Byla e2YT-5383-922/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, siekdamas atkurti faktiškai buvusius statinius jam šiuo metu priklausančiame žemės sklype, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame 3.3922 ha dydžio žemės sklype, esančiame adresu ( - ), buvo sodyba, priklausiusi J. ir A. B. šeimai, susidedanti iš dviejų gyvenamųjų namų, ūkinio pastato ir kluono. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 3.3922 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu ( - ). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, o naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai. Žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kas faktinai padaro naują statybą negalima, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo išimtis, pagal kurias atitinkami reikalavimai netaikomi statant pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba sodybos pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Taigi, nors šiuo metu minėto Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, tačiau ten gyveno pareiškėjo seneliai J. B., K., gim. ( - )m. ir A. B., M., taip pat jų vaikai A. M. Pagal buvusių kaimynų ir vietinių gyventojų pasakojimus, Žemės sklype buvo keturi pastatai: naujas gyvenamas namas, senas gyvenamas namas, ūkinis pastatas, kluonas. Šiuo metu žemės sklypas nuosavybės teise priklauso vienasmeniškai pareiškėjui, kuris juo rūpinasi, yra atlikęs geodezinius planus ir norėtų atkurti istorinę savo senelių gyvenamąją vietą.

5Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą, patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes.

6Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant, nurodo, kad pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų būti nustatytas, jeigu pasitvirtins, jog egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 staipsnio 1 dalyje ir 445 straipsnyje nustatytos sąlygos (dėl kurių pareiškėjas įgis subjektinę teisę) bei bus nustatyta, jog sodyba (du gyvenamieji namai, ūkinis pastatas ir kluonas) iš tiesų buvo 3.3922 ha sklype, registro Nr. ( - ). Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie jam nuosavybės teise priklausančiame 3.3922 ha sklype, registro Nr. ( - ) buvusią sodybą, priklausiusią Juozo ir A. B. šeimai.

7Teismas konstatuoja:

8Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

9Dėl fakto nustatymo

10Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais–archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

11Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 3.3922 ha dydžio žemės sklypas, esantis adresu ( - ) (e. b. l. 5-7, 12-13) (toliau – ir Žemės sklypas). Šiame sklype 2017-03-30 buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurį atliko antstolė Angelė Kvaraciejienė, pareiškėjo nurodyta vieta buvo nufotografuota (e. b. l. 15-21), buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (e. b. l. 22). Bylos duomenimis fizinę sklypo vietą antstolei nurodė pareiškėjas. Teismui pateiktose fotonuotraukose matosi žemėje esantys dideli akmenys, kurių orientacinis skersmuo 30 - 50 cm, jie yra apaugę nešienautomis žolėmis, jų išdėstymas perimetru teismo vertinimu primena buvusių pastatų pamatus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad žemės sklype matomi buvusio pastato pamatai buvo nufotografuoti. Teismo vertinimu žemės sklype užfiksuoti akmenys priklauso autentiškiems buvusių pastatų pamatams. Byloje taip pat yra pateikti archyviniai dokumentai: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1936 m. eksplikacija (e. b. l. 25), iš kurios matyti, kad ( - ) (M. B. yra pareiškėjo tėvas).

12Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Iš aukščiau minimų rašytinių dokumentų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų teismas įsitikino, jog B. J., tėvo vardas K., gimęs ( - ) (pareiškėjo senelis) gyveno Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus ( - ) kaime (dabar tai Varėnos rajono savivaldybės teritorija) bei turėdamas 89 arus sodybos žemės naudojosi toje žemėje stovėjusiu gyvenamuoju namu bei šalia to namo buvusiais priklausiniais (tvartu, kluonu, svirnu). Kadangi pareiškėjui priklausančiame žemės sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai, o pareiškėjas dalį nuosavybės yra įgijęs nacionalizuoto turto grąžinimo privatiems savininkams būdu, todėl tikėtina, kad buvusių pastatų pamatai priklausė būtent pareiškėjo senelio valdytiems pastatams. Nors pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad buvo du gyvenamieji namai, vis dėlto, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo bei tikimybių pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad byloje esančių, pareiškėjo surastų ir teismui pristatytų archyvinių dokumentų, liudytojų parodymų turinio nepakanka patvirtinti aplinkybę, jog žemės sklype buvo sodyba su daugiau negu vienu gyvenamuoju namu. Atitinkamai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas iš dalies.

13Pagal Saugomų teritorijų įstatymą buvusios sodybos fakto įrodinėjimas nesiejamas su buvusio pastatų valdytojo ir dabartinio žemės sklypo savininko (šiuo atveju tai pareiškėjas) giminyste (siejamas tik su neišlikusiu gyvenamuoju namu, jo liekanomis tam tikroje vietoje), tačiau Miškų įstatymas teisę atstatyti neišlikusią sodybą sieja su giminyste (tokią teisę pagal šį įstatymą turi pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai). Byloje yra duomenų apie kitus asmenis gyvenusius ( - ) kaime ir jų valdytus pastatus, kur šie pastatai galėjo stovėti (šis faktas nėra patvirtintas) ir dabartiniame, nemažo ploto (3,3922 ha) pareiškėjui priklausančiame sklype. Vis dėlto atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, į tai, kad nėra konkrečių planų su buvusių valdytojų pastatų išdėstymu dabartinio žemės sklypo objektų atžvilgiu, nežinant konkrečių geografinių koordinačių, o žinant tik kaimo pavadinimą, atsižvelgiant į tam tikrą teisinę būtinybę atsižvelgti ne tik į buvusių pastatų, bet ir giminystės faktą, dviejų gyvenamųjų namų buvimo faktas nenustatytinas.

14Dėl fakto juridinės reikšmės

15Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra nacionaliniame parke, kraštovaizdžio draustinyje, t. y. saugomoje teritorijoje, 100 procentų jo ploto sudaro miškas. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad valstybiniuose parkuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalis numato, kas yra buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, vienas iš atvejų – buvusios sodybos privačioje miško žemėje atstatymas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą.

16Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismų praktiką, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-656/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-373/2007; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-472/2007; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-268/2009).

17Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ir Miškų įstatymuose, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisinius padarinius. Atitinkamai yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje numatyta būtinoji sąlyga, jog teismas nustato faktus, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

18Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Šiuo atveju buvusios sodybos faktas nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nes pareiškėjo turimų dokumentų nepakanka statyboms inicijuoti, tačiau jų pakanka šiam teismo sprendimui priimti ir pagrįsti. Atitinkamai, nagrinėjamoje byloje, yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje numatyta sąlyga, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

19Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui įgyvendinti statybos teisę, t. y. saugomoje teritorijoje atstatyti buvusios sodybos pastatus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

Nutarė

21pareiškimą tenkinti iš dalies.

22Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. B., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančiame 3,3922 ha dydžio žemės sklype, esančiame adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), buvo sodyba, susidedanti iš vieno gyvenamojo namo, tvarto, kluono ir svirno.

23Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui A. B. įgyvendinti statybos teisę, t. y. saugomoje ir miško teritorijoje atstatyti buvusios sodybos pastatus (vieną gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną, svirną).

24Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo, siekdamas atkurti... 5. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą, patvirtino savo... 6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 7. Teismas konstatuoja:... 8. Pareiškimas tenkintinas iš dalies.... 9. Dėl fakto nustatymo... 10. Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu... 11. Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 3.3922 ha dydžio... 12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalyje... 13. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą buvusios sodybos fakto įrodinėjimas... 14. Dėl fakto juridinės reikšmės... 15. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra nacionaliniame parke,... 16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti Lietuvos... 17. Prašomą nustatyti faktą pareiškėjas sieja su teisės atstatyti sodybą... 18. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas... 19. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448... 21. pareiškimą tenkinti iš dalies.... 22. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. B., asmens... 23. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui A. B.... 24. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,...