Byla e2A-622-524/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjo Almanto Padvelskio rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Klaista“ ieškinį atsakovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“, tretiesiems asmenims DNSB „Lietuvininkai“, UAB „Antikus“, ADB „Balticums“ Lietuvos filialui dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ priešieškinį ieškovei UAB „Klaista“, tretiesiems asmenims DNSB „Lietuvininkai“, UAB „Antikus“, ADB „Balticums“ Lietuvos filialui dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimo,

Nustatė

2I . Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 735,06 Eur skolos, 309,60 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lietuvininkų g. 14A, Šilutėje, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 104, pagal kurią UAB „Klaista“ kaip rangovė atliko statybos darbų už 5 735,06 Eur. Atsakovė atliktus darbus priėmė ir be pastabų pasirašė atliktų darbų aktus. Tai patvirtina atsakovės atsakingų asmenų pasirašyti 2014-10-31 PVM sąskaita faktūra, serija KLA, Nr. 69, 2014-10-31 statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo darbų aktas Nr. 2014/10/31 ir atliktų darbų aktai. Sutarties 4.5 punkte atsakovė įsipareigojo, kad apmokėjimas už darbus bus vykdomas tik po atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Tačiau atsakovė iki šiol nesumokėjo už atliktus ir be jokių pastabų priimtus darbus pagal pasirašytus perdavimo–priėmimo aktus. Ieškovė 2015-02-06 išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 13 dėl sumokėjimo už atliktus darbus, 2015-02-24 pateikė pretenziją Nr. 1 ir nustatė papildomą terminą sumokėti skolą, tačiau atsakovė 5 735,06 Eur skolos nesumokėjo, į raginimus neatsiliepė, nevykdė sutarties šalies pareigos sąžiningai bendradarbiauti ir vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu abiem šalims būdu. Dėl to pagal sutartį priskaičiuota 309,60 Eur delspinigių. Be to, ieškovės atstovė prašė taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams dėl viešųjų pirkimų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.
  2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti, kad 2014 m. spalio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lietuvininkų g. 14A, Šilutėje, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartis ta dalimi, kuri susijusi su parapetų įrengimu (parapetų paaukštinimu 30 cm, parapetų apšiltinimu), negalioja ab initio, netaikyti restitucijos, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 23 d. Šilutės rajono savivaldybės taryba patvirtino Šilutės rajono savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą ir atsakovę paskyrė programos įgyvendinimo administratore. 2013 m. spalio 21 d. namo Lietuvininkų g. 14A, Šilutėje, butų ir kitų patalpų savininkai priėmė atitinkamus sprendimus dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šių sprendimu pagrindu atsakovė, kaip namo atnaujinimo administratorė, 2013 m. vasario 4 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą atvirą viešojo pirkimo konkursą „Daugiabučio gyvenamojo namo Lietuvininkų g. 14A, Šilutė atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas“ (pirkimo numeris 147674). Vykdant viešąjį pirkimą 2014 m. vasario 13 d. įvyko komisijos ir viešojo pirkimo dalyvių (tiekėjų) susirinkimas, kuriame, be kita ko, aptartas klausimas, susijęs su parapetais („pasikėlus stogo dangai reikia pakelti parapetus bent 30 cm“) (Viešųjų pirkinių komisijos posėdžio protokolo Nr. 9 2 klausimas). 2014 m. kovo 18 d. atsakovė ir ieškovė pasirašė Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Lietuvininkų g. 14A, Šilutėje, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 14/14, pagal ją ieškovė įsipareigojo parengti techninio darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir savo jėgomis, rizika bei atsakomybe pagal techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. 2014 m. birželio 11–18 d. ieškovė atliko parapetų įrengimo darbus. 2014 m. liepos 11 d. ieškovei pareiškus, kad gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane ir techninėje užduotyje nenumatytas stogo parapetų sutvarkymas, apšiltinimas ir ruloninės dangos įrengimas bei tambūro durų įrengimas, buvo tikslinamas techninis darbo projektas. 2014 m. rugsėjo 14 d. atsakovė paskelbė neskelbiamų supaprastintų derybų viešąjį pirkimą, po kurio šalys pasirašė ginčijamą Rangos sutartį. Vėliau, peržiūrėdama ieškovės pateiktus dokumentus, atsakovė pastebėjo, kad jau pirminiame projekte buvo suprojektuotas parapetų įrengimas, parapetų įrengimo darbai buvo atlikti 2014 m. birželio 11–18 d., už juos sumokėta 2014 m. liepos 14 d. Atsakovė mano, kad Rangos sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo arba apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 str.), t. y. ieškovei pateikus atsakovei klaidinančią informaciją. Tai padarė sąmoningai, neteisėtai, siekdama materialinės naudos – du kartus gauti mokėjimą už atliktą tą patį darbą.
  3. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti, nurodė, kad rangovo teisė pranešti užsakovui dėl būtinybės atlikti papildomus darbus yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 str. 4 d. Todėl UAB „Klaista“ 2014-07-08 raštas Nr. 91 negali būti vertinamas kaip apgaulė. Pagal CK 6.653 str. 4 d. atsakovė turėjo net keletą pasirinkimų: sutikti padidinti kainą arba nesutikti jos padidinti. Atsakovė sutiko padidinti rangos darbų kainą ir nupirkti reikalingus papildomus darbus, kurie būtini projektui užbaigti. Atsakovė atliko viešojo pirkimo procedūras, sudarė su ieškove sutartį dėl papildomų darbų, todėl privalo sumokėti už atliktus darbus. Pažymėjo, jog tam, kad atsakovė galėtų rangos sutartį nuginčyti priešieškinyje nurodomu pagrindu, atsakovė visų pirma privalėjo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais visus savo sprendimus dėl papildomų darbų viešojo pirkimo. Tačiau savo sprendimų atsakovė nenaikino, o sutarties dalį ginčija tik dėl to, kad atsakovei atsisakyta apmokėti sutartyje nurodytus darbus. Nurodė, kad priešieškiniu atsakovė nepateikė prie sąskaitos pridėto atsakovės pasirašyto detalaus atliktų darbų akto už 2014 m. birželio mėnesį. Šiame akte nėra įrašyti nei parapetų mūrijimo darbai, nei jų apšiltinimo darbai. Pradinėje sutartyje buvo numatytas tik stogo elementų atnaujinimas, sutvarkymas, apšiltinimas, buvo nurodytas ir stogo dangos plotas – 449,97 kv. m. Naujų elementų įrengimas, jų apšiltinimas numatytas nebuvo.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Antikus“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pati 2014-05-27 perdavė techninį projektą techniniam prižiūrėtojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo jo suklaidinta. Atsakovė įsipareigojo už namo gyventojus priimti atliktus darbus, pasirašyti priėmimo aktus, todėl jai turėjo būti žinoma, kokie ir kada darbai atliekami. Apgaulės techninio prižiūrėtojo veiksmuose taip pat nėra, nes jis nėra atsakingas už ekonominį techninio projekto pagrindimą. Taip pat nurodo, kad negalima pripažinti rangos sutarties negaliojančia vienu metu tiek CK 1.90 str., tiek CK 1.91 str. pagrindu.
  5. Tretieji asmenys DNSB „Lietuvininkai“ ir ADB „Balticums“ Lietuvos filialas atsiliepimų nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-29 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 5 735,06 Eur skolos, 309,60 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 6 044,66 Eur nuo 2015-08-24 iki visiško priteistos sumos sumokėjimo bei 1 743,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 18,32 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Antikus“ naudai.
  2. Teismas konstatavo, kad pagrindo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams dėl viešųjų pirkimų sutarties dalies pripažinimo negaliojančia nėra, nes minėti reikalavimai susiję su CK 1.90 str. ir 1. 91 str. taikymu, todėl taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 1 dalyje. Taip pat teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog Rangos sutartis Nr. 104 buvo sudaryta dėl suklydimo ar apgaulės, ji buvo sudaryta abiejų šalių laisva valia, tinkamai pasirašyta ir patvirtinta, todėl ji privalo būti vykdoma.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo

    82016-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, įvertinti Rangos sutartį Nr. 104 vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 ir 1.81 straipsnių nuostatomis, priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad:

    1. pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių kompetentingų institucijų raštų, išvadų, todėl klaidingai sprendė, kad atsakovė privalo sumokėti už darbus, kurie iš esmės buvo įtraukti į pradinę rangos sutartį ir už kuriuos ieškovei yra sumokėta;
    2. pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių susiklosčiusius santykius, nesivadovavo atitinkamais teisės aktais (Viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu ir t. t.), todėl negalėjo tinkamai vertinti aplinkybių, susijusių su parapetų įrengimu;
    3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi investicijų projektu, vertindamas numatytų darbų mastą, jis yra preliminaraus pobūdžio, todėl teismas turėjo minėtas aplinkybes vertinti remdamasis VPĮ.
    4. rangos sutarties Nr. 14/14 dalykas, inter alia, buvo parapetų įrengimas, iškaitant ir 100,8 kv. m stogo dangos ploto sutvarkymą. Ieškovė su minėtasi darbais sutiko, jų atlikimo kainą įtraukė į bendrą visų darbų kainą.
    5. Teismui buvo pateiktas prašymas, kuriame pažymėta, kad atsakovė nėra tinkama šalis šioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, minėtos aplinkybės nevertino. Mano, kad atsakove byloje turėjo būti įtraukta DNSB „Lietuvininkai“.
    6. Rangos sutartis Nr. 104 ta apimtimi, kiek ji susijusi su parapetų įrengimu, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia ex officio.
  2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaiko pirmosios instancijos teismo motyvus ir argumentus. Teigia, kad ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei, būtent UAB „Šilutės šilumos tinklai“ yra ginčo rangos sutarties šalis. Nurodo, kad buvo reikalinga atlikti papildomus rangos darbus, dėl to reikėjo didinti darbų kainą, todėl buvo sudaryta atitinkama rangos sutartis. Minėta sutartis nenuginčyta, todėl galiojanti, privalo būti vykdoma. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį įvykdė – atliko atitinkamus darbus, atsakovė už šiuos darbus nesumokėjo. Teigia, kad atitinkamų atsakovės nurodomų kompetentingų institucijų išvadomis teismas vadovautis neprivalėjo, nes minėtos institucijos nėra rangos sutarčių šalys, todėl negali aiškinti minėtų sutarčių turinio.
  3. Trečiasis asmuo ADB „Balticums“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Apeliantė nurodo, jog šioje byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 p., t. y. sprendimas yra be motyvų. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nepasisakė dėl investicinio projekto reikšmės, nenagrinėjo viešųjų pirkimų procesą reglamentuojančių teisės normų, nepasisakė dėl Viešųjų pirkimų komisijos 2014 m. vasario 13 d. sprendimo reikšmės, nevertino Agentūros bei Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų, neanalizavo ir nevertino Rangos sutarties Nr. 14/14 nuostatų, neišnagrinėjo atsakovės prašymo dėl netinkamo atsakovo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau dėl kiekvieno iškelto reikalavimo teismas privalo pasisakyti sprendime. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Teismas nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu ir atmeta kitą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo ir išvadas padarė iš pateiktų į bylą duomenų visumos dėl ginčo dalyko – ginčijamos sutarties įrodinėjamo negaliojimo pagrindo ir ieškovės atliktų darbų masto pagal abi rangos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo atmestini. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
  2. Apeliantė nurodo, jog atsakove šioje byloje turi būti DNSB „Lietuvininkai“, nes ji yra tik namo administratorė ir apeliaciniame skunde nurodo įrodymus dėl atsakovės teisinės padėties ginčo teisiniame santykyje. Tačiau atsakovė, būdama namo administratore, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas atsakovė turi teisę pasirašyti rangos ir kt. sutartis. Viena iš atsakovės, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namui modernizuoti skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais ir kt.). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Administratorė netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Atsakovė, būdama projekto administratore, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, rangovams, privalo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžindama kredito dalį ir mokėdama palūkanas, su rangovais. Todėl šioje byloje ji yra tinkama atsakovė, nes sudarydama ginčo rangos sutartį ir ją pasirašydama tapo atsakinga prieš rangovę, t. y. sutarties sudarymas šiame teisiniame santykyje preziumuoja, jog tam tikslui yra sukauptų ir administruojamų savininkų lėšų, ir ji šioje byloje yra tinkama atsakovė, nes sutartis gyventojų interesais buvo sudaryta su UAB ,,Šilutės šilumos tinklai“. Trečiasis asmuo byloje yra DNSB „Lietuvininkai“, todėl atsakovė turi įvykdyti prievolę iš šių sukauptų lėšų, o jų nesant, surinkti šias lėšas iš gyventojų. Ginčo sutarties šalimi – užsakove buvo atsakovė, sutarties 9.2.4 p. ji prisiėmė pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo atsakovo yra nepagrįsti.
  3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  4. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 2017-04-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, t. y. pateikti suvestinę, kiek atlikta darbų, už kokią sumą pagal priėmimo–perdavimo aktus ir kiek sumokėta už priimtus darbus pagal 2014-03-18 rangos sutartį. Vykdydama šią nutartį apeliantė atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus – prašymą. Šiame paaiškinime prašė pridėti prie bylos VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros raštą dėl techninėje užduotyje nurodomų darbų kiekių. Ieškovė pateikė atliktų darbų suvestinę pagal 2014-03-18 statybos darbų sutartį, rangos sutarties 1 priedą – atliktų darbų aktus už 2014 m. birželio–lapkričio mėnesius. Atsakovė apeliantė pateikė paaiškinimą dėl šių ieškovės įrodymų. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atsakovės paminėtus paaiškinimus atsisakyti priimti, nes apeliantė kelia naujus argumentus po apeliacinio skundo pateikimo. Paminėti šalių paaiškinimai įrodo, jog šalys su naujai pateiktais įrodymais apeliacinės instancijos teisme susipažino ir turėjo galimybę savo pozicijas dėl naujų įrodymų pateikti teismui, todėl rašytinius paaiškinimus grąžinti šalims nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta neperžengiant apeliacinio skundo ribų ir rašytiniais paaiškinimais apeliacijos dalykas negali būti pakeistas (CPK 323 str.).
  5. Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. atsakovė ir ieškovė pasirašė Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Lietuvininkų g. 14A, Šilutėje, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 14/14, pagal ją ieškovė įsipareigojo parengti techninio darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir savo jėgomis, rizika bei atsakomybe pagal techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Tačiau 2014 m. spalio 1 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lietuvininkų g. 14A, Šilutėje, atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimo sutartį Nr. 104, pagal kurią UAB „Klaista“ kaip rangovė atliko statybos darbų už 5 735,06 Eur, t. y. kitą rangos sutartį dėl papildomų darbų – parapetų įrengimo (parapetų paaukštinimo 30 cm, parapetų apšiltinimo). Atsakovė atliktus darbus priėmė ir be pastabų pasirašė atliktų darbų aktus.
  6. Apeliantė nurodo, jog 2014 m. birželio 11–18 d. ieškovė atliko parapetų įrengimo darbus. 2014 m. liepos 11 d. ieškovei pareiškus, kad gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane ir techninėje užduotyje nenumatytas stogo parapetų sutvarkymas, apšiltinimas ir ruloninės dangos įrengimas bei tambūro durų įrengimas, buvo tikslinamas techninis darbo projektas. 2014 m. rugsėjo 14 d. atsakovė paskelbė neskelbiamų supaprastintų derybų viešąjį pirkimą, po kurio šalys pasirašė ginčijamą Rangos sutartį. Vėliau, peržiūrėdama ieškovės pateiktus dokumentus, atsakovė pastebėjo, kad jau pirminiame projekte buvo suprojektuotas parapetų įrengimas, parapetų įrengimo darbai buvo atlikti 2014 m. birželio 11–18 d., už juos sumokėta 2014 m. liepos 14 d. Atsakovė įrodinėja, kad 2014 m. spalio 1 d. rangos sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo arba apgaulės (CK 1.90 str., 1.91 str.), t. y. ieškovei pateikus atsakovei klaidinamą informaciją. Tačiau tokia atsakovės pozicija yra paneigta bylos įrodymais ir neparemta įstatymu.
  7. Vykdant atsakovės supaprastinto viešojo pirkimo konkurso ,,Daugiabučio gyvenamojo namo Lietuvininkų g. 14A, Šilutė atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto ir statybos rangos darbų pirkimas“ sąlygose nurodytą pirkimą ieškovė pateikė savo pasiūlymą ir daugiabučio modernizavimo darbo projekte techninės užduoties dalyje dėl stogo šiltinimo, taip pat ir naujos dangos įrengimo suformulavo savo pasiūlymą, nurodė numatomus darbus (stogo dangos plotas – 449,97 kv. m): stogo elementų atnaujinimas, sutvarkymas, apšiltinimas; lietaus vandens nuleidimas nuo stogo; sistemos sutvarkymas; apdailos darbai, susiję su priemonės įgyvendinimo baigtiniais darbais. Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus bei gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančius statybos produktus. Šilumos perdavimo koeficientas ne didesnis kaip 0,16 (W/(m2 K). Vadovaujasi STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“, Gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisyklėmis; STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kitais reikalavimais. Darbai atliekami pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, interneto svetainėje www.statybostaisykles.lt pateiktas statybos taisykles „Stogų įrengimo darbai“ arba rangovo patvirtintas statybos taisykles.
  8. Pagal atsakovės pasiūlyme nurodytame STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ pateiktas sąvokas stogas yra viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Stogo konstrukcija – stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra. Parapetas yra sienos tęsinys virš stogo dangos. Nurodyto STR 30 p. nustato plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų parapetų reikalavimus. Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm. Priklausomai nuo stogo rūšies paminėtas STR nustatė reikalavimus ir parapetams, o būtent 43 p. nustatyti reikalavimai plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų parapetams: eksploatuojamieji stogai turi būti aptverti. Virš parapetų turi būti įrengta apsauginė tvorelė, kurios aukštis virš grindų lygio būtų ne mažesnis kaip 1200 mm. Todėl akivaizdu, kad ieškovė buvo atsakinga pagal pirkimo dokumentus už parapetų įrengimą. Tačiau parapetų įrengimo būdų yra keletas, t. y. pagal paminėto STR reikalavimus, ir šioje byloje nurodyta, jog ieškovė savo pasiūlyme pateikė nuorodą, jog stogo šiltinimo darbai, 449, 97 kv. m stogo dangos įrengimas bus atliekamas vadovaujantis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, darytina išvada, jog atsakovė buvo įsipareigojusi įrengti parapetus pagal paminėto STR reikalavimus, tačiau bylos medžiaga įrodo, jog ginčo suma susidarė dėl naujų parapetų sumūrijimo ir 100,8 kv. m papildomos stogo dangos, t. y. šioje byloje ieškovė įrodė, jog ji atliko parapetų paaukštinimą 30 cm, atlikdama 5,4 kub. m parapetų mūrijimo iš blokelių darbus, apšiltino parapetus 50 mm storio vata, įrengdama dviejų sluoksnių 100,8 kv. m bituminę stogo dangą, įrengė tambūro duris (4,8 kv. m). Todėl įvertinus šalių viešojo pirkimo dokumentus ir 2014-10-01 rangos darbų pirkimo sutarties 2 priedą, kuris apibrėžė šios sutarties dalyką, darytina išvada, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl papildomų darbų, nes akivaizdu, jog atsakovė įrengė aukštesnius parapetus, nei nustatė STR reikalavimai. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog sudarant 2014-03-18 sutartį apdengtų bitumine stogo danga ar skarda parapetų būklė galėjo būti neįvertinta ir tik pašalinus seną dangą paaiškėjo naujų parapetų mūrijimo darbų mastas. STR nurodo, jog paprastai yra įrengiami parapetai, kuriuose skardos lakštas dengia visą parapeto horizontalią plokštumą. Šią aplinkybę įrodo 2014 m. birželio mėn. ieškovės su atsiliepimu į priešieškinį pateiktas atliktų darbų aktas, kuriuo įrodyta, jog atsakovė sumokėjo ieškovei tik už parapetų skardos nuardymą, tačiau kiti 2014-10-01 sutarties 2 priede nurodyti darbai šiame akte nėra nurodyti.
  9. Apeliacinės instancijos teismui pateikta atliktų darbų suvestinė pagal 2014-03-18 statybos darbų sutartį įrodo atliktų ir priimtų bei apmokėtų darbų mastą pagal 2014-03-18 sutartį. Atsakovė tokios suvestinės nepateikė, o pateikė paaiškinimą, kuriame papildomai nurodo, jog ieškovė pagal sutartį Nr. 14/14 privalėjo atnaujinti ne 450 kv. m stogo dangos, bet 577,97 kv. m, tačiau ši pozicija nepagrįsta atsakovės viešojo pirkimo dokumentais. 2014 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas patvirtina, kad, buvo įrengta 450 kv. m pirmo sluoksnio prilydomosios bituminės stogo dangos (darbų kodas Nr. N12-149), o atliekant darbus, kurių kodas Nr. N12-150, buvo įrengta 450 kv. m papildomo sluoksnio prilydomosios bituminės stogo dangos, iš viso 900 kv. m bituminės stogo dangos. Todėl ieškovė įrengė visą reikalingą naują bituminę stogo dangą, tačiau tai nėra šio ginčo dalykas. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog į 577,97 kv. m naujos bituminės stogo dangos įrengimą turėjo būti įskaičiuotas naujų parapetų įrengimas, paneigiama atsakovės ginčijamos sutarties 2 priedu bei 2014 spalio mėn priėmimo–perdavimo aktais. Nauji parapetai nebuvo įrengti iš bituminės stogo dangos, nes nauji parapetai buvo mūrijami iš silikatinių blokelių, ginčijamos sutarties 2 priede buvo nurodytas parapetų apšiltinimas 50 mm storio vata, įrengiant 2 sluoksnių bituminę stogo dangą – 100,8 kv. m, t. y. sudėjus 449,97 kv. m (stogo dangos įrengimo darbai pagal paskelbtą viešąjį pirkimą) ir 100,8 kv. m yra 550,77 kv. m. Paminėti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog atsakovė nepagrįstai priimtus priėmimo–perdavimo aktais stogo dangos plotus priskiria parapetų atnaujinimo darbams ir įrodinėja, jog sumokėjo už šiuos darbus.
  10. Atsakovė įrodinėja, jog ieškovė parapetus įrengė 2014 m. birželio mėn ir už jų įrengimą ieškovei buvo sumokėta 2014-07-14, todėl ji buvo suklaidinta skelbdama papildomą pirkimą, tačiau ši atsakovės pozicija yra paneigta paminėtais atliktų darbų aktais. Šalys 2014 m. birželio mėnesį sudarė du atliktų darbų aktus: 2014-06-03 dėl techninio darbo projekto paruošimo ir 2014-06-30 aktą, kuriame nurodyti tik parapetų skardos nuardymo darbai – 126 m, t. y. kiti nei ginčo darbai. Todėl ši atsakovės pozicija yra neįrodyta. Atsakovė nenuginčijo ieškovės pateiktos atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų ir apmokėjimo už juos suvestinės, kurią šalims buvo pasiūlyta pateikti. Pagal 2014-06-30 atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą nustatyta, jog šis aktas buvo sudarytas dėl techninio darbo projekto atlikimo ir jame nurodyta 20 000,09 Lt arba 5792,40 EUR suma sumokėta 2014-07-16. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo suma – 5 735,06 Eur arba 19 802 Lt pagal 2014-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 69 ir 2014-10-31 šalių pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą buvo sumokėta atsakovei.
  11. Įvertinus šalių viešojo pirkimo dokumentus darytina išvada, jog šalys nebuvo pirkimo dokumentuose numačiusios ginčo darbų atlikimo, ir šią aplinkybę įrodo 2013-07-03 daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas (bylos kopija, t. 2, b. l. 65), kurio 3.3 dalis „Stogas“ nenumatė ginčo darbų atlikimo, todėl 2014-03-18 rangos sutarties 3.3 p. dėl ginčo darbų nėra pagrindo taikyti, nes pirkimo dokumentuose šie darbai nebuvo numatyti ir rangovas šių darbų pagal 2014-03-18 sutartį neturi atlikti savo sąskaita. Ši pozicija paneigta ir atsakovės veiksmais, t. y. skelbiant papildomą pirkimą, sudarant ginčo sutartį, pasirašant 2014-10-31 šalių priėmimo–perdavimo aktą, kuriuos vėliau atsakovė prašo pripažinti neteisėtais dėl suklydimo ir kaip prieštaraujančiais imperatyviosioms teisės normoms. Tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes darbų kainos keitimas vykdant rangos darbus ar sumokėjimas už papildomai atliktus darbus yra numatytas teisės normose.
  12. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis

    11Nr. 3K-3-543/2006). Šioje byloje nustatyta, jog viešasis pirkimas vyko dėl investicinės sumos, kuri neturi viršyti 684 870 Lt, t. y. 198 352 Eur, iš jų kredito suma – 629 320 Lt. Todėl šioje byloje įrodyta, jog rangos kaina nebuvo tiksliai nustatyta, o tik nustatyta suma, kuri neturi būti viršyta. Ieškovės pateikta suvestinė įrodo, jog jai buvo sumokėta 172 491,83 Eur, t. y. investicinė suma nebuvo viršyta.

  13. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004). Tačiau šioje byloje nustatyta, jog dėl atsakovės ginčijamų darbų buvo sudaryta kita sutartis, t. y. 2014-10-01, prieš tai paskelbus mažos vertės pirkimą, todėl šios nutarties 17–19 p. aptartais įrodymais byloje įrodyta, jog buvo atliekami papildomi darbai, kurie išėjo už pradinio susitarimo ribų, ir todėl rangos kaina nėra padidinta.
  14. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Šioje byloje nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jo 3.8 p. nurodytais motyvais dėl sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms jos sudarymo metu. Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, pažeidžia jų reikalavimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje

    12Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2011; kt.). Įvertinus viešojo pirkimo dalyką pagal 2014-03-18 sutartį byloje nėra pagrindo padaryti išvados, kad 2014-10-01 sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms.

  15. Šios bylos atsakovė – veikiantis pelno siekiantis kvalifikuotas, specialios patirties turintis juridinis asmuo, kuriam žinoma / turi būti žinoma ne tik sandorių sudarymo, jų keitimo, vykdymo formalioji, faktinė pusė, bet ir galima rizika, susijusi tiek su verslo ypatumais, tiek su įstatymais nustatytų taisyklių nesilaikymu (teisinių santykių neįforminimas / netinkamas įforminimas), pažeistų teisių, interesų gynimu teisme ir kt. Preziumuojama, jog ji yra specialistė gyvenamųjų namų renovavimo klausimais, veikia kartu su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra, todėl jos motyvai dėl suklydimo ir apgaulės sudarant ginčo sandorį yra neįrodyti. Dėl sandorių negaliojimo kasacinio teismo nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, tačiau šis institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu ar niekiniu be jokio teisinio pagrindo prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumui. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalių valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama dėl kitos sandorio šalies nesąžiningų veiksmų įtakos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl to, kad ieškovė tyčia suklaidino ieškovę sudaryti tokį sandorį. Apgaulės aplinkybę paneigia atsakovės statusas, jos veiksmai ne tik sudarant ginčo sutartį, bet ir skelbiant viešą pirkimą dėl ginčo sumos, tai yra įrodyta atsakovei šioje srityje keletą asmenų, šios srities profesionalų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Įvertinus šios bylos įrodymus negalima padaryti išvados, jog dėl ginčo sandorio esmės buvo suklysta, įvertinus atsakovės paaiškinimus darytina išvada, jog ji galimai suklydo paskelbdama pirmąjį viešąjį pirkimą, dėl kurio sudaryta 2014-03-18 sutartis, t. y. netiksliai nustatydama perkamų rangos darbų dėl stogo mastą, nenumatydama ginčo darbų, kuriuos ieškovė atliko pagal 2014-10-01 sutartį. Tačiau naikinti ginčo sutartį atsakovės nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
  16. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

14Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai