Byla P-756-86-13
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo J. J. (J. J.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-602-2605-12 pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. D., P. L. D.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrių išduoti jam statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies rekonstrukcijai.

5Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8Pareiškėjas J. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79 – 81), kuriuo prašė skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 85 – 88) prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 90 – 92) prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11II.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmetė.

13Pareiškėjas J. J. 2011 m. liepos 11 d. pirmą kartą kreipėsi į atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti leidimą rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį. 2011 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas Administracijai pateikė pakartotinį prašymą išduoti minėto pobūdžio leidimą.

14Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) tokį leidimą išduoti atsisakė, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nepateikė namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) sutikimo, kaip tai jį įpareigoja padaryti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatos. Be to, Administracija 2011 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8) pakartotinai informavo pareiškėją, kad išduoti statybą leidžiančio dokumento negali, nes „nepateiktas atnaujintas arba patikslintas rašytinis žemės sklypo bendrasavininkės sutikimas priestato statybai“.

15Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų Administracijos aktų teisėtumo, sprendė, jog leidimas rekonstruoti statinį pareiškėjui nesuteiktas pagrįstai, nes tretieji suinteresuoti asmenys, kaip žemės ir statinio bendraturčiai, nedavė sutikimo pristatyti priestatą.

16Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutiko ir vertino, jog statybos leidimą pareiškėjui išduoti buvo atsisakyta pagrįstai. Tačiau pažymėjo, jog negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neturėjo bendraturčių sutikimo rekonstrukcijos darbams atlikti. Priešingai – iš bylos duomenų matyti, jog tretieji suinteresuoti asmenys, kaip žemės ir statinio bendraturčiai, pareiškėjui tokį sutikimą buvo davę 2006 m. gegužės 17 d. (b. l. 5). Pareiškėjo prašymo teikimo metu – 2011 m. liepos 11 d. šis sutikimas nebuvo nustatyta tvarka nuginčytas, todėl galiojo, nes trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro, kaip yra nustatyta byloje, buvo gautas vėliau, t. y. 2011 m. lapkričio 29 d. Todėl Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu nepagrįstai motyvavo statybą leidžiančio dokumento neišdavimą tuo, jog toks sutikimas nebuvo pateiktas, juo labiau, kad 2011 m. gruodžio 5 d. raštu atsakovas pats pripažino, jog sutikimas pateiktas buvo, tačiau nebuvo atnaujintas ar patikslintas. Tačiau pastarajame rašte nebuvo nurodyta, remiantis kokiu įstatyminiu pagrindu Administracija reikalavo iš pareiškėjo pateikti atnaujintą ar patikslintą sutikimą ir nevertino jo jau pateiktojo 2006 m. gegužės 17 d. sutikimo, nors, priimdama sprendimą išduoti ar neišduoti statybą leidžiantį dokumentą ir neįvardijusi pasikeitusių aplinkybių turėjo vadovautis būtent pareiškėjo kreipimosi metu pateiktais dokumentais. Atsižvelgus į tai, teismas pripažino, kad Administracija tokiu būdu, t. y. nevertindama pareiškėjo anksčiau pateikto sutikimo ir teikdama perteklinį, įstatymų nenumatytą, reikalavimą, veikė ultra vires (lot. – daugiau, negu leidžia jėgos), be kita ko, pažeisdama viešojo administravimo subjekto elgesiui taikytiną įstatymų viršenybės principą, numatantį, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) bei nuostatą, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

17Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tuo, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimas nebuvo duotas pareiškėjo atliktiems konkretiems statybos darbams atlikti, o būtent – priestato pastatymui. Sutikimas rekonstrukcijai buvo išduotas apskritai, nedetalizuojant konkrečių ją sudarančių darbų rūšių (pvz., pristatymo, griovimo, įrengimo) ir tuo pačiu iš jos turinio šių darbų rūšių, kuriems tretieji suinteresuoti asmenys nepritaria, kaip jie patikino vėliau, neeliminuojant. Todėl toks sutikimo nekonkretizavimas atspindėjo ne tai, jog sutikimas konkretiems darbams – priestato pastatymui – buvo neduotas, bet parodė tai, jog jis buvo duotas plačia apimtimi. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pasikeitus Statybos įstatymo nuostatai, apibrėžiančiai rekonstravimą, priestato pastatymas nebepriskiriamas rekonstravimui. Teismo vertinimu, tokia išvada padaryta neteisingai išaiškinus teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatos tretiesiems suinteresuotiems asmenims pasirašant sutikimą ir svarstant pareiškėjo prašymo išduoti statybos leidimą klausimą keitėsi. Iš sutikimo pasirašymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos (2005 m. lapkričio 17 d. redakcija) buvo matyti, jog ji rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti naują jo kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų <...>; pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą <...>. Taigi, sutikimo pasirašymo metu galiojusi Įstatymo redakcija išsamiai išdėstė veiksmų, kurie laikytini rekonstravimu, sąrašą. Tuo tarpu 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 (nuo 2010 m. spalio 1 d.) (Žin., 2010, Nr. 84-4401) pakeista minėto straipsnio redakcija rekonstravimą apibrėžė kaip statybos rūšį, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), t. y. ši redakcija apibrėžė, kas laikytina rekonstravimu, tačiau neišdėstė konkrečių darbų, kurie į šią sąvoką patenka.

18Teisėjų kolegijos nuomone, 2011 m. liepos 11 d., kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo, Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžė rekonstravimą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR „Statinio statybos rūšys“ (aktuali redakcija nuo 2010 m. spalio 10 d.) (toliau – ir STR „Statinio statybos rūšys“) 9 punktas savo ruožtu jį detalizavo. Todėl teigti, jog duotosiomis aplinkybėmis pasikeitus Statybos įstatymo nuostatai, apibrėžiančiai rekonstravimą, priestato pastatymas nebepriskiriamas rekonstravimui, nebuvo pagrįsta. Tokiu rekonstravimo, kaip vienos iš statybos rūšių, detalizavimu poįstatyminiu teisės aktu, nebuvo sudaryta kolizinė situacija su įstatymo norma, bet priešingai ši įstatyminė norma buvo sukonkretinta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atlikti darbai atitiko STR „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte įtvirtintą rekonstrukcijos sąvoką, bet neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatų.

19Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. raštas Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6), kuriuo buvo išreikštas atsisakymas išduoti statybos leidimą negali būti laikomas teisėtu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento 2011 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8), kuriuo buvo išreikštas atsisakymas išduoti statybos leidimą, nelaikytinas neteisėtu, nes tuo metu bendrasavininkio sutikimas atlikti rekonstrukcijos darbus jau nebegaliojo, todėl savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo. Viešojo administravimo subjekto priimamas sprendimas turi atitikti jo priėmimo metu esančią faktinę padėtį ir nustatytą teisinį reglamentavimą. Atsakovas turėdamas duomenis, jog nėra visų būtinų statybos leidimo išdavimui reikalingų dokumentų, negalėjo tenkinti statytojo prašymo (Statybos įstatymo 23 straipsnis).

20Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, todėl apeliacinis skundas buvo atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu.

21III.

22Pareiškėjas pateikė prašymą (b. l. 158-160), kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-602-2605/2012 ir atnaujinus procesą priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti 2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrių išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies rekonstrukcijai.

23Nurodo, kad pagrindais proceso atnaujinimui yra tai, jog yra būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą bei šiuo atveju galimai buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

24Pareiškėjas teigia turėjęs bendraturčių sutikimą, kuris nebuvo nuginčytas, todėl galiojo, nes trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sutikimo panaikinimas, patvirtintas notaro, kaip yra nustatyta byloje, buvo gautas vėliau. Pažymi, jog sutikimas rekonstrukcijai buvo išduotas apskritai, nedetalizuojant konkrečių ją sudarančių darbų rūšių (pvz., pristatymo, griovimo, įrengimo) ir tuo pačiu darbų rūšių, kuriems tretieji suinteresuoti asmenys nepritaria. Todėl, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog toks sutikimo nekonkretizavimas atspindėjo ne tai, jog sutikimas konkretiems darbams - priestato pastatymui - buvo neduotas, bet parodė tai, jog jis buvo duotas plačia apimtimi.

25Teismas neteisingai padarė išvadą apie 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento raštą A51-48760(2.14.2.12-MP8), laikydamas jį administraciniu aktu, nes jame nepasisakoma dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo, o pagal turinį jis yra informacinio pobūdžio.

26atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo J. J. prašymu dėl proceso atnaujinimo.

27Nurodo, jog atveju iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jis yra grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 12 punkte nurodytais pagrindais. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2605/2012 nenurodo jokių nukrypimų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Be to, pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą iš esmės analizuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, išsako nuomonę dėl faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo. Pareiškėjo nesutikimas su tam tikrais nutarties motyvais negali būti pagrindu atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžė šios proceso stadijos išimtinumą, pažymėdamas, jog atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra, tai – išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas tampa susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis 12 pagrindų, iš kurių bent vienam esant galimas proceso atnaujinimas, sąrašas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-183/2011). Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje B. v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje S. v. Rusija (bylos Nr. 38368/04), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Taigi visais atvejais analizuojant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti atsižvelgiama į bendruosius principus, tokius kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

32ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Tuo tarpu teismo pareiga – pareiškėjo įvardintus proceso atnaujinimo pagrindus analizuoti bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu asmuo, prašantis atnaujinti procesą administracinėje byloje, nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje yra paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

33Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo 2013 m. vasario 6 d. (b. l. 158), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-2605/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2012 m. lapkričio 8 d., taigi konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nebuvo praleistas.

34Pareiškėjas savo prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad procesas šioje įstatymo normoje numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

35Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimo, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Tai reiškia, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų prasme proceso atnaujinimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik akivaizdus esminis materialinių teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kurį akivaizdžiai patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai ar prašyme dėstomi motyvai bei argumentai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602–71/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.P438-206/2012 ir kt.)

36Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad jis iš dalies nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių (įrodymų) vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis. ABTĮ 153 straipsnis, įtvirtinantis administracinių bylų proceso atnaujinimo pagrindus, nenumato, kad procesas galėtų būti atnaujintas proceso šaliai dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pareiškus, jog byloje buvo netinkamai atliktas faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimas ar vertinimas. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta taisykle, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą.

37Pareiškėjas J. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą išduoti jam statybos leidimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies rekonstrukcijai. Šio pareiškėjo iškelto reikalavimo aspektu administracinėje byloje ir buvo nagrinėjami atsakovo raštai: 2011 m. spalio 18 d. Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) bei 2011 m. gruodžio 5 d. Nr. A51-48760(2.14.2.12-MP8), kuriais buvo išreikštas atsisakymas išduoti pareiškėjui statybos leidimą. Būtent minėti raštai buvo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2011 m. gruodžio 5 d. rašte įformintas atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui statybos leidimą nesant visų būtinų statybos leidimo išdavimui reikalingų dokumentų neprieštarauja Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatoms.

38Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas taip pat nurodo, jog

39Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie akivaizdžiai rodytų, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, ir kad toks pažeidimas, jeigu jis buvo padarytas, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti administracinėje byloje Nr. A-602-2605/2012 procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

40Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) pareiškėjas teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas negali nukrypti nuo suformuotos administracinių teismų praktikos. Suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą minėtu pagrindu, turi tai pagrįsti, o vien tik abstraktus ar sąlyginis prašymas nėra pakankamas pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėjas prašyme jokių motyvų nepateikė.

41Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo prašymas dėl proceso administracinėje byloje Nr. A-602-2605/2012 atnaujinimo netenkinamas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

43pareiškėjo J. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

44Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-602-2605/2012 pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. J. (J. J.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi... 5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 6. Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimų į pareiškėjų... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu... 8. Pareiškėjas J. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys J. D. ir P. L. D. atsiliepimu į pareiškėjo... 11. II.... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi... 13. Pareiškėjas J. J. 2011 m. liepos 11 d. pirmą kartą kreipėsi į atsakovą... 14. Administracija 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. A51-40254(2.15.2.36-MP6) tokį... 15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl... 16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia... 17. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su tuo, jog trečiųjų... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, 2011 m. liepos 11 d., kai pareiškėjas pirmą... 19. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo Vilniaus... 20. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 21. III.... 22. Pareiškėjas pateikė prašymą (b. l. 158-160), kuriuo prašo atnaujinti... 23. Nurodo, kad pagrindais proceso atnaujinimui yra tai, jog yra būtina... 24. Pareiškėjas teigia turėjęs bendraturčių sutikimą, kuris nebuvo... 25. Teismas neteisingai padarė išvadą apie 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus... 26. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo J. J. prašymu dėl proceso... 27. Nurodo, jog atveju iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti,... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą... 32. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (proceso atnaujinimo... 33. Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiasis... 34. Pareiškėjas savo prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte... 35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ABTĮ 153... 36. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad... 37. Pareiškėjas J. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti... 38. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas taip pat nurodo, jog... 39. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie akivaizdžiai... 40. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto... 41. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo prašymas dėl proceso... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. pareiškėjo J. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.... 44. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-602-2605/2012... 45. Nutartis neskundžiama....