Byla 2-1767/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-1456-485/2011, kuria atmestas pareiškėjo G. Č. skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plieno raštas“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius G. Č. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Plieno raštas“ 2010-10-29 kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo 2 darbotvarkės klausimo dalį dėl įkeisto nekilnojamojo turto 2 650 000 Lt plius PVM (jei būtų būtinybė mokėti PVM) kainos skelbiant vienas varžytynes, nustatymo ir sąlygos - nepardavus turto - siūlyti įkaito turėtojui jį perimti. Nurodė, jog 2010-10-29 kreditorių susirinkime 2 klausimu bankroto administratorius pasiūlė nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradines pardavimo kainas: I varžytynėse (laisvame pardavime) - 2 650 000 Lt su PVM pradinę kainą, II varžytynėse (laisvame pardavime) - 2 385 000 Lt su PVM, III varžytynėse (laisvame pardavime) - 2 147 000 Lt su PVM. Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt.

5Pareiškėjo G. Č. atstovė pasiūlė nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą (laisvame pardavime): I - ose varžytynėse - 2 880 000 Lt; II ir III varžytynėse kainos nemažinti. Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt.

6Kreditorius AB „Ūkio bankas“ balsavimo raštu biuletenyje balsavo už savo pasiūlytą nutarimo projektą, nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą skelbiant vienas varžytynes - 2 650 000 Lt + PVM (jei butų būtinybė mokėti PVM). Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt. Turto nepardavus - siūlyti įkaito turėtojui jį perimti.

7Pareiškėjas nurodė, kad tretysis asmuo AB „Ūkio bankas“ turi 87,40 proc. balsų, todėl buvo priimtas trečiojo asmens pasiūlytas variantas. Priimtas nutarimas yra neteisėtas, nes pradinės nekilnojamojo turto kainos nustatymas įvyko nemotyvuojant ir nepagrindžiant siūlomos kainos dydžio, pats kreditorius susirinkime nedalyvavo, todėl negalėjo paaiškinti aplinkybių, kodėl siūloma kaina yra būtent tokia ir kodėl negalimas tolimesnis varžytynių organizavimas. Kreditorius siekė ne tik perimti turtą už kuo mažesnę nustatytiną vertę, bet ir pasinaudoti galimybe išieškoti ir iš kito įkeisto turto, kuris nuosavybės teise priklauso kitam kreditoriui - pareiškėjui G. Č..

8Pažymėjo, jog 2007-08-03 hipotekos lakštu UAB „Plieno raštas“, užtikrindamas 3 000 000 Lt paskolos grąžinimą kreditoriui AB „Ūkio bankas“, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - gamybines patalpas ( - ). Šios paskolos įvykdymo užtikrinimui pareiškėjai G. Č. ir I. Č. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Naujakurių g. 98 - 8, Kaune su rūsiu ( - ). 2007-08-03 hipotekos lakšte viso įkeisto turto vertė šalių susitarimu buvo įvertinta 1 546 070 Lt. UAB korporacija „Matininkai“, atlikusi nekilnojamojo turto - gamybinių patalpų įvertinimą nustatė, kad šio turto vertė 2008-12-30 dienai siekė 4 120 000 Lt. Priverstinio pardavimo vertė buvo nustatyta 2 880 000 Lt. Skundžiamas nutarimas, pareiškėjo nuomone, yra ekonomiškai naudingas tik vienam pagrindiniam kreditoriui AB „Ūkio bankui“, tuo tarpu turto pardavimu kuo didesne kaina yra suinteresuoti visi kreditoriai, nes parduodamo turto kainai viršijus hipotekos kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ reikalavimus, kiti kreditoriai įgytų realią galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, o taip pat nebūtų vykdomas išieškojimas iš vienintelio pareiškėjui priklausančio šeimos būsto.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos buvo laikytasi ir kreditorių susirinkimas, priimdamas ginčijamą nutarimą, savo kompetencijos neviršijo. Pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4,7 punktai). Toks įstatyminis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriai galėjo nustatyti parduotino turto vertę savo nutarimais. Turto vertintojo nustatyta turto vertė yra neprivaloma kreditorių susirinkimui, priimant sprendimą dėl pradinės turto pardavimo kainos patvirtinimo. Šiuo atveju įmonės nekilnojamąjį turtą buvo siekiama realizuoti net keturiose varžytynėse. Jis nebuvo parduotas dėl galimai per didelės nekilnojamojo turto kainos. Teismo nuomone, nepardavus turto keturiose varžytynėse, kiekvieną kartą atsisakant įkaito turėtojui perimti turtą natūra už varžytynių kainą, bankrutuojančiai įmonei neliko nieko kita, kaip realizuoti turtą dar mažinant kainą. Už aukščiau nurodytą turto pardavimo kainą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos – 87,40 procentus. Todėl toks priimtas nutarimas laikytinas priimtu teisėtai. Paskutinėse varžytynėse realizuotino turto vertė buvo 3 003 480 Lt. Nepardavus turto net ketveriose varžytynėse, kreditorius AB „Ūkio bankas” pasiūlė realizuoti šį turtą už 2 650 000 Lt. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog ginčijama nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra nepagrįsta, kadangi kreditoriaus AB „Ūkio bankas” pasiūlyta kaina tik apie 12 proc. yra mažesnė nei ji buvo nustatyta antrajame kreditorių susirinkime. Taigi, tokia kreditoriaus pasiūlyta kaina iš esmės net neprieštarautų kreditorių prieš tai pareikštai nuomonei, jog nepardavus turto iš varžytynių, kitose varžytynėsi ji mažintina 10 proc. Teismas pažymėjo, jog nepavykus įmonės turto realizuoti keturiose varžytynėse, kreditorius, nustatydamas jo pardavimo kainą, nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Priešingu atveju įmonės turto pardavimas būtų nepagrįstai apsunkintas. Teismas konstatavo, jog kreditoriaus AB „Ūkio bankas” pasiūlyta turto pardavimo vertė neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, o pareiškėjas nepateikė jokių svarbių argumentų ir juos pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimo nustatyta UAB „Plieno raštas“ nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra per maža. Teismas taip pat nurodė, kad įmonės turto pardavimas iš varžytynių negali užsitęsti tiek ilgai, jog būtų galimybė laukti kol nekilnojamojo turto rinka keisis ar modifikuosis, todėl atsižvelgiant į tai, kad turtas nebuvo parduotas keturiose varžytynėse, teismo nuomone, didžiausias kreditorius pagrįstai pasiūlė turtą dar kartą bandyti realizuoti varžytynėse, o joms neįvykus – perduoti turtą hipotekos kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, taip pat turi teisę parinkti turto pardavimo būdą ir pradinę turto pardavimo kainą, bei pareikšti savo nuomonę kreditorių susirinkimui, o šiais klausimais priimti nutarimai privalomi ir kitiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 4 dalys). Įstatymas nustato teisę kreditoriui balsuoti raštu, nedalyvaujant kreditorių susirinkime, nurodant tik savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno sprendžiamo klausimo, todėl pareiškėjo argumentas, kad AB „Ūkio bankas” nedalyvavo kreditorių susirinkime ir nepaaiškino dėl siūlomos turto vertės ir kodėl negalimas tolimesnis varžytynių organizavimas, negali būti pripažintas kaip priimto sprendimo neteisėtumą pagrindžiantis motyvas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Pareiškėjas G. Č. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Turtas nerealizuotas dėl varžytynių metu buvusios nepalankios ekonominės situacijos ir paklausos tokiam turtui nebuvimo. Apeliacinis teismas 2011-04-28 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-269/2011, pažymėjo, „kad turto rinkos vertę apsprendžia ne turto vertintojų išvados, o parduodamo turto paklausa, tai yra už kokią pinigų sumą turtas galėtų būti parduotas sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų”. Nagrinėjamu atveju vienas iš kreditorių turi ekonominį interesą ir todėl turto pardavimo sąlygos nėra lygiavertės nepriverstiniam sandoriui, t. y. AB „Ūkio bankas“ yra pagrindinis kreditorius ir turi teisines galimybes manipuliuoti situacija, siekti turto perėmimo už kuo mažesnę kainą, nes tai jam kaip hipotekos kreditoriui, potencialiai turinčiam galimybių įsigyti parduodamą turtą natūra (pagal ĮBĮ 33 straipsnis) yra ekonomiškai naudinga.

142. Teismas pripažino, kad paskutinėse varžytynėse realizuotino turto vertė buvo nustatyta 3 003 480 Lt, o jo nepardavus AB „Ūkio bankas” pasiūlė realizuoti šį turtą už 2 650 000 Lt, t.y. pasiūlyta kaina tik apie 12 proc. mažesnė nei ji buvo nustatyta antrajame kreditorių susirinkime. Apelianto nuomone, net ir 2 proc. nukrypimas yra ženklus nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, nes vertine išraiška tai sudaro 60 069 Lt. Įvertinant aplinkybę, kad paskolos įvykdymo užtikrinimui pareiškėjai įkeitė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, iš kurio būtų vykdomas išieškojimas, 2 proc. sumos intervalas fiziniams asmenims yra labai ženklus, t.y. tai sudarytų apie ½ 2-3 kambarių buto Kaune vidutinės vertės. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pardavimo kainos mažinimo taisyklė taikytina stabilios ir lėtėjančios ekonomikos sąlygomis. Tuo tarpu esant net ir nedideliam augimui tokios taisyklės neturėtų būti taikomos.

153. Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Formuojantis teismų praktiką šiuo klausimu Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad „tik kreditorių susirinkimas gali nuspręsti, kiek objektyviai gali būti mažinama parduodamo turto kaina, kad šį turtą galima būtų parduoti”, taip apibrėždamas ir kreditorių teisę nuspręsti, bei tą teisę ribojantį objektyvumo kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2011). Taigi, tik teisės turėjimas nereiškia, kad tik formaliai teisėtai priimti nutarimai tuo pačiu yra ir pagrįsti, teisingi ir sąžiningi kitų kreditorių atžvilgiu, tiesiogiai sąlygojantys pareiškėjų prievolių apimties padidėjimą. Tuo pačiu apeliantas mano, kad svarbu nustatyti tikrąją turto rinkos kainą, atitinkančią turto pardavimo pradinę kainą, kad įmonės turtas nebūtų parduotas per pigiai.

164. Balsų daugumą turintis kreditorius praktiškai turi teisę nuspręsti dėl jam palankų turto kainų nustatymo, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią ipso iure vertinti bet kurių kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-318/2009).

175. Apeliantas savo turto vertinimo einamuoju momentu nepateikė dėl objektyvių priežasčių - preliminarus vertinimas neturi juridinės galios, o turto vertinimas tokios apimties objektui yra labai brangus apeliantui kaip fiziniam asmeniui. Ar yra besidominčių objektu potencialių pirkėjų, kur apie parduodamą turtą buvo paskelbta ir pan., apeliantui tiksliai nėra žinoma - tokius duomenis gali pateikti tik bankrutuojančios bendrovės administratorius, tačiau prieš priimant ginčijamą nutarimą, tokie duomenys nebuvo kreditoriams pateikti ir tiriami, o tai, apelianto nuomone, gali būti vienu iš objektyvaus kainos mažinimo kriterijų.

18Atsakovas BUAB „Plieno raštas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Pareiškėjas skunde nenurodo nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta neteisėta ir panaikinta. Bankroto byloje kiekvieno kreditoriaus tikslas yra gauti maksimalų savo finansinio reikalavimo patenkinimą, tačiau vien noro, kad turtas būtų parduotas už didelę kainą, nepakanka. Turtą įsigyjantys rinkos dalyviai žino realią turto rinkos kainą ir nėra pasiruošę už įsigyjamą turtą mokėti daugiau nei jis vertas.

202. BUAB „Plieno raštas” turtas buvo pardavinėjamas keturiose varžytynėse. Paskutinėse varžytynėse pradinė pardavimo kaina buvo 3 003 480 Lt , tačiau varžytynės neįvyko, nes į jas neatvyko nė vienas pirkėjas. 2010-10-29 BUAB „Plieno raštas” kreditorių susirinkime buvo nuspręsta turtą parduoti iš varžytynių ir nustatyta pradinė pardavimo kaina 2 650 000 Lt + PVM (jei būtų būtinybė mokėti PVM), t.y. turto pardavimo kainos sumažinimas yra nedidelis ir logiškas lyginant su paskutinių vykdytų varžytynių kaina. Turto pardavimas iš varžytynių iki minimumo sumažina turo pardavimą pernelyg žema kaina. Apie turto pardavimą yra skelbiama viešai ir rinkos dalyviai, pageidaujantys įsigyti turtą, šiuos skelbimus stebi. Atsiradus pardavime turto objektui, kurio kaina yra žemesnė nei rinkos kaina, į varžytynes atvyksta pirkėjai, kurie šį turtą pageidauja įsigyti ir varžydamiesi kaina pakelia iki rinkos kainos, arba artimos jai kainos. Tokiu būdu yra eliminuojama galimybė turtą parduoti pernelyg žema kaina. Atsakovo nuomone, ginčijami nutarimai nepažeidžia įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesų, yra priimti vadovaujantis protingumo principais, yra teisėti todėl turi būti palikti galioti.

21Tretysis asmuo AB „Ūkio bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Nekilnojamas turtas buvo neparduotas keturiose varžytynėse labai ilgą laiką, todėl tapo akivaizdu, kad pardavinėjamo nekilnojamojo turto kaina yra per didelė, todėl trečiame, 2010-10-29 BUAB „Plieno raštas” kreditorių susirinkime 2 klausimu (1 d.) buvo svarstomas turto pardavimo iš varžytynių pradinių kainų nustatymas. Turto kaina buvo mažinama palaipsniui, tačiau norinčių įsigyti šį turtą neatsirado. Tai tik patvirtina, kad turtas yra nepaklausus ir nėra jokios kitos išeities, kaip dar mažinti turto kainas, tikintis, kad atsiras pirkėjų, kurie pageidaus įsigyti šį turtą.

232. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, turto (įskaitant įkeistą) nepardavus ar kitaip nerealizavus (įskaitant perdavimą kreditoriams) per dvidešimt keturis mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos, toks turtas turi būti nurašomas kaip neturintis rinkos vertės. BUAB „Plieno raštas” įkeisto nekilnojamo turto realizuoti nepavyksta nuo bankroto bylos įsiteisėjimo dienos, ir šiai dienai jau yra praėję daugiau nei dvidešimt keturi mėnesiai. Šiuo atveju, nėra pagrindo laukti visiško ekonominio atsigavimo, tikintis, kad galimai pakiltų nekilnojamojo turto kainos, juolab, kad teisinis reguliavimas aiškiai numato, kad tais atvejais, kai turtas nerealizuojamas tokį ilgą laiką, rodo tą turtą esant rinkoje nepaklausiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto nepavyksta realizuoti dėl per didelės kainos. Tokia išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl BUAB „Plieno raštas“ 2010-10-29 kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti BUAB „Plieno raštas“ įkeisto nekilnojamojo turto 2 650 000 Lt plius PVM (jei būtų būtinybė mokėti PVM) pardavimo kainą skelbiant vienas varžytines, o nepardavus – siūlyti įkaito turėtojui jį perimti.

26Dėl Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų normų, nustatančių bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimą, aiškinimo

27CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

28Nagrinėjamu atveju kreditorius nesutinka su 2010-10-29 kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta BUAB „Plieno raštas“ įkeisto nekilnojamojo turto 2 650 000 Lt plius PVM (jei būtų būtinybė mokėti PVM) pardavimo kaina skelbiant vienas varžytines, o nepardavus – siūlyti įkaito turėtojui jį perimti. Kreditoriaus nuomone, nustatyta kaina neatitinka realios turto rinkos vertės ir yra per žema. Apelianto nuomone, didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas siekia perimti turtą kuo žemesne kaina ir turėdamas didžiausią keikį balsų, piktnaudžiauja savo teisėmis. Apelianto nuomone, nekilnojamojo turto pardavimo kainos mažinimo taisyklė taikytina stabilios ir lėtėjančios ekonomikos sąlygomis. Tuo tarpu, esant net ir nedideliam augimui, tokios taisyklės neturėtų būti taikomos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus.

29Pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą reglamentavimą, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Tai lemia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesai. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintu bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu, reglamentuojančiu bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo tvarką, sprendžia kreditorių susirinkimas. Šio aprašo 34 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas dėl antrose varžytynėse neparduoto turto gali nutarti: 1) įpareigoti varžytynių vykdytoją tęsti turto pardavimą iš varžytynių; 2) įpareigoti varžytynių vykdytoją parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis; 3) perduoti turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka; 4) kitaip disponuoti turtu. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad tiek ĮBĮ, tiek Aprašo nuostatos būtent kreditorių susirinkimui, o ne teismui suteikia teisę nustatyti parduodamo turto vertę bei pardavimo tvarką, teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą nuspręsti susirinkimui priskirtų klausimų. Teismas, kuriam gali būti skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, tik patikrina, ar kreditorių priimami sprendimai yra pagrįsti, teisingi ir motyvuoti, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

30Nagrinėjamu atveju BUAB „Plieno raštas“ turtas buvo parduodamas 2009-10-16, 2009-11-06, 2010-08-18 ir 2010-08-31 varžytynėse. Visos varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo. Taigi, turto pardavimų kiekis, trukmė bei turto kaina parodo, jog net ir sumažinus turto pardavimo kainą nuo 4 120 000 Lt iki 3 003 480 Lt, neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti parduodamą turtą. Nepavykus įmonės turto realizuoti keturiose varžytynėse, 2010-10-29 kreditorių susirinkimas nustatė jo pardavimo kainą ir tvarką. Kreditorių susirinkimas nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Kaip matyti iš 2010-10-29 bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo, už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavo 87,40 procentai visų balsų, tai yra turintys daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Taigi, nustatant įkeisto turto kainą ir tvarką, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos.

31Kadangi BUAB „Plieno raštas“ turtas nebuvo parduotas net keturiose varžytynėse, akivaizdu, jog parduodamam turtui šiuo metu rinkoje nėra paklausos, todėl tik kreditorių susirinkimas gali nuspręsti, kiek objektyviai gali būti mažinama parduodamo turto kaina, kad šį turtą galima būtų parduoti. Byloje nėra duomenų, jog parduodamo nekilnojamojo turto kaina yra neprotingai maža, ar yra potencialių pirkėjų nupirkti turtą už hipotekos lakštuose ar pirmose varžytinėse nustatytą kainą. Ginčijamu nutarimu kreditoriai nustatė mažiausią galimą šio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos. Būtina pažymėti, kad bankroto procesas negali tęstis iki begalybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą - kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2010, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Todėl kreditoriai, spręsdami bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus, privalo nustatyti tokią parduodamo turto kainą ir tvarką, kuri geriausiai atitiks visų įmonės kreditorių interesus ir sudarys galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas. Nagrinėjamu atveju, keturiose varžytynėse neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti parduodamą turtą, taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad dar kartą sumažinta ir nustatyta įkeisto turto kaina yra neprotingai maža, pažeidžia kreditorių interesus ar bankroto procedūros tikslą – kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras.

32Nenupirkus įkeisto turto varžytynėse, įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius, gali perimti turtą už varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą. Šios įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad vėlesnėse varžytynėse, tuo atveju, kai įkeistas turtas nenuperkamas, negali būti mažinama tokio turto pardavimo kaina. Toks aiškinimas grindžiamas tiek ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas, tiek ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžiančia kreditorių susirinkime nustatyti neparduoto dvejose varžytynėse įkeisto turto, šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, vertinimo ir pardavimo tvarką.

33Nagrinėjamu atveju 2010-10-29 kreditorių susirinkimo priimti ginčijami sprendimai atitinka susiklosčiusią šalyje ekonominę padėtį (nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, nekilnojamojo turto kainų nuosmukis), todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ginčijami sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Ginčiami susirinkimo sprendimai taip pat nepatvirtina didžiausio kreditoriaus piktnaudžiavimo savo, kaip įkaito turėtojo teisėmis, atitinkamai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kreditorius G. Č. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas pripažinti... 5. Pareiškėjo G. Č. atstovė pasiūlė nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto... 6. Kreditorius AB „Ūkio bankas“ balsavimo raštu biuletenyje balsavo už savo... 7. Pareiškėjas nurodė, kad tretysis asmuo AB „Ūkio bankas“ turi 87,40... 8. Pažymėjo, jog 2007-08-03 hipotekos lakštu UAB „Plieno raštas“,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi skundą atmetė.... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Pareiškėjas G. Č. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 13. 1. Turtas nerealizuotas dėl varžytynių metu buvusios nepalankios ekonominės... 14. 2. Teismas pripažino, kad paskutinėse varžytynėse realizuotino turto vertė... 15. 3. Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina... 16. 4. Balsų daugumą turintis kreditorius praktiškai turi teisę nuspręsti dėl... 17. 5. Apeliantas savo turto vertinimo einamuoju momentu nepateikė dėl... 18. Atsakovas BUAB „Plieno raštas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 19. 1. Pareiškėjas skunde nenurodo nei vieno teisinio pagrindo, kuriuo remiantis... 20. 2. BUAB „Plieno raštas” turtas buvo pardavinėjamas keturiose... 21. Tretysis asmuo AB „Ūkio bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 22. 1. Nekilnojamas turtas buvo neparduotas keturiose varžytynėse labai ilgą... 23. 2. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, turto (įskaitant įkeistą) nepardavus... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl BUAB „Plieno raštas“ 2010-10-29... 26. Dėl Įmonių bankroto įstatymo ir kitų teisės aktų normų, nustatančių... 27. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 28. Nagrinėjamu atveju kreditorius nesutinka su 2010-10-29 kreditorių susirinkimo... 29. Pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą reglamentavimą, bankrutuojančios... 30. Nagrinėjamu atveju BUAB „Plieno raštas“ turtas buvo parduodamas... 31. Kadangi BUAB „Plieno raštas“ turtas nebuvo parduotas net keturiose... 32. Nenupirkus įkeisto turto varžytynėse, įkaito turėtojas, hipotekos... 33. Nagrinėjamu atveju 2010-10-29 kreditorių susirinkimo priimti ginčijami... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....