Byla 2K-61-895/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 7 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam A. D. , gynėjui advokatui Anatolijui Novikovui, nukentėjusiajam A. S. , nukentėjusiojo atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui , teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 7 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys ir iš nuteistojo A. D. priteista 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

4Iš A. D. nukentėjusiajam A. S. priteista 700 Lt (202,73 Eur) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo A. S. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesi, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti paaiškinimų,

Nustatė

7A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad prievartavo turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. spalio 7 d., neturėdamas teisėto pagrindo, iš elektroninio pašto adresų ( - ) ir ( - ) siuntė elektroninius laiškus nukentėjusiojo A. S. atstovui advokatui M. K. į elektroninio pašto adresą ( - ), atvirai savo naudai reikalaudamas nukentėjusiojo sumokėti 21 000 Lt (6082,00 Eur), grasindamas, kad, negavęs šių pinigų, savaitraštyje ( - ) paskleis A. S. kompromituojančią informaciją.

8Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. D. , vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

9Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kuris pasireiškė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos taikymu, nesant tam sąlygų ir pagrindų, o apeliacinės instancijos teismas šio nuosprendžio trūkumo nepašalino ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės. Pasak kasatoriaus, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) nebuvo ištirti ir skundžiama nutartimi nemotyvuotai atmesti, o dėl esminės jų dalies apskritai nepasisakyta, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma jo (A. S.) apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo pripažįstama teisinga (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys), tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

10Kasaciniame skunde pažymėta, kad aptartos aplinkybės lėmė, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo palikta galioti pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, susijusi su netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu. Kasatoriaus teigimu, jokiu būdu negalima sutikti su išvada, jog A. D. , būdamas laisvėje, turės galimybę įvertinti savo veiksmus bei jų pasekmes ir susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nes tai grėstų pasiuntimu atlikti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusysis įsitikinęs, kad ši išvada yra prieštaringa bei nemotyvuota, nes bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad taip bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai, šiuo atveju situacija kitokia. Skunde pažymėta, kad, svarstant galimybę atidėti bausmės vykdymą, būtina vadovautis ir BK 54 straipsnio nurodytais bausmės skyrimo pagrindais. A. D. nusikaltimo pavojingumas, kaltės forma – tiesioginė tyčia, savanaudiški bei ciniški motyvai ir tikslai bei kaltininko asmenybė (daug kartų teistas) pagrindžia, kodėl pasiekti BK 75 straipsnio taikymo tikslų šioje byloje nėra jokių galimybių. Aplinkybės, kad A. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, administracine tvarka nebaustas, dirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, iki šiol jam visiškai netrukdė daryti nusikaltimus. Atvirkščiai, savo profesinę veiklą – vadovavimą laikraščio leidybai nuteistasis piktybiškai išnaudojo kaip priemonę ir būdą šmeižti bei daryti kitus nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys, kad naujas nusikalstamas veikas A. D. nuolat vykdo tebesitęsiant bylų procesams dėl jo ankstesnių nusikaltimų ir tai patvirtina ne tik kaltininko elgesio įžūlumą, bet taip pat jo itin cinišką požiūrį į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kasatorius nurodo, kad per penkerius metus A. D. priimti net šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, tai rodo jo nusikalstamų veiksmų sistemingumą bei santykinai didesnį pavojingumą visuomenei. Nukentėjusysis pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiai dėl A. D. padarytų nusikaltimų prieš jį nėra įsiteisėję tik todėl, kad pirmasis paminėtas nuosprendis, kuriuo jie abu subendrinti, apskųstas apeliacine tvarka ir šio skundo padavimo metu dar nėra įsiteisėjęs. Skunde teigiama, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes praeityje jau teisto asmens atžvilgiu būtina įvertinti kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo ir atlygina padarytą žalą, stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes ir pan. Pasak kasatoriaus, bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose metu A. D. , kaip ir visuose ankstesniuose procesuose, kuriuose jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ne tik nepripažino kaltės ir neatsiprašė, bet ir pats jį kaltino įvairių nusikaltimų įvykdymu. Kasatoriaus įsitikinimu, BK 75 straipsnio taikymas šiuo konkrečiu atveju iškreipia minėtos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos prasmę, nes sukuria per švelnaus baudžiamumo įspūdį bei atmosferą. Taip nuteistajam sukuriamos prielaidos bei sąlygos ateityje ir toliau daryti nusikaltimus išvengiant realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusysis teigia, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti A. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, jį tinkamai nubausti, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

11Kasacinis skundas atmestinas.

12Dėl BK 75 straipsnio taikymo ir BPK nuostatų laikymosi

13Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.

15Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.

16Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, tinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir pagrįstai A. D. atidėjo bausmės vykdymą.

18Antai nagrinėjamoje byloje A. D. buvo nuteistas už baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Atidėdamas A. D. paskirtos bausmės vykdymą teismas paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tai, kad A. D. praeityje buvo teistas, irgi savaime nėra laikytina tokia aplinkybe, kuriai esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Taigi teismai, atidėdami A. D. bausmės vykdymą, formalių iš BK 75 straipsnio kylančių reikalavimų nepažeidė.

19Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai, nuspręsdami nuteistajam A. D. už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą atidėti bausmės vykdymą, neatsižvelgė į veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, bausmės paskirtį, t. y. vadovavosi tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Antai apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas ankstesnius nuteistojo teistumus, kartu pažymėjo, kad jis buvo teistas už nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų padarymą; jam iki šiol nebuvo skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė; baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą padarė pirmą kartą. Be to, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad ta aplinkybė, jog A. D. anksčiau teistas, neturi būti sureikšminta ir vertintina atskirai nuo kitų aplinkybių. Minėta, kad teismo sprendimu kartu turi būti siekiama ir išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, vertinant tai, kaip bausmės vykdymas paveiks šiuos kaltininko teigiamus socialinius ryšius (pvz., jo ryšius su vaikais ir apskritai šeima, jo darbinius santykius). Būtent nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nuteistasis A. D. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, augina nepilnamečius vaikus, yra dirbantis. Teismai taikydami BK 75 straipsnį šį savo sprendimą taip pat grindė tuo, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitoje jo nėra, stacionare nesigydė. Sprendžiant, ar teismai atidėdami A. D. bausmės vykdymą nepadarė įstatymo taikymo klaidos, pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma –parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Būtent nagrinėjamoje byloje A. D. už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams atidedant bausmės vykdymą. Taigi A. D.padarius naujas nusikalstamas veikas, jam grėstų realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Tai buvo pažymėta ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, grindžiant teismo poziciją dėl to, kad nagrinėjamoje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

20Apskritai pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismai, spręsdami, ar yra pagrindas atidėti A. D. paskirtos bausmės vykdymą, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

21Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, motyvuotai atsakė į visus esminius A. S. apeliaciniame skunde iškeltus klausimus ir argumentus paaiškindamas, kodėl apeliacinis skundas dėl BK 75 straipsnio taikymo atmetamas. Pažymėtina, kad iš BK 320 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai nereiškia apeliacinės instancijos teismo pareigos atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas yra konstatuojamas, kai apeliacinės instancijos teismas neatsako į esminius (į) apeliacinio skundo argumentus (ą), t. y. į tokius (į), nuo atsakymo į kuriuos (į) priklauso teisingo sprendimo byloje priėmimas.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

23Nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. D.... 3. Šiuo nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. S. civilinis... 4. Iš A. D. nukentėjusiajam A. S. priteista 700 Lt (202,73 Eur) turėtoms... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimo,... 7. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai,... 8. Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto... 9. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė... 10. Kasaciniame skunde pažymėta, kad aptartos aplinkybės lėmė, jog... 11. Kasacinis skundas atmestinas.... 12. Dėl BK 75 straipsnio taikymo ir BPK nuostatų laikymosi... 13. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje.... 14. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis... 15. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 16. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad... 17. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinys patvirtina,... 18. Antai nagrinėjamoje byloje A. D. buvo nuteistas už baigtą apysunkį tyčinį... 19. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai, nuspręsdami... 20. Apskritai pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė. Ar yra... 21. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai,... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 23. Nukentėjusiojo A. S. kasacinį skundą atmesti....