparatas, taip pat ilgą laiką turėjo gydytis pas odontologus (1 t., b. l. 13, 15–16, 2 t., b. l. 85–101). Ieškovas nurodė, kad faktiškai per mėnesį sūnaus išlaikymui jis išleisdavo apie 400 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 96, 2 t., b. l. 85–101). Atsakovas prašo iš atsakovės jam priteisti už trejus metus atgręžtinio reikalavimo teise dalį jo sūnaus išlaikymui sumokėtų išlaidų, t. y. po 160 Eur nuo 2014-11-01 iki 2017-11-15, viso 5 760 Eur. Taip pat ieškovas prašo priteisti po 160 Eur už 4 mėnesius, t. y. laikotarpį nuo bylos užvedimo (2017-11-15) iki sūnaus pilnametystės (2018-03-06), viso 640 Eur. Viso 6 400 Eur.

7217.

73Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad ji dirbdama Vokietijoje, gaudavo po 1 300–1 400 Eur per mėnesį. Jai pragyvenimas Vokietijoje nekainavo, todėl visus uždirbtus pinigus ji parveždavo namo. Kiekvieną kartą grįžus po 2–3 mėnesių darbo Vokietijoje ji palikdavo šeimos poreikiams po 1 500–2 000 Eur. Iš Vokietijos šeimai, taip pat ir sūnui ( - ) parveždavo daug įvairių rūbų, striukių, batų, kedų, skalbimo, šveitimo priemonių, dantų pastos, dezodorantų. Šių daiktų atsakovui pirkti nereikėjo.

7418.

75Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

7619.

77Ieškovas, taip pat ir liudytojas šalių sūnus A. A. patvirtino, kad atsakovė niekada šeimai jokių pinigų išvažiuodama į Vokietiją nepalikdavo, nes būdama Lietuvoje juos išleisdavo savo poreikiams ir kartais net neturėdavo už ką nuvažiuoti į Vokietiją. Atsakovė išvažiuodavo dirbti į Vokietiją dviems trims mėnesiams, grįžus pabūdavo kelias savaites Lietuvoje ir vėl išvažiuodavo tokiam pat laikotarpiui. Kaip nurodė ieškovas, kuo toliau, tuo atsakovės buvimo Lietuvoje laikotarpiai trumpėjo, o buvimo Vokietijoje - ilgėjo. Byloje ginčo nėra, kad šalys iki 2017 metų vedė bendrą ūkį, atsakovė minėtu laikotarpiu prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kitomis formomis, t. y. ne piniginėmis lėšomis. Kartais iš Vokietijos šeimai parveždavo rūbų, avalynės, švaros ir higienos prekių, prisidėjo prie sūnaus dantų tiesinimo procedūrų, t. y. sumokėjo pradinę įmoką už breketus, pirkdavo sūnui akinius. Taigi, tam, kad sutuoktinis galėtų pagrįstai reikalauti priteisti išlaikymo išlaidų sumą įsiskolinimą, turėtų būti įrodyta, jog jiems gyvenant kartu kitas sutuoktinis buvo nusišalinęs nuo šeimos poreikių tenkinimo. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovė nebuvo nusišalinusi nuo šeimos poreikių tenkinimo, bent minimaliai prisidėjo prie bendro šeimos ūkio, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ji visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Įvertinus šiuos argumentus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti sūnaus išlaikymo išlaidų dalies už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2016-12-31. Tačiau teismas nustatė, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio šalys bendro ūkio neveda. Nuo šio momento atsakovės santykiai su ieškovu ir šalių sūnumi labai pablogėjo, atsakovė nuolat konfliktavo ir visiškai nebeprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Nuo šios datos ieškovas vienas rūpinosi sūnaus kasdienių poreikių tenkinimu, jo auklėjimu bei lavinimu. Ieškovas nurodė, kad sūnaus poreikiai tuo metu buvo apie 400 Eur ir juos detalizavo savo patikslintame ieškinyje (2 t., b. l. 25). Atsakovė su šia suma nesutiko, tačiau kitokio sūnaus poreikių dydžio sumos teismui nenurodė, nes, kaip paaiškino, ji daug laiko praleisdavo Vokietijoje, todėl negalėjo pasakyti kiek ir ko sūnui tiksliai reikėjo. Teismas konstatuoja, jog atsakovei savo argumentais nepaneigus 400 Eur sumos, būtent tokia suma laikytina buvus protinga ir proporcinga šalių sūnaus poreikiams tenkinti. Ieškovas prašė iš atsakovės jam priteisti po 160 Eur. Kadangi atsakovė byloje neįrodė, kad šiuo laikotarpiu būtų prisidėjusi prie sūnaus išlaikymo, teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina ir iš atsakovės ieškovui už laikotarpį nuo 2017-01-15 iki 2017-11-15 priteisia 1 600 Eur (160 Eur x 10), taip pat nuo bylos užvedimo iki sūnaus pilnametystės už laikotarpį nuo 2017-11-15 iki 2018-03-06 – 640 Eur išlaikymo išlaidų sumą (160 Eur x 4). Viso 2 240 Eur.

78Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu

7920.

80Priešieškinyje atsakovė prašė pripažinti 2017 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį (1 t., b. l. 99), kuria J. M. A. padovanojo L. A. 12 000 Eur, apsimestiniu sandoriu. Paaiškino, kad šis automobilis buvo įgytas už bendrus šalių pinigus, kuriuos ieškovas sutaupė iš atsakovės paliekamo namuose darbo užmokesčio, jokie tretieji asmenys prie šio turto įgijimo neprisidėjo. Ieškovas 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir iki tol siekdamas išvengti iš bendrų pajamų įgyto turto padalinimo 2017 m. lapkričio 3 d. su savo motina J. M. A. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią neva tai motina jam padovanojo 12 000 Eur, iš kurių 9 500 Eur ieškovas panaudojo automobilio ( - ) įgijimui. Atsakovė teigia, kad ieškovo motina neturėjo tokių lėšų ir jų negalėjo ieškovui padovanoti. Paties ieškovo pajamos buvo nedidelės, atsakovės pajamos nuo 2011 metų pabaigos per mėnesį sudarė vidutiniškai 1 200–1 300 Eur, šias pajamas atsakovė į namus parveždavo grynais pinigais, todėl per 6 metus ir buvo sukaupta 9 500 Eur suma, kurią ieškovas panaudojo automobilio ( - ) įgijimui.

8121.

82Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys (CK 1.87 straipsnis). Atsakovė, remdamasi šiuo įstatymo pagrindu, byloje nenurodė jokio kito sandorio, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys.

8322.

84Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė prašė sandorį pripažinti tariamu. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8523.

86Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34, 35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8724.

88Kad įrodytų sandorio tariamumą, atsakovė turėjo byloje pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad iš tikrųjų ieškovas pagal šį dovanojimo sandorį negavo iš motinos jokių pinigų, tačiau šią aplinkybę paneigia tai, kad jis po keleto dienų už 9 500 Eur įsigijo automobilį ( - ) (1 t., b. l. 98). Darytina išvada, kad dovanojimo sandoris buvo realiai įvykdytas, nes ieškovas tuoj pat dovanotus pinigus panaudojo transporto priemonės pirkimui. Konstatuotina, kad byloje įrodytas dovanotų pinigų panaudojimo faktas, kurio atsakovė nepaneigė. Atsakovė teigė, jog ieškovas pirko automobilį iš bendrų santuokinių lėšų, kurias jis galėjo per šešis metus susitaupyti iš atsakovės uždirbto ir paliekamo namuose darbo užmokesčio, tačiau tai yra tik atsakovės prielaida, nepagrįsta jokiais įrodymais. Įvertinus tai, kad atsakovė savo parsivežtą iš Vokietijos darbo užmokestį pagrinde leisdavo tik savo poreikiams tenkinti ir netgi kartais neturėdavo už ką grįžti atgal į Vokietiją, ką patvirtino šalių sūnus A. A., ieškovas jokios galimybės tokiu būdu susitaupyti neturėjo. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai teigė, kad atsakovė grįžusi iš komandiruočių kartais nupirkdavo maisto, iš Vokietijos parveždavo šeimai daiktų, rūbų, bet pinigų niekada nepalikdavo. Jų pinigai visada būdavo atskirai.

8925.

90Byloje neįrodyta, kad dovanojimo sandorio šalių valia buvo sudaryti tariamą sandorį, t. y. kad buvo abiejų šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių. Priešingai, ieškovas paaiškino, kad prasidėjus skyrybų procesui ir atsakovei nesutinkant skirtis, kad ateityje nekiltų jokių neaiškumų, ieškovas ir jo motina nusprendė pinigų dovanojimo sandorį patvirtinti pas notarą, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmetamas.

91Dėl turto (transporto priemonių) padalijimo

9226.

93Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

9427.

95Atsakovo vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės (1 t., b. l. 97).

9628.

97Automobilis ( - ) pirktas 2006 m. balandžio 7 d., iki santuokos sudarymo. Ieškovas nurodė, kad tą automobilį jis nusipirko iš savo ir mamos jam duotų pinigų (1 t., b. l. 24), todėl šis turtas nedalintinas. 2018-11-02 ieškovas šį automobilį pardavė (3 t., b. l.6–7). Atsakovė prašė šį automobilį, kurio rinkos vertė yra 785 Eur, pripažinti bendra daline šalių nuosavybe ir priteisti iš ieškovo atsakovei 392,50 Eur kompensaciją.

9829.

99Byloje nustatyta, kad ši transporto priemonė įgyta ieškovo vardu iki santuokos sudarymo. Ieškovas nurodė, kad ji buvo pirkta iš jo mamos jam duotų pinigų ir atsakovė tai žinojo. Liudytoja J. M. A. bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad sūnus šį automobilį pirko iš jos duotų pinigų. Ji paaiškino, kad kurį laiką dirbo užsienyje, gerai uždirbo ir grįžusi dalį uždirbtų ir sutaupytų pinigų padalino savo sūnums. Iš šių pinigų ieškovas ir nusipirko automobilį ( - ). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad ieškovas šį automobilį nusipirko nieko jai nesakęs. Tiesiog ji jį pamatė kieme jau nupirktą. Net ir atsakovės liudytojas H. P. patvirtino, kad šis automobilis buvo L., jis juo važinėjo. Pažymėtina, kad atsakovė šias aplinkybes pripažino ir 2017-10-11 metais, pasirašydama santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodė, kad automobilį ( - ) ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo ir pretenzijų atsakovė dėl jo neturi (2 t., b. l. 122). Kad pinigus šiam automobiliui davė ieškovo motina, atsakovė pripažino ir paskutiniame šios bylos teismo posėdyje 2020 m. birželio 4 d.

10030.

101Teismas sprendžia, kad nors tuo metu šalys ir gyveno faktinėje santuokoje, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prie šio automobilio pirkimo atsakovė neprisidėjo, jis pirktas iš ieškovo motinos jam duotų pinigų, todėl yra jo asmeninė nuosavybė ir yra nedalinamas. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už šį automobilį priteisimo atmetamas.

10231.

103Automobilis ( - ) pirktas 2017 m. lapkričio 6 d., kai šalys jau nebevedė bendro ūkio, iš ieškovui jo motinos notarine sutartimi dovanotų pinigų (1 t., b. l. 98–99).

10432.

105CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Pažymėtina, kad dar iki šio automobilio pirkimo (2017-09-08) teisme ieškovas jau buvo užvedęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (priedas prie 2 bylos tomo). Šioje byloje teismas taip pat nustatė, kad šalys neveda bendro ūkio nuo 2017 m. sausio mėnesio, todėl nuo šio momento taikomas šalių turto atskirumo principas. Pinigų dovanojimo sutartis yra galiojanti, atsakovė jos nenuginčijo, neįrodė, kad automobilis būtų pirktas iš kitų, o ne iš ieškovo motinos dovanotų pinigų, todėl šis turtas taip pat pripažįstamas asmenine ieškovo nuosavybe ir nedalinamas.

106Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo

10733.

108Iki 1998 metų bute adresu ( - ) gyveno atsakovė su savo pirmuoju vyru A. P.. 1998-04-10 iš jo ieškovas ir atsakovė šį butą po ½ dalį įsigijo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 19, 3 t., b. l. 4). Ieškovas nurodė, kad patalpos buvo apleistos, todėl jas reikėjo remontuoti. Ieškovas nurodė, kad įsigijęs ½ dalį buto, įrengė bendro naudojimo patalpas – virtuvę, vonią, tualetą, koridorių. Nurodė, kad ieškovas kapitalinį remontą atliko tik iš savo ir savo tėvų duotų lėšų, todėl, remiantis ( - ) rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaita (1 t., b. l. 32–63, priedas prie bylos) pusę pagerinimo išlaidų sumos, t. y. 3 962 Eur prašo priteisti iš atsakovės.

10934.

110Atsakovė prašo šį reikalavimą atmesti, nes turto pagerinimo darbai buvo atlikti iš bendrų lėšų, taip pat prašo šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį (3 t., b. l. 14).

11135.

112CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1dalis). Remiantis šiuo apibrėžimu ir nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra išskirti esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai: tai yra, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016 ir kt.).

11336.

114Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015;ir kt.).

11537.

116Kartu kasacinės instancijos teismas nurodo, kad aiškinimas, jog visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas).

11738.

118Byloje nustatyta, kad šalys butą esantį ( - ) po ½ dalį su bendro naudojimo patalpomis įsigijo dar iki santuokos sudarymo. Kaip nurodė ieškovas, buto bendrojo naudojimo patalpų kapitalinis remontas buvo atliekamas etapais: 1998, 2003 ir 2016–2017 metais. Ieškovas ir atsakovė nuo 1998 metų gyveno kartu, įsigijo po ½ dalį to paties buto, bendrai tvarkė ūkį, kartu leido laiką, 2003 metais jiems gimė sūnus, todėl ieškovo ir atsakovės santykiai iki santuokos sudarymo 2013 metais teisiškai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; ir kt.).

11939.

120Šalys nuo 1998 metų iki santuokos sudarymo (2013 m.) gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai (sugyventiniai), butas įgytas po ½ dalį, proporcingai turimai nuosavybės daliai ir bendro naudojimo patalpos jiems priklauso po ½, todėl šalys kaip jungtinės veiklos dalyviai prie bendrojo naudojimo patalpų kapitalinio remonto taip pat turėjo prisidėti atitinkamai po ½ dalį, tačiau ieškovas teigia, kad visą šių patalpų kapitalinį remontą atliko jis iš savo asmeninių lėšų, todėl pusę remonto išlaidų sumos prašo priteisti iš atsakovės.

12140.

122Pagal uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ataskaitą 1998 metais buvo atlikta darbų už 3 670,86 Eur, 2003 metais – už 781,11 Eur. Tuo laikotarpiu ieškovas dirbo, turėjo nuolatines pajamas. Iki 1998 m. birželio mėnesio jis dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ( - ), nuo 1998 m. liepos mėnesio iki 2007 m. lapkričio mėn. dirbo ( - ) (2 t., b. l. 71, 73–74). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad iki 1998 metų jis turėjo apie 23 000 Lt santaupų, kurių dalį laikė banko sąskaitoje, dalį grynais. 2004 metais ieškovas buvo deklaravęs 43 000 Lt santaupų. Taip pat ieškovas patvirtino, kad jį labai rėmė jo šeima. Nuo 1998 metų iki 2003 metų tėvai buto remontui jam davė apie 50 000 Lt. Ieškovo tėvai dirbo, motina buvo kelis kartus išvažiavus dirbti į Ameriką, taip pat dirbo Vokietijoje, tėvai buvo paveldėję savo tėvų palikimus. Liudytoja J. M. A. teismo posėdyje patvirtino, kad 1998 metais jie su vyru sūnui buto remontui davė 5 000 ar 6 000 Lt. Atsakovė taip pat neneigė, jog iki 2011 metų atsakovo tėvai teikė materialinę paramą.

12341.

124Atsakovė iki 1999 m. rugpjūčio 30 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje ( - ), tačiau 1999 m. rugpjūčio 30 d. buvo atleista. Nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio iki 2000 m. kovo mėn. atsakovė jokių pajamų negavo, nuo 2000 m. kovo mėn. iki 2003 m. kovo mėn. nedirbo ir gaudavo 50 Lt Sodros išmoką, kaip motina, neturinti vaiko priežiūros atostogų (2 t., b. l. 103), taip pat šalys patvirtino, kad ji dar gaudavo sūnaus, gimusio ankstesnėje santuokoje, išlaikymą.

12542.

126Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų prisidėjo remontuojant ir atsakovei priklausančią bendro naudojimo patalpų dalį. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė, o civilinėje byloje Nr. ( - ) dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (2 tomo priedas), pasirašydama taikos sutartį, atsakovė netgi pripažino, kad ginčo butas yra pagerintas vien iš L. A. asmeninių lėšų (2 t., b. l. 121–122), todėl ieškovui turi būti kompensuojama už atsakovei priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies pagerinimus. 1998 metais įsigijus butą, pagal pateiktą uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ataskaitą jame buvo atliekami esminiai pagerinimo darbai: sumūryta pertvara atitverianti ir suformuojanti koridorių, sumūryta pertvara ir suformuota sanmazgo patalpa, sumontuotas vandentiekio ir nuotekų vamzdynas sanmazge ir virtuvėje, sumontuota vonia, klozetas ir elektrinis boileris, lanksčiu ortakiu įrengta ventiliacija iš sanmazgo, sumontuota elektros instaliacija, elektrinė viryklė ir plautuvė, demontuoti seni langai ir sumontuoti nauji plastikiniai. 2003 metais toliau buvo remontuojamas koridorius, sanmazgas ir pan. Tokiems remonto darbams atlikti buvo būtinos nemažos pinigų sumos. Atsakovė teigė, kad remontas buvo atliekamas iš bendrų šalių gaunamų darbo pajamų, tačiau vien iš gaunamų šalių darbo užmokesčių atlikti tokio dydžio remonto darbus nebūtų galimybės. Kad atsakovė tuo laikotarpiu būtų turėjusi santaupų ar ją materialiai būtų rėmę jos tėvai, bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Teismas sprendžia, kad kadangi atsakovė 1998–2003 metais pagal gaunamas pajamas prie jai priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies kapitalinio remonto prisidėjo minimaliai, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl atsakovo santaupų dydžio ir atsakovo bei liudytojos J. M. A. nurodytos teiktos materialinės paramos dydį, iš atsakovės ieškovui priteisia 2/3 dalis 1998 metais ir 2003 metais atlikto jos nuosavybės dalies kapitalinio remonto išlaidų ((3 670,86+781,11):2=2 225,98:3x2=1 483,99 Eur. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė su pirmu sutuoktiniu šiame bute gyveno dar iki 1998 metų, todėl, jei pati būtų turėjusi finansines galimybes, tikėtina jau seniai būtų įsirengusi savo bute atskiras bendro naudojimo patalpas (virtuvę, sanmazgą, koridorių) ir atlikusi jų remontą, o nesinaudotų bendromis patalpomis.

12743.

128Ieškovė prašė šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino taikymui būtina nustatyti šio termino pradžią, t. y. kada asmuo sužinojo apie savo pažeistas teises. Byloje yra pateikta 2017-10-11 šalių pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje atsakovė pripažino, kad ginčo butas yra pagerintas iš L. A. asmeninių lėšų (2 t., b. l. 121–122). Atsakovė, nagrinėjant civilinę bylą Nr. ( - ), 2017-10-19 nebesutiko, kad jos pasirašyta sutartis būtų patvirtinta teismo, todėl 10 metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2017-11-15, todėl ieškinio senatis nėra praleista.

12944.

130Kitą reikalavimo dalį dėl pagerinimo išlaidų (1 736,40 Eur), atliktų 2016 metais, priteisimo, teismas atmeta, nes tuo metu šalys jau buvo sudarę santuoką, atsakovė nuo 2011 metų dirbo užsienyje, gaudavo nemažą atlyginimą, pati pirko virtuvės lubų dailylentes, šviestuvus, kartu dalimis mokėjo už keičiamus langus. Atsakovas nurodė, kad kartu važiavo pirkti virtuvės sienų plyteles. Šie įrodymai patvirtina, kad pagerinimai buvo atlikti abiejų šalių lėšomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad juos už atsakovę atliko ieškovas iš savo asmeninių lėšų.

131Dėl bylinėjimosi išlaidų

13245.

133Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

13446.

135Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir pavardės pakeitimo teismas patenkino 100 proc., reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – 50 proc., reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų – 37 proc., dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo – 35 proc., dėl turto (automobilių) padalijimo – 100 proc. Taigi ieškinys patenkintas 64 proc. ((100 proc. + 50 proc. + 37 proc. + 35 proc. + 100 proc.) / 5 = 64 proc.).

13647.

137Atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas.

13848.

139Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 279,60 Eur žyminį mokestį ir turėjo 2 166,6 Eur atstovavimo bei kitų išlaidų (1 t., b. l. 110–115, 2 t., b. l. 140). Taip pat turėjo 700 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje (1 t., b. l. 137, 155). Viso 3 146,2 Eur. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 460 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 137) ir 1 300 Eur už teisines paslaugas (2 t., b. l.188–190). Taip pat turėjo 279 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje (1 t., b. l. 150). Viso 2 039 Eur. Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

14049.

141Atmetus atsakovės patikslintą priešieškinį, jai žyminis mokestis nepriteisiamas. Tenkinus patikslintą ieškinį 64 proc., iš atsakovės ieškovui priteisiama 2 013,57 Eur, iš ieškovo atsakovei – 568,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 1 445,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14250.

143Ieškovas A. A. nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą, turėjo 80 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 116). Kauno apylinkės teismas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo paliko nenagrinėtu. Kauno apygardos teismas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui A. A. iš atsakovės nepriteisiamos.

14451.

145Valstybė šioje byloje patyrė 63,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinys patenkintas 64 procentais, todėl valstybei iš atsakovės priteisiama 41 Eur už procesinių dokumentų siuntimą, iš ieškovo – 22,99 Eur.

146Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

147patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį atmesti.

148Nutraukti L. A., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), ( - ), ir K. A., asmens kodas ( - ) gimusios ( - ), ( - ), santuoką, įregistruotą 2013 m. gruodžio 27 d., Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ), dėl atsakovės K. A. kaltės.

149Po santuokos nutraukimo K. A. palikti pavardę – ( - ), L. A. – ( - ).

150Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens kodas ( - ) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą.

151Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens kodas ( - ) 2 240 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) sūnaus išlaikymo įsiskolinimo išlaidų atgręžtinio reikalavimo teise.

152Po santuokos nutraukimo ieškovo L. A., asmens kodas ( - ) asmenine nuosavybe pripažinti transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ).

153Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens kodas ( - ) 1 483,99 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 99 ct) išlaidas už turto pagerinimą.

154Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens kodas ( - ) 1 445,13 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.

155Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

156Priteisti valstybei iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą), iš ieškovo L. A., asmens kodas ( - ) – 22,99 Eur (dvidešimt du eurus 99 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

157Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,... 2. sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, Živilei Užkurytei,... 3. dalyvaujant ieškovui, jo atstovei advokatei Daliai Peckutei,... 4. atsakovei (nuotoliniu būdu per skypo programą), jos atstovei advokatei... 5. nedalyvaujant atsakovei J. M. A.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. I.... 9. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai 1.... 10. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti... 11. 1.1.... 12. Ieškovas L. A. ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad... 13. 1.2.... 14. Ieškovė ir atsakovas iki santuokos bendrosios dalinės nuosavybės teise... 15. 1.3.... 16. Automobilis ( - ), valstybinis Nr. ( - ) registruotas ieškovo vardu įgytas... 17. 1.4.... 18. Ieškovas 2017 m. lapkričio 8 d. už motinos dovanotus pinigus įgijo... 19. 1.5.... 20. Nekilnojamasis turtas atsakovės vardu, esantis ( - ), nedalintinas, kadangi... 21. 1.6.... 22. Bendrų kreditorių sutuoktiniai neturi.... 23. 1.7.... 24. Ieškovas L. A. prašo priteisti iš atsakovės 6 400 Eur sūnaus išlaikymo... 25. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, tačiau 2019 m. balandžio... 26. 2.1.... 27. Atsakovė K. A. ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šalys... 28. 2.2.... 29. Gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį šalys įsigijo automobilį ( - ),... 30. 2.3.... 31. Taip pat gyvenant santuokoje, šalys įgijo automobilį ( - ), valstyb. Nr. ( -... 32. 2.4.... 33. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl buto pagerinimo... 34. 3.... 35. Ieškovas pateikė atsiliepimus į priešieškinį ir patikslintą... 36. dalies, patikslintą priešieškinį prašė atmesti (2 t., b. l. 175–178, 3... 37. 4.... 38. Atsakovė J. M. A. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą... 39. nagrinėti jai nedalyvaujant (3 t., b. l. 60), todėl byla nagrinėjama... 40. Teismas konstatuoja:... 41. patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, patikslintas priešieškinis... 42. II.... 43. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 44. 5.... 45. Byloje nustatyta, kad 2000 m. kovo 6 d. gimė ieškovo ir atsakovės sūnus A.... 46. Dėl santuokos nutraukimo... 47. 6.... 48. Šalių santuoka sudaryta 2013-12-27 (1 t., b. l. 9), nors faktiškai jie... 49. 7.... 50. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.... 51. 8.... 52. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti... 53. 9.... 54. Byloje esantys įrodymai, šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad... 55. 10.... 56. Įrodymai byloje patvirtina, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2017 metų... 57. 11.... 58. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl to, jog ieškovas tinginys, tačiau... 59. Dėl pavardės... 60. 12.... 61. Ieškovas ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti atsakovei... 62. 13.... 63. Civilinio kodekso 3.69 str. nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo... 64. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 65. 14.... 66. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos. CK 3.70... 67. 15.... 68. Civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra nustatytos. Nagrinėjamu atveju... 69. Dėl atgręžtinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo dalies priteisimo... 70. 16.... 71. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nuo 2011 metų dirbo užsienyje, grįždavo... 72. 17.... 73. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad ji dirbdama Vokietijoje,... 74. 18.... 75. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš... 76. 19.... 77. Ieškovas, taip pat ir liudytojas šalių sūnus A. A. patvirtino, kad... 78. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu... 79. 20.... 80. Priešieškinyje atsakovė prašė pripažinti 2017 m. lapkričio 3 d.... 81. 21.... 82. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio... 83. 22.... 84. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė prašė sandorį pripažinti... 85. 23.... 86. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris... 87. 24.... 88. Kad įrodytų sandorio tariamumą, atsakovė turėjo byloje pateikti įrodymus,... 89. 25.... 90. Byloje neįrodyta, kad dovanojimo sandorio šalių valia buvo sudaryti tariamą... 91. Dėl turto (transporto priemonių) padalijimo... 92. 26.... 93. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių... 94. 27.... 95. Atsakovo vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės (1 t., b. l. 97).... 96. 28.... 97. Automobilis ( - ) pirktas 2006 m. balandžio 7 d., iki santuokos sudarymo.... 98. 29.... 99. Byloje nustatyta, kad ši transporto priemonė įgyta ieškovo vardu iki... 100. 30.... 101. Teismas sprendžia, kad nors tuo metu šalys ir gyveno faktinėje santuokoje,... 102. 31.... 103. Automobilis ( - ) pirktas 2017 m. lapkričio 6 d., kai šalys jau nebevedė... 104. 32.... 105. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos... 106. Dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo... 107. 33.... 108. Iki 1998 metų bute adresu ( - ) gyveno atsakovė su savo pirmuoju vyru A. P..... 109. 34.... 110. Atsakovė prašo šį reikalavimą atmesti, nes turto pagerinimo darbai buvo... 111. 35.... 112. CK 6.969 straipsnis apibrėžia, kad jungtinės veiklos (partnerystės)... 113. 36.... 114. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas... 115. 37.... 116. Kartu kasacinės instancijos teismas nurodo, kad aiškinimas, jog visas... 117. 38.... 118. Byloje nustatyta, kad šalys butą esantį ( - ) po ½ dalį su bendro... 119. 39.... 120. Šalys nuo 1998 metų iki santuokos sudarymo (2013 m.) gyveno kaip faktiniai... 121. 40.... 122. Pagal uždarosios akcinės bendrovės ( - ) ataskaitą 1998 metais buvo atlikta... 123. 41.... 124. Atsakovė iki 1999 m. rugpjūčio 30 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (... 125. 42.... 126. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovas iš... 127. 43.... 128. Ieškovė prašė šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Ieškinio... 129. 44.... 130. Kitą reikalavimo dalį dėl pagerinimo išlaidų (1 736,40 Eur), atliktų 2016... 131. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 132. 45.... 133. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 134. 46.... 135. Ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies. Ieškinio reikalavimą... 136. 47.... 137. Atsakovės patikslintas priešieškinis atmestas.... 138. 48.... 139. Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 279,60 Eur žyminį mokestį ir... 140. 49.... 141. Atmetus atsakovės patikslintą priešieškinį, jai žyminis mokestis... 142. 50.... 143. Ieškovas A. A. nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą, turėjo 80 Eur... 144. 51.... 145. Valstybė šioje byloje patyrė 63,99 Eur išlaidas, susijusias su procesinių... 146. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265... 147. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį... 148. Nutraukti L. A., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), ( - ), ir K. A., asmens... 149. Po santuokos nutraukimo K. A. palikti pavardę – ( - ), L. A. – ( - ).... 150. Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens... 151. Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens... 152. Po santuokos nutraukimo ieškovo L. A., asmens kodas ( - ) asmenine nuosavybe... 153. Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens... 154. Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) ieškovui L. A., asmens... 155. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.... 156. Priteisti valstybei iš atsakovės K. A., asmens kodas ( - ) 41 Eur... 157. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...