Byla 2A-1068-357/2017
Dėl nuomos sutarties nutraukimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui E. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė D. K. ieškiniu prašė nutraukti 2015 m. balandžio 20 tarp jos ir atsakovo E. P. sudarytą privačios žemės nuomos sutartį prieš terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui Sutartimi išnuomojo 5,8609 ha ploto žemės sklypą ( - ). iki 2015 m. gruodžio 31 d., sutartis 2015 m. birželio 1 d. buvo pratęsta, pakeistas nuomos terminas iki 2020 m. balandžio 20 d. Ieškovė savo lėšomis atliko geodezinius matavimus, papildomai nusipirko dalį žemės sklypo, dėl ko pasikeitė išnuomoto žemės sklypo plotas į 7,2512 ha. Sutartimi buvo sutarta dėl 30 Eur metinio mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas metų gale, atsakovas nuomos mokesčio nesumokėjo, VĮ Registrų centras atsisakė nutraukti Sutartį. 2016 m. lapkričio 11 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, atsakovas atsakyme nurodė, kad neprieštarauja dėl sutarties nutraukimo, prašė iš sumokėtų 1000 Eur išminusavus 60 Eur nuomos mokestį už 2 metus grąžinti 940 Eur. Teigia, kad iš atsakovas avanso nemokėjo, ji pinigų iš jo negavo, nuomos mokesčio iki šiol nemoka, pirkti žemės sklypą atsisako. Taip atsakovas apriboja jos galimybes disponuoti žemės sklypu, jį valdyti ir naudoti savo nuožiūra.

72.

8Atsakovas E. P. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad 2015 m. balandžio mėn. su ieškove aptarė žemės sklypo, esančio ( - )., pirkimo-pardavimo sąlygas. Šalys sutarė, kad ateityje, kai ieškovė atliks geodezinius matavimus, atsakovas nupirks žemės sklypą už 10 000 Eur, ieškovei sumokėjo 1000 Eur. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, bet buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo nuomos iki 2015 m. birželio 1 d., vėliau terminas pratęstas. Su ieškove buvo sutarta, kad ji iš sumokėto 1000 Eur avanso išskaičiuos nuomos mokestį. Gavęs iš ieškovės pranešimą, kad ji nori nutraukti sutartį dėl to, kad nemokamas nuomos mokestis, jis informavo ieškovę, kad sutinka nutraukti sutartį, tačiau pareikalavo grąžinti be pagrindo gautus 940 Eur. Nurodė, kad 1000 Eur pasiskolino iš tėvo P. P., kuris pinigus išsiėmė iš sąskaitos 2015 m. balandžio 3 ir 13 d., pinigus kartu su tėvu perdavė ieškovei. Geodeziniai/kadastriniai matavimai buvo atlikti 2016 m. vasario 19 d., įregistruoti 2016 m. liepos 19 d., po kadastrinių matavimų sklypo plotas padidėjo, bet žemės ūkio naudmenų plotas liko toks pat, o ariamos žemės plotas dar mažesnis. Iki Sutarties sudarymo žemės sklypas buvo apleistas, akmenuotas, neartas ir apaugęs ražiena, jis pagerino sklypo būklę. Nutraukus sutartį, sumažėtų jo valdomos žemės plotas, pažeidus prisiimtus įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, jam grėstų baudos. Jo nuomone, tai įrodo, kad neketino nevykdyti sutarties.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. K. atsakovo E. P. naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo grindžiamas aplinkybėmis, jog atsakovas nevykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė ir kitą reikalavimo pagrindą – žemės nuomos sutarties nutraukimą, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį (CK 6.564 str. 1 dalies 1 punktą), tačiau pareiškimo keisti reikalavimo pagrindą teismui ieškovė nepateikė, ginčo nagrinėti keliais pagrindais ieškovė nesiekė. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama apie galimybę nutraukti sutartį, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Ieškovė reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pareiškė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Paskutinio teismo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovė nurodė jau kitą reikalavimo pagrindą – CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą – žemės nuomos sutarties nutraukimą, kai nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą arba tikslinę žemės paskirtį. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės baigiamųjų kalbų metu pakeisti ieškinio pagrindą. Ieškovei nėra užkertamas kelias kreiptis į teismą kitu pagrindu, nei jis yra šioje byloje, todėl dėl šio reikalavimo teismas nepasisako.

124.

13Nurodė, kad atsakovas neneigia, jog žemės nuomos mokesčio iki šiol nemokėjo, tačiau nurodė, kad prieš sudarant Sutartį buvo davęs 1000 Eur kaip avansą, siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, šios pozicijos atsakovas laikosi nuo 2016 m. gruodžio 1 d. atsakymo ieškovei dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Susitarimą, kad ieškovė ir atsakovas siekė ateityje sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, iš dalies patvirtina tai, kad ieškovė atliko Sklypo kadastro duomenų tikslinimą, patvirtina atsakovo tėvo P. P. sąskaitos išrašas apie 1000 Eur nuėmimą iš sąskaitos 2015 m. balandžio 3 ir 13 d., 1000 Eur perdavimo faktą ieškovei patvirtina atsakovo, liudytojų P. P. ir V. P. parodymai. Atsakovas į bylą kaip įrodymą pateikė jo ir ieškovės pokalbio garso įrašą, ieškovė sutiko, kad garso įraše yra jos balsas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, jog garso įrašas negali būti įrodinėjimo priemonė, ieškovė neneigė pokalbio su atsakovu fakto, teismo posėdyje turėjo galimybę teikti dėl jo paaiškinimus, garso įrašu nustatyta, kad ieškovė nebuvo provokuojama pateikti atsakovui naudingus atsakymus. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės, atsakovo ir atsakovo tėvo, kai atsakovo tėvui paklausus, ar ji gavo jo duotus 1000 Eur, ši nepaneigia pinigų gavimo fakto, o klausia „bet ar davei nuomą“. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur, o šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš sumokėtų 1000 Eur. Atsakovė ieškiniu neprašė iš atsakovo išieškoti nesumokėtą nuomos mokestį, o tai irgi rodo, kad ieškovė galimai nuomos mokestį išskaičiuoja iš gautų 1000 Eur. Sutartimi nustatyta, kad nuomos mokestis sudaro 30 Eur, jis mokamas metų gale, šiai dienai nesumokėtas nuomos mokestis sudarytų 60 Eur. Ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur, nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos ir šiuo metu nuomos mokesčio įsiskolinimo nėra. Teismas darė išvadą, kad ieškinyje nurodytos ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės negali būti laikomos tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimu, juo labiau – esminiu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, todėl ieškovės reikalavimo nutraukti žemės sutartį netenkino.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

155.

16Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 19 d Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nėra pagrindo panaikinti viso ginčijamo sprendimo ir priimti naują sprendimą iš Sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini šiuos motyvus: „visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur, o šalims nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš sumokėtų 1000 Eur. Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovo išieškoti nesumokėtą nuomos mokestį, o tai irgi įrodo, kad ieškovė galimai nuomos mokestį išskaičiuoja iš gautų 1000 Eur; „ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur nuomos, nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos“. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pirmos instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

175.1.

18Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas aiškindamas ir taikydamas, taip pat netaikė tų normų, kurios turėjo būti taikomos ginčo santykiams. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias Įrodymų vertinimą (CPK 183 str., 185 str., 177 str., 178 str.).

195.2.

20Dėl susitarimo tarp šalių teisinio kvalifikavimo pagrindo nurodo, kad tarp šalių pradinė žemės nuomos sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio mėnesį vieneriems metams. Vėliau paaiškėjo, jog atsakovui norint įsiregistruoti kaip jaunam ūkininkui ir gauti paramą iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, jam reikalinga nuomos sutartis 5 metams. Todėl atsakovo pageidavimu ji ir buvo pratęsta 5 metams, 2015 m. birželio mėn. sudarant Susitarimą dėl sutarties termino pratęsimo. Tą aplinkybę, kad sutartį (ir susitarimą dėl pratęsimo) pasirašymui pateikė atsakovas, pats ją pasiruošė, nes turėjo tokį sutarties šabloną, jis pats pripažino teismo posėdžio metu. Praėjus maždaug metams, ieškovė ėmė paskolą iš banko, todėl jai prireikė sutarties egzemplioriaus, kad galėtų pateikti bankui, tada ji kreipėsi į atsakovą ir gavo sutarties bei susitarimo kopijas. Jas gavusi pamatė, kad atsakovas pagal sutartį už nuomą turi mokėti tik 30 eurų per metus, nors tokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo. Kai vyko derybos, buvo susitarta už nuomą mokėti 100 Eur už 1 ha. O pasirodo, atsakovas pateikė sutartį su 30 eurų nuomos kaina už visą plotą t.y. maždaug dvidešimt kartų mažiau nei susitarta ir nei yra reali rinkos kaina. Pažymėtina, kad žemės ūkio paskirties žemės toje vietovėje rinkos kaina sudaro apie 100-150 Eur už 1 ha per metus. Tai įrodo papildomai pateikiama 2017-01-01 nuomos sutartis, kurią apeliantė prašo prijungti prie bylos kaip papildomą įrodymą patvirtinantį žemės nuomos rinkos kainas ir kartu tai, kad ginčo sutartyje nurodyta kaina yra nepagrįsta, apgaulinga, su tokia kaina Ieškovė niekada nebūtų sutikusi.

215.3.

22Apie žemės pirkimą - pardavimą su atsakovu nebuvo jokios kalbos, apie tai nebuvo nei derybų, nei jokių susitarimų, tik pratęsiant sutartį atsakovas užsiminė, kad gal kada nors norėtų pirkti tą žemę. Atsakovas taip pat patvirtino bylos nagrinėjimo metu, kad jokios preliminarios žemės pirkimo pardavimo sutarties jis neturėjo ir nesiūlė pasirašyti, rankpinigius 1000 eurų jis neva davė žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad duodant rankpinigius jokio popieriaus nepasirašėme, bet buvo liudytojas, mano tėvas. Taigi, abi šalys pripažino faktą, kad jokios preliminarios rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties sudaryta nebuvo, šalių pozicija išsiskyrė tik dėl to, buvo ar nebuvo duotas avansas 1000 eurų (ar rankpinigiai, kaip juos įvardino atsakovas).

235.4.

24Teismas pripažino įrodyta faktinę aplinkybę, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 1000 eurų būtent kaip avansą už būsimą žemės pirkimą - pardavimą nors rašytinės sutarties dėl būsimo pirkimo-pardavimo nebuvo sudaryta. Ir šiai aplinkybei nustatyti teismas rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais bei liudytojų parodymais. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių 1000 eurų perdavimo faktą, byloje nėra. Taigi, teismo Sprendimu yra faktiškai pripažinta, kad tarp šalių buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl būsimo žemės pardavimo, ir tokio susitarimo pagrindu ieškovė gavo iš atsakovo 1000 eurų sumą.

255.5.

26LR CK 1.73 str. nustato, kad preliminariosios sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Atsakovas iš esmės įrodinėjo tai, kad buvo sudaryta žodžiu preliminari sutartis dėl žemės pardavimo Ir jis davė avansą (ar rankpinigius) už būsimą žemės pirkimą. Kaip minėta, teismas Sprendimu pripažino tokią atsakovų poziciją pagrįsta ir įrodyta, remdamasis iš esmės liudytojų parodymais. Tuo teismas pažeidė LR CK 1.93 str. reikalavimus, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad „įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti“. Tinkamai taikant CK 1.73 ir 1.93 straipsnių nuostatas, teismas neturėjo teisės remtis liudytojų parodymais, spręsdamas ir pripažindamas faktą kad atsakovas sumokėjo ieškovei 1000 eurų avansą už būsimą žemės pardavimą. Įrodymu, atmetus liudytojų parodymus, yra vienintelis dokumentas - P.P. sąskaitos kredito unijoje „Kredito lobis“ išrašas, patvirtinantis, kad šis asmuo, t.y. atsakovo tėvas, 2015-04-03 ir 2015-04-13 išsiėmė iš savo sąskaitos grynais pinigais po 500 eurų. Tačiau šis įrodymas niekaip nepatvirtina fakto, kad visa 1000 eurų suma buvo perduota ieškovei. Lėšos nuimtos ne iš atsakovo, o iš jo tėvo sąskaitos, reiškia, jos turėjo kažkokiu pagrindu (dovanojimo, paskolos ar kt.) pirmiausiai atitekti atsakovui, o toks pagrindas byloje nenustatytas ir neįrodytas. Antra, neaišku, kodėl nuėmimas vykdytas per du kartus su dešimties dienų intervalu po 500 eurų, kai atsakovas ir jo liudytojai teigė, kad buvo perduota vienu kartu 1000 eurų. Trečia, atsakovas pateikė tik P.P. banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2015-04-03 iki 2015-04-13, o ne už ilgesnį laiką. Tikėtina, kad pateikus išrašą už ilgesnį laikotarpį, matytųsi, kad panašios operacijos buvo atlikinėjamos reguliariai ir kitais laikotarpiais. Ketvirta, byloje nėra konkrečiai ir tikslai nustatyta, kurią dieną ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas perdavė ieškovei 1000 eurų sumą. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl sumokant tokią sumą nebuvo surašytas joks dokumentas, joks pakvitavimas. Atsakovas nei jo liudytojai nepateikė jokių suprantamų ir logiškų atsakymų į šį klausimą turint omenyje faktą (kurį jie patys pripažino), kad iki tol jie su ieškove nebuvo pažįstami ir neturėjo pagrindo pasitikėti vieni kitais.

275.6.

28Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad teismas turėjo šalių teisiniams santykiams taikyti CK 1.73 ir 1.93 straipsnių nuostatas, o jų netaikydamas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir neteisėtai rėmėsi liudytojų parodymais. Atmetus liudytojų parodymus, nėra įrodytas nei tas faktas, kad šalys buvo sudarę preliminarų susitarimą dėl būsimo žemės pardavimo, nei tas faktas, kad tokio susitarimo pagrindu atsakovas perdavė Ieškovei 1000 eurų sumą. Atsakovui neįrodžius nuomos mokesčio sumokėjimo fakto, teismas turėjo pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė žemės nuomos sutartį, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti tenkinamas.

295.7.

30Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas nesumokėjo jokių sumų pagal šalių sudarytą žemės nuomos sutartį, t.y. ieškovė neigė pinigų gavimo faktą. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad jis yra sumokėjęs tam tikrą sumą. Todėl remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, atsakovas privalėjo įrodyti pinigų sumokėjimo faktą, dėl šiame skunde nurodytų argumentų šis faktas laikytinas neįrodytu.

315.8.

32Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur sumos. Pareigą įrodyti pinigų sumokėjimo faktą turi atsakovas, ir šios pareigos perkelti Ieškovei nėra jokio pagrindo. Todėl darydamas tokią išvadą teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvada, kad ieškovė nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos ir šiuo metu nuomos mokesčio įsiskolinimo nėra. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tokio mažo mokesčio, koks nurodytas sutartyje, ji net neprašo. Ji pripažino, kad ji nepasižiūrėjusi ir neįsigilinusi pasirašė sutartį, dėl to ir pati nukentėjo. Taigi, ieškovė turi teisę pati pasirinkti savo teisių gynimo priemones ir pati spręsti, naudotis jomis, ar ne. Todėl vien tai, kad ieškovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo, negali būti panaudota prieš pačią ieškovę ir negali būti vertinama kaip aplinkybė, jog nuomos mokestį ji išskaičiavo iš gautų 1000 Eur.

335.9.

34Teismas sprendime rėmėsi kaip įrodymu atsakovo pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės, atsakovo ir atsakovo tėvo. Šiame įraše neva užfiksuota, kad atsakovo tėvui paklausus, ar ji gavo jo duotus 1000 Eur, ieškovė nepaneigė pinigų gavimo fakto, o klausia „bet ar davei nuomą?“. Šio garso įrašo autentiškumas ir įrodomoji galia yra labai abejotina, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepripažino, kad įraše yra jos balsas, tokį patvirtinimą teismui išsakė ieškovės advokatė, ne pati ieškovė. Ieškovės nuomone, įrašas gali būti iškarpytas ir sumontuotas taip, kaip yra palanku atsakovui. Todėl ir tas sakinys "bet ar nuomą davei" galėjo būti iškirptas iš konteksto. Ieškovė nepripažino ir nepatvirtino teismui, kad įrašas atitinka visą pokalbio turinį. Be to, įrašo kokybė yra prasta, pirmos įrašo dalies pokalbio turinio iš viso suprasti neįmanoma. Po teismo posėdžio, kuriame buvo klausomas įrašas, ieškovė prisiminė, kad tame susitikime su atsakovais bei pokalbyje dalyvavo ir jos sesuo, todėl tai galėjo būti ir sesers balsas. Atsižvelgiant į visa tai, šis pokalbio įrašas kaip įrodymas turi būti vertinamas kritiškai, ir juo remtis kaip įrodymu, patvirtinančiu Ieškovės 1000 eurų sumos gavimo faktą iš atsakovo ar jo tėvo, negalima. Tuo tarpu ginčijamame Sprendime teismas rėmėsi juo kaip vienu iš pagrindinių įrodymų, nors akivaizdu, kad garso įraše yra tik tam tikros nedidelės pokalbio ištraukos. Todėl teismo Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma: „garso įrašu nustatyta, kad ieškovė nebuvo provokuojama pateikti atsakovui naudingus atsakymus“. Tokios išvados negalima daryti, nes nežinomas visas pokalbio turinys ir kontekstas.

355.10. Vertinant liudytojų parodymų patikimumą pabrėžtina ir tai, kad vieninteliai liudytojai byloje buvo atsakovo artimieji giminaičiai, t.y. jo tėvas ir motina, iš jų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas gyvena kartu su jais ir kartu ūkininkauja. Tai rodo, kad jie yra patys asmeniškai materialiai suinteresuoti bylos baigtimi. Vien tai sudaro pagrindą tokių liudytojų parodymus vertinti žymiai kritiškiau nei asmenų, nesusijusių su ginčo šalimi giminystės ryšiais. Be to, pagal jų parodymus 1000 eurų sumą teigė už atsakovą ieškovei davęs jo tėvas P. P., tai papildomai patvirtina, kad jis yra asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl, net ir atmetus kitus argumentus, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai ir jie neturi būti laikomi įrodymais šioje byloje. Juos atmetus, atsakovo nurodomos aplinkybės lieka neįrodytomis, tai reiškia, kad Sprendimas yra naikintinas ir priimtinas priešingas teismo sprendimas - ieškinį patenkinti.

365.11. Dėl teismo Sprendimo motyvų pašalinimo nurodo, kad CPK nenustato ribojimų dėl teismo sprendimo dalies ar motyvų skundimo (CPK 303 str.). Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba pakeisti teismo sprendimą. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tiek visas Sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Prašymas pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą.Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai Ir kiti teisės aktai, kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.). Tuo tarpu apeliacine tvarka yra patikrinama faktinė ir teisinė priimto ir neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neleidimas apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvų, galiojant CPK 279 str. 4 d. paminėtai nuostatai, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968).

375.12.

38Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų šio skundo netenkinti ir Sprendimo nepanaikinti, iš skundžiamo Sprendimo motyvuojamosios dalies turėtų būti pašalinti motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas pripažino 1000 eurų sumokėjimo faktą. Priešingu atveju, remdamasis tokiu teismo Sprendimu ir jame klaidingai nustatytais prejudiciniais faktais, atsakovas ar jo tėvas įgytų teisę reikalauti iš ieškovės šios sumos grąžinimo. Atsižvelgiant į kitus skunde nurodytus argumentus, iš Sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini šie motyvai: „visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur, o šalims nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš sumokėtų 1000 Eur. Atsakovė ieškiniu neprašė iš atsakovo išieškoti nesumokėtą nuomos mokestį, o tai irgi įrodo, kad ieškovė galimai nuomos mokestį išskaičiuoja iš gautų 1000 Eur“; „Ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur nuomos, nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos“.

396.

40A. E. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; netenkinti apeliantės prašymo iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti prašomus motyvus, kadangi būtent jie ir sudaro pagrindą sprendimo pagrįstumui. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

416.1.

42Apeliantė tvirtina, kad susitarimus dėl žemės nuomos pasirašė jų neskaičiusi, labai paskubomis ir ilgą laiką nežinojo, kokiomis sąlygomis sutarė nuomoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau šios aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip pačios apeliantės aplaidumas. Atsakovė, kaip aktyvi sutarčių šalis, galėjo ir savo iniciatyva parengti sutartis, kreiptis į teisininkus dėl jų peržiūrėjimo ar sudarymo, ar bent jau atidžiai ir rūpestingai perskaityti atsakovo pateiktus sutarčių variantus. Apeliantės aplaidumas net du kartus, nekeičia žemės nuomos sutarties sąlygų dėl apmokėjimo dydžio ir tvarkos ir nedaro jos negaliojančia. Žemės nuomos kaina yra individuliai aptariama sutarties sąlyga, todėl negalima jos prilyginti kitos, nesusijusios su byla, žemės nuomos sutarties sąlygoms (Apeliantės pridėta 2017-01-01 žemės nuomos sutartis), kurios pasirašymo aplinkybės teismui nėra žinomos. Teismui užklausus sutarčių registrą neabejotinai rastume ir daugiau žemės nuomos sutarčių pavyzdžių, kuriose nustatyta nuomos kaina gali būti tiek 1 Eur/ha, tiek 1000 Eur/ha, t. y. tai visiškai individualus šalių tarpusavio derybų klausimas. Sutartyje nurodyta žemės nuomos kaina, kad ir kokia maža ji būtų, yra sutarties šalių laisvos valios išraiška, o Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymu numatyta tvarka.

436.2.

44Parengiamojo posėdžio metu apeliantė nepaneigė fakto, kad žemės sklypą parduoti norėjusi, tačiau vėliau apsigalvojo dėl pardavimo kainos, o atsakovas su naujai reikalaujama suma nesutiko, dėl to ji norinti nutraukti žemės nuomos sutartį, kad būtų lengviau rasti naują pirkėją. Apeliaciniame skunde apeliantė dėsto jau naujas aplinkybes, keičia parodymus ir teikia naujus paaiškinimus, kurie neatitinka byloje surinktų įrodymų. Atsakovas neneigia, kad preliminariosios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties šalys nepasirašė, tačiau teigia, kad tarp šalių susiklostė pažengę ikisutartiniai (preliminarūs sutartiniai) santykiai, kurių pagrindu ieškovė be teisinio pagrindo, t. y. be rašytinės preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties įgijo 1000 Eur (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1719-390/2013). Tiek Atsakovas, tiek liudytojai teismo posėdžio metu, tiek surinkti įrodymai (garso įrašas ir kt.) patvirtina, kad atsakovas 1000 Eur sumą apeliantei sumokėjo kaip avansą už ketinamą įsigyti žemę, t. y. atsakovas, perduodamas avansą, siekė žemės sklypo preliminariosios, o vėliau ir pagrindinės sutarties su apeliante sudarymo. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi, suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžintos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007). Nagrinėjamu atveju priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu laikytinas žemės nuomos mokestis, kurį atskaičius iš apeliantei duotų pinigų sumos (už du nuomos metus po 30 Eur), lieka 940 Eur suma, kvalifikuotina kaip be teisinio pagrindo įgytas ir atsakovui grąžintinas turtas. Užskaitant šiuos vienarūšius reikalavimus laikytina, kad atsakovas sutarties nepažeidė, todėl LR CK 6.564 str. 1 d. 2 p. nurodytas žemės nuomos Sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas neegzistuoja, o pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą ieškinį atmesdamas.

456.3.

46Priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinio skundo 10, 11 punktuose, pirmos instancijos teismas savo Sprendimu jokio preliminaraus žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorio nepripažino, jo neįrodinėjo, nes tokiam sandoriui reikalinga rašytinė forma, tačiau teismas aiškiai patvirtino, kad iš surinktų įrodymų ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad apeliantė be pagrindo įgijo 1000 Eur sumą iš atsakovo dar ikisutarinių santykių metu, iš kurių ir atskaitinėjo žemės nuomos mokestį. Apeliantės argumentai dėl įrodymų leistinumo ir pirmos instancijos teismo pažeidimų taikant materialines teisės normas (CK 1.93, 1.73 str.) atmestini kaip nepagrįsti. Teismas teisingai kvalifikavo apeliantės paimtą pinigų sumą, jokios preliminariosios sutarties fakto nenustatinėjo ir nepripažino bei teisingai rėmėsi liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

476.4.

48Apeliantė ginčija ir Atsakovo pateiktus kredito unijos išrašus (Apeliacinio skundo 12 punktas), iš kurių matyti, kad atsakovo tėvas nusiėmė iš sąskaitos 1000 Eur sumą būtent tuo laikotarpiu, kai buvo derimasi su apeliante dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo. Apeliantės argumentai mažų mažiausiai absurdiški, kadangi toks faktas, kaip pinigų nuėmimas per kelis kartus, paprasčiausiai paaiškinamas tuo, kad atsakovo tėvui uždėtas limitas grynųjų pinigų išėmimui iš sąskaitos, o 10 dienų pinigų nuėmimo intervalas tiesiog rodo, kad ūkininkas P. P. ne kiekvieną dieną turi galimybę nuvykti iš ūkio į miestą darbo valandomis. Vertinant faktą, kad atsakovas, pasitikėjo apeliante derybose dėl žemės sklypo pardavimo ir jai perdavė 1000 Eur nepasirašęs jokios preliminariosios sutarties, ne nuostabu, kad ir tarp Atsakovo ir jo tėvo, pasikliaujant giminystės ryšiais, jokios pinigų paskolos sutarties pasirašyta nebuvo. Tokį įrodymą, kitų įrodymų visumoje, teismas pagrįstai pripažino tinkamu ir turinčiu reikšmės bylos esmei.

496.5.

50Atsakovas yra sąžiningas ir atsakingas ūkininkas, vykdantis savo įsipareigojimus, nuomos ir nuosavybės pagrindais valdantis daug žemės sklypų, o ginčijamas nuomos mokestis yra toks absurdiškai mažas, kad atsakovui nebūtų finansiškai sunku sumokėti. Dar daugiau, atsakovui netgi būtų finansiškai nuostolinga šio mokesčio nemokėti ir patirti didelius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas sąmoningai nemokėjo nuomos mokesčio dėl to, kad ieškovė patikino atsiskaitysianti iš jau perduotos 1000 Eur sumos.

516.6.

52Dėl Apeliacinio skundo argumentų byloje taikant procesinės teisės normas nurodo, kad apeliantė klaidingai interpretavo teismo argumentus, kuriais siekta pasakyti, kad apeliantė fakto dėl pinigų paėmimo neneigė ir tai tik įrodo byloje pateiktas garso įrašas. Atsakovas savo pareigą įrodyti pinigų paėmimo faktą įvykdė, t. y. tiek liudytojų parodymai, tiek garso įrašas, pateiktas atsakovo bei kiti įrodymai šį faktą patvirtino. Negana to, teismas rėmėsi logiškomis išvadomis, leidusiomis prieiti prie tokio konstatavimo - apeliantė nereikalauja priteisti nesumokėto žemės nuomos mokesčio, kas suponuoja apie žemės nuomos mokesčio atskaitinėjimą iš paimtos 1000 Eur sumos. Kaip jau minėta, apeliantės neapsižiūrėjimas prieš pasirašant Sutartį ir dėl to neva per mažo nuomos mokesčio nustatymas Sutartyje, yra tik jos pačios aplaidumas, nekeičiantis abiejų šalių laisva valia pasirašytos Sutarties sąlygų.

536.7.

54Teismas pagrįstai ir teisėtai byloje rėmėsi atsakovo pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės, atsakovo ir jo tėvo. Dėl šio įrašo suklastojimo jokių pretenzijų bylos metu ieškovė nereiškė ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde (18 punktas), pripažino, kad įraše yra jos balsas, bet tik po to, kai teismo pertraukos metu pasitarė su savo advokate. Šią poziciją po pertraukos išsakė advokatė, kuri buvo apeliantės atstovė teisme, todėl teigti, kad advokatės pozicija neatitinka jos atstovaujamos ieškovės ir taip klaidinti teismą yra nesąžininga ir neteisinga. Kaip jau buvo išsakyta, šis garso įrašas yra tik vienas iš įrodymų byloje, kuriuos teismas vertino kaip visetą, o ne kiekvieną atskirai. O tinkamoms išvadoms padaryti kartais, kaip ir šiuo atveju, užtenka ir pokalbio fragmento. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nepareiškė noro daryti įrašo ekspertizės, kas įrodo ieškovės žinojimą apie įraše užfiksuoto pokalbio tikrumą.

556.8.

56Liudytojai, pasisakę teisme, buvo atsakovo tėvai, kurie nei kartu gyvena su atsakovu, nei kartu ūkininkauja, todėl bylos baigtimi materialiai nėra suinteresuoti. Jiems, kaip liudytojams buvo išaiškintos melagingų parodymų pasekmės, todėl nėra pagrindo jų kritiškai vertinti. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

57IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

59Dėl bylos nagrinėjimo ribų

607.

61Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

62Dėl faktinių aplinkybių

638.

64Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 7813-0001-0118, esantis ( - ). Šalys 2015 m. balandžio 20 d. sudarė sklypo nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui sklypą iki 2015 m. gruodžio 31 d., nustatė nuomos mokesčio dydį 30 Eur per metus, atsiskaitant metų gale. 2015 m. birželio 1 d. šalys susitarimu pratęsė sutarties galiojimo terminą iki 2020 m. balandžio 20 d.

659.

66Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties išregistravimo, tačiau 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. TELRs-21 ir 2017 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. TELRs-3 buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą išregistruoti juridinį faktą dėl nuomos sutarties sudarymo. Ieškovė 2016 m. lapkričio 10 d. išsiuntė atsakovui raštą dėl sutarties nutraukimo bei nurodė, kad atsakovas nuo sutarties sudarymo dienos nesumokėjo nuomos mokesčio, atsakovas 2016 m. gruodžio 1 d. atsakyme ieškovei nurodė, kad ieškovė įsipareigojo sklypą parduoti už 10 000 Eur, sutvarkyti žemės dokumentus, geodezinius matavimus, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur. Nurodė rašte, kad nuomos mokestį turi mokėti metų gale, tačiau neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, reikalavo ieškovės grąžinti 1000 Eur avansą, ieškovė atsisakė grąžinti avansą, nurodydama, kad iš šių pinigų atskaitys nuomos mokestį. Sutartį atsakovas sutiko nutraukti, pareikalavo grąžinti 940 Eur avanso likutį.

6710.

68Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus rašte adresuotame E. P. 2016 m. rugpjūčio 31 d. nurodoma, kad gavo ieškovės D. K. pranešimą apie ketinimą parduoti sklypą už 29000 Eur. Tarnyba nurodė, kad pirmumo teisę įsigyti sklypą turi pareiškėjas. 2017 m. rugpjūčio mėn. rašte nurodoma, kad atsakovui dėl kontroliniame žemės sklype Nr.205402-9602 atliktos patikros vietoje rezultatų nesutapimo, nebus taikomos sankcijos.

6911.

70Atsakovas pateikė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, apie žemės sklypo būklę laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d.

7112.

72Ieškovės užsakymu, antstolis V. D. 2017 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 47-17-601 - 2017 m. birželio 1 d. apžiūrėjus sklypą nustatė, kad jis nedirbamas, t. y. sklypas nesuartas, neapsėtas, apaugęs piktžolėmis, pro piktžoles matyti anksčiau sodintų javų ražienos.

7313.

74Atsakovas pateikė 2017 m. profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą, sisteminio herbicido Ranger XL naudojimo instrukciją, šio herbicido įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą, pateikė pažymėjimą, kad yra išklausęs augalų apsaugos kursą. Iš 2015 m. balandžio 3 ir 13 d. P. P. sąskaitos išrašo matyti, kad išimta iš sąskaitos 1000 Eur.

75Dėl įrodymų vertinimo

7614.

77Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

7815.

79Apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas dėl sutarties nutraukimo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovas nevykdė sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme bei atsiliepime nurodė, kad 60 Eur žemės nuomos mokesčio nėra mokėjęs, bet mano, jog tai nėra reikšminga, nes ketinant pirkti žemės sklypą iš ieškovės, nuomos mokestis butų įskaičiuojamas.

8016.

81Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo bei avanso apmokėjimą patvirtina ne tik atsakovo parodymai, bet ir tai, kad ieškovė atliko sklypo kadastro duomenų tikslinimą, patvirtina atsakovo tėvo P. P. sąskaitos išrašas apie 1000 Eur nuėmimą iš sąskaitos 2015 m. balandžio 3 ir 13 d., liudytojų P. P. ir V. P. parodymai, pateiktas šalių pokalbio garso įrašas.

8217.

83Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

8418.

85Pirmosios instancijos teisme ieškovė D. K. nurodė geodezinius matavimus atlikusi, nes išsipirko 1,39 ha žemės už 1000 Eur, o pratęsiant nuomos sutartį atsakovas sakė, kad gal pirks žemę, atsakovui ji siuntė pranešimą, siūlė pirkti sklypą, bet atsakovas nepirko. Ieškovė žemę nori parduoti rinkos kaina už 29000 Eur. Atsakovas E. P. nurodė, kad sklypą pirktų už 15000 Eur, daugiau sklypas nevertas. Sklypą nuomojosi norėdamas jį įsigyti, į sklypą investavo, purškė herbicidais, tręšė, arė, kultivavo. Sutarties dėl avanso davimo nesudarė, sklypo pardavimo kaina buvo nelogiška, todėl nepirko. L. P. P. paaiškino, kad sūnus norėjo ūkininkauti, todėl turėjo pirkti arba nuomotis sklypus, sutarė, kad ieškovė sklypą parduos už 10000 Eur, raštelio dėl pinigų perdavimo nepaėmė, nors ieškovės nepažinojo. Liudytoja V. P. nurodė, kad sūnus nuomos mokesčio nemokėjo, nes buvo žodinis susitarimas, kad nuskaitys iš 1000 Eur.

8619.

87Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad preliminarios rašytinės pirkimo - pardavimo sutarties sudaryta nebuvo, teismas pripažindamas, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 1000 eurų būtent kaip avansą už būsimą žemės pirkimą, rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais bei liudytojų parodymais. LR CK 1.73 str. nustato, kad preliminariosios sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma, atsakovas įrodinėjo tai, kad buvo sudaryta žodinė preliminari sutartis dėl žemės pardavimo. Apeliantė argumentuoja, kad turi būti taikoma LR CK 1.93 str. straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.

8820.

89Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo įrodinėjamos preliminariosios sutarties sudarymo 2015 m. balandžio mėnesį aplinkybės šiame ginče, žemės nuomos sutarties nutraukimo aspektu, neturi esminės reikšmės ir dėl CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų sutarties galiojimo termino. Atsakovo argumentai dėl kadastro duomenų tikslinimo nei paneigia, nei patvirtina atsakovo įrodinėjamų aplinkybių, nes sklypo kadastro duomenų tikslinimas yra savininko teisė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo aptarti teisinius santykius kito sandorio (prievolių įvykdymas už kitą asmenį ar kt.), kurio šalys nebuvo įtrauktos į bylos nagrinėjimą. Todėl atsakovui išaiškintina teisė reikšti savarankišką reikalavimą dėl įrodinėjamo sandorio vykdymo, tiek dėl atsiliepime nurodomų nuostolių.

9021.

91Pripažintina, kad CK 1.73 ir 1.93 straipsnių nuostatų netinkamas taikymas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia, kad įrodinėti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis), neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

9222.

93CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, taigi, įrodymų vertinimui taikoma leistinumo taisyklė įgijo naujų ypatumų. Teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo.

9423.

95Teismas turi ištirti ir visapusiškai bei objektyviai įvertinti visas aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, ir jokie įrodymai negali teismui turėti iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Be to, teismas negali pažeisti CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos taisyklės. Įrodymų tyrimas – kiekvieno byloje esančio įrodymo ištyrimas dėl konkretaus įrodymo sąsajumo, leistinumo, patikimumo nustatymo, kaip konkrečiu atveju įrodymas yra susijęs su įrodinėjimo dalyku.

9624.

97Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Toks įrodymų pakankamumo taisyklės aiškinimas reiškia, jog tam tikrų faktų byloje konstatavimas byloje yra galimas tada, kai yra surinkta tam tikra įrodymų visuma, o ne teismo prielaidų arba įrodymais nepagrįsto manymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

9825.

99Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi kaip įrodymu atsakovo pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės, atsakovo ir atsakovo tėvo. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; kt.).

10026.

101Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai rėmėsi šalių pokalbio garso įrašu. CPK 177 straipsnio 2 dalis nustato, kad įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų ir apie šio įrodymo leistinumą sprendžiama konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones. Teismas, vertindamas garso įrašo turinį pažymėjo, kad atsakovo tėvui paklausus, ar ji gavo jo duotus 1000 Eur, ieškovė nepaneigė pinigų gavimo fakto, bet klausė „bet ar davei nuomą?“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio turinio klausimas, kuriame suformuluotas teiginys - klausimas kartu su atsakovui naudingu atsakymu, ieškovės neinformavus apie pokalbio įrašymą, yra nekorektiškas ieškovės atžvilgiu.

10227.

103Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atsakymas nei patvirtina, nei paneigia atsakovo įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, garso įrašas, gautas bylos nagrinėjimo laikotarpiu, apie tai neinformavus kitos proceso šalies, nagrinėjamoje byloje nėra leistinas įrodymas, todėl negali būti įrodinėjimo priemone. Tai, kad atsakovė nereiškė reikalavimo išieškoti nesumokėto nuomos mokesčio nieko neįrodo, nes kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantė pati renkasi įrodinėjimo priemones. Dėl bylos procesinės baigties

10428.

105Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kada CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja sutarties nutraukimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006).

10629.

107Bylos dokumentai patvirtina, kad sutartimi nustatytas 30 Eur nuomos mokestis, mokamas metų gale, šiai dienai sudarytų 60 Eur, ši suma nėra itin didelė ir atsakovas išreiškė galimybę tokią sumą mokėti, tačiau nemokėjo, nes manė atsiskaitęs su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės negali būti laikomos tarp šalių sudarytos sutarties esminiu pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, todėl atsakovui klystant dėl nuomos mokesčio pareigos tinkamo vykdymo, ieškovės reikalavimas nutraukti žemės nuomos sutartį šiame etape nėra pagrįstas ir gali sukelti sandorio šalims neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad ginčo išsprendimas šioje byloje, konstatavus nuomininko pareigą mokėti tikslinės paskirties - žemės nuomos mokestį, nepanaikina ieškovės teisės ateityje nutraukti žemės nuomos sutartį tiek pareikštu teisiniu pagrindu, tiek kitais faktiniais bei teisiniais pagrindais.

10830.

109Teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą sprendimo motyvų pašalinimo dalyje ir pritaria apeliantės argumentams, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog neleidimas apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvų, galiojant CPK 279 str. 4 d. paminėtai nuostatai, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968).

11031.

111Apeliantė skunde nurodo, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje būtina pašalinti teismo išvadą, kad „visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur, o šalims nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš sumokėtų 1000 Eur. Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovo išieškoti nesumokėtą nuomos mokestį, o tai irgi įrodo, kad ieškovė galimai nuomos mokestį išskaičiuoja iš gautų 1000 Eur; „ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur nuomos, nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos“.

11232.

113Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies pripažintina, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje minėta teismo išvada, yra nepatvirtinta šioje byloje, šalys nėra pareiškusios savarankiškų reikalavimų dėl pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo ar vykdymo pasekmių, tokio sandorio įrodinėjimas šioje byloje praplečia ieškovės pareikšto ieškinio ribas t.y. teisinį bei faktinį pagrindą bei dalyką. Todėl iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalintini apelianto prašomi motyvai.

114Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

11533.

116Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

117Bylinėjimosi išlaidos

11834.

119Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Reikalavimo dėl iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti apeliantės nurodytus motyvus patenkinimas apeliacinės instancijos teisme sudaro pagrindą vertinti apeliacinį skundą iš dalies patenkintu. Šiuo atveju pripažinus apeliantę laimėjusia šalimi byloje, iš pralaimėjusios šalies jai priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Apeliantė patyrė 41,60 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 605 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 646,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 323,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

120Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

121Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistu.

122Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo perduota 1000 Eur, o šalims nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad nuomos mokestis bus išskaičiuotas iš sumokėtų 1000 Eur. Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovo išieškoti nesumokėtą nuomos mokestį, o tai irgi įrodo, kad ieškovė galimai nuomos mokestį išskaičiuoja iš gautų 1000 Eur; ieškovė nenuginčijo, kad ji negavo iš atsakovo tėvo 1000 Eur nuomos, nuomos mokesčio priteisti neprašė, laikytina, kad ji nuomos mokestį išskaičiavo iš gautos 1000 Eur sumos“.

123Priteisti ieškovei D. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo E. P. (asmens kodas ( - ) 323,30 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

124Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė D. K. ieškiniu prašė nutraukti 2015 m. balandžio 20 tarp jos ir... 7. 2.... 8. Atsakovas E. P. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad 2015 m. balandžio... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Nurodė, kad atsakovas neneigia, jog žemės nuomos mokesčio iki šiol... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 5.... 16. Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 19 d... 17. 5.1.... 18. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės... 19. 5.2.... 20. Dėl susitarimo tarp šalių teisinio kvalifikavimo pagrindo nurodo, kad tarp... 21. 5.3.... 22. Apie žemės pirkimą - pardavimą su atsakovu nebuvo jokios kalbos, apie tai... 23. 5.4.... 24. Teismas pripažino įrodyta faktinę aplinkybę, jog atsakovas sumokėjo... 25. 5.5.... 26. LR CK 1.73 str. nustato, kad preliminariosios sutartys turi būti sudaromos... 27. 5.6.... 28. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad teismas turėjo šalių teisiniams... 29. 5.7.... 30. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą kiekviena šalis... 31. 5.8.... 32. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nenuginčijo, kad ji... 33. 5.9.... 34. Teismas sprendime rėmėsi kaip įrodymu atsakovo pateiktu garso įrašu,... 35. 5.10. Vertinant liudytojų parodymų patikimumą pabrėžtina ir tai, kad... 36. 5.11. Dėl teismo Sprendimo motyvų pašalinimo nurodo, kad CPK nenustato... 37. 5.12.... 38. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų šio skundo netenkinti ir... 39. 6.... 40. A. E. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo... 41. 6.1.... 42. Apeliantė tvirtina, kad susitarimus dėl žemės nuomos pasirašė jų... 43. 6.2.... 44. Parengiamojo posėdžio metu apeliantė nepaneigė fakto, kad žemės sklypą... 45. 6.3.... 46. Priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinio skundo 10, 11 punktuose, pirmos... 47. 6.4.... 48. Apeliantė ginčija ir Atsakovo pateiktus kredito unijos išrašus (Apeliacinio... 49. 6.5.... 50. Atsakovas yra sąžiningas ir atsakingas ūkininkas, vykdantis savo... 51. 6.6.... 52. Dėl Apeliacinio skundo argumentų byloje taikant procesinės teisės normas... 53. 6.7.... 54. Teismas pagrįstai ir teisėtai byloje rėmėsi atsakovo pateiktu garso... 55. 6.8.... 56. Liudytojai, pasisakę teisme, buvo atsakovo tėvai, kurie nei kartu gyvena su... 57. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 58. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 59. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 60. 7.... 61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 62. Dėl faktinių aplinkybių... 63. 8.... 64. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr.... 65. 9.... 66. Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties... 67. 10.... 68. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus rašte adresuotame... 69. 11.... 70. Atsakovas pateikė duomenis apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, apie... 71. 12.... 72. Ieškovės užsakymu, antstolis V. D. 2017 m. birželio 1 d. faktinių... 73. 13.... 74. Atsakovas pateikė 2017 m. profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos... 75. Dėl įrodymų vertinimo... 76. 14.... 77. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185... 78. 15.... 79. Apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas dėl sutarties nutraukimo grindžiamas... 80. 16.... 81. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių susitarimą dėl žemės... 82. 17.... 83. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra... 84. 18.... 85. Pirmosios instancijos teisme ieškovė D. K. nurodė geodezinius matavimus... 86. 19.... 87. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad preliminarios... 88. 20.... 89. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo įrodinėjamos preliminariosios... 90. 21.... 91. Pripažintina, kad CK 1.73 ir 1.93 straipsnių nuostatų netinkamas taikymas... 92. 22.... 93. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra... 94. 23.... 95. Teismas turi ištirti ir visapusiškai bei objektyviai įvertinti visas... 96. 24.... 97. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką... 98. 25.... 99. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad teismas sprendime... 100. 26.... 101. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 102. 27.... 103. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atsakymas nei... 104. 28.... 105. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas vadovavosi kasacinio... 106. 29.... 107. Bylos dokumentai patvirtina, kad sutartimi nustatytas 30 Eur nuomos mokestis,... 108. 30.... 109. Teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą sprendimo motyvų pašalinimo... 110. 31.... 111. Apeliantė skunde nurodo, kad sprendimo motyvuojamoje dalyje būtina pašalinti... 112. 32.... 113. Apeliacinį skundą tenkinant iš dalies pripažintina, kad sprendimo... 114. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų... 115. 33.... 116. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 117. Bylinėjimosi išlaidos... 118. 34.... 119. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas... 120. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 121. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti iš... 122. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti šiuos motyvus: „visos... 123. Priteisti ieškovei D. K. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo E. P. (asmens kodas... 124. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....