Byla e2A-43-790/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. A. ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Minsandra“ dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. subsidiariai su atsakove likviduojama dėl bankroto uždarąja akcine bendrove (toliau – LUAB) „Minsandra“ 60 000 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad LUAB „Minsandra“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Grudita“) yra jos skolininkė, kurios mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 29 d. sudarė 3 455 751,37 Eur. Atsakovas A. A. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. kovo 7 d. ėjo LUAB „Minsandra“ direktoriaus pareigas.

103.

11Ieškovė jau nuo 2014 m. spalio 27 d. LUAB „Minsandra“ atžvilgiu taiko išieškojimo užtikrinimo priemones (areštus), o nuo 2017 m. balandžio 3 d. priima sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir sąskaitų, tačiau nepaisant ieškovės aktyvių veiksmų mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. LUAB „Minsandra“, būdama ieškovės skolininkė, atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams ir tiekėjams, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalį pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei. Šis pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu, priimtu išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A-115-1035/2018, kuriuo atsakovui A. A. (bendrovės vadovui) paskirta 700 Eur bauda.

124.

13Ieškovė nurodė neturinti duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su aukštesnės eilės kreditoriais, nei ieškovė, ar kad ji turėjo tokių kreditorių, todėl ji vertino, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas pažeidė būtent jos interesus. Atsakovė LUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 8 d. disponavo ne mažesne nei 61 286,29 Eur suma ir buvo pajėgi sumokėti bent dalį mokestinės nepriemokos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3381-467/2018 nustatė, kad LUAB „Minsandra“ yra nemoki ir iškėlė jai bankroto bylą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 939 228 Eur žalos atlyginimo valstybei solidariai iš atsakovės LUAB „Minsandra“ ir kitų ikiteisminiame tyrime nustatytų asmenų. Į minėtą civilinio ieškinio sumą nėra įskaičiuota atsakovės mokestinė nepriemoka. Taigi, atsakovei pareikšti reikalavimai yra daug didesni nei jos turimas turtas ir ji negalės sumokėti visos mokestinės nepriemokos. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad LUAB „Minsandra“ atsiskaitymų metu buvo pajėgi iš dalies sumokėti nepriemoką, bet dėl atsakovo A. A. neteisėtų veiksmų to nepadarė ir šiuo metu nesugebės padengti visos skolos valstybei, todėl atsakovui A. A. kilo subsidiari pareiga atsiskaityti su ieškove.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

186.

19Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta atsakovės LUAB „Minsandra“ bankroto byloje, patvirtino ieškovės 3 496 595,89 Eur kreditorinį reikalavimą, į kurį yra įtraukta ir nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti suma. Tai reiškia, kad pastarosios atsakovės atžvilgiu reiškiamas reikalavimas jau yra išnagrinėtas ir nebegali būti iš naujo nagrinėjamas šioje byloje.

207.

21Atsakovo A. A. teigimu, jam pradėjus dirbti LUAB „Minsandra“ vadovu, jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir banko kodų generatoriai, kurių pagalba jis būtų galėjęs atlikti finansines operacijas, tikrinti pinigų judėjimą sąskaitose. LUAB „Minsandra“ buhalterinę apskaitą tvarkė ir pinigų pervedimus atliko UAB „Ostena“. Atsakovui A. A. buvo išaiškinta, kad pagal bendrovės direktoriaus pareiginius nuostatus jis bus atsakingas už veiklos sritis, nesusijusias su įmonės ūkine finansine veikla. Šios funkcijos buvo priskirtos įmonės direktoriaus pavaduotojui, kuriuo buvo įmonės akcininkas. Nebūdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, atsakovas nevykdė jokių su šiomis sritimis susijusių funkcijų, nedavė nurodymų vykdyti atsiskaitymus su įmonėmis ir neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas nurodė, kad atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų nėra pagrindo pripažinti tyčiniais veiksmais, kuriais vengiama atsiskaityti su kreditoriais, siekiama įmonės nemokumo ir bankroto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarime, kuriuo atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat nustatyta, kad atsakovas A. A. neturėjo išankstinių neteisėtų tikslų, pažeidimą padarė ne tiesiogine tyčia, o neatsargiai.

228.

23Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. iš atsakovės LUAB „Minsandra“ sąskaitos buvo pervesta 159 482,24 Eur ieškovei, taip pat buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Tai patvirtina, kad ne tik atsakovas A. A., bet ir kiti įmonės atsakingi asmenys nesiekė padaryti žalos ieškovei ar kitiems kreditoriams, kad bendrovė ir jos vadovas siekė išsaugoti bendrovės veiklą.

249.

25Ieškovė atsakovo A. A. kaltę, o kartu ir civilinę atsakomybę, iš esmės įrodinėja remdamasi tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu, kuriuo atsakovui A. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 700 Eur bauda už CK 6.9301 straipsnio pažeidimą. Tačiau ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Minėtame nutarime yra konstatuota, kad atsakovas A. A. atliko pažeidimą, bet nėra nustatyta dėl administracinio nusižengimo padarymo galimai patirta turtinė žala (negautos pajamos).

2610.

27Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti įmonės vadovo veiksmais sukeltą žalą galimas tik išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą ir yra įrodinėjama individuali žala. Teismo vertinimu, CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta juridinio asmens (jo valdymo organų) pareiga, neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nustatyta tvarka – tai bendra įmonės vadovo pareiga, kylanti iš CK 2.87 straipsnyje nustatyto reikalavimo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pažeidus CK 6.9301 straipsnio 1 dalį neigiami padariniai yra sukeliami pačiai įmonei (neteisėtas įmonės turimų lėšų sumažinimas) ir jie vienodai paveikia visus jos kreditorius. Šiuo atveju ieškinys nėra grindžiamas specifiniais konkrečiai į ieškovę nukreiptais nesąžiningais atsakovų veiksmais, bet yra paremtas bendrų vadovui nustatytų pareigų netinkamu (aplaidžiu) vykdymu, todėl nėra teisinių sąlygų tenkinti ieškovės reikalavimus, pareikštus atsakovo A. A. atžvilgiu.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad mokestinė prievolė pagal savo prigimtį nėra žala, nes ji nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl ji negali būti priteisiama iš atsakovo. Susidariusią mokestinę nepriemoką ieškovei yra skolingas juridinis asmuo – LUAB „Minsandra“, o ne asmeniškai šios bendrovės direktorius A. A.. Ieškovė, nors ir teigia, kad LUAB „Minsandra“ atžvilgiu taikė išieškojimo užtikrinimo priemones ir priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš jos turto ir sąskaitų, nepateikė jokių įrodymų, kad naudojosi kokiu nors įstatyme nustatytu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdu.

3012.

31Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė, manydama, kad atsakovas A. A. pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalį ir dėl to sukėlė žalą atsakovei LUAB „Minsandra“ ir jos kreditoriams, galėtų kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu LUAB „Minsandra“ vardu, jeigu bankroto administratorius neįgyvendintų tokios teisės. Toks ieškinys šioje byloje nėra pareikštas, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad LUAB „Minsandra“ bankroto administratorius kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės interesus atstovauja netinkamai.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3413.

35Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo A. A. subsidiariai su atsakove LUAB „Minsandra“ 60 000 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3613.1.

37Teismas nepagrįstai vadovavosi bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirumo taisykle ir laikė, kad mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, fizinių asmenų (juridinio asmens dalyvių) pareiga subsidiariai atsakyti savo turtu pagal juridinio asmens prievoles gali būti pripažinta tais atvejais, kai juridinio asmens dalyvio veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl šių veiksmų juridinis asmuo negali vykdyti savo prievolės. Žalos faktas nagrinėjamoje byloje yra kildinamas iš veiksmų, susijusių su CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimu. Atsakovas A. A., buvęs LUAB „Minsandra“ vadovu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. A. A. neteisėtais veiksmais pažeidė konkrečios kreditorės (ieškovės) teises – dėl LUAB „Minsandra“ atliktų mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams Lietuvos valstybė patyrė 60 000 Eur žalą, pasireiškusią nesumokėtų mokesčių forma.

3813.2.

39Teismas nepagrįstai nurodė, kad iškėlus atsakovei LUAB „Minsandra“ bankroto bylą visi reikalavimai turėjo būti reiškiami šioje byloje. Kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala. Tiesioginis kreditoriaus ieškinys bendrovės valdymo organo nariui gali būti teikiamas, kai atsakovo neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai (tik vieno kreditoriaus atžvilgiu) ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.

4013.3.

41Atsakovė LUAB „Minsandra“ yra nemoki ir negali vykdyti prievolių. 2018 m. kovo 16 d. ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos LUAB „Minsandra“ iškėlimo, nutartis iškelti šiai atsakovei bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. Iki tol ieškovė taikė atsakovei visus šioje situacijoje galimus įstatyme nurodytus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus (buvo priimti 46 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitų, 1 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, 1 sprendimas nustatyti turtui priverstinę hipoteką ar įkeitimą), tačiau nepriemoka nebuvo išieškota ir padidėjo. Mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nutrauktas iškėlus atsakovei bankroto bylą. Iki šio skundo pateikimo dienos LUAB „Minsandra“ bankroto administratorius nėra pateikęs ataskaitos kreditorių susirinkimui, todėl ieškovė nežino realios atsakovės finansinės būklės, turimo turto vertės ir kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės.

4213.4.

43Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos tam, kad būtų patenkintas ieškovės reikalavimas atlyginti žalą dėl nesumokėtų mokesčių, pareikštas juridinio asmens vadovui, nesančiam mokesčių mokėtoju. Atsakovo A. A. neteisėta veika yra konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Jeigu pažeidimo padarymo laikotarpiu atsakovas A. A. būtų užtikrinęs, kad LUAB „Minsandra“ laikytųsi įstatyme nustatytos atsiskaitymo tvarkos, skola ieškovei būtų 60 000 Eur mažesnė. Ši suma – tai ieškovei sukelta žala. Atsakovo A. A. neteisėtus veiksmus ir sukeltą žalą sieja priežastinis ryšys - atsakovui laiku ir rūpestingai atlikus jam teisės aktais priskirtas funkcijas ieškovės reikalavimai galėjo būti sumažinti, nes LUAB „Minsandra“ būtų galėjusi bent iš dalies atsiskaityti su ieškove. A. A. kaltė buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime.

4413.5.

45Visa teismo sprendime nurodyta suma, tariamai sumokėta ieškovei, buvo priverstinai išieškota iš LUAB „Minsandra“ banko sąskaitos ieškovei vykdant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą (buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitų). Pati bendrovė nepervedė ieškovei jokių lėšų.

4613.6.

47Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutarime pažymėjo, kad tai, jog LUAB „Minsandra“ buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė atliko ieškovės pareiškime nurodytus mokėjimus be atsakovo A. A. žinios ir leidimo, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Būdamas bendrovės vadovu jis privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatyme nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. A. elgėsi nepakankamai rūpestingai. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai negali būti pripažinti tyčiniais, yra nepagrįsta.

4813.7.

49Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, kai sprendė, kad ieškinys nėra grindžiamas specifiniais konkrečiai į ieškovę nukreiptais nesąžiningais atsakovo veiksmais. Su ieškove turėjo būti atsiskaityta trečiąja eile, tačiau atsakovė, nepaisydama to, kad ieškovė yra aukštesnės eilės kreditorė, atliko mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams ir nepervedė jokių sumų ieškovei.

5013.8.

51Ieškovė prašo teismo priimti naujus įrodymus – Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, kuriame matyti visos nuo 2014 m. spalio 27 d. ieškovės taikytos priemonės, kuriomis buvo siekiama išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės LUAB „Minsandra“. Poreikis pateikti šį įrodymą iškilo tik teismui priėmus sprendimą ir jame nurodžius, kad ieškovė neįrodė pritaikiusi atsakovės atžvilgiu kokį nors mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdą. Pati ieškovė vertino, kad teismui iškėlus atsakovei LUAB „Minsandra“ bankroto bylą, šioje byloje dėl žalos atlyginimo minėtos aplinkybės nėra reikšmingos ir įrodinėtinos.

5214.

53Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

5414.1.

55Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, eidamas LUAB „Minsandra“ direktoriaus pareigas, nebuvo atsakingas už tas veiklos sritis, kurios yra susijusios su įmonės ūkine finansine veikla, nes šias funkcijas turėjo atlikti direktoriaus pavaduotojas. Be to, teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas ir kiti LUAB „Minsandra“ dirbę atsakingi asmenys nesiekė tyčia sukelti žalos ieškovei ar kitiems kreditoriams (ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovei buvo sumokėta 159 482,24 Eur, taip pat buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais).

5614.2.

57Mokestinės nepriemokos yra išieškomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovė neįrodė bandžiusi išieškoti mokestinę nepriemoką šiame įstatyme nustatytais būdais. Įstatymams aiškiai reglamentuojant mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką, siekis išieškoti šią nepriemoką civilinėje byloje subsidiariai iš bendrovės vadovo negali būti vertinamas kaip tinkamas teisių įgyvendinimo būdas.

5814.3.

59Pagal kasacinio teismo praktiką, net fizinio asmens nuteisimas už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, lėmusią juridinio asmens mokestinės prievolės neįvykdymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra visos nuteistojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiama dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal bendrovės neįvykdytą mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų priteisiamą žalą paprastai sudaro juridiniam asmeniui priskaičiuoti delspinigiai ir baudos, paskirtos dėl mokesčių nesumokėjimo laiku, o nesumokėti mokesčiai vertinami kaip juridinio asmens prievolė.

6014.4.

61Prašoma priteisti žala – tai mokestinė nepriemoka ir mokesčių mokėtojos teisės aktuose nustatyta tvarka laiku nesumokėtos su mokesčiais susijusios sumos. Pati ieškovė patvirtino, kad susidariusią mokestinę nepriemoką yra skolinga LUAB „Minsandra“, o ne atsakovas A. A.. Pagal bendrovės ir jos vadovo turto atskirumo taisyklę mokestinės nepriemokos priteisimas iš bendrovės direktoriaus nėra galimas.

6214.5.

63Ieškinys nėra grindžiamas specifiniais, konkrečiai į ieškovę nukreiptais nesąžiningais atsakovės veiksmais, bet paremtas tik bendrų įmonės vadovui nustatytų pareigų nevykdymu.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6715.

68Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

6916.

70Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl bankrutuojančio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo A. A., ėjusio LUAB „Minsandra“ direktoriaus pareigas, neteisėtų veiksmų – CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo, kai nepaisant LUAB „Minsandra“ turimo įsiskolinimo valstybės biudžetui, 60 000 Eur buvo pervesta bendrovei „Glob Oil“ LLP – į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta 60 000 Eur. Tokiu būdu, anot ieškovės, jai buvo sukelta 60 000 Eur žala, kurią A. A. privalo atlyginti kartu su LUAB „Minsandra“, kaip subsidiarus skolininkas.

7117.

72Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimų. Teismas nurodė, kad, pirma, atsakovas A. A. nebuvo atsakingas už LUAB „Minsandra“ ūkinę ir finansinę veiklą, nedavė nurodymų atlikti atsiskaitymus su kitomis bendrovėmis ir negalėjo kontroliuoti atsakovės atliekamų atsiskaitymų, todėl jo veiksmai negali būti pripažinti tyčiniais veiksmais, kuriais jis siekė vengti atsiskaityti su kreditoriais, įmonės nemokumo ir bankroto, antra, ieškovė nepagrįstai nesumokėtus mokesčius laiko žala (negautomis pajamomis), nes mokestinės prievolės – tai būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų, trečia, CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas sukelia neigiamus padarinius ne konkrečiam pavieniam kreditoriui, o pačiai įmonei, todėl ieškovė neturėjo pagrindo reikšti individualaus ieškinio bankrutuojančios įmonės direktoriui. Ieškovė nesutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir apeliaciniame skunde įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos tam, kad jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pareikštas juridinio asmens vadovui, kaip subsidiariam skolininkui, būtų patenkintas. Dėl atsakovo pareigų bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos srityje

7318.

74CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie yra sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).

7519.

76Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnyje. Šiame straipsnyje reglamentuota, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie šią aplinkybę (CK 2.87 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

7720.

78Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo – vadovo – pareigos, kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuotos ne tik CK, tačiau ir kituose teisės aktuose, be kita ko, jos detalizuojamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ). Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (ABĮ 37 straipsnio 10 dalis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai). ABĮ 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimais, pareiginiais nuostatais.

7921.

80Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

8122.

82Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

8323.

84Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. A. 2016 m. gruodžio 20 d. buvo paskirtas neterminuotai eiti atsakovės LUAB „Minsandra“ direktoriaus pareigas. Byloje nėra ginčijama, kad šias pareigas atsakovas ėjo iki 2018 m. kovo 7 d. Šiuo laikotarpiu atsakovė LUAB „Minsandra“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui – iš ieškovės pateiktų įsiskolinimo balansų matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovės įsiskolinimas (kartu su mokėtinais delspinigiais) sudarė 1 491 433,15 Eur, 2017 m. rugsėjo 8 d. – 1 423 866,15 Eur, 2017 m. gruodžio 5 d. – 1 397 498,17 Eur. Be to, iš ieškovės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo matyti, kad LUAB „Minsandra“ prašė mokesčių administratorės išdėstyti 1 378 570,47 Eur įmokos į biudžetą sumokėjimą, tačiau šis jos prašymas nebuvo patenkintas. Byloje pateiktas atsakovės LUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 1 d.–2017 m. spalio 10 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė, nepadengusi pirmiau minėto įsiskolinimo valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai CK 6.9301 straipsnio prasme turi būti tenkinami vėliau, nei ieškovės reikalavimas, be kita ko, 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė sumokėjo 60 000 Eur bendrovei „Glob Oil“ LLP. Nei atsakovė LUAB „Minsandra“, nei atsakovas A. A. neginčija, kad tuo metu, kai buvo atliekamas minėtas mokėjimas, LUAB „Minsandra“ neturėjo pakankamai pinigų tam, kad galėtų patenkinti visus jai pareikštus reikalavimus.

8524.

86Aplinkybė, kad atsakovas A. A., kaip LUAB „Minsandra“ direktorius, atliko pirmiau minėtus veiksmus, yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo nutarime, priimtame išnagrinėjus A. A. atžvilgiu inicijuotą administracinio nusižengimo bylą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu atsakovas A. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje (kreditorių teisių pažeidimas). Teismas nustatė, kad atsakovas, neturėdamas pakankamai lėšų visų turimų kreditorių įsiskolinimams padengti, atsiskaitė su kreditoriais nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos – nors atsakovo valdoma bendrovė pirmiausia turėjo atsiskaityti su ieškove, kaip aukštesnės eilės kreditore, ji vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams (UAB „Jozita“, UAB „Fritra“, „Glob Oil“ LLP).

8725.

88Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo A. A. veiksmų (ne)teisėtumo pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad jis tariamai nebuvo atsakingas už bendrovės atliekamus mokėjimus, nėra teisiškai reikšmingos. Visų pirma, šioje nutartyje jau minėta, kad juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir nepažeistų įstatymų. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl patvirtindamas savo pareiginius nuostatus juridinio asmens direktorius negali jų apriboti ar eliminuoti galimybę taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, kai dėl minėtų įmonės vadovo pareigų nevykdymo yra sukeliama žala pačiai bendrovei ar jos kreditoriams. Antra, nors nagrinėjamu atveju pagal LUAB „Minsandra“ pareiginius nuostatus bendrovės direktoriaus atsakomybės ribos yra iš esmės susiaurintos, nustatant, kad jis yra atsakingas už konkrečias veiklos sritis (pagal minėtų pareiginių nuostatų 37 punktą, direktorius atsako už gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros organizavimą įmonėje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokymus, atestavimą ir instruktavimą; personalo parinkimą ir jo kvalifikacijos atitiktį užimamoms pareigoms; įmonės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą; patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą ir gerą psichologinį klimatą įmonėje), pareiginių nuostatų 19 punkte nustatyta, kad bendrovės direktorius privalo kontroliuoti, kaip vykdomi norminių aktų reikalavimai, o 20 punkte reglamentuota, kad jis privalo įgyvendinti ir kontroliuoti, kad būtų laiku atsiskaitoma su biudžetu, valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, kreditoriais, tiekimo organizacijomis ir kt. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. A., kaip BUAB „Minsandra“ vadovas, nebuvo atsakingas už įmonės atliekamus mokėjimus ir neturi atsakyti už atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimą. Net tuo atveju, jei atsakovas faktiškai pats neatliko mokėjimų, jis, kaip įmonės vadovas, privalėjo kontroliuoti, kad BUAB „Minsandra“ savo veikloje nepažeistų įstatymų. Dėl nesumokėtų mokesčių kvalifikavimo valstybės biudžetui padaryta žala

8926.

90Kaip minėta, ieškovė kaip patirtą žalą vertina LUAB „Minsandra“ nesumokėtus mokesčius (60 000 Eur), kurie, ieškovės teigimu, būtų padengti tuo atveju, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir būtų atsiskaitęs su kreditoriais teisės aktuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi pagal mokesčių įstatymus dėl neįvykdytų mokestinių prievolių yra atsakingas juridinis asmuo (mokesčių mokėtojas), o ne juridinio asmens vadovas, be to, bendrovės mokestinės prievolės nėra pripažįstamos žala.

9127.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika civilinėse bylose pagrįsta tokiais argumentais: 1) iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams (be kita ko, ir VMI) ir veikia tik pačios bendrovės interesais, todėl vadovo turtinės atsakomybės apimtį lemia būtent bendrovei padaryta žala; 2) VMI mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu; 3) bendrovės mokestinės prievolės atsiranda ne kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, jos kyla mokesčių įstatymų nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

9328.

94Nepaisant to, kad paprastai įmonės nesumokėti mokesčiai nėra kvalifikuojami kaip juridinio asmens vadovo veiksmais sukelta žala civilinės atsakomybės prasme, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurioms esant ši taisyklė nėra taikoma. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, juridiniam asmeniui neįvykdžius mokestinės prievolės ieškinys galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad žalos atsiradimą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, taip pat tuo atveju, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

9529.

96Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu, kai atsakovas A. A. ėjo LUAB „Minsandra“ direktoriaus pareigas, pastaroji atsakovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Atsakovė LUAB „Minsandra“ iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla, o 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtintas jos kreditorių reikalavimų sąrašas, kuriame ieškovė nurodyta kaip LUAB „Minsandra“ antros eilės kreditorė, turinti 3 496 595,89 Eur finansinį reikalavimą. 2019 m. vasario 13 d. nutartimi LUAB „Minsandra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šia nutartimi taip pat patikslintas atsakovės kreditorių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra atsakovei pareikštų finansinių reikalavimų suma sudaro 3 923 864,20 Eur. Byloje nėra konkrečių duomenų apie atsakovės turimą turtą, tačiau minėta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria LUAB „Minsandra“ buvo iškelta bankroto byla, buvo konstatuota, kad pagal turimus duomenis jos turto vertė sudaro 1 141 469,61 Eur. Ši suma yra žymiai mažesnė, nei atsakovei bankroto byloje pareikštų reikalavimų suma, todėl šiuo atveju yra pagrindas vertinti, kad atsakovė negalės patenkinti visų ieškovės turtinių reikalavimų. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti mokestinė nepriemoka gali būti vertinama kaip jos patirta žala ir, ieškovei įrodžius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti priteisiama iš asmens, atsakingo už žalos atsiradimą. Dėl ieškovės teisės reikšti individualų ieškinį bankrutavusios bendrovės vadovui

9730.

98Ieškovė nagrinėjamu atveju reiškia tiesioginį reikalavimą dėl žalos, kurią, jos teigimu, sukėlė bankrutavusio juridinio asmens vadovas, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė tokiu atveju reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį atsakovui bendrovės vadovui, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

9931.

100Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

10132.

102Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas nėra grindžiamas specifiniais, konkrečiai į ieškovę nukreiptais nesąžiningais atsakovo A. A. veiksmais. Grįsdamas šią išvadą teismas nurodė, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies pažeidimas turi būti vertinamas kaip netinkamas, neapdairus įmonės vadovo pareigų vykdymas, sukeliantis žalą pačiai įmonei ir pažeidžiantis jos interesus. Teismas nurodė, kad, pažeidus CK nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, yra neteisėtai sumažinamos mokėjimą atlikusio juridinio asmens turimos lėšos ir šie padariniai vienodai paveikia visus juridinio asmens kreditorius. Taigi, teismas vertino, kad dėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo buvo pažeisti pačios BUAB „Minsandra“ ir visų jos kreditorių interesai.

10333.

104Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tokių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, pažymi, kad kasacinis teismas naujausioje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019) išaiškino, jog CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti. Kasacinis teismas nurodė, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ne dėl laikino pobūdžio finansinių sunkumų, o dėl to, kad įmonė yra nemoki ar dėl kitų priežasčių nėra galimybių, kad ji bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir ateityje. Įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus.

10534.

106Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį kasacinio teismo išaiškinimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog CK 6.9301 straipsnio nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimas sukelia neigiamus padarinius pačiai bendrovei ir vienodai veikia visų jos kreditorių interesus. Priešingai, kaip matyti iš aptartos kasacinio teismo formuojamos praktikos, CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų tvarkos nesilaikymu pažeidžiamos pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisės lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius, taigi tuo neigiamai paveikiami konkrečių kreditorių interesai. Vis dėlto, kaip minėta, esminę reikšmę nustatant, ar buvo pažeistos konkretaus kreditoriaus teisės pagal CK 6.9301 straipsnį, turi bendrovės mokumo aplinkybė – tuo atveju, jei bendrovė susiduria ne su laikinais finansiniais sunkumais, bet yra nemoki, bendrovės vadovui kyla pareigos, įtvirtintos ĮBĮ inicijuoti bankroto bylą ir nevykdyti atsiskaitymų, kuriais vieniems kreditoriams suteikiamas pranašumas prieš kitus kreditorius. Be to, net ir nustačius CK 6.9301 straipsnio pažeidimą konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, tam, kad toks kreditorius turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš bendrovės vadovo, turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad šio kreditoriaus atžvilgiu atlikti veiksmai buvo nesąžiningi ir būtent dėl jų atsirado žala kreditoriui.

10735.

108Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės finansinę būklę, buvusią laikotarpiu, kai buvo atliktas ginčo mokėjimas. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovei LUAB „Minsandra“ buvo iškelta bankroto byla. Iš minėtos nutarties matyti, kad sprendimą dėl atsakovės nemokumo ir poreikio kelti jai bankroto bylą teismas priėmė vadovaudamasis LUAB „Minsandra“ 2018 m. balandžio 9 d. sudarytu tarpiniu balansu, 2018 m. kovo 31 d. kreditorių sąrašu, 2018 m. balandžio 20 d. išrašais iš viešųjų registrų, 2018 m. kovo 31 d. atsakovės debitorių sąrašu. Teismas taip pat vertino LUAB „Minsandra“ 2015 ir 2016 metų balansus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Tačiau duomenų apie 2017 metais atsakovės buvusią finansinę padėtį (gautas pajamas ir turėtas išlaidas, pradelstus įsiskolinimus, turėtą turtą ir jo vertę ir pan.) nėra. Dėl šios priežasties teismas negali įvertinti, ar atlikdama ginčo mokėjimą LUAB „Minsandra“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, ar jau buvo nemoki.

10936.

110Įrodinėdama individualiai jai padarytą žalą, ieškovė pateikė teismui jos sprendimą atsisakyti tenkinti LUAB „Minsandra“ prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, mokestinės prievolės balansus nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., LUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 1 d.–2017 m. spalio 10 d. sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad, nepaisydama turimo įsiskolinimo valstybei, LUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 8 d. sumokėjo „Glob Oil“ LLP 60 000 Eur. Tačiau byloje nėra nustatyta, kokie teisiniai santykiai siejo LUAB „Minsandra“ ir „Glob Oil“ LLP, nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kokiam tikslui ir kokiu pagrindu buvo atliktas ginčijamas mokėjimas pastarajai bendrovei, taip pat nėra nustatyta, ar atsakovei buvo būtina atlikti šį mokėjimą, ar jis turėjo būti atliktas konkrečiu laikotarpiu. Kaip matyti iš pirmiau minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo, atsakovas A. A. administracinio nusižengimo byloje nurodė, kad jam pradėjus eiti LUAB „Minsandra“ direktoriaus pareigas, bendrovė pradėjo teikti transporto paslaugas. Atsakovas teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu bendrovė pervedė pinigus UAB „Jozita“, UAB „Fritra“ ir „Glob Oil“ LLP atsiskaitydama su jomis už kurą, kuris yra būtinas tam, kad LUAB „Minsandra“ galėtų vykdyti veiklą. Taigi byloje yra duomenų, kad 60 000 Eur suma galėjo būti pervesta „Glob Oil“ LLP atsakovei vykdant įprastinę veiklą. Nors šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant nustatyti, ar atsakovas atliko mokėjimą ketindamas nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su ieškove, nagrinėjamoje byloje jos nebuvo tiriamos ir atskleistos.

11137.

112Iš byloje pateikto LUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 1 d.–2017 m. spalio 10 d. sąskaitos išrašo matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė ne tik sumokėjo 60 000 Eur „Glob Oil“ LLP, bet atliko daug kitų mokėjimų įvairiems subjektams. Pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 4 d. atsakovė sumokėjo 16 000 Eur UAB „Gruditos Logistika“, atliko ne vieną mokėjimą UAB „Jozita“ (2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovė sumokėjo pastarajai bendrovei 19 225,96 Eur, 2017 m. rugsėjo 11 d. – 17 815 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 10 576,59 Eur ir t. t.), atliko kitus mokėjimus. Nepaisant to, byloje nėra atskleista, kodėl būtent mokėjimą, atliktą „Glob Oil“ LLP, ieškovė vertina kaip neteisėtą ir sukėlusį žalą valstybės biudžetui.

11338.

114Byloje taip pat nėra nustatyta, kaip ginčo mokėjimas paveikė atsakovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su ieškove. Iš minėto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė aptariamu laikotarpiu gavo pajamų – 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovė gavo iš UAB „Baltic Oil Company“ 61 286,29 Eur, 2017 m. rugsėjo 12 d. – 21 745,78 Eur, 2017 m. rugsėjo 28 d. – 32 767,84 Eur, 2017 m. spalio 3 d. – 43 763,71 Eur. Šios sumos buvo panaudotos, be kita ko, atsiskaitant su ieškove: 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovei pervesta 2 036,08 Eur, 2017 m. rugsėjo 18 d. – 2 021,07 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. – 10 533,09 Eur, 2017 m. rugsėjo 20 d. – 954,07 Eur, 2017 m. rugsėjo 29 d. – 32 694,33 Eur, 2017 m. spalio 4 d. – 43 666,64 Eur. Byloje nesant pirmiau minėtų duomenų, kokiu tikslu buvo atliktas ginčo mokėjimas „Glob Oil“ LLP, nėra galimybės įvertinti, ar neatlikusi šio mokėjimo atsakovė būtų galėjusi toliau vykdyti savo veiklą ir sugeneruoti minėtas pinigų sumas, kurios vėliau buvo panaudotos atsiskaitant su ieškove. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi sumažėtų ar padidėtų ieškovės reikalavimas atsakovei tuo atveju, jei ginčo suma būtų pervesta ne „Glob Oil“ LLP, bet sumokėta ieškovei. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šių aplinkybių netyrė. Dėl procesinės bylos baigties

11539.

116CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11740.

118Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

11941.

120Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad A. A., kaip BUAB „Minsandra“ vadovas, nebuvo atsakingas už įmonės atliekamus mokėjimus, taip pat kad prašoma priteisti mokestinė nepriemoka negali būti vertinama kaip valstybės biudžetui padaryta žala. Vis dėlto, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra galimybės padaryti vienareikšmiškos išvados, ar atsakovo A. A. veiksmai buvo sąmoningai atlikti siekiant pažeisti ieškovės teises ir apsunkinti galimybę išieškoti mokestinę nepriemoką, taip pat ar šie veiksmai sukėlė ieškovei žalą. Byloje nėra atskleistos aplinkybės, dėl kokių priežasčių atsakovė sumokėjo 60 000 Eur „Glob Oil“ LLP, nėra duomenų, kaip ginčijamas mokėjimas paveikė atsakovės galimybę atsiskaityti su ieškove, ar atlikti šiuos mokėjimus buvo būtina siekiant tęsti įmonės veiklą, gauti pajamų ir pan. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovės LUAB „Minsandra“ finansinę padėtį laikotarpiu, kai buvo atliktas ginčo mokėjimas, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar atsakovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais ir privalėjo atsiskaityti su kreditoriais CK 6.9301 straipsnyje nustatyta tvarka, ar ji buvo nemoki ir jos kreditorių interesai turėjo būti ginami ne šio straipsnio pagrindu, bet ĮBĮ nustatyta tvarka. Nors šios aplinkybės yra aktualios nagrinėjamos bylos kontekste, jos nebuvo tirtos ir atskleistos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje stokojama šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad būtų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pan.), padaryti išvadas dėl naujų, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų, ginčo aspektų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12142.

122Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą, kuriame matyti visi nuo 2014 m. spalio 27 d. atsakovės atžvilgiu taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Kadangi šia nutartimi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šių įrodymų priėmimo klausimo. Tuo atveju, jei ieškovė mano, kad šie įrodymai yra reikšmingi, ji gali juos pateikti pirmosios instancijos teismui.

123Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

124Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad LUAB „Minsandra“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė... 10. 3.... 11. Ieškovė jau nuo 2014 m. spalio 27 d. LUAB „Minsandra“ atžvilgiu taiko... 12. 4.... 13. Ieškovė nurodė neturinti duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su aukštesnės... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 6.... 19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas... 20. 7.... 21. Atsakovo A. A. teigimu, jam pradėjus dirbti LUAB „Minsandra“ vadovu, jam... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. iš... 24. 9.... 25. Ieškovė atsakovo A. A. kaltę, o kartu ir civilinę atsakomybę, iš esmės... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką pavienio kreditoriaus... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad mokestinė prievolė pagal savo prigimtį nėra žala,... 30. 12.... 31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 13.... 35. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018... 36. 13.1.... 37. Teismas nepagrįstai vadovavosi bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto... 38. 13.2.... 39. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iškėlus atsakovei LUAB „Minsandra“... 40. 13.3.... 41. Atsakovė LUAB „Minsandra“ yra nemoki ir negali vykdyti prievolių. 2018 m.... 42. 13.4.... 43. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos tam, kad būtų patenkintas ieškovės... 44. 13.5.... 45. Visa teismo sprendime nurodyta suma, tariamai sumokėta ieškovei, buvo... 46. 13.6.... 47. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutarime pažymėjo,... 48. 13.7.... 49. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus,... 50. 13.8.... 51. Ieškovė prašo teismo priimti naujus įrodymus – Mokesčių apskaitos... 52. 14.... 53. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo skundo netenkinti.... 54. 14.1.... 55. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, eidamas LUAB „Minsandra“... 56. 14.2.... 57. Mokestinės nepriemokos yra išieškomos Lietuvos Respublikos mokesčių... 58. 14.3.... 59. Pagal kasacinio teismo praktiką, net fizinio asmens nuteisimas už turtinio,... 60. 14.4.... 61. Prašoma priteisti žala – tai mokestinė nepriemoka ir mokesčių mokėtojos... 62. 14.5.... 63. Ieškinys nėra grindžiamas specifiniais, konkrečiai į ieškovę nukreiptais... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 67. 15.... 68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 69. 16.... 70. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl bankrutuojančio juridinio... 71. 17.... 72. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės... 73. 18.... 74. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines... 75. 19.... 76. Bendros juridinių asmenų valdymo organų pareigos nustatytos CK 2.87... 77. 20.... 78. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo – vadovo – pareigos,... 79. 21.... 80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės... 81. 22.... 82. Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali... 83. 23.... 84. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. A.... 85. 24.... 86. Aplinkybė, kad atsakovas A. A., kaip LUAB „Minsandra“ direktorius, atliko... 87. 25.... 88. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo A. A. veiksmų... 89. 26.... 90. Kaip minėta, ieškovė kaip patirtą žalą vertina LUAB „Minsandra“... 91. 27.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga vykdyti... 93. 28.... 94. Nepaisant to, kad paprastai įmonės nesumokėti mokesčiai nėra... 95. 29.... 96. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu, kai atsakovas A. A. ėjo LUAB... 97. 30.... 98. Ieškovė nagrinėjamu atveju reiškia tiesioginį reikalavimą dėl žalos,... 99. 31.... 100. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus... 101. 32.... 102. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas nėra... 103. 33.... 104. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tokių pirmosios instancijos teismo... 105. 34.... 106. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį kasacinio teismo išaiškinimą,... 107. 35.... 108. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės finansinę... 109. 36.... 110. Įrodinėdama individualiai jai padarytą žalą, ieškovė pateikė teismui... 111. 37.... 112. Iš byloje pateikto LUAB „Minsandra“ 2017 m. rugsėjo 1 d.–2017 m. spalio... 113. 38.... 114. Byloje taip pat nėra nustatyta, kaip ginčo mokėjimas paveikė atsakovės... 115. 39.... 116. CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia... 117. 40.... 118. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos... 119. 41.... 120. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad A.... 121. 42.... 122. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – VMI... 123. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 124. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir...