Byla 1A-13-177/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant: Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui G. G., gynėjams: Raimondui Kivyliui, Mariui Barisevičiui, nuteistajam P. J., civilinio ieškovo V. C. atstovei Loretai Živoltei, civilinio ieškovo UAB ,,( - )“ atstovui Gintarui Petukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

2P. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Iš P. J. priteista 527 621,93 Eur V. C..

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

51. P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „( - )“, įm. k. „( - ), buveinės adresas: „( - ), Klaipėda, generalinis direktorius, atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „( - )“ turtą, žinodamas, kad UAB „( - )“ turi 5 386 583,35 Lt įsiskolinimą valstybės biudžetui ir 1 233 937,52 Lt įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, bei žinodamas apie įmonei gresiantį bankrotą, nes 2010 m. spalio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „( - )“ iškėlimo, atstovaudamas UAB „( - )“, 2010 m. spalio 29 d. „( - ) notarų biure adresu: „( - ), Vilnius, sudarė 4 pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo:

6I. Pagal sutartį, registro Nr. „( - ), iš L. K. ir G. K., kuriems atstovavo įgaliotas asmuo V. Š., UAB „( - )“ įsigijo 2,1500 ha žemės sklypą, unikalus numeris „( - ), adresu: „( - ), Zarasų r., už 452 000 Lt, nors pagal 2010 m. spalio 28 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo išduotą pažymą Nr. 44-2983681 šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 19 459 Lt;

7II. Pagal sutartį, registro Nr. AD-3242, iš A. C., kuriam atstovavo įgaliotas asmuo V. Š., UAB „( - )“ įsigijo 1,6500 ha žemės sklypą, unikalus numeris „( - ), adresu: „( - ), Zarasų r., už 359 000 Lt, nors pagal

82010 m. spalio 28 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo išduotą pažymą Nr. 44-2983718 šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 18 439 Lt;

9III. Pagal sutartį, registro Nr. AD-3244, iš V. C. ir V. C., kuriems atstovavo įgaliotas asmuo V. Š., UAB „( - )“ įsigijo 2,7600 ha žemės sklypą, unikalus numeris 4587„( - ), adresu: „( - ), Ignalinos r., už 599 000 Lt, nors pagal 2010 m. spalio 29 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo išduotą pažymą Nr. 44-2984121 šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 24 294 Lt;

10IV. Pagal sutartį, registro Nr. AD-3243, iš V. C. ir V. C., kuriems atstovavo įgaliotas asmuo V. Š., UAB „( - )“ įsigijo 1,9700 ha žemės sklypą, unikalus numeris „( - ), adresu: „( - ), Zarasų r., už 495 000 Lt, nors pagal 2010 m. spalio 28 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo išduotą pažymą Nr. 44-2983720 šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 21 035 Lt.

11P. J. už UAB „( - )“ vardu įsigytus žemės sklypus nepagrįstai sumokėjo V. Š. 1 905 000 Lt, nes vidutinė šių žemės sklypų vertė iš viso buvo 83 227 Lt, ir tokiu būdu nupirkdamas įmonei žemės sklypus, kurie su įmonės vykdoma veikla nesusiję, sumokėdamas už juos žymiai didesnę kainą, nei nustatyta sklypų rinkos vertė, bei tokiu būdu pagrįsdamas 2009 m. lapkričio 11 d. UAB „( - )“ suteiktos paskolos grąžinimą, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „( - )“ turtą – 1 821 773 Lt.

122. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas jo kaltę grindė prielaidomis, byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, pažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias baudžiamojo proceso įstatymo normas.

132.1. Šioje byloje esminis klausimas yra, ar apelianto veiksmai, sudarant keturias pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo, atitiko civilinės teisės normas (arba jas pažeidė), ar veiksmai peraugo į nusikalstamus, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti turto iššvaistymą nuo civilinio delikto – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo – yra iš anksto suplanuoti neteisėti kaltininko veiksmai, kurių tikslas – perduoti tretiesiems asmenims jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą.

142.2. Nagrinėjamoje byloje sandoriai sudaryti teisėtai, t. y. apeliantas, būdamas

15UAB „( - )“ vadovas, turėjo teisę tokius sandorius sudaryti; sandorį tvirtino notaras, kuris atsako už sandorio teisėtumą; jokių draudimų dėl turto įsigijimo nebuvo ir nėra nustatyta. Be to, turtas nėra perleistas neatlygintinai – už sumokėtą sumą (kainą) UAB „( - )“ nuosavybės teise įgijo keturis žemės sklypus, kuriuos valdo, kurie apskaityti įmonės turte ir neabejotinai yra vertingi.

162.3. Byloje nebuvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kuria būtų paneigta žemės sklypų rinkos kaina ir/ar nustatyta jų vertė, tariamai akivaizdžiai neatitinkanti mokėtos kainos, nors toks prašymas teismui buvo teikiamas, o turto, t. y. keturių žemės sklypų, vertės dydis nustatytas tik iš VĮ Registrų centro pažymų. Jokių kitų duomenų, pvz. sklypų vertinimo ataskaitos ar žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizės, nėra. Nekilnojamojo turto registro nustatyta parduodamo daikto vidutinė rinkos vertė gali neatitikti realios parduodamo daikto rinkos kainos, nes nustatoma visuotinio nekilnojamųjų daiktų vertinimo būdu, neapžiūrint ir nevertinant daikto fizinės būklės, nekonkretizuojant rinkos pokyčių pardavimo metu ir pan. Vidutinė rinkos kaina gali būti tik vienas iš orientyrų, nustatant realią turto vertę, jeigu byloje nėra kitų duomenų dėl turto vertės.

172.4. Atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų onus probandi, reiškiantį, kad įrodyti privalo ne tas, kuris tvirtina, o tas, kuris kaltina, t. y. asmens kaltumą turi įrodinėti baudžiamąjį persekiojimą atliekantys pareigūnai ir valstybės kaltintojas, jie turi remtis objektyviais duomenimis, o ne preliminariais Nekilnojamojo turto registro nustatytais vertinimais.

182.5. Teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, jog UAB „( - )“ gavo pasiūlymą investuoti į nekilnojamąjį turtą, buvo nuspręsta įsigyti keturis žemės sklypus kaip investiciją, planuojant šiuos sklypus parduoti ir tokiu būdu gauti įmonei pelno arba išvystyti, t. y. pastatyti pastatus ir pan. Tuo tikslu buvo pasirašytas ketinimų protokolas su Rusijos įmone dėl investavimo į įsigytus žemės sklypus ir jų išvystymo projekto, kurio vertė 1 mln. JAV dolerių. Be to, teismas atsisakė tenkinti prašymą kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie pasirašė šią sutartį.

192.6. Teismo išvados dėl UAB „( - )“ neva padarytos didelės žalos yra neteisingos, nemotyvuotos ir nepagrįstos byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais, kadangi tiriamuoju laikotarpiu įmonė planavo gauti apie 7 mln. Lt pajamų iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos už atliktus darbus, tačiau, direkcijai vienašališkai nutraukus rangos sutartį, nepagrįstai vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, civilinis ginčas su direkcija galutinai išspręstas tik 2015 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pripažinus UAB „( - )“ ieškinį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Šių duomenų teismas taip pat nevertino, lakoniškai konstatuodamas tariamą įmonės nemokumą.

202.7. Teismas apelianto kaltę grindė liudytojo V. Š. parodymais, jog žemės sklypų kaina, kuri nurodyta notarinėse sutartyse, buvo aiškiai per didelė. Tačiau šio asmens parodymai apskritai turėjo būti atmesti kaip nepatikimi ir turėjo būti keliamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, kadangi jie neatitinka tikrovės.

212.7.1. Teisme V. Š. parodė, kad dėl visų keturių žemės sklypų pardavimo kainos derėjosi su asmeniu vardu Aleksandras, tačiau toks asmuo tyrimo metu nebuvo nustatytas. Paties

22V. Š. paaiškinimai dėl bendravimo su šiuo asmeniu taip pat yra abejotini, kadangi jis nurodė, kad, pabendravęs su Aleksandru telefonu, susitiko su juo automobilyje ir iš karto jam perdavė 10 000 Lt, nepasirašydamas jokio tai patvirtinančio dokumento. Jokių Aleksandro asmens duomenų V. Š. nežino, neturi išsaugojęs jo kontaktų. Zarasų rajono policijos komisariato atliekamame tyrime V. Š. tvirtino, kad suderėjo su pirkėju kainą, atsiskaityta prieš sudarant notarinius sandorius grynaisiais, sumokėta 452 000 Lt. Šių savo parodymų, kuriuos davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, teisme V. Š. atsisakė nurodydamas, kad negali paaiškinti, kodėl taip sakė. Liudytojo patikimumu abejoti verčia ir tos aplinkybės, jog keturių žemės sklypų savininkai iš jo nėra gavę jokių sumų už jiems priklausančio turto pardavimą, o apie patį pardavimo faktą neva sužinojo tik atliekamo tyrimo eigoje. Duodamas parodymus, V. Š. patvirtino: „Su įgaliotojais neatsiskaičiau, 10 000 Lt pasilikau sau“.

232.7.2. Teisme dėl notarinėse sutartyse nurodytų kainų neva neatitikimo faktiškai sumokėtai sumai jis paaiškino: „Sutarčių neskaičiau, kad sutartyse nurodyta kita kaina, pamačiau netikėtai vartydamas dokumentus kažkur po savaitės laiko, nieko dėl to nedariau, nes pasimečiau“. Notaro tvirtintose sutartyse teksto dalis apie sklypų kainą atspausdinta paryškintu (Bold) šriftu. Tai dar labiau daro neįtikinamą liudytojo versiją, jog neva jis nematė, už kokią kainą parduodami žemės sklypai ir kokia pinigų suma jam sumokama.

242.7.3. Liudytojas V. Š. turi neabejotiną asmeninį suinteresuotumą teikti tokius parodymus, nes jam buvo iškeltos civilinės bylos, kur pareikšti reikalavimai dėl sandorių panaikinimo bei pinigų grąžinimo. Galbūt vengdamas civilinės atsakomybės, jis ėmėsi versijos ir teigė, kad neva pinigų pagal notaro tvirtintus sandorius negavo. Jis pats ir žemės sklypų savininkai patvirtino, kad V. Š. su jais neatsiskaitė. V. Š. ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir visada kategoriškai tvirtino gavęs visą sutartyse nurodytą žemės sklypų kainą, o parodymus pakeitė tik teisme. Be to, duoti parodymai nebuvo nuoseklūs, logiški, daugeliu atvejų liudytojas V. Š. neatsiminė aplinkybių, negalėjo logiškai atsakyti į užduotus klausimus.

252.8. Nors apeliantas nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau skiriant bausmę nebuvo laikytasi baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą. Teismo argumentai dėl bausmės skyrimo lakoniški. Byloje yra duomenų apie apelianto sveikatos būklę, byla dėl ligos buvo išskirta ir sustabdyta, paskirta ekspertizė dėl galimybės dalyvauti procese bei atlikti bausmę, tačiau parenkant bausmę į tai nebuvo atsižvelgta.

262.9. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

273. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir, nustačius P. J. dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažinimą bei žalos atlyginimą, sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų ir 6 mėnesių; pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant jį per bausmės atidėjimo laikotarpį be bausmę prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

284. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

295. Teisėjų kolegijos nuomone, P. J. kaltė iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

305.1. Kita vertus, gavusi papildomos medžiagos, įvertinusi apelianto apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus ir pripažinusi vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį keičia, švelnina P. J. paskirtą bausmę, priteisia neatlygintą civilinio ieškinio dalį kitam ieškovui.

316. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

32Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

337. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl P. J. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, prašant jį išteisinti. Esminis argumentas, kuriuo grindžiamas toks prašymas, yra tai, jog P. J. neiššvaistė jam patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės UAB „( - )“ turto – 527 621,93 Eur (1 821 773 Lt), o jis, kaip UAB „( - )“ vadovas, bendrovės vardu teisėtai įgijo keturis vertingus žemės sklypus, kuriais bendrovė disponuoja iki šiol; pirkinys apskaitytas buhalteriniuose dokumentuose ir neabejotinai vertingas nepaisant to, kad pirkimo kaina žymiai viršija nustatytą perkamo daikto vidutinę rinkos kainą. Apeliantas teigia turėjęs teisę sudaryti tokius sandorius; sandorį tvirtino notaras, kuris atsako už tokio sandorio teisėtumą; jokių draudimų dėl turto įsigijimo nebuvo ir jų nenustatyta. Analogiškos pozicijos laikytasi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tokia gynybos versija atmesta kaip nepasitvirtinusi, kadangi P. J. nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodančių, jog visi šie pinigai iš tiesų panaudoti bendrovės interesais minėtiems sklypams įsigyti.

347.1. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta skunde išdėstytą prašymą dėl P. J. išteisinimo, iššvaisčius didelės vertės UAB „( - )“ turtą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų dėl sandorių naudingumo UAB „( - )“, nei jie buvo dėstomi pirmosios instancijos teisme, o prašo kitaip vertinti surinktus įrodymus. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, jo kaltė iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, įrodyta byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas tiek dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant veiką, tiek dėl nuteistojo kaltės, iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „( - )“ turtą. Dėl to, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo bei faktinių bylos aplinkybių nustatymo, tos išvados savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

357.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. J. 2010 m. spalio 29 d. notarų biure sudarė keturias pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo už 551 726,135 Eur (1 905 000 Lt), nors iš tiesų šiomis sutartimis buvo siekiama pagrįsti P. J. 2009 m. lapkričio 11 d. iš bendrovės gautos paskolos grąžinimą, t. y. ši neva beveik visa sumokėta suma sklypų pardavėjams (tiksliau, jų įgaliotam atstovui V. Š.) pagal 2010 m. spalio 31 d. sudarytą avanso apyskaitą buvo įskaityta kaip P. J. skolos grąžinimas bendrovei (P. J. suteiktos paskolos likutis sutarčių sudarymo dieną sudarė 581 960,63 Eur (2 009 393,66 Lt)) ir taip 527 621,93 Eur (1 821 773 Lt) suma buvo sumažintas P. J. įsiskolinimas bendrovei. Tokiu būdu nuteistasis P. J. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „( - )“ turtą, padarydamas bendrovei nuostolių iš viso už 527 621,93 Eur (1 821 773 Lt = 1 905 000 Lt – 83 227 Lt).

367.3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis P. J. neginčijo tokių aplinkybių ir pripažino sudaręs kaltinime nurodytas keturias pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo iš esmės vien dėl akių, siekdamas pagrįsti kaltinime nurodytos sumos panaudojimą, kuri buvo nukreipta jo vardu bendrovės išduotai paskolai padengti. Apelianto teigimu, kaltinime nurodyta pinigų suma iš bendrovės kasos buvo paimta ir sumokėta kaip kyšis užsienio bei Lietuvos valstybės asmenims dar iki minėtų sutarčių dėl žemės sklypų įsigijimo sudarymo, o, siekiant buhalterinėje apskaitoje pagrįsti grynųjų pinigų išėmimą, buvo sugalvota tai įforminti kaip bendrovės jos direktoriui suteiktą paskolą. P. J. minėtų sutarčių sudarymo metu suprato, kad sklypų įsigijimo kaina yra nereali ir žymiai viršija vidutinę rinkos kainą, tačiau nereiškė jokių prieštaravimų (t. 13, b. l. 133–134). Taigi P. J. pripažino, jog iš bendrovės gauti pinigai sklypams įsigyti iš esmės buvo panaudoti ne pagal paskirtį.

377.4. Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam P. J. davus parodymus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su jam išduotos paskolos lėšų panaudojimu bei žemės sklypų pirkimu, teisėjų kolegija neatsakinėja kaip į nebeaktualius į apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypų poreikio įmonės reikmėms, jų vertės (beje, pagal apeliacinės instancijos teismo nutartį atlikta ekspertizė nustatė visų sklypų rinkos vertę buvus 19 400 Eur (t. 13, b. l. 36–77), tačiau teisėjų kolegija vadovaujasi nuteistajam palankesne turto verte, nustatyta pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis), taip pat dėl liudytojo V. Š. parodymų teisingumo.

387.5. Apelianto nurodytas aplinkybes dėl pinigų panaudojimo kyšiams, kurių iš jo buvo reikalaujama, leidžia vertinti kaip įtikinamas apeliacinės instancijos teisme gauta medžiaga apie Lietuvoje vykstantį ikiteisminį tyrimą ir Didžiojoje Britanijoje vykstantį teismo procesą, tačiau tai nepašalina nuteistojo baudžiamosios atsakomybės iššvaisčius bendrovės lėšas.

397.6. BK 184 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais veiksmais, nukreiptais į tai, kad turtas ar turtinė teisė būtų neteisėtai perleista tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, pasirašant potvarkius, sudarant sandorius, po to – realiai perduodant turtą. Apie kaltininko veiksmų neteisėtumą sprendžiama iš įvairių aplinkybių. Tai gali būti nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos sudaryti sandoriai. Be to, galimi atvejai, kai turintis atitinkamus įgalinimus asmuo (kuriam patikėtas ar jo žinioje yra svetimas turtas arba turtinė teisė) formaliai teisiškai sudaro sandorius (susitarimus), kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti savo turiniu, jais pasinaudodamas siekia nusikalstamų tikslų ir neatlygintinai perleidžia svetimą turtą (ar turtinę teisę) tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo, skiriančio šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, esminis požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus tam turtui. Turto iššvaistymas yra baigtas, atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai) nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

407.7. Viso proceso metu P. J. neginčijo aplinkybės, kad UAB „( - )“ turtas buvo jo žinioje ir jam patikėtas. Apeliantas pripažino ir tai, jog pinigų sumos, kurios tariamai buvo sumokėtos pagal pirkimo–pardavimo sutartis už įgyjamus sklypus, buvo nukreiptos į P. J. bendrovės suteiktos paskolos (taip buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytas pinigų, kurie panaudoti kaip kyšiai tretiesiems asmenims, išėmimas iš bendrovės kasos) grąžinimą. Taip jis išvengė 527 621,93 Eur (sutartyse nurodyta bendra žemės sklypų pardavimo kaina (1 905 000 Lt) – kaltinime nustatyta žemės sklypų rinkos vertė jų pardavimo dieną (83 227 Lt) = 1 821 773 Lt arba 527 621,93 Eur) dydžio prievolės grąžinti bendrovei jam suteiktą paskolą. Šios aplinkybės išdėstytos skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nedetalizuoja ir nekartoja.

417.8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės direktoriaus P. J. veiksmai, pasireiškę sąmoningu bendrovės pinigų perdavimu tretiesiems asmenims, realiai neegzistuojančio sandorio sudarymu (paskola iš bendrovės), žemės sklypų, nurodant žymiai didesnę jų vertę, įsigijimu ir iš kasos išmokėtų grynųjų pinigų, skirtų atsiskaityti už sklypus, įnešimu P. J. bendrovės suteiktai paskolai padengti, turėjo tyčinį pobūdį. Be to, dėl tokių P. J. veiksmų UAB „( - )“ padaryta realios žalos, iš bendrovės paimti pinigai nebuvo sugrąžinti. Teismo nustatyta žala bendrovei sudaro didelės vertės turto požymį, t. y. viršija 250 MGL, todėl, vadovaujantis BK 190 straipsnio nuostatomis, teisingai nustatytas P. J. veiką kvalifikuojantis požymis – turto didelė vertė.

427.9. Turto iššvaistymas gali būti padarytas, esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą tretiesiems asmenims, ir nori taip veikti arba numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori; esant netiesioginei tyčiai – jis suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinės žalos, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai atsirasti. Turto iššvaistymas gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama, atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės, ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.), ar įmonei padaryta žalos ir kt.

437.10. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, sudarydamas kaltinime nurodytų žemės sklypų įsigijimo už 551 726,135 Eur (1 905 000 Lt) sutartis, nors vidutinė šių sklypų vertė sutarčių sudarymo dieną sudarė ne daugiau kaip 24 104,21 Eur (83 227 Lt), ir nupirkdamas įmonei žemės sklypus, kurie su įmonės vykdoma veikla nesusiję, sumokėdamas už juos žymiai didesnę kainą, nei nustatyta sklypų rinkos vertė, ir taip pagrįsdamas 2009 m. lapkričio 11 d. jam bendrovės suteiktos paskolos grąžinimą, P. J. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. J. šį nusikaltimą padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų esmę, numatė galimus padarinius ir tokių padarinių norėjo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad teismas skundžiame nuosprendyje teisingai nustatė apelianto kaltės formą ir rūšį, tačiau konstatuoja kitą tiesioginės tyčios pagrindą, jog P. J. ne norėjo nusikalstamų padarinių, bet norėjo nusikalstamai veikti.

447.11. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. „( - ) dėl kyšininkavimo ir papirkimo, kuriame P. J. apklaustas kaip specialusis liudytojas, apelianto veikos nedaro nenusikalstamos.

457.12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, konstatuotina, kad nuteistojo P. J. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

46Dėl bausmės

478. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. ginčija paskirtą bausmę. Nuteistasis teigia, kad skiriant bausmę nebuvo laikytasi baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, dėl to nebuvo įvertinti duomenys apie jo sveikatos būklę ir galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę.

488.1. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

498.2. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų.

508.3. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. J. už BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, t. y. laisvės atėmimas dvejiems metams.

518.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyse numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir formaliai jų nepažeidė – paskyrė įstatymo sankcijos ribas atitinkančią bausmę.

528.5. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgė ir į P. J. asmenybę, sveikatos būklę bei kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius, t. y. amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

538.6. Iš bylos duomenų matyti, kad P. J. yra pagyvenęs (gim. 1954 m.), nusikaltimų padarymo metu dirbo, yra socialiai susaistytas, turi šeimą, po byloje pareikšto kaltinimo daugiau nepadarė jokių nusikaltimų. Taigi bylos duomenų apie kaltininko asmenybę visuma leidžia jį charakterizuoti palankiai. Be to, apeliantas turi rimtų sveikatos problemų.

548.7. Tiesa, nuteistasis P. J. tris kartus teistas, tačiau visos nusikalstamos veikos padarytos anksčiau, nei nagrinėjama veika. Tai rodo jį padarius tam tikras išvadas dėl ankstesnio nusikalstamo elgesio.

558.8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

568.9. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą.

578.10. Kita vertus, prokuroras teisus teigdamas, kad, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, nustatytos kitos nuteistojo P. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kurios leidžia svarstyti klausimą dėl bausmės švelninimo.

588.11. Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, apeliantas pripažino iššvaistęs įmonės turtą ir bendrais bruožais paaiškino, kur išleido pinigus. Nežiūrint į tai, ši aplinkybė

59BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia, kadangi pagal susiklosčiusią teismų praktiką prisipažinimas turi būti iki pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį. Tačiau teisėjų kolegija ją vertina kaip bausmės skyrimui reikšmingą palankiai apeliantą charakterizuojančią aplinkybę, nes jis suprato padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi.

608.12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, P. J. susitarė su civilinio ieškovo V. C. kreditorinį reikalavimą perėmusia UAB „( - )“ dėl UAB „( - )“ padarytos žalos, atlygino jos dalį – 7 621,93 Eur ir 2017 m. lapkričio 14 d. sudarė taikos sutartį, pasirašytinai įsipareigojęs sumokėti likusią priteistos žalos dalį iki 2018 m. lapkričio 14 d. (t. 13, b. l. 117–118). Byloje dalyvaujantis prokuroras nurodė, kad tokie duomenys leidžia nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

618.13. Prokuroro argumentai pagrįsti.

628.14. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui, priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tada atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis ir sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007).

638.15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo P. J. sudaryta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo su reikalavimo teisę perėmusiu civiliniu ieškovu UAB „( - )“ nesudaro pagrįstų prielaidų galvoti, kad bus uždelstas likusios žalos dalies atlyginimas. Dėl to teisėjų kolegija nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis savo noru atlygino dalį žalos ir susitarė dėl kitos jos dalies atlyginimo per nustatytą terminą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

648.16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog po šios nusikalstamos veikos padarymo P. J. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad nuo pranešimo apie įtarimą (dėl kaltinime nurodyto turto iššvaistymo) įteikimo 2013 m. iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dienos praėjo gana didelis laiko tarpas, leidžia spręsti, jog P. J. elgesys pasikeitė.

658.17. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau jis padarytas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pagal savo pobūdį jis yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.

668.18. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes, įvertinus tai, jog P. J. padarytas sunkus nusikaltimas ir jo paties veiksmai nelaikytini padidinto pavojingumo, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, jam paskirta bausmė švelnintina.

678.19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą bei teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų Baudžiamojo kodekso nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pagal baudžiamosios teisės doktriną skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

688.20. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

698.21. Nusikaltimus, iš jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris irgi yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

708.22. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytomis aplinkybėmis P. J. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.

718.23. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554)

72BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

738.24. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir šios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju taikomos BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

748.25. P. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą, tačiau jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija aptariamoje teisės normoje numatytos ketverių metų ribos. Taigi jis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatose numatytas sąlygas, kurioms esant teismui suteikiama galimybė svarstyti dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

758.26. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma.

768.27. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą kartą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą kartą – nustatęs

77BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

788.28. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas bei neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su vaikais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

798.29. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma, apibūdinanti padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo P. J. asmenybę bei jo sveikatos būklę (P. J. nuo 2003 m. gydosi dėl ( - ) (t. 9, b. l. 146, 148)), leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta, šiam nuteistajam pritaikius BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo P. J. socialinius ryšius bei sveikatos būklę.

808.30. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas nuosprendis keičiamas: P. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė švelninama ir jos vykdymas atidedamas. Be to, nuteistajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tokia priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

81Dėl civilinio ieškinio

829. Skundžiamame nuosprendyje iš P. J. civilinis ieškinys priteistas V. C..

839.1. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2017 m. liepos 3 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp V. C. ir UAB ,,( - )“, pagal kurią V. C. atlygintinai perleido, o UAB ,,( - )“ įgijo visas pradinio kreditoriaus turimas turtines teises pagal šį civilinį ieškinį (t. 13, b. l. 115).

849.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ankstesnis civilinis ieškovas pakeistas kitu, t. y. UAB ,,( - )“ (t. 13, b. l. 130–131).

859.3. Naujo civilinio ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. dviejų SEB banko mokėjimo nurodymų kopijas ir tarp P. J., UAB ,,( - )“ bei laiduotojo M. J. sudarytos taikos sutarties kopiją (t. 13, b. l. 117–118, 119, 120). Iš šių dokumentų matyti, kad M. J. už P. J. sumokėjo UAB ,,( - )“ 7 621,93 Eur, o

86P. J. įsipareigojo kreditoriui sumokėti likusią priteistos žalos dalį iki 2018 m. lapkričio 14 d. Laiduotojas M. J. visu savo turtu laidavo kreditoriui už P. J. įsipareigojimus pagal šią sutartį.

879.4. Dėl išdėstytų motyvų likusi P. J. neatlyginta 520 000 Eur civilinio ieškinio dalis priteistina naujam ieškovui UAB ,,( - )“.

8810. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

90Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį dėl bausmės paskyrimo ir civilinio ieškinio pakeisti:

91pripažinti P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino dalį žalos ir susitarė dėl kitos jos dalies atlyginimo per nustatytą terminą;

92P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių;

93P. J. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

94Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš P. J. priteista 527 621,93 Eur (penki šimtai dvidešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt vienas euras ir 93 centai) V. C.. Likusią P. J. neatlygintą civilinio ieškinio dalį – 520 000 Eur (penkis šimtus dvidešimt tūkstančių eurų) priteisti UAB ,,( - )“.

95Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. J. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 3. Iš P. J. priteista 527 621,93 Eur V. C..... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. 1. P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jam... 6. I. Pagal sutartį, registro Nr. „( - ), iš L. K. ir G. K., kuriems atstovavo... 7. II. Pagal sutartį, registro Nr. AD-3242, iš A. C., kuriam atstovavo... 8. 2010 m. spalio 28 d. VĮ Registrų centro Utenos filialo išduotą pažymą Nr.... 9. III. Pagal sutartį, registro Nr. AD-3244, iš V. C. ir V. C., kuriems... 10. IV. Pagal sutartį, registro Nr. AD-3243, iš V. C. ir V. C., kuriems atstovavo... 11. P. J. už UAB „( - )“ vardu įsigytus žemės sklypus nepagrįstai... 12. 2. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisėtas... 13. 2.1. Šioje byloje esminis klausimas yra, ar apelianto veiksmai, sudarant... 14. 2.2. Nagrinėjamoje byloje sandoriai sudaryti teisėtai, t. y. apeliantas,... 15. UAB „( - )“ vadovas, turėjo teisę tokius sandorius sudaryti; sandorį... 16. 2.3. Byloje nebuvo atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, kuria būtų... 17. 2.4. Atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų... 18. 2.5. Teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, jog UAB „( - )“... 19. 2.6. Teismo išvados dėl UAB „( - )“ neva padarytos didelės žalos yra... 20. 2.7. Teismas apelianto kaltę grindė liudytojo V. Š. parodymais, jog žemės... 21. 2.7.1. Teisme V. Š. parodė, kad dėl visų keturių žemės sklypų pardavimo... 22. V. Š. paaiškinimai dėl bendravimo su šiuo asmeniu taip pat yra abejotini,... 23. 2.7.2. Teisme dėl notarinėse sutartyse nurodytų kainų neva neatitikimo... 24. 2.7.3. Liudytojas V. Š. turi neabejotiną asmeninį suinteresuotumą teikti... 25. 2.8. Nors apeliantas nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau skiriant... 26. 2.9. Nuteistasis P. J. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį panaikinti ir... 27. 3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį... 28. 4. Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 29. 5. Teisėjų kolegijos nuomone, P. J. kaltė iššvaisčius didelės vertės... 30. 5.1. Kita vertus, gavusi papildomos medžiagos, įvertinusi apelianto... 31. 6. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.... 32. Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo... 33. 7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos... 34. 7.1. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta skunde... 35. 7.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. J. 2010 m. spalio 29 d. notarų... 36. 7.3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis P. J.... 37. 7.4. Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam P. J. davus parodymus ir... 38. 7.5. Apelianto nurodytas aplinkybes dėl pinigų panaudojimo kyšiams, kurių... 39. 7.6. BK 184 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui... 40. 7.7. Viso proceso metu P. J. neginčijo aplinkybės, kad UAB „( - )“ turtas... 41. 7.8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės direktoriaus P. J. veiksmai,... 42. 7.9. Turto iššvaistymas gali būti padarytas, esant tiesioginei ir... 43. 7.10. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad, sudarydamas... 44. 7.11. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos... 45. 7.12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, konstatuotina, kad nuteistojo... 46. Dėl bausmės... 47. 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. ginčija paskirtą bausmę.... 48. 8.1. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti.... 49. 8.2. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki... 50. 8.3. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. J. už BK 184 straipsnio 2 dalyje... 51. 8.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas... 52. 8.5. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio,... 53. 8.6. Iš bylos duomenų matyti, kad P. J. yra pagyvenęs (gim. 1954 m.),... 54. 8.7. Tiesa, nuteistasis P. J. tris kartus teistas, tačiau visos nusikalstamos... 55. 8.8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė baudžiamąją atsakomybę... 56. 8.9. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 57. 8.10. Kita vertus, prokuroras teisus teigdamas, kad, bylą nagrinėjant... 58. 8.11. Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, apeliantas pripažino... 59. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažintina jo atsakomybę... 60. 8.12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad, bylą nagrinėjant apeliacine... 61. 8.13. Prokuroro argumentai pagrįsti.... 62. 8.14. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia... 63. 8.15. Nagrinėjamu atveju nuteistojo P. J. sudaryta taikos sutartis dėl žalos... 64. 8.16. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra jokių... 65. 8.17. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, nors padarytas nusikaltimas... 66. 8.18. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusias naujas... 67. 8.19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės skyrimas yra išimtinė... 68. 8.20. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės... 69. 8.21. Nusikaltimus, iš jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių... 70. 8.22. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytomis aplinkybėmis P. J. padarytas... 71. 8.23. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu... 72. BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 73. 8.24. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d.... 74. 8.25. P. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą,... 75. 8.26. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę... 76. 8.27. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje... 77. BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar... 78. 8.28. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 79. 8.29. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų... 80. 8.30. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas nuosprendis keičiamas: P. J.... 81. Dėl civilinio ieškinio... 82. 9. Skundžiamame nuosprendyje iš P. J. civilinis ieškinys priteistas V. C..... 83. 9.1. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2017 m. liepos 3 d. sudaryta... 84. 9.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ankstesnis civilinis ieškovas... 85. 9.3. Naujo civilinio ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismui... 86. P. J. įsipareigojo kreditoriui sumokėti likusią priteistos žalos dalį iki... 87. 9.4. Dėl išdėstytų motyvų likusi P. J. neatlyginta 520 000 Eur civilinio... 88. 10. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 90. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendį dėl bausmės... 91. pripažinti P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru... 92. P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį... 93. P. J. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2... 94. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš P. J. priteista 527 621,93 Eur (penki... 95. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....