Byla 2A-286-210/2013
Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už uždelstą laiką atsiskaityti ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Birutės Simonaitienės, Danutės Burbulienės,

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui UAB „P. L.“ dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, drausminės nuobaudos panaikinimo, neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už uždelstą laiką atsiskaityti ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė D. L. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama panaikinti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); pripažinti D. L. darbo sutarties 2012-04-02 nutraukimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2-ą punktą neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo UAB „P. L.“ 2-jų mėnesių vidutinę darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką 1438 litus ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką (po 40 litų per dieną) nuo 2012-04-02 iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „P. L.“ 30 000 litų neturtinę žalą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad ji 2012-03-27 pateikusi UAB „P. L.“ prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2012-03-30 pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, nes dėl sveikatos būklės negalinti atlikti darbo ir prie prašymo pridėjusi Varnių sveikatos ambulatorinę pažymą. Sveikatos problemos ieškovei prasidėjusios 2008 metais, tačiau 2011-12-11 susirgusi ir sirgusi iki 2012-03-27. Ieškovė grįžo į darbą ir dirbusi 2012 m. kovo 28, 29 ir 30 dienomis. Kadangi buvo padavusi prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, todėl 2012-03-31, atidirbus tris dienas, į darbą nebėjusi, vėliau sužinojusi, kad ji esanti atleista 2012-04-02, tačiau ne pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, o jos darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalį kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Jai paaiškinta, kad ji atleista dėl to, kad ji 2012-03-31 neatvykusi į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Ji su tokiu atleidimu nesutinka, nes ji atidirbusi tris darbo dienas po prašymo dėl atleidimo padavimo pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, nes ji dėl sveikatos dirbti negalinti. Iki šiol jai nedarbingumo ar darbingumo lygis gydytojų komisijose nebuvo nustatinėtas, gydytojų veiksmų ji neskundusi.

6Atsakovas UAB „P. L.“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pagal darbo sutartį buvusi įdarbinta ( - ). Atsakovas gavo D. L. prašymą atleisti iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį prie kurio buvo pridėta Varnių PSPC 2012-03-14 ambulatorijos išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad D. L. dirbti negali. Tuo laikotarpiu ieškovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ieškovei grįžus į darbą buvo suteiktos visos sąlygos, buvo derintasi prie jos ir ji galėjusi dirbti, tačiau ji tą dieną, kai vykęs banketas ir buvusi reikalinga darbe, į darbą neatvyko. Gavęs iš gydytojų įrodymus, kad D. L. po gydymo gali dirbti dėl sveikatos ir negavęs kitokių įrodymų, už tai, kad ji neatvyko į darbą visą pamainą, darbdavys ieškovei paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Nurodė, kad darbo grafikus susidarydavusios pačios barmenės: buvusi nusistovėjusi tokia tvarka, kad barmenės dirbdavusios po 4 darbo dienas, todėl D. L. turėjusi eiti ketvirtą dieną į darbą, tačiau ji dirbusi tik tris dienas, o ketvirtą dieną neatėjusi. Atsakovo nuomone ieškovė esanti atleista teisėtai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

9Priteisė iš D. L. 800, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB ,,P. L.“ naudai.

10Teismo nustatyta, kad ieškovė dirbo barmene-padavėja UAB “P. L.”. Atsakovo 2012-04-02 įsakymu Nr. 1018 ieškovė atleista iš darbo už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 1, 7, 11 punktai), neatvykus į darbą 2012 m. kovo 31 d. visą darbo dieną ir nepateikus pravaikštos priežasčių paaiškinimo bei pateisinamų dokumentų. Teismas pažymėjo, kad D. L. 2012 m. kovo 31 dieną neatvyko į darbą visą darbo dieną, to neginčijo ir pati ieškovė, tai patvirtino ir liudytoja D. K.. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė pateikė savo paaiškinimą, kad ji neatvykusi į darbą, nes maniusi, kad ji esanti atidirbusi tris darbo dienas po prašymo padavimo darbdaviui dėl atleidimo iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, o kadangi ją taip pakonsultavę, todėl ji ir nebėjusi į darbą kovo 31 dieną.

11Teismas akcentavo, kad darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos, kurią apibrėžia darbo tvarkos taisyklės: privalo paklusti darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai, kuria siekiama stiprinti darbo drausmę, užtikrinti racionalų darbo laiko panaudojimą, didinti darbo našumą. Darbuotojui, pažeidusiam šias nuostatas, gali būti taikoma drausminė atsakomybė, kurios pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas.

12Teismo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, pati ieškovė pripažįsta, kad ji neatvyko į darbą visą dieną (ketvirtą dieną pagal nusistovėjusią darbo tvarką ir grafiką), o jos nežinojimą, kad ji darbdaviui nėra pateikusi reikiamų ir tinkamų dokumentų apie savo sveikatos būklę, kad būtų galima ją atleisti pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, teismas vertino, kaip ne tiesioginę tyčią, tačiau jos neatvykimas į darbą darbdaviui sukėlė papildomas problemas, papildomus rūpesčius, tuo labiau, kad būtent tą dieną vyko banketas, kurio darbo organizavimui buvo reikalingas ir ieškovės darbas.

13Teismo pažymėta, kad nors teismo posėdyje liudytojai šiek tiek kitaip nurodė dokumentų ieškovei įteikimo aplinkybes, bet nuo minėto įvykio praėjo nemažai laiko, liudytojams tai nebuvo svarbios aplinkybės, todėl laikė, kad tam tikros detalės galėjo būti pamirštos. Pažymėta, kad parodymai skiriasi nežymiai, duomenų apie jų melagingumą nėra.

14Atsižvelgiant į ieškovės padarytų pažeidimų visumą, jų pobūdį ir sunkumą, teismas pripažino, kad atsakovas tinkamai parinko drausminę nuobaudą, paskirta drausminė nuobauda atitinka padarytų pažeidimų sunkumą ir yra proporcinga, todėl teisėtai paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, bei atleido ieškovę (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.). Nustačius minėtas aplinkybes, bei atsižvelgiant į aukščiau aptartus motyvus, kiti šalių argumentai dėl drausminės nuobaudos skyrimo, drausmės pažeidimo buvimo ir apimties neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl dėl jų atskirai teismas nepasisakė. Atitinkamai, konstatavus ieškovės atleidimo teisėtumą, teismo pažymėta, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimus dėl paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, taip pat padarius išvadą, kad ieškovė atleista teisėtai, teismo atmesti ir kiti jos reikalavimai šioje byloje, tai yra ir ieškovės reikalavimas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo jau minėta, ieškovė atleista teisėtai, todėl teisėtais veiksmais atsakovas negalėjo padaryti ir nepadarė ieškovei neturtinės žalos, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

15Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atmetus ieškinį, iš jos neišieškomas žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su jos prašomos liudytojos pašaukimu į teismo posėdį (LR CPK 96 str.). Tačiau teismas iš ieškovės priteisė 800 Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes ieškinys teismo atmestas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovė D. L. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo valstybės naudai 1535 Lt bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė šalių rungimosi principą, šalių procesinio lygiateisiškumo principą, teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principus, dėl ieškovei buvo apribota galimybė įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, bei padarė neteisingas ir šališkas išvadas.

202. Apeliantė nurodo, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su dokumentų pateikimu Valstybinei darbo inspekcijai, liudijančios apie tai, kad dalis dokumentų buvo surašyti ir pasirašyti vėliau, nei jie yra datuoti. Teigiama, kad liko neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su ieškovės sveikatos būkle ir galėjimu dirbti ( - ) darbą, nes tų pačių gydytojų išvada pateikta 2012 m. kovo 14 d. medicinos pažymėjime ir išvada vėliau pateikta atsakyme į paklausimą UAB „P. L.", yra iš esmės prieštaringos. Teismas neišreikalavo duomenų apie įmonėje užimtą valytojos, valančios kavinės „P. L." patalpas, etatą bei apie 2012 m. kovo mėn. ten dirbusias barmenes - padavėjas ir jų darbo grafikus. Teismas šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog tai nesusiję su ginčo esme, tačiau tai nebuvo aptarta ir skundžiamame teismo sprendime. Teismas sprendime akcentavo, jog ieškovė 2012 m. kovo 28 d., 29 d., 30 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką, pagal kurį, neva, į darbą turėjo ateiti ir 2012 m. kovo 31 d. Tačiau pastebi, kad tokio grafiko į bylą niekas nepateikė. Teigiama, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo nutartimi 3K-3-547/2009, o tik paviršutiniškai analizavo ginčo situaciją ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nusižengė darbuotojo darbo drausmę apibrėžiančioms teisės normoms bei nepateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti jog negali dirbti ( - ) darbo.

213. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovo vadovo A. U. bei teisme apklaustų liudytojų parodymai sprendime bei teismo posėdžio protokole fiksuoti gerokai sutrumpinti, t. y. jie visiškai neatitinka posėdžio garso įrašo.

224. Laiko, kad teismas nagrinėdamas ieškovės ieškinį buvo šališkas ir palaikė atsakovo pusę, nesistengė atskleisti ginčo esmės, nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių normų, nesivadovavo teismų praktika.

235. Atsakovo atstovas baigiant bylą nagrinėti iš esmės pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau prašymo jas priteisti nepateikė, todėl apeliantė laiko, kad tokiu atveju, jei ieškinys ir būtų atmestas, bylinėjimosi išlaidos atsakovui neturėtų būti priteistos iš ieškovės.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „P. L.“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26Teismas teisingai vertino, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė dėl savo ligos negalėjo dirbti darbo pagal sudarytą sutartį. Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovės prašymas nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d. visiškai nepagrįstas, todėl ieškovė be svarbios priežasties neatvyko į darbą 2012-03-31, dėl ko ieškovei teisėtai paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą- neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Byloje atsakovo atstovo pateikti rašytiniai įrodymai, sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje detaliai išdėstyta teisinių paslaugų pobūdis ir pinigų priėmimo kvitas, taip pat teismo posėdžio metu buvo prašyta priteisti šias išlaidas iš ieškovės. Tai laikoma tinkamu prašymu priteisti advokato atstovavimo išlaidas ir teismas jas priteisė pagrįstai. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino bylai svarbias aplinkybes, tinkamai taikė procesines ir materialines normas.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. O byloje pakanka duomenų jas vertinti atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus.

30Teismas primena, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje priimto teismo sprendimo dalyje, ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

31Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, todėl padarė neteisingas išvadas.

32Dėl DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo

33Nagrinėjamojoje byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad ji turėjo būti atleista pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo jos prašyme nurodytos dienos, darbdavys nepagrįstai šio prašymo netenkino, todėl jos atleidimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra neteisėtas.

34Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

35Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu siejamas su svarbios priežasties buvimu, nagrinėjamu atveju – darbuotojas serga ar jam nustatytas neįgalumas, dėl kurio jis negali tinkamai atlikti savo tiesioginių pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti darbo sutartį, bet ir ligą ar neįgalumą, trukdantį tinkamai atlikti sutartimi jai pavestą darbą, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. VšĮ „Tulpės“ sanatorija, bylos Nr. 3K-3-489/2006; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-358; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. UAB „ Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-337/2009).

36Bylos duomenimis ieškovė darbo sutarties pagrindu nuo 2010-08-09 dirbo ( - ) UAB “P. L.”. Ieškovė 2012-03-27 įteikė darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2012-03-30 pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, nurodydama, kad dėl sveikatos būklės negali atlikti darbo ir prie prašymo pridėjo Varnių sveikatos ambulatorinę pažymą.

37Pažymėtina, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę (išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį. Vertinimas, ar darbdavys turėjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrečių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. VĮ „Kėdainių miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-547/2009).

38Teisėjų kolegija akcentuoja, kad esant darbuotojo prašymui atleisti jį iš darbo aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindu, darbdavys turi pareigą vertinti darbuotojo nurodomų aplinkybių svarbą ir reikšmingumą, laikydamasis proporcingumo ir teisingumo principų ir siekdamas suderinti ir darbuotojo ir savo teisėtus interesus. Todėl nagrinėjamu atveju darbdavys privalėjo vertinti jam pateiktą ieškovės pareiškimą atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės ne tik formalios jo atitikties įstatymo reikalaujamai formai, bet ir visų su šia darbuotoja susijusių faktinių aplinkybių (jos darbo pobūdžio, intensyvumo, ankstesniųjų sirgimų ir visumos darbo santykių) kontekste.

39Iš Varnių PSPC ambulatorijos 2012-03-14 pažymos Nr. 32, kuri buvo pateikta darbdaviui kartu su prašymu, matyti, kad ieškovei D. L. diagnozuotas juosmens kryžminis nervų šaknelių sutrikimas, disko išvarža, dešinės kojos radikulopatija, pablogėjimas, nurodyta, kad negali dirbti darbo surišto su lankstymuisi, svorio kilnojimu (5 b. l.). Ieškovė nedarbinga buvo nuo 2011-12-03 iki 2012-03-21, tai yra virš trijų mėnesių laiko, ir šios aplinkybės darbdaviui buvo žinomos (108 b. l.). Nuo 2012-01-02 iki 2012-01-10 ieškovė dėl tos pačios ligos buvo gydoma Telšių respublikinės ligoninės neurologijos skyriuje, todėl ši aplinkybė teismui leidžia spręsti apie ligos progresavimą, paūmėjimą (43 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos faktinės bylos aplinkybės, buvo pakankamos darbdaviui spręsti apie darbuotojos ligą, ir kad ši liga objektyviai apsunkina ieškovei tinkamai atlikti darbo pareigas. Teismas pastebi, kad ieškovei dar 2008 metais buvo nustatyta diagnozė: juosmens-kryžmens diskogeninė radikulopatija. L5/S1 disko išvarža, ryškus skausmas, distrofiniai degeneraciniai pakitimai stubure (29-53 b. l.).Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė byloje nepateikė reikiamų įrodymų, kad ji dėl savo ligos nebegalėjo dirbti darbo pagal sudarytą darbo sutartį. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės laikino nedarbingumo pasibaigimas negali būti pagrindu paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes dėl jos negalėjimo tinkamai atlikti savo darbo pareigas.

40Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant analogišką ginčą išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas iki pareiškime nutraukti darbo sutartį nurodytos datos nepateikia darbdaviui dokumentų, pagrindžiančių jo negalią ar ligą, tačiau jo valia nutraukti darbo sutartį būtent dėl šių priežasčių yra aiškiai išreikšta (nurodyta pareiškime nutraukti darbo sutartį) ir darbdavys turi duomenų apie darbuotojo sveikatos būklę, tai darbdaviui kyla pareiga aiškintis bei vertinti susidariusią situaciją ne tik remiantis tiesiogiai teisės normose suformuluotais reikalavimais, bet ir bendrųjų darbo teisės principų, įvardytų DK 35 straipsnyje, aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008);(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. VĮ „Kėdainių miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-547/2009).

41Pažymėtina, kad byloje esantis darbdavio nesutikimas dėl ieškovės atleidimo pagal DK 127 str. 2 d. patvirtina darbdavio siekį aiškintis situaciją, tačiau atsakovo reikalavimas pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad ieškovės atliekamas darbas blogina jos sveikatą, laikytinas netinkamu, pernelyg sureikšmintu ir užaukštintu. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta svarbi darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu priežastis - darbuotojo liga ar invalidumas, trukdantys tinkamai atlikti darbą, nėra tapati DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindui – kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Darbuotojas turi teisę pasinaudoti DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta palankesne darbo sutarties nutraukimo tvarka ir tuo atveju, kai jo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad būtų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo liga ar neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamą darbo pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. VĮ „Kėdainių miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-547/2009). Darbuotojas, netgi siekdamas išvengti didesnio savo sveikatos pažeidimo ir turėdamas tam jau esamą pagrindą, turi teisę į lengvatinį, jam palankesnį darbo sutarties nutraukimą.

42Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys 2012-03-27 gavęs ieškovės prašymą atleisti DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, sekančią dieną pareikalavo Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro paaiškinti, ar 2012-03-14 išduotos pažymos Nr. 32 pagrindu ieškovė gali dirbti ( - ) darbą (22 b. l.). VĮ Varnių pirminės sveikatos priežiūros centras 2012-04-11pateikė atsakymą, kad D. L., išduodant 2012-03-14 pažymą Nr. 32 buvo laikinai nedarbinga ir gydėsi ambulatoriškai, turėjo nedarbingumo pažymėjimą (16 b. l.). Kritiškai kolegijos vertintinas tos pačios įstaigos 2012-04-18 paaiškinimas (18 b. l.), akcentuojant, jog ieškovė dirbti ( - ) gali, kas iš esmės prieštarauja 2012-03-14 pažymoje esančiam įrašui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 2012-03-14 d. pažymos Nr. 32 turinį ir paminėtus su šia pažyma susijusius paaiškinimus, taip pat į ligos recidyviškumą, sprendžia, kad nors 2012-03-27 pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ieškovė jau nuo 2013-03-28 buvo darbinga, tačiau jos sveikatos būklė ir pažymoje nurodyti apribojimai jos darbo pareigoms atlikti, būtent ir sąlygojo darbuotojos apsisprendimą teikti prašymą dėl atleidimo iš darbo, kuris darbdaviui įteiktas net 2012-03-27 d. Teismo vertinimu, apeliantės nedarbingumo laikotarpis ir stacionarus gydymasis ligoninėje, tai aplinkybės, taip pat lėmusios ieškovės apsisprendimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi, esant visumai šių faktų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad ( - ) darbas, esant ieškovei nustatytai stuburo išvaržos patologijai, neišvengiamai apsunkina tiesioginių pareigų atlikimą. Ieškovės asmens medicinos knygelėje esantys įrašai, kurie patvirtina leidimą dirbti, nesuponuoja priešingos išvados, nes nėra aišku kokiais aspektais buvo vertinta ieškovės sveikatos būklė (80-82 b. l.). Kita vertus visiems žinoma, kad tokio pobūdžio medicinos knygelės yra privalomos darbuotojams, dirbantiems tam tikrose įmonėse, siekiant šių įmonių klientų sveikatos apsaugos ir iš esmės susiję su higienos ir panašiais reikalavimais.

43Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavys netinkamai įvertino darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimo svarbą, nors turėjo pakankamai duomenų leidžiančių spręsti apie darbuotojos ligą, kurie objektyviai apsunkina tinkamą jos darbo pareigų vykdymą. Todėl be pakankamo pagrindo netenkino jos pareiškimo atleisti iš darbo nurodytu pagrindu.

44Dėl drausminės nuobaudos ir atleidimo pagrindo

45Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai, esant teisiniam pagrindui nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, darbuotojas neatvyksta į darbą ir darbdavys, taikydamas drausminę nuobaudą, dėl to šį darbuotoją atleidžia iš darbo, tai toks atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. K. v. UAB „Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008).

46Atsakovo 2012 m. balandžio 2 d. įsakymu drausminė nuobauda ieškovei yra paskirta dėl neatvykimo į darbą 2012 m. kovo 31 d., po to, kai ji jau buvo įteikusi atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Ieškovė darbdaviui prašymą atleisti ją DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu įteikė 2013 m. kovo 27 d., nurodydama atleisti iš darbo nuo 2012-03-30 dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo 2012 m. kovo 28,29,30 dienomis, taigi nagrinėjamu atveju sutrumpintas trijų dienų įspėjimo terminas suėjo kovo 30 d., kuri ir turėjo būti jos paskutinė darbo diena. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog darbdavys nenutraukė darbo sutarties, pasibaigus įspėjimo terminui, nereiškia, kad darbuotojas netenka teisės nutraukti darbo sutartį suėjus įstatyme nustatytam terminui. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir 2012 m. kovo 31 d. neatvykdama į darbą visą dieną, ieškovė pravaikštos, t. y. grubaus darbo drausmės pažeidimo, kaip tai traktavo savo įsakyme atsakovas, nepadarė. Nors darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, tačiau laikantis DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyto trijų dienų termino dėl darbdavio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, laikytina, kad ieškovė iš darbo atleista nuo 2012 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju darbdavys, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, neadekvačiai vertino esamą situaciją. Akivaizdu, kad tariamo grubaus darbo drausmės pažeidimo metu tarp ginčo šalių jau vyko teisinis dialogas dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Šios bylos aplinkybės leidžia teigti, kad šias priežastis ir jų svarbumą kiekviena šalių suprato ir aiškino sau skirtingai. Todėl darbuotoja šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindo pagrįstai tikėtis (nors ir klaidingai suprasdama tokios savo teisės ir darbdavio pareigos teisinį santykį), kad jos prašymas darbdavio bus įvertintas jai palankiausiu būdu ir forma. Todėl esant šioms aplinkybėms net ir šiuo aspektu, laikyti jos neatvykimą į darbą grubiu darbo drausmės pažeidimu pagrindo nėra. Be to pažymėtina ir tai, kad esant pagrindui nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, kai darbuotojas neatvyksta į darbą, o darbdavys dėl to skiria šiam darbuotojui drausminę nuobaudą, paskirta drausminė nuobauda naikintina kaip skirta nesant drausminės atsakomybės pagrindo (DK 234 straipsnis). Todėl remdamasis šios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 dalies 2 punktą ieškovei buvo paskirta nepagrįstai, nesant įstatymo nustatytų pagrindų, nes nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė 2012 m. kovo 31 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių.

47Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju negalėjo būti atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi buvo teisinis pagrindas remiantis jau aptartais argumentais atleistą ją pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Todėl teismas naikina ieškovei skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), pripažįsta ieškovės darbo sutarties 2012-04-02 nutraukimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laiko, kad darbo sutartis nutraukiama pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2012 m. kovo 31 d.

48Dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos

49DK 140 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovei pagal DK 140 straipsnio 2 dalį priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 1438 Lt išmoka, kuri iš esmės atitinka vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustatytą Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650 nutarimu (ginčui aktuali nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01 galiojusi jo redakcija), kuriuo patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas.

50Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

51Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstine pravaikšta laikytinas laikas, per kurį darbuotojas dėl darbdavio kaltės negali dirbti. Atlyginimas (vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikštos laiką yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pati ieškovė įteikdama darbdaviui pareiškimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, buvo suinteresuota nutraukti darbo santykius su atsakovu, todėl į darbą, 2012 m. kovo 31 d. nėjo. Byloje ieškovė pati prašė ir siekė nutraukti darbo sutartį, todėl teisėjų kolegijos konstatuotina, kad jokios priverstinės pravaikštos, ieškovės atžvilgiu, nebuvo. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R.P. v. UAB „Elguva“, bylos Nr. 3K-3-390/2011.

52Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-282, konstatuota, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nepriteisiamas, kai teismai konstatuoja, kad darbuotojas turėjo būti atleistas pagal jo prašymą.

53Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės ieškinio dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-04-02 iki teismo sprendimo įvykdymo ir tokią išvadą teismas daro įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taip pat pačios ieškovės argumentus, kad darbdavys turėjo nutraukti sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nuo jos prašyme nurodytos dienos.

54Dėl neturtinės žalos

55Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

56Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis).

57Ieškovės nurodoma, kad atsakovas nenorėjo geranoriškai spręsti kilusio ginčo, neteisėtai ir nepagrįstai skyrė jai drausminę nuobaudą, dėl direktoriaus veiksmų pažeista jos teisė į bedarbio pašalpą, yra šmeižiama buvusių kolegų akyse, dėl ko patyrė pažeminimą, sutriko sveikata. Byloje apklausti liudytojai iš esmės patvirtina aplinkybes patvirtinančias ieškovės atsisakymą pasirašyti darbdavio dokumentus. Tai, kad ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, negalima spręsti apie darbdavio veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovė po atleidimo registravosi darbo biržoje.

58Teismas pažymi, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma.

59Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pagal bylos įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jos patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai.

60Kasacinio teismo yra pažymėta, kad darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai. Todėl, atsakovui nepatenkinus ieškovės prašymo, ji privalėjo eiti į darbą, o kilusį ginčą spręsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R.P. v. UAB „Elguva“, bylos Nr. 3K-3-390/2011). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė visgi turėjo pareigą kilusio teisinio ginčo su darbdaviu išsprendimui ieškoti kompromiso ir galimybės išsiaiškinti susidariusią situaciją, o ne tik vienasmeniškai laikyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal jos prašymą. Jau aukščiau šioje nutartyje buvo konstatuota, kad toks jos sprendimas nors ir buvo sąlygotas objektyvių ir subjektyvių priežasčių, tačiau visgi, klaidingas. Todėl sprendimas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo priimamas atsižvelgiant ir į ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes, tai yra pačiai apeliantei nesiekiant bendradarbiauti su atsakovu, vengiant pasirašyti darbdavio teikiamus dokumentus. Be to, atsižvelgiama į tai, kad teismo sprendimas iš esmės pašalina ieškovės teisių pažeidimą ir patirtus nepatogumus. Pažymėtina, kad tokie nepatogumai ieškovei galėjo kilti tik dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės, tačiau įrodymų, kad tokius patyrė, ieškovė nepateikė. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, be abejo, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

61Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008). Taigi, šiuo atveju nenustatyta įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta.

62Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino DK 127 straipsnio 2 dalį, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. tenkintini reikalavimai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu, nustatant darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisti iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1438 Lt, kiti reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Tenkinus apeliantės apeliacinį skundą iš dalies, apeliacinės instancijos teismas atitinkami keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.) bei priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).

65CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidą mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kai byloje nagrinėjamas ginčas, kuris savo turiniu yra neturtinis, patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija nustatoma pagal patenkintų reikalavimų skaičių Todėl nustatant patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, laikomasi pozicijos, kad patenkinta 80 procentų, o atmesta 20 procentų ieškinio reikalavimų. Atitinkamai, ieškovui iš atsakovo priteistina 80 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui atitinkamai 20 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1335 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (111 b. l.), 80 procentų nuo šios sumos sudaro 1068 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pateikta 200 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl priteistina 160 Lt. Todėl iš atsakovo priteistina atstovavimo išlaidų suma valstybei sudaro 1228 Lt.

67Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 800 Lt atstovavimo išlaidų (77, 112-114 b. l.); 20 procentų nuo šios sumos sudaro 160 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovas turėjo 500 Lt atstovavimo išlaidų, todėl priteistina 100 Lt. Viso atsakovui iš ieškovės priteistina 260 Lt atstovavimo išlaidų.

68Ieškovas šioje byloje tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Iš dalies ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina po 143,30 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyto dydžio žyminis mokestis nuo priteistos sumos, tai yra 72 Lt, viso 358,60 Lt.

69Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

70Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

71Ieškinį tenkinti iš dalies.

72Panaikinti ieškovei D. L. UAB „P. L.“ direktoriaus 2012-04-02 įsakymu Nr. 1018 skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);

73Pripažinti D. L. 2012-04-02 darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 straipsnio 2 dalį nuo 2012 m. kovo 31 d.;

74Priteisti ieškovei D. L. iš atsakovo UAB „P. L.“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 1438 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis) litus.

75Priteisti iš atsakovo UAB „P. L.“ (įmonės kodas 180389963) 1228 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt aštuonis litus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB Swedbank, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

76Priteisti iš ieškovės D. L. (asmens kodas ( - ) atsakovui UAB „P. L.“ (įmonės kodas 180389963) 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

77Priteisti iš atsakovo UAB „P. L.“ (įmonės kodas 180389963) 358,60 Lt (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus, šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio valstybei.

78Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė D. L. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą... 5. Ieškovė nurodė, kad ji 2012-03-27 pateikusi UAB „P. L.“ prašymą... 6. Atsakovas UAB „P. L.“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį... 9. Priteisė iš D. L. 800, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB ,,P. L.“ naudai.... 10. Teismo nustatyta, kad ieškovė dirbo barmene-padavėja UAB “P. L.”.... 11. Teismas akcentavo, kad darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai... 12. Teismo nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, pati ieškovė pripažįsta, kad ji... 13. Teismo pažymėta, kad nors teismo posėdyje liudytojai šiek tiek kitaip... 14. Atsižvelgiant į ieškovės padarytų pažeidimų visumą, jų pobūdį ir... 15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal LR CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė D. L. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė šalių rungimosi principą,... 20. 2. Apeliantė nurodo, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, susijusios su... 21. 3. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovo vadovo A. U. bei... 22. 4. Laiko, kad teismas nagrinėdamas ieškovės ieškinį buvo šališkas ir... 23. 5. Atsakovo atstovas baigiant bylą nagrinėti iš esmės pateikė teismui... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „P. L.“ prašo Telšių rajono... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. Teismas teisingai vertino, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė dėl... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas... 30. Teismas primena, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde... 32. Dėl DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo... 33. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad ji turėjo būti... 34. Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti... 35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Darbo sutarties nutraukimas DK 127... 36. Bylos duomenimis ieškovė darbo sutarties pagrindu nuo 2010-08-09 dirbo ( - )... 37. Pažymėtina, kad DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių... 38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad esant darbuotojo prašymui atleisti jį iš... 39. Iš Varnių PSPC ambulatorijos 2012-03-14 pažymos Nr. 32, kuri buvo pateikta... 40. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant analogišką ginčą išaiškinta, kad... 41. Pažymėtina, kad byloje esantis darbdavio nesutikimas dėl ieškovės... 42. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys 2012-03-27 gavęs ieškovės prašymą... 43. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdavys netinkamai... 44. Dėl drausminės nuobaudos ir atleidimo pagrindo... 45. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai, esant... 46. Atsakovo 2012 m. balandžio 2 d. įsakymu drausminė nuobauda ieškovei yra... 47. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė... 48. Dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės... 49. DK 140 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nutraukus darbo sutartį, kai... 50. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstine pravaikšta laikytinas laikas, per... 52. Pažymėtina, kad kasacinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje... 53. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės... 54. Dėl neturtinės žalos... 55. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 30 000... 56. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 57. Ieškovės nurodoma, kad atsakovas nenorėjo geranoriškai spręsti kilusio... 58. Teismas pažymi, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas... 59. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pagal bylos įrodymus negalima daryti... 60. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas... 61. Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama... 62. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 64. Tenkinus apeliantės apeliacinį skundą iš dalies, apeliacinės instancijos... 65. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 66. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 1335 Lt... 67. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 800 Lt... 68. Ieškovas šioje byloje tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą yra... 69. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 70. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti... 71. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 72. Panaikinti ieškovei D. L. UAB „P. L.“ direktoriaus 2012-04-02 įsakymu Nr.... 73. Pripažinti D. L. 2012-04-02 darbo sutarties nutraukimą pagal LR DK 136... 74. Priteisti ieškovei D. L. iš atsakovo UAB „P. L.“ dviejų mėnesių... 75. Priteisti iš atsakovo UAB „P. L.“ (įmonės kodas 180389963) 1228 Lt... 76. Priteisti iš ieškovės D. L. (asmens kodas ( - ) atsakovui UAB „P. L.“... 77. Priteisti iš atsakovo UAB „P. L.“ (įmonės kodas 180389963) 358,60 Lt... 78. Likusioje dalyje ieškinį atmesti....