Byla A-602-2605-12
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant vertėjai Gitanai Aleliūnaitei, pareiškėjui J. J. (J. J.), pareiškėjo atstovui advokatui M. S., J. G. (J. G.), atsakovo atstovei M. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., Povilui L. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. D., Povilas L. D.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrių išduoti jam statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalies rekonstrukcijai.

5Skunde paaiškino, jog 2006 m. gegužės 17 d. iš žemės sklypo bendrasavininkų – trečiųjų suinteresuotųjų asmenų J. D. ir Povilo L. D. (toliau – ir tretieji suinteresuotieji asmenys) – gavo sutikimą rekonstruoti jam nuosavybes teise priklausančią namo dalį. Sutikimą patvirtino Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarė D. B.. Šis sutikimas buvo pateiktas kartu su projektu. Po pataisymų 2011 m. rugsėjo 8 d. projektą pateikė pakartotinai. Teigė, jog pažeidus patikrinimo terminus jis buvo informuotas, jog statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, nes nepateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės sutikimas priestato statybai pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. 30 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) VII skyrių, nors sutikimas buvo pateiktas. Pažymėjo, kad pirmą kartą pateikus projektą, buvo nustatyti tam tikri trūkumai, tačiau nieko apie sutikimą nepasisakyta, todėl mano, kad sutikimas buvo pateiktas. Teigė, jog visi trūkumai turi būti surašomi iš karto, o ne dalimis. Pažymėjo, kad atsisakymas išduoti leidimą buvo paruoštas tik 2011 spalio 18 d., nors turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų. Išdėstė, jog 2011 spalio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir prašė paaiškinti, kodėl jam nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Savivaldybė statybos leidžiančio dokumento neišdavimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinio žemės sklypo bendrasavininko sutikimo, tačiau notariškai patvirtintas žemės sklypo ir statinių bendrasavininkių J. D. ir P. L. D. sutikimas buvo pateiktas. Tęsė, jog 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-48760 (2.14.2.12-MP8) jis buvo informuotas, jog Miesto plėtros departamento Statybų dokumentų skyrius išduoti statybą leidžiančio dokumento negali, nes nepateiktas atnaujintas arba patikslintas rašytinis žemės sklypo bendrasavininkės sutikimas priestato statybai pagal STR 1.07.01:210 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Manė, kad ankščiau minėtas sutikimas buvo pateiktas kartu su projektu, jis yra notariškai patvirtintas ir galiojantis.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas J. J. 2011 m. liepos 7 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buto, esančio ( - ), rekonstravimui pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2011 m. sausio 10 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavime nurodyta pašalinti savavališkas statybas ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 10 d., todėl pareiškėjas privalėjo pratęsti reikalavimo terminą. Pažymėjo, jog, kaip nurodyta VTPSI reikalavime, 2011 m. liepos 13 d. buvo gautas statinio savininko prašymas Nr. PRE-241 pratęsti šio reikalavimo įvykdymo terminą, o reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011 m. spalio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriuje buvo įregistruotas 2011 m. liepos 19 d. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 21 punkto nuostatomis, pateikus visą privalomą dokumentaciją, statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui turėjo būti išduotas per 30 darbo dienų, t. y. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. Projekto tikrinimo terminas buvo nustatytas iki 2011 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 3-7-2518(8.213.-17) nepritarė statinio projektui. 2011 m. rugpjūčio 22 d. statinio projekto vadovas B. B. atsiėmė prašymą ir projektą taisyti bei papildyti pagal pateiktas pastabas. Pareiškėjas pakartotinį prašymą su pakoreguotu rekonstravimo projektu pateikė 2011 m. rugsėjo 8 d., jis Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriuje įregistruotas 2011 m. rugsėjo 9 d. Projekto tikrinimo terminas buvo nustatytas iki 2011 m. rugsėjo 28 d. Projekto vadovo B. B. 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymu projekto tikrinimo terminas buvo pratęstas 10 darbo dienų, nes iki projekto tikrinimo termino pabaigos nebuvo gauta Vilniaus visuomenės centro sveikatos centro statinio projektavimo pažyma. Pažyma Nr. (12-3)12.20-1974 buvo pateikta tik 2011 m. spalio 5 d. Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.l5.2.36-MP6) bei 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8) informavo pareiškėją, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, nes nepateiktas rašytinis žemės sklypo savininkės sutikimas priestato statybai. Iš Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. J. ir J. D., o gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso J. D., P. L. D. bei pareiškėjui J. J.. Pažymėjo, kad kartu su 2011 m. liepos 7 d. prašymu pareiškėjas pateikė P. L. D. ir J. D. 2006 m. gegužės 17 d. sutikimą, kuriame sutinkama, jog pareiškėjas rekonstruotų jam nuosavybės teise priklausančią pastato dalį. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. sutikimas parašytas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. 2010 m. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, pasikeitė rekonstravimo sąvoka. Pareiškėjo įvykdyti statybos darbai (savavališka statyba) atitinka rekonstravimo sąvoką, įtvirtintą 2010 m. spalio 1 d. redakcijos STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. P. L. D. 2010 m. gruodžio 29 d. Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą neišduoti statybos leidimo ir neleisti įteisinti J. J. nuosavybės teise priklausančio priestato, esančio adresu ( - ). Prašyme nurodyta, kad 2006 m. sutikimas buvo duotas antro aukšto rekonstrukcijai, o ne naujo priestato statybai ant jo namo dalies. Pridūrė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. lapkričio 29 d. buvo gautas P. L. D. ir J. D. sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro. Pažymėjo, jog teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančio dokumento išdavimą, įsakmiai nurodo, kokius dokumentus turi pateikti statytojas (užsakovas) siekdamas gauti statybos leidimą. Tuo atveju, kai yra pateikiami visi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų reikalaujami dokumentai, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi jokio teisėto pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimą ir taip suvaržyti asmens teisę būti statytoju. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė visų teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą leidžiančio dokumento išdavimą, numatytų privalomų dokumentų, nėra teisinio pagrindo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Manė, kad pareiškėjo reikalavimas reiškia prašymą pripažinti jam teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Tikino, jog tuo atveju, jeigu teismas įpareigotų atsakovą išduoti pareiškėjui statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, tai reikštų ne ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje išsprendimą, bet viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų atlikimą. Be to, toks įpareigojimas pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas apžvelgė bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatytas bylos faktines aplinkybes bei konstatavo, jog ginčas byloje kilo dėl leidimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai išdavimo. Pažymėjo, jog tam, kad gautų leidimą rekonstruoti statinį, statytojas (užsakovas) nagrinėjamu atveju privalėjo administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) pateikti nustatytos formos prašymą bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus. Akcentavo, jog konkrečiu atveju, vadovaujantis minėtos nuostatos 5-6 punktais, pareiškėjas turėjo, be kita ko, pateikti trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sutikimą, kurie yra pareiškėjo žemės ir statinio bendrasavininkiai. Pabrėžė, jog nesant bendrasavininkių sutikimo, statybos leidimas negali būti išduodamas. Pažymėjo, jog kartu su 2011 m. liepos 11 d. prašymu išduoti leidimą pastato, esančio ( - ), rekonstravimui pareiškėjas pateikė notarės patvirtintą J. D. ir P. L. D. 2006 m. gegužės 17 d. sutikimą, kuriame šie asmenys sutiko, jog bendrasavininkas J. J. rekonstruotų nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Pridūrė, jog šiame sutikime nebuvo konkretizuota, kokius darbus pareiškėjas gali atlikti. Teismas nurodė, jog prašymo išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį pastatą pateikimo metu galiojusi Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 18 dalis rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), be to, ši sąvoka vartojama ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“. Nurodė, jog pareiškėjo atlikti statybos darbai – pristatytas priestatas – atitinka rekonstravimo sąvoką, įtvirtintą Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Tačiau pakitus teisiniam reglamentavimui, priestato pristatymas nebepriskiriamas rekonstravimui. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės sklypo ir pastato bendrasavininkiai sutiko, jog būtų pristatytas priestatas. Teismas apžvelgė trečiojo suinteresuotojo asmens P. L. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus bei pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. lapkričio 29 d. buvo gautas P. L. D. ir J. D. sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro. Todėl sprendė, jog pareiškėjo argumentas, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimas yra galiojantis, atmestinas kaip nepagrįstas. Pridūrė, jog kaip nepagrįstas atmestinas ir tas pareiškėjo teiginys, kad apie tai, jog statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas, jis buvo informuotas praleidus patikrinimo terminus. Rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalimi bei šio įstatymo 22 straipsniu, bei pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. (12-3)12.20-1974 buvo išduota tik 2011 m. spalio 5 d., o apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. spalio 18 d. Konstatavo, jog atsižvelgus į tai, 10 darbo dienų terminas šiuo atveju nebuvo praleistas. Apibendrino, jog darytina išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys J. D. bei P. L. D., kaip žemės ir statinio bendraturčiai, nedavė sutikimo pristatyti priestatą, kuris yra būtinas siekiant gauti leidimą tokiu būdu rekonstruoti statinį, o nesant bendraturčių sutikimo, leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai negali būti išduodamas, todėl neišduodamas leidimo, atsakovas elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrių išduoti pareiškėjui statybos leidimą gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai nagrinėjamu atveju nėra.

11III.

12Pareiškėjas J. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79 – 81), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

13Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2006 m. gegužės 17 d. P. L. D. ir J. D. sutiko, kad jis rekonstruotų jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, nenurodydami minėtų darbų apimties. Pažymi, jog statybos darbus atliko nuo 2008 iki 2010 metų, manydamas, kad statybos darbai atliekami teisėtai bei konsultuojantis su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kurie atliko jiems nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies statybos darbus (įskaitant naujo lauko tualeto ir betono tako griovimą, bei šulinio remontą), kuriuos 2008 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisija aktu Nr.(101)-11.-207 pripažino tinkamais naudoti. Nurodė, jog užbaigęs statybos darbus norėjo juos įteisinti, bet to atlikti jam nebuvo leista, motyvuojant tuo, jog jis statybos darbus neva atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai. Teigia, jog jo atlikti darbai pagal savo turinį niekuo nesiskiria nuo trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atliktų darbų, tačiau 2010 m. gruodžio 14 d. VTSPI Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai surašė jam savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101214-00086, o dėl minėtųjų asmenų atliktų statybos darbų į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūra prašydama panaikinti 2008 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento komisijos aktą Nr.(101)-11.-207. Pažymi, jog būtent po šių įvykių tarp jo ir minėtų asmenų kilo nesutarimai ir jie atšaukė savo duotą sutikimą rekonstrukcijos darbams. Apžvelgia bylos faktines aplinkybes bei pabrėžia, jog visą dokumentaciją, būtiną statybas leidžiančiam dokumentui gauti, jis buvo pateikęs atsakovui 2011 m. spalio 5 d. Remiasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 21 punktu bei pažymi, jog jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektas yra suderintas be pastabų, t. y. 2006 m. gegužės 17 d. gauti P. L. D. ir J. D. sutikimas, kad jis rekonstruotų jam nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį, buvo pripažintas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, ką pripažįsta ir pats atsakovas teismui pateiktame atsiliepime. Pabrėžia, jog gauti statybos leidžiantį dokumentą buvo pateiktas tas pats 2006 m. gegužės 17 d. P. L. D. ir J. D. sutikimas, kurį buvo prašoma patikslinti arba atnaujinti, ko nenumato teisės aktai, reglamentuojantys statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras. Teigia, jog sutinka su teismo nuomone, kad nesant visų bendraturčių sutikimo, statybos leidimas negali būti išduodamas, tačiau mano esant svarbu atsižvelgti į tai, jog tretieji suinteresuotieji asmenys, kaip minėta, tokį sutikimą davė ir kai jis 2008 – 2010 m. vykdė statybos darbus, jokių prieštaravimų neteikė. Be to, pažymi, jog tretieji suinteresuotieji asmenys, nepateikė jokio protingai motyvuoto bei akivaizdžiai atskleidžiančio pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio kito asmens bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, bet priešingai – jie savo veiksmais siekia jam pakenkti.

14Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 85 – 88) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo minimas 2006 metų sutikimas buvo duotas pagal tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 18 dalį, kuria apibrėžiama rekonstrukcijos sąvoka, bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 redakcijos 9 punktą, tačiau 2010 metais įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, rekonstravimo sąvoka pasikeitė. Teigia, jog pareiškėjo įvykdyti statybos darbai (savavališka statyba) atitinka rekonstravimo sąvoką, įtvirtintą 2010 m. spalio 1 d. redakcijos STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, o pakitus teisiniam reglamentavimui, priestato pristatymas nebepriskiriamas rekonstravimui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės sklypo ir pastato bendrasavininkiai sutiko, jog būtų pristatytas priestatas. Nurodo ir tai, jog P. L. D. 2010 m. gruodžio 29 d. Miesto plėtros departamentui pateikė prašymą, kuriame prašo neišduoti statybos leidimo ir neleisti įteisinti J. J. nuosavybės teise priklausančio priestato, esančio adresu ( - ), be to, minėtame prašyme nurodo, kad 2006 m. sutikimas buvo duotas antro aukšto rekonstrukcijai, o ne naujo priestato statybai ant jo namo dalies namo. Pabrėžia, jog šias aplinkybes P. L. D. patvirtino teismo posėdžio metu, todėl nepagrįstas yra apelianto teiginys, kad tretieji suinteresuotieji asmenys nepateikė jam protingai motyvuoto bei akivaizdžiai atskleidžiančio pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Papildomai nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2011 m. lapkričio 29 d. buvo gautas P. L. D. ir J. D. sutikimo panaikinimas, patvirtintas notarine tvarka. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tretieji suinteresuotieji asmenys, kaip žemės ir statinio bendraturčiai, nedavė sutikimo pristatyti priestatą, kuris yra būtinas siekiant gauti leidimą tokiu būdu rekonstruoti statinį, o nesant bendraturčių sutikimo, leidimas gyvenamojo namo rekonstrukcijai negali būti išduodamas. Priduria, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos procesinės ar materialiosios teisės normos, kurią pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai aiškino, taip pat nenurodė kurių konkrečiai bylos aplinkybių teismas nevertino ar vertino netinkamai. Priešingai – pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tik savo subjektyviais paaiškinimais, kurie neįrodo nei vienos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios pirmosios instancijos teismo netinkamą nagrinėtos bylos faktinių aplinkybių išaiškinimą.

16Tretieji suinteresuotieji asmenys J. D. ir Povilas L. D. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 90 – 92) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas, akcentuodamas jų pasirašytą sutikimą, iškreipia jo esmę. Detalizuoja, jog 2006 m. gegužės 17 d., pasirašydami sutikimą, jie susitarė su pareiškėju, kad jis nurodyto sutikimo pagrindu kreipsis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir gaus projektavimo sąlygų sąvadą rekonstrukcijai, bei sąvado pagrindu paruoš rekonstrukcijos techninį projektą. Pažymi, jog pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.1 punkto reikalavimus toks sutikimas buvo būtinas, bet jiems, kaip ir pareiškėjui buvo žinoma, kad projektavimo sąlygų sąvadas yra išduodamas tam, kad būtų galima ruošti rekonstrukcijos projektą. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. gegužės mėnesį pareiškėjas neturėjo net preliminaraus rekonstrukcijos projekto, jie sutiko su pareiškėjo ketinimais paruošti projektą, kuris turėjo būti suderintas su jais prieš pradedant rekonstrukcijos darbus. Akcentuoja, jog nedavė ir negalėjo duoti sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) ir informavo J. J., kad statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas, nes nepateiktas rašytinis žemės savininkės sutikimas priestato statybai. Mano, jog pateiktas reikalavimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, nes statybos leidimas (pareiškėjo atveju leidimas rekonstrukcijai) gali būti išduotas tik esant jų pritarimui ir sutikimui rekonstrukcijos techninio projekto sprendiniams, bet tokio dokumento jie net nematė. Pabrėžia, jog pareiškėjas, piktnaudžiaudamas 2006 m. gegužės 17 d. sutikimu, pradėjo rekonstrukcijos darbus, nors pagal jų susitarimą jis turėjo paruošti darbų techninį projektą ir gauti jų pritarimą projekte numatomiems darbams atlikti. Pažymi, jog statybos metu jie ne kartą informavo pareiškėją, kad jis stato priestatą jiems priskirto žemės sklypo dalyje bei kad šis priestatas užstoja jų langus, tačiau jis į jų pastabas nereagavo ir toliau vykdė statybos darbus. Todėl 2010 m. gruodžio 29 d. jie buvo priversti pateikti prašymą Vilniaus miesto savivaldybei, kad ši neišduotų statybos leidimo pareiškėjui, o vėliau, t. y. 2011 m. lapkričio 28 d. surašė savo anksčiau duoto sutikimo panaikinimą. Išdėsto, jog pareiškėjas savo savavališkais veiksmais pažeidė jų interesus: pastatė dviejų aukštų priestatą, kuris atsiremia į jų namo dalį, be to, jis yra pastatytas jiems priskirto žemės sklypo dalyje bei blokuoja priėjimą prie namo, užstoja langus, dėl ko jie netenka natūralaus apšvietimo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. J. (J. J.)(toliau – ir pareiškėjas) 2011 m. liepos 11 d. pirmą kartą kreipėsi į atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas; Administracija) su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio ( - ), dalį. Vėliau, 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas Administracijai pateikė pakartotinį prašymą išduoti minėto pobūdžio leidimą.

22Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) tokį leidimą išduoti atsisakė, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nepateikė namo ( - ), bendraturčių – trečiųjų suinteresuotųjų asmenų J. D. ir Povilo L. D. (toliau – ir tretieji suinteresuotieji asmenys) – sutikimo, kaip tai jį įpareigoja padaryti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatos. Be to, Administracija 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8) pakartotinai informavo pareiškėją, kad išduoti statybą leidžiančio dokumento negali, nes „nepateiktas atnaujintas arba patikslintas rašytinis žemės sklypo bendrasavininkės sutikimas priestato statybai“.

23Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų Administracijos aktų teisėtumo, sprendė, jog leidimas rekonstruoti statinį pareiškėjui nesuteiktas pagrįstai, nes tretieji suinteresuotieji asmenys, kaip žemės ir statinio bendraturčiai, nedavė sutikimo pristatyti priestatą.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka ir vertina, jog statybos leidimą pareiškėjui išduoti atsisakyta pagrįstai.

25Tačiau pažymėtina, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo bendraturčių sutikimo rekonstrukcijos darbams atlikti. Priešingai – iš bylos duomenų matyti, jog tretieji suinteresuotieji asmenys, kaip žemės ir statinio bendraturčiai, pareiškėjui tokį sutikimą buvo davę 2006 m. gegužės 17 d. (b. l. 5). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo prašymo teikimo metu – 2011 m. liepos 11 d. šis sutikimas nebuvo nustatyta tvarka nuginčytas, todėl galiojo, nes trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro, kaip yra nustatyta byloje, buvo gautas vėliau, t. y. 2011 m. lapkričio 29 d. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu nepagrįstai motyvavo statybą leidžiančio dokumento neišdavimą tuo, jog toks sutikimas nebuvo pateiktas, juo labiau, jog 2011 m. gruodžio 5 d. raštu atsakovas pats pripažino, kad sutikimas pateiktas buvo, tačiau nebuvo atnaujintas ar patikslintas. Tačiau pastarajame rašte nėra nurodyta, remiantis kokiu įstatyminiu pagrindu Administracija reikalavo iš pareiškėjo pateikti atnaujintą ar patikslintą sutikimą ir nevertino jo jau pateiktojo 2006 m. gegužės 17 d. sutikimo, nors, priimdama sprendimą išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą ir neįvardijusi pasikeitusių aplinkybių turėjo vadovautis būtent pareiškėjo kreipimosi metu pateiktais dokumentais. Atsižvelgus į tai, spręstina, jog Administracija tokiu būdu, t. y. nevertindama pareiškėjo anksčiau pateikto sutikimo ir teikdama perteklinį, įstatymų nenumatytą, reikalavimą, veikė ultra vires (lot. – daugiau, negu leidžia jėgos), be kita ko, pažeisdama viešojo administravimo subjekto elgesiui taikytiną įstatymų viršenybės principą, numatantį, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) bei nuostatą, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

26Antra, nesutiktina su tuo, jog trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sutikimas nebuvo duotas pareiškėjo atliktiems konkretiems statybos darbams atlikti, o būtent – priestato pastatymui. Iš minėto bendraturčių 2006 m. gegužės 17 d. sutikimo turinio matyti, jog jis suteiktas „rekonstruoti pareiškėjui nuosavybės teise jam priklausančią <...> dalį gyvenamojo namo“. Taigi, sutikimas rekonstrukcijai buvo išduotas apskritai, nedetalizuojant konkrečių ją sudarančių darbų rūšių (pvz., pristatymo, griovimo, įrengimo) ir tuo pačiu iš jos turinio šių darbų rūšių, kuriems tretieji suinteresuotieji asmenys nepritaria, kaip jie patikino vėliau, neeliminuojant. Todėl, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog toks sutikimo nekonkretizavimas atspindėjo ne tai, jog sutikimas konkretiems darbams – priestato pastatymui – buvo neduotas, bet parodė tai, jog jis buvo duotas plačia apimtimi. Iš paminėto spręstina, jog išvadai, kad bendraturčiai nesutiko, jog būtų pristatytas priestatas, sprendžiant iš 2006 m. gegužės 17 d. sutikimo turinio, pagrindo nėra.

27Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pasikeitus Statybos įstatymo nuostatai, apibrėžiančiai rekonstravimą, priestato pastatymas nebepriskiriamas rekonstravimui. Teismo vertinimu, tokia išvada padaryta neteisingai išaiškinus teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog sutiktina su tuo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis tretiesiems suinteresuotiems asmenims pasirašant sutikimą (2006 m.) ir svarstant pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą klausimą (2011 m.) keitėsi. Iš sutikimo pasirašymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos (2005 m. lapkričio 17 d. redakcija) matyti, jog ji rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują jo kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų <...>; pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą <...>. Taigi, sutikimo pasirašymo metu galiojusi Įstatymo redakcija išsamiai išdėstė veiksmų, kurie laikytini rekonstravimu, sąrašą. Tuo tarpu 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 (nuo 2010 m. spalio 1 d.)(Žin., 2010, Nr. 84-4401) pakeista minėto straipsnio redakcija rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), t. y. ši redakcija apibrėžė, kas laikytina rekonstravimu, tačiau neišdėstė konkrečių darbų, kurie į šią sąvoką patenka.

28Atkreiptinas dėmesys, jog minėta Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostata, kurioje yra apibrėžiamas rekonstravimas, savo pobūdžiu yra definicinė. Pabrėžtina, jog definicinių normų paskirtis nėra įtvirtinti baigtinį konkrečių elementų ar veiksmų sąrašą, sudarančių apibrėžiamąją sąvoką. Priešingai – jomis siekiama apibendrinti (abstrahuoti) esmines daikto ar reiškinio savybes, tam kad tikslumo dėlei būtų aiški įstatyme vartojamų sąvokų reikšmė. Taigi, nagrinėjamu atveju 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies redakcija abstrakčiai įtvirtino, jog rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį bei sukurti naują jo kokybę, išsamiai nedetalizuodama jos turinio ir neišvardindama pavienių ją sudarančių elementų. Pastebėtina, jog konkretūs rekonstravimą sudarantys veiksmai buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR „Statinio statybos rūšys“ (aktuali redakcija nuo 2010 m. spalio 10 d.) (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys“) 9 punkte, be kita ko, nustatančiu, jog rekonstravimu laikytinas priestato prie statinio pristatymas, jei dėl šio priestato keičiamos <...> statinio laikančiosios konstrukcijos. Atkreiptinas dėmesys, jog poįstatyminių teisės aktų normos įprastai detalizuoja įstatyminių reguliavimu nustatytas normas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, todėl teigti, jog konkretaus veiksmo – priestato pastatymas – neįvardijamas definicinėje Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies normoje, savaime padaro minėtą veiksmą nepriskirtinu rekonstravimui, yra nepagrįsta. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, 2011 m. liepos 11 d., kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžė rekonstravimą, o STR „Statinio statybos rūšys“ 9 punktas savo ruožtu jį detalizavo. Todėl teigti, jog duotosiomis aplinkybėmis pasikeitus Statybos įstatymo nuostatai, apibrėžiančiai rekonstravimą, priestato pastatymas nebepriskiriamas rekonstravimui, yra nepagrįsta. Pridurtina, jog tokiu rekonstravimo, kaip vienos iš statybos rūšių, detalizavimu poįstatyminiu teisės aktu, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo sudaryta kolizinė situacija su įstatymo norma, bet priešingai ši įstatyminė norma buvo sukonkretinta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo atlikti darbai atitiko STR „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte įtvirtintą rekonstrukcijos sąvoką, bet neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies.

29Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. raštas Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6), kuriuo išreikštas atsisakymas išduoti statybos leidimą negali būti laikomas teisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo išreikštas atsisakymas išduoti statybos leidimą, nelaikytinas neteisėtu, nes tuo metu bendrasavininko sutikimas atlikti rekonstrukcijos darbus jau negaliojo, todėl savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo. Viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas turi atitikti jo priėmimo metu esančią faktinę padėtį ir nustatytą teisinį reglamentavimą. Atsakovas turėdamas duomenis, jog nėra visų būtinų statybos leidimo išdavimui reikalingų dokumentų, negalėjo tenkinti statytojo prašymo (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Tai, kad viešojo administravimo subjektas galėjo ir privalėjo nustatytu terminu priimti pareiškėjui palankų administracinį sprendimą, tačiau to nepadarė, nesudaro pagrindo priimti tokį sprendimą pasikeitus faktinėms aplinkybėms, nes toks sprendimas būtų neteisėtas jo priėmimo metu, o tai sudarytų pagrindą teismui naikinti sprendimą (ABTĮ 3 straipsnis, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

32

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau... 5. Skunde paaiškino, jog 2006 m. gegužės 17 d. iš žemės sklypo... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 7. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas J. J. 2011 m.... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu... 10. Teismas apžvelgė bylos rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais... 11. III.... 12. Pareiškėjas J. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos... 13. Apeliaciniame skunde nurodo, jog 2006 m. gegužės 17 d. P. 14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 15. Atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir... 16. Tretieji suinteresuotieji asmenys J. D. ir Povilas 17. Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas, akcentuodamas jų pasirašytą... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. J. ( 22. Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) tokį... 23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia... 25. Tačiau pažymėtina, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo... 26. Antra, nesutiktina su tuo, jog trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sutikimas... 27. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija,... 28. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies... 29. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo Vilniaus... 30. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011 m. gruodžio 5... 31. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 32. ... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 34. Pareiškėjo J. J. (J. J.)... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą... 36. Nutartis neskundžiama....