Byla 2A-545/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, atsakovui P. M. , jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 kovo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-210-479/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui P. M. , dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių prekyba“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovo P. M. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3UAB „Vaivorykštės prekyba“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Šiaulių prekyba“) 2004 m. liepos 28 d. Palangos miesto apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų P. M. 51 131,32 Lt, A. L. – 6 537,61 Lt, R. V. – 4 631,44 Lt, J. K. – 6 530,81 Lt, A. P. (buvusi pavardė J.) – 5 984,90 Lt, G. G. – 2 464,43 Lt, A. Ž. – 7 105,42 Lt, D. J. – 6 121,35 Lt, L. G. – 1 805,27 Lt, iš viso – 92 312,55 Lt materialinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 3-13). Nurodė, kad atsakovai dirbo UAB „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filiale – prekybos centre „Jums“ (toliau – PC „Jums“). Direktoriaus pareigas nuo 2000 m. liepos 10 d. iki 2004 m. gegužės 4 d. ėjo P. M. . Su P. M. 2000 m. liepos 10 d. pasirašyta individuali visiškos materialinės atsakomybės sutartis; su likusiais atsakovais, išskyrus A. L. , - kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartis; su kitais PC „Jums“ darbuotojais UAB „Vaivorykštės prekyba“ vadovas kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarčių nepasirašė arba, pasibaigus jų galiojimui, nepratęsė, nors tą daryti jį įpareigojo UAB „Vaivorykštės prekyba“ generalinio direktoriaus 2000 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. 13, todėl jam tenka dėl to kilusi neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Per ketvirtį (nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2004 m. balandžio 5 d.) PC „Jums“ buvo nustatytas prekių trūkumas už 88 090,94 Lt su PVM skaičiuojant pardavimo kaina, o ne savikaina, atėmus 1 875,90 Lt kaip pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 leidžiamą 0,4 % nuo prekių realizavimo pajamų natūralų nuostolį. 2004 m. gegužės 3-4 d. atlikta dar viena inventorizacija, po kurios atsakovai (išskyrus kaltę pripažinusią L. G. ) buvo atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovai privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusio dėl prekių netekimo netinkamai saugant materialines vertybes, neužkertant kelio grobti materialines vertybes (DK 255 str. 3 p. 256 str.). Iš prašomos priteisti iš P. M. 51 131,32 Lt sumos 12 960,19 Lt sudaro jo asmeninės atsakomybės dalis, proporcinga jo dirbtam laikui ir priskaičiuotam užmokesčiui, ir 35 777,32 Lt atsakomybės dalis už PC „Jums“ darbuotojus P. K. , J. P. , G. B. , K. L. , D. M. , J. M. , N. M. , V. U. , A. J. , su kuriais P. M. nepasirašė kolektyvinės materialinės atsakomybės sutarčių [nuostolis apskaičiuotas atlikus pirmąją reviziją], ir 2 734,44 Lt P. M. asmeninės atsakomybės dalis, proporcinga dirbtam laikui ir priskaičiuotam užmokesčiui [nuostolis apskaičiuotas atlikus antrą reviziją], atėmus 340,32 Lt, kuriuos P. M. atlygino savanoriškai.

4Atsakovas P. M. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 106) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Tvirtino, kad PC „Jums“ pradėjo dirbti 2000 m. gegužės 22 d. apsaugos darbuotoju. Po poros mėnesių buvo paskirtas direktoriumi. Prekių trūkumą grindžia objektyviomis priežastimis, kaip antai, didelė darbuotojų kaita ir jų trūkumas, nurodymai nemušti prekių į kasą, o grynuosius pinigus atiduoti įmonės vadovybei, kuri siekė, kad įmonė dirbtų nuostolingai, vokeliuose mokami atlyginimai, klaidinga revizija.

5Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. nutartimi (t. 1, b. l. 144) pradinis ieškovas UAB „Vaivorykštės prekyba“ buvo pakeistas nauju ieškovu - UAB „Vaivorykštė“.

6Palangos m. apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu (t. 1, b. l. 202-204) ieškinį atmetė. UAB „Vaivorykštė“ pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 207-214). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi (t. 2, b. l. 109-112) UAB „Vaivorykštė“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7UAB „Vaivorykštė“ 2006 m. rugsėjo 13 d. pateikė Palangos m. apylinkės teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš atsakovų P. M. 62 315,46 Lt (pagal DK 255 str. 3 p. 256 str., CK, ABĮ), A. L. – 6 537,61 Lt (pagal DK 256 str. 2 d.), R. V. – 1 414,47 Lt, J. K. – 2 524,29 Lt, A. P. (buvusi pavardė J.) – 1 465,98 Lt, G. G. – 1 451,34 Lt, A. Ž. – 1 771,89 Lt, D. J. – 1 491,42 Lt, L. G. – 147,44 Lt, V. U. – 3000,66 Lt, N. M. – 723,12 Lt, A. J. – 1 411,29 Lt, K. L. – 1 418,28 Lt, J. P. – 1 394,10 Lt, G. B. – 1420,20 Lt, D. M. – 920,28 Lt, P. K. – 1 514,31 Lt, E. L. – 898,02 Lt, J. V. – M. – 492,69 Lt (pagal DK 254 str.), iš viso – 92 312,55 Lt žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 128-138). Padidintą ieškinio dalyką ieškovas UAB „Vaivorykštė“ grindė tuo, jog visa žala siekia 93 197,71 Lt. Kadangi eiliniams PC „Jums“ darbuotojams taikytina ribota atsakomybė, likusi žalos dalis – 62 315,46 Lt (93 197,71 Lt žala – 29 997,39 Lt eilinių darbuotojų žala, 544,54 Lt L. G. geruoju atlyginta dalis, 340,32 Lt P. M. geruoju atlyginta dalis) – priteistina iš P. M. kaip PC „Jums“ vadovo ir asmens, sudariusio visiško materialinės atsakomybės sutartį. Akcentavo, jog Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-229-357/2005), kuriuo P. M. atleidimas iš PC „Jums“ direktoriaus pareigų pripažintas neteisėtu, nesudaro pagrindo išspręsti pareikštą ieškinį neigiamai.

8Atsakovas P. K. 2006 m. spalio 1 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Vaivorykštė“ 842,85 Lt už 2004 m. birželio – liepos mėnesius neišmokėtą atlyginimą su išeitine pašalpa ir 93,33 Lt delspinigių (t. 3, b. l. 66-67).

9Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartimis bylos dalis dėl žalos atlyginimo reikalavimo atsakovui P. M. buvo sustabdyta iki bus atliktas tyrimas dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo (t. 3, b. l. 170-171, 189-190).

10Palangos m. apylinkės teismas 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu UAB „Vaivorykštė“ patikslintą ieškinį atsakovams A. L. , R. V. , J. K. , A. P. (buvusi pavardė J.), G. G. , A. Ž. , D. J. , L. G. , V. U. , N. M. , A. J. , K. L. , J. P. , G. B. , D. M. , P. K. , E. L. , J. V. – M. atmetė, bylą dalyje dėl 331,23 Lt priteisimo iš D. M. nutraukė, P. K. priešieškinį paliko nenagrinėtą (t. 4, b. l. 65-68). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi (t. 4, b. l. 105-107) šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

11Reikalavimo atsakovui P. M. dalyje byla buvo atnaujinta Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi (t. 4, b. l. 116).

12UAB „Vaivorykštė“ 2008 m. balandžio 11 d. pareiškimu (t. 4, b. l. 128-134) padidino ieškinio dalyką ir prašė priteisti iš atsakovo P. M. 91 723,80 Lt (62 315,46 Lt + 29 408,34 Lt įsiteisėjusiu Palangos m. apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu atmestų reikalavimų dalis) materialinės žalos atlyginimo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos. Ieškovo teigimu, priešpaskutinės inventorizacijos metu buvo nustatytas net 19,18 % nuo prekių apyvartos trūkumas arba 39 052 vnt. prekių. Trūko ne tik smulkių prekių (pvz., kramtomosios gumos, žiebtuvėlių), bet ir skirtų maitinti darbuotojus, kaip antai, šašlykų, 70 porcijų kotletų, 70 vnt. plovo, 60 porcijų šaltibarščių, rūgštynių sriubos, 80 porcijų viščiukų sparnelių (iš viso 60 kg); 700 kg miltų ir 145 kg majonezo, kurie buvo naudojami parduotuvės kepykloje ir kulinarijos ceche. Trūko 73 cigarečių blokų, kurie išdėstyti lentynose, esančiose pardavėjams už nugarų, bei rakinamoje spintoje laikomų brangių alkoholinių gėrimų, 559 vnt. gaiviųjų gėrimų, kt. PK KP NTS ikiteisminio tyrimo Nr. 60-1-00244-04 metu specialistas 2005 m. kovo 31 d. pateikė išvadą Nr. 5-4/42 (t. 1, b. l. 170-173). Jos 1 punktas sako, kad „[...] patikrinus prekių pirkimo, grąžinimo, grynų pinigų inkasavimo dokumentų įrašymą į prekių apyskaitas, nukrypimų nenustatyta ir inventorizacijos duomenys sutampa su buhalterinės apskaitos duomenimis“. Netrukus po pirmosios inventorizacijos - 2004 m. balandžio 6 d. – P. M. su žmona sudarė bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimo sutartį, pagal kurią vertingiausias turtas (butas) atiteko žmonai, o atsakovui - tik teorinė kompensacija pinigais.

13Dėl atsakovo P. M. neteisėtų veiksmų PC „Jums“ pagarsėjo kaip vieta, kur vagiama kibirais, maišais. Be to, atsakovas nuolat ir plačiai skleidė įvairius prasimanymus apie parduotuvę, todėl nukentėjo ieškovo (teisių perėmėjo) dalykinė reputacija, kurią įvertina 10 000 neturtine žala.

14Atsakovas P. M. atsiliepimu į ieškinį (t. 4, b. l. 165-167) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Anot atsakovo, dabartinis ieškovas perėmė iš pradinio ieškovo reikalavimo teisę į 92 312,55 Lt žalos atlyginimą, todėl negali pasinaudoti procesine teise didinti materialinį reikalavimą. Atsakovas mano, jog jo veiksmuose nėra privalomų materialinės atsakomybės sąlygų, ypač kaltės elemento. Darbdavys UAB „Vaivorykštės prekyba“ neužtikrino normalių darbo sąlygų. Darbuotojai dažnai keisdavosi, apsaugos darbuotojas buvo tik vienas ir jis dirbo viena pamaina (8 valandas/ dieną), nors parduotuvė dirbo 16 valandų/ dieną. Nebuvo kulinarijos cecho vedėjos, todėl nebuvo galima atlikti tinkamo sugedusių produktų nurašymo. Pastebėjo, kad ginčijamos revizijos metu buvo nustatytas ne tik prekių trūkumas, bet ir perteklius, todėl ieškovas siekia praturtėti kitų asmenų sąskaita, nes jis perteklines prekes pasisavina, tuo tarpu trūkumą nori išsiieškoti. Abejoja tinkama prekių apskaita ir revizijų rezultatais, nes PC „Jums“ nebuvo buhalterės (finansininkės), o rezultatus pranešė Šiaulių m. bendrovės buhalterės.

15Atsakovas P. M. 2008 m. gruodžio 23 d. pareiškė priešieškinį (t. 5, b. l. 5-6), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. liepos 10 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį kaip sudarytą apgaule. Pažymėjo, jog ginčo sutartį pasirašė 2004 m. balandžio 15 ar16 d. atgaline data, įtikintas darbdavio, kad pasirašymo atveju jis nebus atleistas iš darbo ir nebus reikalaujama atlyginti 2004 m. balandžio 4-5 d. bei 2004 m. gegužės 3-4 d. revizijų metu nustatytų trūkumų. Ginčijamos sutarties suklastojimą įrodo ta aplinkybė, jog PC „Jums“ Palangoje direktoriumi atsakovas pradėjo dirbti 2002 m. sausio 2 d., o ne 2000 m. liepos 10 d. Be to, 2000 m. atsakovas pasirašinėjo vienokiu parašu, o 2004 m. – kitokiu. Atsakovas negavo ginčijamos sutarties antrojo egzemplioriaus.

16Ieškovas „Vaivorykštė“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 5, b. l. 22-25) atsakovo priešieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Pabrėžė, kad 2002 m. sausio 2 d. atsakovui tik padidintas darbo užmokestis, tačiau filialo vadovu jis pradėjo dirbti nuo 2000 m. liepos 10 d. (pastarąją aplinkybę atsakovas patvirtino 2004 m. rugsėjo 3 d. atsiliepime). Šiaulių PK vykstant ikiteisminiam tyrimui Nr. 40-1-839-06, specialistas 2007 m. gegužės 3 d. davė išvadą, jog nėra moksliškai pagrįstų ir taikomų metodikų pagal dažančių medžiagų senėjimą nustatyti atsakovo parašo padėjimo laiko. Ikiteisminis tyrimas 2007 m. spalio 12 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atsakovas meluoja, jog negavo antrojo ginčijamos sutarties egzemplioriaus, nes pats jį savo iniciatyva ir pateikė specialistui padaryti išvadą. Galiausiai atsakovas praleido bendrąjį 3 m. ieškinio senaties terminą ginčyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

17Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino (t. 5, b. l. 39-42). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. sprendimu dėl atsakovo P. M. atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pripažinimo neteisėtu (civilinė byla Nr. 2-229-357/2005) konstatuotais faktais, kurie nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Šiaulių apygardos teismas inter alia nustatė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių P. M. aplaidų pareigų atlikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės. Tai darbdavys netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos vedimą, o P. M. nebuvo atsakingas už prekių suvestinių patikimumą. P. M. nepažeidė ir CK 2.87 straipsnyje esančių juridinio asmens valdymo organų pareigų, nepažeidė įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgėsi rūpestingai. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikę ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-244-04, padarė išvadas, panašias į Šiaulių apygardos teismo, kad būtent dėl darbdavio kaltės nebuvo sudarytos tinkamos darbuotojų darbo sąlygos, tinkamai neužtikrintas buhalterinės apskaitos vedimas ir prekių apsauga, todėl ieškinys atmestinas.

18Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas pradėjo dirbti PC „Jums“ Palangos filialo direktoriumi nuo 2001 m. sausio 2 d. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su P. M. negalėjo būti sudaryta, nes direktorius nėra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių gabenimu, išdavimu, priėmimu, saugojimu (DK 256 str. 1 d.). Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujanti sutartis negalioja nuo jos sudarymo (CK 1.8 str. 1 d., 1.78 str. 5 d.).

19Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 48-57) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

201. egzistuoja visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.). Neteisėtumas pasireiškė neveikimu: atsakovas, kaip padalinio vadovas, nesiėmė priemonių išsaugoti jo žinioje esančias materialines vertybes. Ir iki 2004 sausio 7 d. parduotuvėje būdavo nustatomi natūralią netektį viršijantys trūkumai, tačiau jie būdavo nežymūs; pvz., 2003 m. gegužės 19 d. – 368,94 Lt, 2003 m. rugsėjo 3 d. – 972,28 Lt, 2003 m. gruodžio 15 d. – 941,58 Lt, 2004 m. sausio 7 d. – 0 Lt. Ginčijamu laikotarpiu ir anksčiau atsakovas nekėlė klausimo dėl nepalankių darbo sąlygų, kurioms esant negalima užtikrinti materialinių vertybių apsaugos. Darbo sąlygos visą laiką iš esmės buvo tos pačios, nors, kaip minėta, pastaruoju atveju nustatytas prekių trūkumas už beveik 100 000 Lt, o iki tol – keliasdešimt kartų mažesnis. PC „Jums“ Palangos filiale buvo įdiegta kompiuterizuota prekių apskaita, kurioje matėsi prekių judėjimas, buvo vedami buhalterinės apskaitos registrai.

212. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gegužės 4 d. sprendimu nustatytais faktais, nes abiejų bylų ratio decidendi skiriasi. Atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą (DK 136 str. 3 d. 2 p.) – dėl veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, požymių, nors už tai darbuotojas nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Be to, apeliantas nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo Šaulių apygardos teismui nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atleidimo teisėtumo; materialinis reikalavimas šioje byloje yra grindžiamas atsakovo visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, ABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008);

223. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Palangos m. apylinkės prokuratūros 2008 m. gegužės 6 d. nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-244-04 suteikė prejudicinę ir (ar) res judicata reikšmę, nes tai nėra baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis (CPK 182 str. 3 p.);

234. apeliantas nuogąstauja, kad teismui ir jam buvo pateikti skirtingo turinio priešieškinio egzemplioriai, kadangi teismas pripažino sutartį negaliojančia kitu pagrindu, nei prašė atsakovas, t. y. dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms, o ne dėl apgaulės ar suklastojimo. Prieštarauja tam, jog sutarčiai iš darbo teisės srities būtų taikomos civilinės teisės normos. Tuo atveju, jei ginčijamos sutarties atskiros nuostatos neatitinka DK, neatitikimai turėjo būti šalinami DK 139 straipsnio tvarka. Pirmosios instancijos teismas inter alia rėmėsi DK komentaru, bet asmeninė kelių autorių nuomonė nelaikytina patikimu teisės šaltiniu. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais susiaurintas darbuotojų, su kuriais leistina sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ratas iki darbuotojų, kurie fiziškai saugo materialines vertybes. Atsakovas buvo atsakingas už ilgalaikio ir trumpalaikio turto saugų bei efektyvų naudojimą, normalių darbo sąlygų sudarymą; apmokėdavo už prekes, disponavo banko sąskaitos lėšomis. Atsakovas neįrodė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis būtų buvusi suklastota, abejonių nekilo ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (civilinė byla Nr. 3K-3-238/2006), nagrinėjusiam kasacinį skundą dėl civilinės bylos (pagal pirminį ieškinį) sustabdymo (t. 2, b. l. 76-79);

245. pirmosios instancijos teismas tenkindamas priešieškinį nepasisakė, kodėl netaiko ieškovo prašymu praleisto bendrojo 3 m. ieškinio senaties termino (DK 27 str. 2 d.) kvestionuoti visiško materialinės atsakomybės sutartį. Apeliantas neigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas pradėjo dirbti direktoriumi nuo 2001 m. sausio 2 d. Ginčijama sutartis buvo pateikta kaip pirminio ieškinio priedas (t. 1, b. l. 25-26), todėl atsakovas apie ją žinojo ar turėjo žinoti vėliausiai nuo 2004 m. vasaros pabaigos, kai gavo pirminį ieškinį. Netgi skaičiuojant nuo 2004 m. (o ne 2000 m.) vasaros 3 d. ieškinio senaties terminas yra suėjęs, nes atsakovas priešieškinį pareiškė tik 2008 m. žiemą. Įtaria, jog pirmosios instancijos teismas sąmoningai ginčijamą sutartį pripažino negaliojančia pagal CK normas, kurios numato ilgesnius ieškinio senaties terminus;

25Apeliantas prašo iš atsakovo priteisti 8 066,62 Lt žyminio mokesčio, konkrečiai imant:

261 869,46 Lt (62 315,46 Lt x 0,03) žyminį mokestį už pirminį ieškinį; 1 869,46 Lt (62 315,46 Lt x 0,03) žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Palangos m. apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimo, 1 165,02 Lt žyminio mokesčio, kuriuos apeliantas papildomai sumokėjo už padidintą ieškinio sumą ir 3 162,68 Lt žyminio mokesčio, kuriuos ieškovas sumokėjo paduodamas pastarąjį apeliacinį skundą.

27Atsakovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 61-62) su skundu nesutiko ir prašė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad galimybę sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį numatė ABĮ 37 straipsnio pakeitimas, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d., – iki tol galiojęs ABĮ minėtos galimybės nebuvo numatęs. Darbo teisės normos nereglamentuoja sandorių negaliojimo (DK komentaro 68 psl.), tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senačiai taikė civilinės teisės normas. Tvirtina dirbęs dorai ir sąžiningai, jokių darbo pažeidimų neužfiksuota įstatymo nustatyta tvarka - atvirkščiai, teisėsaugos institucijos nustatė ne ieškovo darbo trūkumų. Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. gegužės 6 d. nutarimą teismas vertino kaip rašytinį įrodymą. Net jei atsakovo veiksmuose yra jo darbo broko, tai neegzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių pasekmių. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nedalyvavo Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, nes teisių perėmimas įvyko 2004 m. lapkričio 19 d., o pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2005 m. gegužės 5 d.

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

30Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

31Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl darbuotojo P. M. darbdaviui UAB „Vaivorykštės prekyba“ (dabar – bankrutuojanti UAB „Šiaulių prekyba“) padarytos žalos, atsakovui vykdant darbo veiklą, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs atsakovo kaltės dėl prekių trūkumo nebuvimą ir pripažinęs UAB „Vaivorykštės prekyba“ ir atsakovo P. M. sudarytą visiškos materialinės atsakomybės sutartį negaliojančia.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. gegužės 1 d. buvo įsteigtas UAB „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filialas, kuriame nuo 2000 m. gegužės 22 d. vyresniuoju apsaugos darbuotoju, o nuo tų pačių metų liepos 10 d. iki 2004 m. gegužės 4 d. direktoriumi dirbo atsakovas P. M. (t. 1, b. l. 24, 43, ). 2000 m. liepos 10 d. su atsakovu, kaip UAB „Vaivorykštės prekyba“ prekybos centro Palangoje direktoriumi, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 25-26, 32, 37). 2004 m. balandžio 4-5 ir gegužės 3-4 dienomis prekybos centre atlikus nuo 2004 m. sausio 7 d. iki gegužės 4 d. laikotarpio prekių inventorizaciją buvo nustatytas 92 312,55 Lt materialinių vertybių trūkumas (t. 1, b. l. 15-22). Dėl 92 312,55 Lt materialinės žalos atlyginimo UAB „Vaivorykštės prekyba“ 2004 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Palangoje esančio prekybos centro darbuotojų atsakovų P. M. 51 131,32 Lt, A. L. – 6 537,61 Lt, R. V. – 4 631,44 Lt, J. K. – 6 530,81 Lt, A. P. (buvusi pavardė J.) – 5 984,90 Lt, G. G. – 2 464,43 Lt, A. Ž. – 7 105,42 Lt, D. J. – 6 121,35 Lt, L. G. – 1 805,27 Lt šiai žalai atlyginti (t. 1, b. l. 3-13). 2004 m. lapkričio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (t. 1, b. l. 142-143) UAB „Vaivorykštės prekyba“ perleido bendrovei „Vaivorykštė“ 92 312,55 Lt materialinės žalos atlyginimo reikalavimą minėtiems atsakovams, todėl pradinis ieškovas buvo pakeistas nauju ieškovu, kuris tikslino ieškinį, įtraukdamas atsakovais ir kitus prekybos centro darbuotojus bei tikslindamas reikalavimų sumas. Atsižvelgdamas į atsakovų, išskyrus P. M. , atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškinys šiems atsakovams buvo atmestas, pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo naujasis ieškovas galutinai suformulavo reikalavimą prekybos centro direktoriui atsakovui P. M. ir prašė iš jo priteisti 91 723,80 Lt materialinei žalai atlyginti, remdamasis darbuotojo ir darbdavio sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir DK 255 straipsnio 3 punkte numatytu visos žalos atlyginimo atveju.

33Pažymėtina, kad ginčo šalių darbo teisiniai santykiai atsirado ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis buvo su atsakovu sudaryta galiojant 1972 m. Darbo įstatymų kodeksui (toliau - DĮK), tačiau šie santykiai, įsigaliojus 2002 m. Darbo kodeksui, tęsėsi toliau, todėl šalių ginčas dėl atsakovo materialinės atsakomybės spręstinas pagal 2002 m. DK XVII skyriaus normas (Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 str.).

34Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Darbuotojo materialinė atsakomybė kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šios konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų dydžiu ir tvarka. Teismas, būdamas aktyvus, turi imtis priemonių visoms svarbioms aplinkybėms nustatyti bei išlaikyti darbdavio ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesų pusiausvyrą. Spręsdamas padarytos žalos atlyginimo klausimą, teismas privalo tinkamai nustatyti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, parinkti ir tinkamai pritaikyti ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas (CPK 414 str.).

35Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 22 nutartį civilinėje byloje UAB „Taurmida“ v. K. D., bylos Nr. 3K-3-649/2002; 2002 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-144/2002; 2004 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004, ir kt.). Žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą (neveikimą), kuriuo darbdaviui padaryta žala. Tokias materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas reglamentuoja DK 246 straipsnis. Esant visų nurodytų sąlygų visetui, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Materialinės atsakomybės taikymo ypatumas yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija darbo įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o darbo įstatymai darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 str. 4 p.). Įstatymas, apibrėždamas maksimaliai leistiną darbuotojų darbdaviui padarytos atlygintinos žalos dydį, įtvirtina ribotą darbuotojų materialinę atsakomybę (DK 253, 254 str.). DK 255 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis darbuotojų visiškos materialinės atsakomybės taikymo atvejų sąrašas. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p., 256 str.).

36Dėl bendrovės filialo vadovo materialinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra materialinės atsakomybės sąlygos: ieškovo patirta žala – nuostoliai dėl nustatyto prekių trūkumo; neteisėti atsakovo veiksmai aplaidžiai ir nerūpestingai vykdant filialo vadovo darbines pareigas materialinių vertybių panaudojimo ir apskaitos srityje; priežastinis neteisėto atsakovo neveikimo ir nustatyto materialinių vertybių trūkumo ryšys, atsakovo kaltė dėl netinkamos materialinių vertybių apsaugos ir apskaitos; žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą sieję darbo santykiai; žalos atsiradimo ryšys su darbine atsakovo veikla. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindžia šiais motyvais.

37Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovo P. M. darbo bendrovės „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filialo direktoriumi metu, atlikus inventorizaciją už 2004 m. sausio 7 d. –gegužės 4 d. laikotarpį buvo nustatytas 92 312,55 Lt prekių trūkumas. Tai patvirtina ieškovo pateikti inventorizacijų aktai ir jų priedai (t. 1, b. l. 15-22), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 60-1-00244-04 esanti 2005 m. kovo 31 d. specialisto išvada (baudžiamosios bylos Nr. 60-1-00244-04 t. 2, b. l.5-8). Šiuose dokumentuose prekių ir taros trūkumas pirkimo kainomis yra 65 737,25 Lt, tuo tarpu žalos dydį ieškovas skaičiuoja pardavimo kainomis su PVM. Toks žalos dydžio skaičiavimas teisėjų kolegijos nuomone atitinka DK 257 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą žalos dydžio nustatymo būdą, pagal kurį žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Kvalifikuotą teisinę pagalbą byloje turintis atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių žalos dydžio paskaičiavimą (CPK 178 str.).

38Bylos duomenys liudija, kad uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filialas, kurio direktoriumi dirbo atsakovas P. M. , yra atskiroje buveinėje pagal LR įstatymus, bendrovės įstatus ir filialo nuostatus veikiantis ir savarankiškai vykdantis jam pavestas funkcijas bendrovės padalinys, turintis savo einamąją sąskaitą banke, atskirą balansą, nuostatuose nustatyto dydžio ūkinį-finansinį savarankiškumą, kurio veiklos ekonominį pagrindą sudaro įplaukos už realizuotą produkciją ir paslaugas, steigėjo UAB „Vaivorykštės prekyba“ pervestos lėšos, skolintos lėšos (UAB „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filialo nuostatų (toliau - Nuostatai) 1, 2, 3, 4, 5, 12 p.) (t. 1, b. l. 68-71). Tiesioginiai ūkinei-komercinei filialo veiklai vadovauja direktorius, kurio skyrimo bei atleidimo tvarką reglamentuoja Nuostatai, pagal kuriuos filialo vadovą skiria ir atleidžia, nustato darbo apmokėjimą bendrovės akcininkų susirinkimas bendrovės generalinio direktoriaus teikimu (Nuostatų 6 p.). Filialo direktoriaus funkcijas numato Nuostatų 7.1. punktas, pagal kurį filialo direktorius nustato filialo darbuotojų išdirbio normas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir terminus, siūlo bendrovės generaliniam direktoriui priimti į darbą, perkelti į kitą darbą, atleisti iš darbo visų pareigybių filialo darbuotojus; savarankiškai realizuoja filialo produkciją ir paslaugas, sudaro realizavimo sutartis, nustato produkcijos, atliekamų medžiagų ir žaliavų realizacijos kainas, buitinių paslaugų bei patarnavimų įkainius, nustato filialo vidaus darbo tvarkos taisykles, darbo režimą, taiko filialo darbuotojams drausminę bei materialinę atsakomybę, skatinimo priemones, ilgalaikio turto atnaujinimui bei technologijos tobulinimui skirtas lėšas naudoja savo nuožiūra. Filialo direktorius yra atsakingas už filialui skirto bendrovės „Vaivorykštės prekyba“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto saugų ir efektyvų naudojimą, jis privalo organizuoti tikslią filialo turto įplaukų ir išlaidų apskaitą, naudojant bendrovės turtą organizuoti veiklą taip, kad būtų palaikomas stabilus veiklos pelningumas, apskaitą filiale tvarkyti pagal įstatymus ir teikti atskaitomybę įstatymų nustatyta tvarka, užtikrinti darbų saugos, gamtos apsaugos ir sanitarijos teisės norminių aktų reikalavimų vykdymą ir yra atsakingas už jų pažeidimą, sudaryti normalias filialo darbuotojų darbo ir poilsio sąlygas (Nuostatų 7.2. punktas). Už nustatytų pareigų nevykdymą Nuostatų 8 punktas numatė filialo direktoriui drausminę atsakomybę. 2000 m. rugsėjo 6 d. UAB „Vaivorykštės prekyba“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 31 (toliau – Įsakymas) (t. 1, b. l. 31) atsakovas P. M. , kaip filialo direktorius, buvo įpareigotas pasirašyti su darbuotojais darbo ir kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartis, pildyti darbo sutarčių žurnalą, informuoti bendrovės centrinę buhalteriją apie darbuotojų nedarbingumą, vesti darbo laiko apskaitos tabelį, griežtą specialiųjų apskaitos dokumentų blankų apskaitą, nustatytu laiku pildyti kasos aparatų apskaitos žurnalą, atlikti periodines kasos aparatų ataskaitas, kasdien sudarinėti prekines apyskaitas, paskirti atsakingą asmenį už tinkamą prekių grąžinimo įforminimą, kontroliuoti ne importų (susidariusių dėl neteisingo prekių pardavimo) atsiradimą ir padengimą. Įvertinus aptartais lokaliniais teisės aktais reglamentuotą filialo veiklos ekonominį pagrindą, filialo pareigą užtikrinti jam patikėto bendrovės turto išsaugojimą ir pelningą naudojimą, filialo direktoriaus funkcijas, susijusias su filialui patikėto bendrovės turto ir piniginių lėšų išsaugojimu ir naudojimu, ir jo atsakomybę, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovą, kuris yra atsakingas už filialo kasdienės veiklos, kurios tikslas – siekti bendrovei ekonominės ir finansinės naudos, organizavimą, ir bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad filialo vadovas privalo veikti rūpestingai, atidžiai, kvalifikuotai ir tik bendrovės interesais, o bendrovė savo ruožtu turi teisę reikalauti iš jo kvalifikuoto, rūpestingo ir apdairaus veikimo.

39Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma neteisėta veika. Neteisėta veika kaip materialinės atsakomybės sąlyga yra suprantama kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas, kurias nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Kiekviena darbuotojo kaltės forma – tyčia, neatsargumas - ir rūšis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas - dėl pasitikėjimo ar nerūpestingumo - yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Darbuotojo pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą numato DK 228 straipsnis. Atsakovo pareigą saugoti ir efektyviai naudoti filialui skirtą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, organizuoti tikslią filialo įplaukų ir išlaidų apskaitą, ją tvarkyti pagal veikiančius įstatymus, kasdien sudarinėti prekines apyskaitas, kontroliuoti ne importų (susidariusių dėl neteisingo prekių pardavimo) atsiradimą ir padengimą reglamentavo įmonės dokumentai (Nuostatų 7.2.1., 7.2.2., Įsakymo 7 p.). Bendrovėje „Vaivorykštės prekyba“ prekių apskaita pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas vedama prekių įsigijimo kainomis, o prekių trūkumas pagal bendrovės valdybos nutarimą fiksuojamas pardavimo kainomis (t. 1, b. l. 37). Palangos filialo veiklos metu kiekvieniems ūkiniams-finansiniams metams įmonė buvo nustačiusi jos parduotuvėse 0,4 % nuo prekių realizavimo pajamų natūralios netekties nuostolius, kurie pripažįstami įmonės pardavimo sąnaudomis (t. 1, b. l. 32-36). Palangos filiale buvo kasmet atliekamos 4-5 inventorizacijos, per 2000-2004 metus buvo atliktos 25 inventorizacijos, kurių metu buvo nustatomi vertybių nuostoliai, kurie atitikdavo arba nežymiai viršydavo nustatytą natūralios netekties ribą. 2003 m. gruodžio 15 d. atlikta inventorizacija parodė 941,58 Lt viršnorminius nuostolius (t. 1, b. l. 56). Tuo tarpu 2004 m. balandžio 4 d. atliktos inventorizacijos už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2004 m. balandžio 4 d. metu buvo nustatytas faktinis prekių likutis ir užfiksuotas 62 945,86 Lt prekių trūkumas įsigijimo kainomis, natūraliai netekčiai priskirti nuostoliai sudarė 1 875,90 Lt, pakartotinės gegužės 4-5 dienomis atliktos inventorizacijos metu buvo nustatytas 1 265,60 Lt taros trūkumas, 5 728,29 Lt prekių trūkumas pardavimo kainomis, natūrali netektis sudarė 621,52 Lt (t. 1, b. l. 15-22, 37). Šios revizijos metu buvo rasta sugadintų, pažeistomis pakuotėmis arba nebetinkamų naudoti dėl pasibaigusių realizacijos terminų prekių už 3 393,81 Lt savikainos kainą. Inventorizacijos paaiškinamajame rašte nurodyta, kad netinkamos naudoti prekės nebuvo išimtos iš prekybos ir buvo fiksuojamos prekiniuose likučiuose kaip tinkamos naudoti, tokiu būdu iškraipant realią padėtį ir didinant faktinius prekių likučius (t. 1, b. l. 38). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų inventorizacijų metu nustatytus faktus (CPK 178 str.). Be to, atsakovo pareiga buvo pagal įstatymo reikalavimus įforminti darbo sutarčių sudarymą, užtikrinti filialo darbuotojams tinkamas darbo sąlygas, nustatyti jiems tokį darbo režimą, kuriuo dirbdami jie galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas. Atsakovas nevykdė pareigos pagal įstatymo reikalavimus sudaryti su filialo darbuotojais kolektyvinės visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kuria prisiimti įsipareigojimai būtų sudarę sąlygas išieškoti iš jų nustatytus nuostolius. Apdairus ir rūpestingas filialo vadovas, būdamas atsakingas už materialinių vertybių saugumą ir efektyvų jų panaudojimą mažmenine maistų prekių prekyba užsiimančioje įmonėje, turėtų imtis priemonių parengti darbuotojų, kurių darbas tiesiogiai susijęs su materialinėmis vertybėmis, darbo funkcijas nustatančius dokumentus. Tokių dokumentų atsakovo vadovavimo laikotarpiu filiale nebuvo. Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas nerūpestingai vykdė įmonės dokumentuose jam numatytas pareigas, nesiėmė priemonių tinkamai organizuoti materialinių vertybių apsaugą, apskaitą ir efektyvų jų naudojimą, o inventorizacijų atlikimas ir ataskaitų pateikimas bendrovės vadovybei nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovą, kaip filialo vadovą, nuo atsakomybės už lokaliniais teisės aktais numatytų pareigų netinkamą vykdymą. Aplaidus filialo vadovo pareigų, susijusių su materialinių vertybių saugumu, apskaita ir naudojimu, atlikimas ir sudarė galimybę per trumpą laiką atsirasti dideliam prekių trūkumui, sukėlusiam nuostolius, ženkliai viršijančius natūralios netekties ribą.

40Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra DK 246 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti atsakovui materialinę atsakomybę (DK 253 straipsnio 5, 6 punktai).

41Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 2 punktu ir motyvuodamas tuo, kad Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs P. M. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, įsiteisėjusius sprendimu padarė išvadą, kad P. M. nėra kaltas dėl 2004 m. balandžio 4 d. ir gegužės 3 d. atliktų inventorizacijų metu nustatyto prekių trūkumo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka ir sprendžia, kad atleidimo iš darbo civilinėje byloje priimtas sprendimas neturi nagrinėjamai bylai nei prejudicinės, nei res judicata galios, tokią išvadą grįsdama tokiais motyvais. Dėl nustatyto materialinių vertybių trūkumo UAB „Vaivorykštės prekyba“ direktoriaus 2004 m. gegužės 4 d. įsakymu P. M. atleistas iš Palangos filialo direktoriaus pareigų pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. 1, b. l. 24). Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagal P. M. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių prekyba“ (buvęs pavadinimas „Vaivorykštės prekyba“) ieškinį patenkino ir pripažino, kad P. M. iš UAB „Vaivorykštės prekyba“ Palangos filialo direktoriaus pareigų 2004 m. gegužės 4 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą atleistas nepagrįstai ir neteisėtai (bylos priedo civilinės bylos Nr. 2-229-357/2005 t. 2, b. l. 45-48). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Tokios aplinkybės yra pripažįstamos prejudicinėmis ir negali būti ginčijamos tik tiems asmenims, kurie dalyvavo procese. Visiems kitiems asmenims jos nėra prejudicinės ir todėl gali būti ginčijamos. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“, perėmęs iš P. M. darbdavio UAB „Vaivorykštės prekyba“ materialinės žalos atlyginimo reikalavimo teisę, nebuvo P. M. inicijuotoje atleidimo iš darbo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl joje priimtas sprendimas neturi res judicata galios ieškovui žalos atlyginimo byloje. Šioje byloje ir nagrinėjamoje byloje įrodinėjamos aplinkybės yra skirtingos. Atsakovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimo iš darbo byloje teismas vertino ar darbuotojo veiksmuose yra DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – veikos, turinčios turto iššvaistymo, nors už ją darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn – požymių. Tuo tarpu nagrinėjamoje žalos atlyginimo byloje ieškinys P. M. pareikštas DK 255 straipsnio 3 punkto, o ne šio straipsnio 2 punkto, numatančio visišką žalos atlyginimą, jei ji padaryta darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, pagrindu. Tokiu atveju yra reikšminga, kad taikant DK 255 straipsnio 3 punktą darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pareiga atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą siejama su visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, o ne su darbuotojo baudžiamąja, administracine ar drausmine atsakomybe. Todėl taikant DK 255 straipsnio 3 punktą neturi reikšmės, ar darbuotojas buvo nubaustas baudžiamąja, administracine ar drausmine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą apeliacine tvarka, 2006 m. birželio 29 d. nutartyje (t. 2, b. l.109-112) konstatavo, kad atleidimo iš darbo bylose nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, kad jose padarytas išvadas teismas grindė kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo remtis atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą nagrinėtose bylose teismo padarytomis išvadomis apie atsakovo kaltės dėl darbdaviui padarytos žalos nebuvimą.

42Spręsdamas apie atsakovo kaltės dėl padarytos žalos nebuvimą, pirmosios instancijos teismas, kaip rašytiniu įrodymu, rėmėsi ir baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00244-04, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje (svetimo didelės vertės turto iššvaistymas), padarymo, Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. gegužės 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 60-1-00244-04 t. 4, b. l. 236-242). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių P. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos - tyčinio svetimo turto iššvaistymo – padarymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kolegija nustatė, kad yra pakankamai duomenų konstatuoti atsakovo, kaip įmonės filialo vadovo, pareigų, numatytų ABĮ, įmonės dokumentuose, netinkamą vykdymą, sąlygojusį žalos įmonei padarymą, kas leidžia spręsti dėl materialinės atsakomybės, kuriai, skirtingai nei baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnį, galima bet kuri kaltės forma, atsakovui taikymo. Todėl minėtame ikiteisminio tyrimo institucijos nutarime konstatuotos aplinkybės negali paneigti atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų buvimo.

43Dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties teisėtumo. Dėl taikytinos materialinės atsakomybės rūšies ir žalos dydžio. Reikalavimą atlyginti visą žalą ieškovas grindė DK 255 straipsnio 3 punktu ir rėmėsi UAB „Vaivorykštės prekyba“ ir atsakovo P. M. 2000 m. liepos 10 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi (t. 1, b. l. 25-26). 2008 m. gruodžio 23 d. atsakovas pareiškė priešieškinį (t. 5, b. l. 5-6), kuriuo prašė šią sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą apgaulės įtakoje, motyvuodamas tuo, kad sutartyje melagingai nurodyta neteisinga jos sudarymo data. Atsakovo teigimu, šią sutartį jis pasirašė 2004 m. balandžio 15 ar 16 dienomis, o ne 2000 m. liepos 10 d., suklaidintas ir apgautas bendrovės vadovų, kurie, pasinaudoję atsakovo sumišimu ir nurodę pasirašyti sutartį, patikino neatleisią atsakovo iš darbo ir nereikalausią iš jo 2004 m. balandžio ir gegužės mėnesiais nustatyto prekių trūkumo atlyginimo. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas su atsakovo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis su atsakovu buvo pasirašyta pradėjus jam dirbti filialo direktoriumi – 2000 m. liepos 10 d., darbo direktoriumi pradžią nuo 2000 m. vasaros pripažino pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, tą datą patvirtina ir atsakovo pasirašytas bendrovės direktoriaus 2000 m. rugsėjo 6 d. įsakymas, numatantis atsakovo, kaip filialo direktoriaus, pareigas. Be to, atsakovo reikalavimui ieškovas prašė taikyti senatį ir priešieškinį atmesti, nes dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuginčijimo į teismą atsakovas kreipėsi praleidęs DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas priešieškinyje ir atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė, ginčijamą sutartį savo iniciatyva pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį pripažino niekine ir negaliojančia nuo 2001 m. sausio 2 d., kaip prieštaraujančia DK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi atsakovas gali ginčyti visiškos materialinės atsakomybės sutartį pagal kitų teisės šakų, nagrinėjamu atveju civilinės teisės, reglamentuojančios sandorių negaliojimą, normas. Tokiai pozicijai pagrįsti pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teisės doktrina, kuri iš esmės atitinka ir teismų praktiką, formuojamą dėl CK 6.193 straipsnyje nurodytų bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai aiškinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2008). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčijama sutartis buvo pasirašyta apgaulės įtakoje, atgaline data (CPK 178 str.). Aplinkybes, kuriomis grindžiamas priešieškinio reikalavimas, paneigia aptarti nagrinėjamos civilinės bylos bei P. M. inicijuoto ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo baudžiamosios bylos Nr. 40-1-839-06 duomenys. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino, kad filialo direktoriumi atsakovas pradėjo dirbti ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis su juo sudaryta 2001 m. sausio 2 d. Šią teismo išvadą paneigia ir atsakovo darbo filialo direktoriumi pradžią nuo 2000 m. liepos 10 d. patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad jis direktoriumi pradėjo dirbti praėjus keliems mėnesiams po įsidarbinimo apsaugos darbuotoju, taip pat atsakovo pasirašyti 2000 m. rugsėjo 1 d., 2000 m. rugsėjo 6 d. UAB „Vaivorykštės prekyba“ generalinio direktoriaus įsakymai dėl Palangos filialo direktoriaus pareigų, dėl etatų Palangos filiale (t. 1, b. l. 31; t. 2, b. l. 98) bei bendrovės UAB „Vaivorykštės prekyba“ generalinio direktoriaus A. M. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (baudžiamosios bylos Nr. 40-1-839-06 l.12), taip pat visiškos materialinės sutartyje nurodyta data. Tai, kad darbo sutartyje esantis 2001 m. sausio 2 d. įrašas yra susijęs su filialo direktoriaus darbo užmokesčio dydžio nustatymu patvirtina bendrovės „Vaivorykštės prekyba“ buhalterės R. J. parodymai (baudžiamosios bylos Nr. 40-1-839-06 l. 73). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį, 1.126 straipsnio 2 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį bei DK 27 straipsnio 5 dalį priešieškinį atmesti, nes jis pareikštas praleidus ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio DĮK 242 straipsnyje numatytus kreipimosi dėl darbo ginčų nagrinėjimo terminus bei šiuo metu galiojančio DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nesant šio termino sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju remtis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje reglamentuotu bendruoju dešimties metų ieškinio senaties terminu nėra pagrindo (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms. Tokia išvada darytina, visų pirma, dėl to, kad tiek ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio DĮK (145/1 straipsnio 1 dalis), tiek dabar galiojančio DK (256 straipsnio 1 dalis) normos, reglamentuojančios visiškos materialinės atsakomybės sutartį, laikytinos dispozityviomis teisės normomis. Antra, pagal šiame sprendime aptartus bendrovės lokalinius teisės aktus atsakovui, kaip filialo direktoriui, buvo patikėtas bendrovės filialo turtas ir už jį jis buvo atsakingas. Be to, vėlesniais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonės valdymo organų atsakomybę, įstatymų leidėjas numatė, kad su įmonės vadovu gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 straipsnis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad esant su atsakovu sudarytai visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai, jam pagal DK 255 straipsnio 3 punktą taikytina visiška materialinė atsakomybė.

44Kita gi vertus, pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ir kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. Žalos padarymas kitokiu būdu ir kitokiam turtui suprantama kaip kitoks negu DK numatytas žalos būdas ar jame numatytas turtas. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir kad su juo gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai leidžia spręsti, kad bendrovės vadovui taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles, papildomai taikant specialiuosius įstatymus. Jie taikomi tiek, kiek turtinės bendrovės vadovo atsakomybės klausimų nereglamentuoja DK (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G.P, bylos Nr. 3K-3-428/2008).

45Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti DK 257 straipsnio 5 dalį ir sumažinti atlygintos žalos dydį iki 50 000 Lt, įvertinus tai, kad materialaus turto neišsaugojimą bei jo apskaitos duomenų neteisingumą sąlygojo pačios bendrovės reguliuojamas filiale dirbančių darbuotojų etatų skaičius, pagal kurį paskutiniais atsakovo darbo filiale metais dirbo tik vienas apsaugos darbuotojas bei nebuvo nustatytas buhalterės etatas, kuris pagal Nuostatų 11 punktą yra privalomas (t. 2, b. l. 98; t. 3, b. l. 57). Nurodytos aplinkybės, kolegijos nuomone, taip pat lėmė nustatyto materialinių vertybių trūkumo atsiradimą filiale.

46Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį tenkintinas.

47Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas atmetė teisėtai. Pagal DK 250 straipsnį pareigą viena kitai atlyginti neturtinę žalą turi darbo sutarties šalys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovas nėra darbo sutarties šalys. UAB „Vaivorykštė“ darbo byloje ieškovu tapo tik perėmusi iš atsakovo darbdavio UAB „Vaivorykštės prekyba“ materialinės žalos reikalavimo teisę, neturtinės žalos iš atsakovo darbdavys nereikalavo. Išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo laikyti nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstą.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 101 723,80 Lt sumos ieškinį atsakovui P. M. ieškovas apmokėjo 3 034,48 Lt žyminiu mokesčiu (t. 1, b. l. 14; t. 4, b. l. 145). Pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo už advokato paslaugas 5 623,88 Lt (t. 1, b. l. 175-176). Už byloje pateiktą apeliacinį skundą P. M. pareikšto reikalavimo dalyje dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimo ieškovas sumokėjo 1 869,46 Lt (3 % : 62 315,46 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 215). Nagrinėjamą apeliacinį skundą ieškovas apmokėjo 3 162,68 Lt žyminiu mokesčiu ( t. 5, b. l. 58). Ieškovo advokato paslaugų išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 416 Lt (t. 2, b. l. 93-95). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies – priteisus iš atsakovo 50 000 Lt, ieškovo 101 723,80 Lt sumos reikalavimas yra patenkintas 49,15 %. Nustačius tokias aplinkybes, pagal CPK 79, 80, 93 ir 98 straipsnių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas iš atsakovo ieškovui priteistini 1 491,44 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme bei 2 473,29 Lt žyminio mokesčio ir 696 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Remiantis nustatytomis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis bei vadovaujantis CPK 96 straipsniu iš bylos šalių priteistinos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patirtos 97,30 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 84; t. 4, b. l. 153; t. 5, b. l. 66). Nuo šių išlaidų mokėjimo atsakovas pagal įstatymą nėra atleistas (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi 101 723,80 Lt sumos ieškiniui apsaugoti yra taikytas atsakovui P. M. priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių, o šio turto nesant ar jo nepakankant ir piniginių lėšų, esančių atsiskaitomosiose sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas (t. 4, b. l. 154-155). Apeliacinės instancijos teismui ieškinį patenkinus iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 150 straipsnio 5 dalį lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau sumažintina jų apimtis iki patenkinto reikalavimo sumos (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

51Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies.

52Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ naudai

5350 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) materialinei žalai atlyginti, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2004 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 991,44 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną litą 44 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

54Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

55Atsakovo P. M. priešieškinį atmesti.

56Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ naudai

573 169,29 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

58Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ 49,47 Lt (keturiasdešimt devynis litus 47 ct) ir iš atsakovo P. M. 47,82 Lt (keturiasdešimt septynis litus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.

59Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovo P. M. turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms taikyto arešto mastą sumažinti iki 50 000 Lt sumos.

60Sprendimo nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. UAB „Vaivorykštės prekyba“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Šiaulių... 4. Atsakovas P. M. atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 106) ieškinio... 5. Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. nutartimi (t. 1, b. l.... 6. Palangos m. apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu (t. 1, b. l.... 7. UAB „Vaivorykštė“ 2006 m. rugsėjo 13 d. pateikė Palangos m. apylinkės... 8. Atsakovas P. K. 2006 m. spalio 1 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės... 9. Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d. ir Klaipėdos... 10. Palangos m. apylinkės teismas 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu UAB... 11. Reikalavimo atsakovui P. M. dalyje byla buvo atnaujinta Palangos miesto... 12. UAB „Vaivorykštė“ 2008 m. balandžio 11 d. pareiškimu (t. 4, b. l.... 13. Dėl atsakovo P. M. neteisėtų veiksmų PC „Jums“ pagarsėjo kaip vieta,... 14. Atsakovas P. M. atsiliepimu į ieškinį (t. 4, b. l. 165-167) su ieškiniu... 15. Atsakovas P. M. 2008 m. gruodžio 23 d. pareiškė priešieškinį (t. 5, b. l.... 16. Ieškovas „Vaivorykštė“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 5, b. l.... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, o... 18. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas pradėjo... 19. Ieškovas UAB „Vaivorykštė“ apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 48-57) prašo... 20. 1. egzistuoja visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.).... 21. 2. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 22. 3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Palangos m. apylinkės... 23. 4. apeliantas nuogąstauja, kad teismui ir jam buvo pateikti skirtingo turinio... 24. 5. pirmosios instancijos teismas tenkindamas priešieškinį nepasisakė,... 25. Apeliantas prašo iš atsakovo priteisti 8 066,62 Lt žyminio mokesčio,... 26. 1 869,46 Lt (62 315,46 Lt x 0,03) žyminį mokestį už pirminį ieškinį; 1... 27. Atsakovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 61-62) su... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 30. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 31. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl darbuotojo P. M. darbdaviui... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. gegužės 1 d. buvo įsteigtas UAB... 33. Pažymėtina, kad ginčo šalių darbo teisiniai santykiai atsirado ir... 34. Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip... 35. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių... 36. Dėl bendrovės filialo vadovo materialinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų... 37. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovo P. M. darbo bendrovės... 38. Bylos duomenys liudija, kad uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštės... 39. Darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, kad žala padaroma... 40. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra DK 246... 41. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis CPK 182... 42. Spręsdamas apie atsakovo kaltės dėl padarytos žalos nebuvimą, pirmosios... 43. Dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties teisėtumo. Dėl taikytinos... 44. Kita gi vertus, pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojas privalo atlyginti... 45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti DK... 46. Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio... 47. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 101 723,80 Lt sumos ieškinį... 49. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo. Klaipėdos apygardos... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 51. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 52. Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 53. 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) materialinei žalai atlyginti,... 54. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 55. Atsakovo P. M. priešieškinį atmesti.... 56. Priteisti iš atsakovo P. M. ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 57. 3 169,29 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 29... 58. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“... 59. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovo P. M.... 60. Sprendimo nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui....