Byla 2YT-175-1060/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai A. A., suinteresuotiems asmenims N. M., V. R.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., J. D., J. R., E. P., V. M., N. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

5

  1. Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po ( - ) mirusios motinos A. P., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-4).
  2. Pareiškime nurodoma, jog tėvai A. P. ir K. P. santuokos metu įsigijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ). Šis turtas VĮ Registrų centras neįregistruotas, tačiau nekilnojamasis turtas buvo registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos namų ūkio knygoje ( - ). Šiuo adresu iki mirties ir buvo registruota A. P.. Motina A. P. mirė ( - ), po jos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, motina testamento nepaliko. K. P. ( - ) Kauno apskrities sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. P. nuosavybės teisėmis valdytą 1,50 ha žemės sklypą. K. P. mirė ( - ), po jo mirties palikimą priėmė palikėjo dukra, pareiškėjos sesuo V. M., kuri ( - ) mirė. Nurodo, kad ji, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, viena paveldėjo A. P. palikimą, tėvas K. P. į sutuoktinei priklausančią nekilnojamojo turto dalį nepretendavo, mamos mirties dieną jis sunkiai sirgo, mirė po pusmečio, jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatliko. Tėvai gyveno ūkiškai, laikė gyvulių, daug paukščių, todėl iš kart po motinos A. P. mirties ji perėmė visus ūkio darbus, kadangi sesuo V. M. slaugė sergantį tėvą ir neturėjo laiko rūpintis. Pareiškėja gyveno už 3 km. nuo tėvų namų, todėl kiekvieną dieną važinėjo į tėvų ūkį, ten melžė karves, tvarkė pieną, padėjo šienauti ganyklas ir ruošti pašarą žiemai, taip pat šerdavo kiaules, paskerdus tvarkydavo skerdieną. Po tėvo mirties seseriai V. M., kuri liko gyventi tėvų namuose, padėjo daryti namo remontą, kartu ruošdavo kurą namo šildymui. Taip pat po motinos mirties jai liko visi mirusiosios asmeniniai daiktai, rūbai. Nurodoma, kad juridinio fakto nustatymas jai sukels teisines pasekmes, galės gauti paveldėjimo liudijimą į motinos A. P. palikimą.
  3. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ji motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Iš kart po motinos, mirusios ( - ), mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes liko gyvas tėvas K. P., kuris sirgo jau kokius dvejus metus iki motinos mirties, buvo dešinės kojos trombozė. Iki motinos mirties tėvas galėjo vaikščioti, tėvams ūkį padėjo prižiūrėti pas juos gyvenantis anūkas V. M.. Po motinos mirties namuose liko gyventi vienas tėvas, V. M. susituokė ir išėjo gyventi kitur. Kadangi tėvui buvo reikalinga nuolatinė pagalba, jam buvo amputuota koja, paprašė sesers V. M. apsigyventi kartu su tėvu. Po tėvo mirties V. M. liko gyventi tėvų namuose, ji po tėvo mirties priėmė tėvo palikimą. Nurodė, jog ji suprato, kad po tėvų mirties jų turtas liks visiems vaikams, bet visų įpėdinių sutarimu V. M. leido gyventi tėvų namuose, sesuo priėmė tėvo palikimą ir nežinojo, kad reikia priimti motinos palikimą. Kada tėvų namuose apsigyveno V. M. gyvulių jau nebuvo. Ji pati į tėvų namus atvažiuodavo aplankyti sesers, mokėjo už visame name sunaudotą elektrą.

6II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

7

  1. Suinteresuotas asmuo V. R. su pareiškimu sutiko, juridinio fakto nustatymui neprieštaravo. Paaiškino, kad yra pareiškėjo sesuo, A. P. ir K. P. dukra. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės teisingos, pareiškėja tėvams padėjo prižiūrėti gyvulius, tvarkytis ūkyje. Po motinos mirties tėvui reikėjo pagalbos, todėl sesers V. M. paprašė apsigyventi tėvų namuose. Pareiškėja pas V. M. atvažiuodavo aplankyti kaip seserį. Dėl palikimo po tėvų mirties neiškilo klausimas, kol V. M. neketino parduoti tėvų turto. Ji suprato, kad tėvų turtas priklauso visiems vaikams, ne vienai V. M.. Pareiškėja dėl juridinio fakto nustatymo kreipiasi viena, nes ji neparduos tėvų namų ir namai priklausys visiems vaikams. Nurodė, kad tėvo palikimo atsisakė, kad V. M. laidotuvėms galėtų nuimti pinigų, bet dėl nekilnojamojo turto palikimo atsisakymo kalbos nebuvo.
  2. Suinteresuotas asmuo N. M. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėja yra motinos V. M. sesuo. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad ji mokėjo už suvartotą elektrą. Ir jam tekę pildyti elektros knygelės duomenis, mama duodavo pinigus už ją sumokėti. Senelių namuose gyveno V. M., mirus močiutei, jis išsikėlė gyventi kitus. Jis pats dažnai lankydavosi pas senelius. Po močiutės mirties į senelių namus atsikėlė gyventi mama V. M.. Kas po A. P. mirties rūpinosi likusiu turtu, tiksliai negali pasakyti. Po K. P. mirties likusį palikimą priėmė motina V. M., kiti įpėdiniai atsisakė palikimo. Senelių namuose už elektrą mokėjo mama. Nurodė, kad savarankiškų reikalavimų byloje nereikš. Neprieštarauja, kad palikimą teismas padalintų visiems po lygiai.
  3. Suinteresuotas asmuo J. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo pranešimu (b. l. 136). Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka ir prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. Į motinos palikimą nepretenduoja, sutinka, kad pareiškėja A. A. priimtų motinos palikimą (b. l. 56-57).
  4. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b. l. 45-46).
  5. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo pranešimu. Suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį palikėjai priklausančio turto valdymą. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymui (b. l. 68-69).
  6. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo pranešimu. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad duomenų, kad mirusiosios A. P. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 105-107).
  7. Suinteresuotas asmuo J. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo pranešimu (b. l. 135). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
  8. Suinteresuotas asmuo E. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikus pranešimą. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.
  9. Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta teismo pranešimu (b.l. 134). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepateikė.

8Teismas

konstatuoja:

9pareiškimas tenkinamas.

10III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybė. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  2. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. A. yra A. P. ir K. P. dukra (b. l. 8, 10, 11). A. P. ir K. P. santuokos metu įgiję nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius ( - ). Šis turtas VĮ Registrų centras neįregistruotas, tačiau nekilnojamasis turtas buvo registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. ( - ). (b. l. 21, 22). A. P. mirė ( - ) (b. l. 9). K. P. į sutuoktinei priklausančią dalį nepretendavo, po A. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 19). K. P. mirė ( - ) (b. l. 18). Mirusiojo K. P. palikimą priėmė dukra V. M., kiti mirusiojo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – duktė A. A., duktė V. R., sūnus A. P., duktė J. D., mirus tėvui palikimo nepriėmė (b. l. 20).
  4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
  5. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
  6. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
  7. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams. K. P. palikimą priėmė jo duktė V. M., kiti įpėdiniai tėvo palikimo atsisakė V. M. naudai, po A. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po A. P. mirties, t. y. po ( - ) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jos sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
  8. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja A. A. nurodo, jog ji iš kart po motinos mirties palikimą priėmė aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. ji perėmė visus ūkio darbus, kiekvieną dieną važinėjo į tėvų ūkį, ten melžė karves, tvarkė pieną, padėjo šienauti ganyklas ir ruošti pašarą žiemai, taip pat šerdavo kiaules, paskerdus tvarkydavo skerdieną. Taip pat ir po tėvo mirties seseriai V. M., kuri liko gyventi tėvų namuose, padėjo daryti namo remontą, kartu ruošdavo kurą namo šildymui, mokėjo mokesčius už elektrą. Be to, po motinos mirties jai liko visi mirusiosios asmeniniai daiktai, rūbai.
  9. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji iš kart priėmė motinos A. P. asmeninius daiktus, prižiūrėjo namų ūkį, gyvulius, rūpinosi kaip savu turtu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos, suinteresuoto asmens V. R. išdėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.
  10. Suinteresuoti asmenys V. R., J. D. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji po motinos A. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, neprieštaravo, kad palikimą priimtų pareiškėja. Suinteresuoti asmenys J. R., E. P., V. M. neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po A. P. mirties. Suinteresuotas asmuo N. M. prieštaravo juridinio fakto nustatymui, nurodydamas, kad po A. P. mirties name gyveno jo motina V. M., o šiai priimant K. P. palikimą, kiti įpėdiniai palikimo atsisakė. Vertindamas šias suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėja A. A. ir suinteresuotas asmuo V. R. patvirtino, kad tėvas K. P. sirgo, jam buvo būtina kitų pagalba, todėl visų sutarimu, po A. P. mirties V. M. apsigyveno kartu su tėvu, jį prižiūrėjo. Kad K. P. buvo silpna sveikatos būklė patvirtina ir tai, kad jis mirė praėjus pusei metų po sutuoktinės mirties. Taigi, V. M. slaugė tėvą, o pareiškėja, kaip nurodė ji, rūpinosi namų ūkiu, jį prižiūrėjo. Suinteresuoto asmens teiginys, kad palikėjai atsisakė palikimo neduoda pagrindo išvadai, jog palikimo atsisakyta į mirusiosios A. P. likusį turtą, nes iš notaro išduoto liudijimo akivaizdu, kad palikėjai atsisakę savo palikimo dalies į K. P. palikimą. Be to, nors suinteresuotas asmuo N. M. ir prieštaravo juridinio fakto nustatymui, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog savarankiško reikalavimo byloje nereikš ir pageidavo, kad teismas padalintų namą visiems įpėdiniams po lygiai.
  11. Taigi, nors A. A. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad A. A. po motinos A. P. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Tokia teismo išvada atitinka pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų išdėstytą poziciją, kad tėvų palikimas turėjo atitekti ne vienam įpėdiniui.
  12. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų G. B. ir V. Ž. parodymais, kurios patvirtino, jog žino, kad visi A. P. ir K. P. vaikai sutarė, kad namai liks visiems vaikams, o V. M. juose leido gyventi, kad ši prižiūrėtų tėvą, faktiškai tėvų turtu rūpinosi pareiškėja, į tėviškę dažnai važiuodavo, nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

13pareiškimą tenkinti.

14Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas ( - ) po motinos A. P., asmens kodas ( - ) mirties ( - ) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

15Priteisti iš pareiškėjos A. A., asmens kodas ( - ) valstybei 86,27 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir dvidešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai