Byla 2S-1886-436/2014
Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1266-736/2014 pagal ieškovo UAB „Aristavos ūkis“ ieškinį atsakovams O. D., E. V. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Aristavos ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams O. D., E. V., kurį patikslinęs, prašo pripažinti 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytą tarp O. D. ir E. V., negaliojančiu bei taikyti restituciją– grąžinti O. D. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusią iki 2014 m. balandžio 23 d. susitarimo dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį dėl 2,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), un. Nr. ( - ), nuomos.

5Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), un. Nr. ( - ), uždraudžiant juo disponuoti– parduoti, dovanoti, nuomoti, kitaip perleisti bei įkeisti, ar kitaip apsunkinti, pavedant areštą taikyti pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad šios priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, kadangi ieškovė prašo pripažinti negaliojančių sandorį, kurio objektas yra prašomas areštuoti daiktas ir prašo taikyti restituciją. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimai liktų visiškai neužtikrinti, o atsakovė turėtų galimybę žemės ūkio paskirties žemės sklypus išnuomoti ar juos perleisti tretiesiems asmenims, ir tokiu būdu apsunkinti ar iš viso padaryti neįmanomą pareikštų reikalavimų vykdymą.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir taikė areštą atsakovės O. D., a. k. ( - ) gyv. ( - ), nekilnojamajam turtui- 2,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam ( - ), un. Nr. ( - ), uždraudžiant atsakovei areštuotą turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, kitaip perleisti ar įkeisti, ar kitaip apsunkinti.

7Nutartyje teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, siekiant apsaugoti ieškovo ar kitų suinteresuotų asmenų interesus. Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui bei užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė po pareikšto ieškinio atsakovų atliktų veiksmų pasėkoje, t. y. jiems sužinojus apie pareikštą ieškinį ir susidarius susitarimą dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, gindama savo galimai pažeistus interesus buvo priversta pareikšti patikslintą ieškinį, išplečiant ieškinio pagrindą ir dalyką. Taigi, atsakovei sužinojus apie pareikštą patikslintą ieškinį, teismo vertinimu, kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti, jį išnuomoti ar kitaip apsunkinti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Išdėstyto pagrindu, ieškovei savo reikalavimus tikėtinai pagrindus rašytiniais įrodymais, teismas darė išvadą, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p.).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pagal pareikštą ieškinį dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Kai reiškiamas reikalavimas dėl sutartinių teisinių santykių pakeitimo, šalių sutartiniai santykiai modifikuosis teismo sprendimo pagrindu, todėl sprendimas neturės būti vykdomas priverstine tvarka. Tai reiškia, kad toks reikalavimas negali būti užtikrinamas laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai, pagalba. Ieškovas siekia perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. sausio 10 d. atsakovų sudarytą nuomos sutartį. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo pobūdį, ieškovui palankus teismo sprendimas reikštų nuomininko teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį perkėlimą – tokio pobūdžio sprendimui nebūtų taikomas priverstinis vykdymas. Todėl teismas turėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo:

10Pirma, patikslintu ieškiniu ieškovas prašo ne tik perkelti ieškovui žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas, bet ir pripažinti 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytą tarp atsakovų, negaliojančiu bei taikyti restituciją, t.y. atsakovus grąžinti į pirminę padėtį, buvusią iki 2014 m. balandžio 23 d. susitarimo dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo. Šio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 2,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), uždraudžiant juo disponuoti - parduoti, dovanoti, nuomoti, kitaip perleisti bei įkeisti, ar kitaip apsunkinti, kadangi šios laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareikštu reikalavimu, t.y. ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio objektas yra prašomas areštuoti daiktas, t.y. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, taip pat prašo taikyti restituciją. Dėl šios priežasties atsakovo E. V. atskirojo skundo argumentai, jog pareikštas ieškinys yra išskirtinai dėl teisinių santykių modifikavimo, neturi teisinio pagrindo, nes pareikštas ieškinys ne dėl teisinių santykių modifikavimo, o dėl pripažinimo. Actio Pauliana pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį ieškinį reiškiamas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditoriaus teises (ieškinys dėl pripažinimo). Skirtingai, nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius, nei reikalavimų dėl priteisimo, pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu, neviršijant ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tuo tarpu pagal pareikštą actio Pauliana sprendžiant klausimą dėl turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo skolininko perleistam turtui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininko kreditoriaus, kuris ginčija skolininko sudarytą sandorį, reikalavimo suma iš skolininko prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2018/2011).

11Antra, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta šalių interesų pusiausvyros principo svarba, nurodant, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis c. b. Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A.E.R., Nr. 2-9/2007). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu. Jomis siekiama užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį kreditoriaus teisių gynimą. Laikinosios apsaugos priemonės - laikinas ginčo apsaugos mechanizmas, garantuojantis būsimo teismo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. Akivaizdu, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir neapribojus atsakovės O. D. teisės disponuoti minėtu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, teismo sprendimas ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas gali būti realiai neįvykdytas, kadangi atsakovė minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypas gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko neliktų sprendimo įvykdymui įgyvendinti reikalingo turto, nebus įgyvendintas teisingumo principas, nebus apgintos pažeistos ieškovo teisės. Kad atsakovė O. D. yra nesąžininga ir gali imtis minėtų veiksmų neabejotinai patvirtina atsakovų nesąžiningi veiksmai gavus ieškinį, t.y. atsakovams buvo žinoma apie pradinį žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininką, ieškovą UAB „Aristavos ūkis", ir apie aplinkybę, jog ieškovas pageidauja pratęsti pasibaigusią nuomos sutartį Nr. 326. Siekdami užkirsti kelią ieškovui apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus perkelti žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas ir toliau dirbti įdirbtą ir pagerintą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gavę ieškinį atsakovai iškart nutraukė 2014 m. sausio 10 d. nuomos sutartį ir ją išregistravo iš viešojo registro VĮ „Registrų centras“. Taigi, 2014 m. balandžio 23 d. Susitarimas nutraukti 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutartį, kuriuo užkirtas kelias ieškovui apginti savo teises ir teisėtus interesus, yra akivaizdus atsakovų nesąžiningumo įrodymas. Atsakovai, sudarydami ginčijamą Susitarimą, negalėjo nežinoti, kad jie pažeidžia ieškovo interesus, nes ieškovas UAB „Aristavos ūkis“ prarado realią galimybę perkelti žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutartį, kadangi atsakovams 2014 m. balandžio 23 d. nutraukus 2014 m. sausio 10 d. nuomos sutartį nebeliko ginčo objekto.

12Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-857/2011 konstatavo, jog neareštavus ginčo turto, pareikštas reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo galėtų būti neįvykdomas, jeigu turtą įgijęs naujas savininkas jį perleistų kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neareštavus ginčo turto, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pripažino, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika gali padidėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-857/2011).

13Trečia, teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas Ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144 - 152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

14CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010).

15Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti materialinių teisių gynybą, t.y. teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223/2006). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovei sužinojus apie pareikštą patikslintą ieškinį kyla reali grėsmė, kad atsakovė gali ginčo nekilnojamąjį turtą perleisti, jį išnuomoti ar kitaip apsunkinti, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Ketvirta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais šaliai nustatomais ribojimais ir visais atvejais sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau vien dėl to laikinosios apsaugos priemonės netampa neteisėtomis ar nepagrįstomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-96/2009). Pažymėtina, jog atsakovė O. D. dėl jos turtui taikomo apribojimo atskirojo skundo nepateikė, o atsakovo E. V. atskirojo skundo motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

17Taigi, atsakovas E. V. neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančių sąlygų. Ieškovo išdėstyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1266-736/2014 nepakeistą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

21Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta

23Nustatyta, kad ieškovas UAB „Aristavos ūkis“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu atsakovų O. D. ir E. V. 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą nutraukti 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti O. D. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusią iki 2014 m. balandžio 23 d. susitarimo dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo; perkelti ieškovui nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. sausio 10 d. žemės nuomos sutartį dėl 2,8300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), un. Nr. ( - ), nuomos.

24Tokiu būdu atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškinys pareikštas tik dėl teisinių santykių modifikavimo.

25Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

26Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu prašymą pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

27Vienas iš ieškovo reikalavimų yra pripažinti actio Pauliana pagrindu negaliojančiu atsakovų O. D. ir E. V. 2014 m. balandžio 23 d. susitarimą nutraukti 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutartį bei taikyti restituciją – grąžinti O. D. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusią iki 2014 m. balandžio 23 d. susitarimo dėl 2014 m. sausio 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo. Ieškiniu actio Pauliana siekiama, kad pripažinus skolininkų (atsakovų) sudarytą sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija, grąžinant turtą valdyti skolininkui (šiuo atveju atsakovui E. V.) žemės nuomos sutarties pagrindu. Actio Pauliana pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Dėl to, kad ginčo turto savininkė atsakovė O. D. neperleistų tretiesiems asmenims ginčo turto (žemės sklypo), taip apsunkindama ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu įvykdymą, bei įvertinęs reikalavimo pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto (žemės sklypo) areštą.

28Apeliantui nepateikiant konkrečių duomenų, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės būtų pripažintos neekonomiškos, neatitinkančios jomis siekiamų tikslų ar neteisingos, nenustačius, kad šios priemonės nėra nesusijusios su pareikštu reikalavimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė teisėtai ir pagrįstai, nes tiek pareikšto reikalavimo pobūdis, tiek atsakovų veiksmai – ginčijamo sandorio sudarymas po bylos iškėlimo, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 str., 145 str. 2 d.).

29Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsakovės O. D. atžvilgiu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą dėl šios nutarties atmeta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

31Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje... 2. Teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „Aristavos ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi... 7. Nutartyje teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnį... 8. Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą... 10. Pirma, patikslintu ieškiniu ieškovas prašo ne tik perkelti ieškovui žemės... 11. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta šalių interesų... 12. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje... 13. Trečia, teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos... 14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje... 15. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos... 16. Ketvirta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais... 17. Taigi, atsakovas E. V. neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas atmestinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų,... 21. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 23. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Aristavos ūkis“ pateikė teismui... 24. Tokiu būdu atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškinys pareikštas... 25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 26. Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias... 27. Vienas iš ieškovo reikalavimų yra pripažinti actio Pauliana pagrindu... 28. Apeliantui nepateikiant konkrečių duomenų, dėl kurių laikinosios apsaugos... 29. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio... 31. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti...