Byla eA-425-556/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tritho“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Tritho“) 2015 m. kovo 19 d. elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė skundą (b. l. 1–5), kurį patikslino (b. l. 25–29), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-5395, 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19135 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi priimti skundo reikalavimai tik dėl prašymo panaikinti VMI prie FM 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19135 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo sąskaitų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoką ir delspinigius už gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir pridėtinės vertės mokesčio pavėluotą sumokėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, remiantis sunkia finansine padėtimi, įskaitant tas mokestinės nepriemokos sumas, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai. Prašymas nebuvo tenkintas, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovą sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Nepaisant to, kad nurodyta administracinė byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta, atsakovas ėmėsi priverstinio mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmų, nors priėmus palankų pareiškėjui sprendimą mokesčių išieškojimas būtų sustabdytas. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad iš skundžiamų sprendimų negalima nustatyti, kokia delspinigių norma buvo taikoma, nuo kokių sumų jie apskaičiuoti, už kurį laikotarpį, todėl galima daryti prielaidą, jog jie skaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį.

8Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 79–82) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas deklaravo į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, bet jų nesumokėjo. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-7284-473/2015, pareiškėjo skundą dėl sprendimo nesudaryti mokestinės paskolos sutarties atmetė kaip nepagrįstą. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu jis nesumoka deklaruoto mokesčio; teisė atsiranda kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, po 20 dienų nuo mokesčio mokėjimo termino pabaigos. Ginčijamu sprendimu išieškoma mokestinė nepriemoka nebuvo įtraukta į mokestinės nepriemokos sumą, dėl kurios priimtas sprendimas nesudaryti mokestinės paskolos sutarties, todėl raginimas nebuvo siunčiamas. Prieš priimant sprendimą, portale Mano VMI 2015 m. vasario 20 d. buvo patalpintas pranešimas apie įmonės nepriemoką, pranešimas perskaitytas 2015 m. kovo 2 d. Taigi pareiškėjas žinojo visas aplinkybes, susijusias su mokestinės nepriemokos apskaičiavimu. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. pardavė turto už 281 354,93 Eur, tačiau nesiekė atsiskaityti su VMI prie FM, t. y. nevykdė prievolės biudžetui. Sprendimo turinį ir formą reglamentuoja VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-11, sprendimas atitinka šį įsakymą, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl sprendimo neatitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu (b. l. 147–150) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki rugsėjo mėn. pardavė turto už 281 354,93 Eur, bet gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai pagal VMI prie FM pateiktas deklaracijas valstybės biudžetui už gautas pajamas nebuvo sumokėti. 2015 m. sausio 29 d. VMI prie FM portale Mano VMI paskelbė pranešimą apie UAB „Tritho“ nesumokėtus mokesčius; pranešimas perskaitytas 2015 m. vasario 2 d. VMI prie FM 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-5395, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta išieškoti į biudžetą iš UAB „Tritho“ sąskaitų 568,65 Eur GPM ir PVM bei delspinigių. VMI prie FM 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-19135, vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta išieškoti į biudžetą iš UAB „Tritho“ sąskaitų 945,14 Eur GPM ir PVM bei delspinigių. 2015 m. vasario 20 d. VMI prie FM portale Mano VMI paskelbė nurodytus sprendimus; pareiškėjas juos perskaitė 2015 m. kovo 2 d.

13Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-19135 išieškoti iš pareiškėjo sąskaitų nesumokėtus pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei šių mokesčių delspinigius pagrįstumo bei teisėtumo.

14Teismas nurodė, kad MAĮ nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vadovaujantis mokesčių įstatymais teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaraciją ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 str.). MAĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui sumokėti to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPMĮ) 23 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 90 straipsnio 1 dalimi. Teikdamas PVM ir GPM deklaracijas už ginčo laikotarpius, pareiškėjas pats deklaravo jam tenkančias mokestines prievoles, kurias turėjo įvykdyti PVMĮ ir GPMĮ numatytais terminais ir tvarka. Pareiškėjas nekvestionuoja aplinkybės, kad jis neįvykdė šių deklaruotų mokestinių prievolių dalies, dėl kurios priimti ginčijami sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas. Vienas iš mokestinės nepriemokos išieškojimo būdų yra mokesčio administratoriaus nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (MAĮ 106 str. 1 d. 1 p.). Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą reglamentuoja MAĮ 105 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų (1, 2, 3 p.). Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Pagal MAĮ 89 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų: 1) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Kaip matyti iš prie skundžiamų sprendimų pridėtų prievolių ataskaitų, išieškomą sumą sudaro nesumokėti GPM ir PVM mokesčiai ir šių mokesčių delspinigiai pagal pateiktas deklaracijas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratorius, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, raginimo geruoju sumokėti mokesčius pareiškėjui siųsti neturėjo. Pareiškėjas apie susidariusią mokestinę nepriemoką buvo informuotas VMI prie FM pranešimu, paskelbtu 2015 m. sausio 29 d., kurį pareiškėjas perskaitė 2015 m. vasario 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, jog mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 8 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013). Bylos dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo pobūdis, kurį lemia mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas – iš įstatymo, kai mokestinė prievolė atsiranda deklaravus mokestį, lemia ir tai, kad pareiškėjo motyvai dėl mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumo negali būti grindžiami tuo, jog pareiškėjui pareiga mokėti mokestį galėjo būti nežinoma ar nesuprantama dėl tam tikrų mokesčių administratoriaus veiksmų ir dėl to galėjo būti pažeistos mokesčių mokėtojo teisės. Pareiškėjas su atsakovu nebendradarbiavo, į atsakovo pranešimą neatsižvelgė, į atsakovą dėl informacijos pateikimo taip pat nesikreipė. Teismas pažymėjo dar ir tai, kad kartu su ginčijamais sprendimais pareiškėjui buvo pateikta prievolių ataskaita. Esant šioms aplinkybėms, konstatuota, kad pareiškėjas galėjo suprasti sprendimų turinį ir esmę – iš esmės galėjo ir turėjo suvokti priimto sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus bei jų priėmimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) atitinka jo priėmimo metu buvusią situaciją, yra pakankamai motyvuoti, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimtas nepažeidžiant aptartų MAĮ nuostatų, yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

15III.

16Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 153–158) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, t. y. panaikinti VMI prie FM 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-19135; apelianto naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, skirtingai nei to reikalauja ABTĮ 86 straipsnis, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, nepasisakė ir nevertino skunde išsakytų svarbių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad dalis VMI prie FM 2015 m. vasario 19 d. sprendimu iš pareiškėjo išieškomų sumų įeina į mokestinę nepriemoką (171 416 Lt pelno mokesčio, 8 318,86 Lt pelno mokesčio delspinigių, 46 440,27 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 863,15 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1 910 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 22,23 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių), dėl kurios pareiškėjas 2014 m. gruodžio 12 d. prašymu kreipėsi į Telšių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas šios mokestinės nepriemokos sumokėjimą išdėstyti keturiems metams, ir dėl kurios VMI prie FM 2015 m. sausio 20 d. priėmė neigiamą sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142. Pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d. teismui dėl šio VMI prie FM sprendimo pateikė skundą su reikalavimu jį panaikinti, atitinkamai įpareigojant VMI prie FM sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-7284-473/2015, kuriuo minėtas VMI prie FM sprendimas buvo paliktas galioti, tačiau pareiškėjui dėl šio sprendimo padavus apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, VMI prie FM 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-142 neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dar nėra išspręstas. Kitaip tariant, minėtos administracinės bylos nagrinėjamas vis dar tęsiasi, iki kol LVAT priims nutartį įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, iki VMI prie FM 2015 m. vasario 19 d. sprendimo priėmimo dienos dar nebuvo žinoma, ar nebus sudaryta pareiškėjo mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo sutartis, o VMI prie FM į tai visiškai neatsižvelgusi pradėjo mokestinį išieškojimą dėl dalies pareiškėjo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymu prašomų išdėstyti mokestinės nepriemokos sumų.

182. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad jis užsiima žemės ūkio veikla (grūdų auginimas ir prekyba), kas reiškia, jog ūkinės veiklos žemės ūkio srityje vykdymas gyvybiškai priklauso nuo tam tikrų kiekvienam sezonui būdingų darbų, kurie užtikrina pajamų (be kita ko, iš kurių ketinama vykdyti ir mokestinės paskolos sutartį) gavimą bei augimą. Tokiems darbams atlikti reikalingos lėšos, o pareiškėjo finansinė padėtis šiuo metu yra labai prasta. Pareiškėjas papildomai prie šio apeliacinio skundo taip pat prideda 2015 m. įmonės balansą, kur aiškiai matoma, kad jo finansinė būklė šiuo metu yra labai prasta. Vadinasi, pradėdama išieškojimą dar iki administracinės bylos Nr. eI-7284-473/2015 išnagrinėjimo, VMI prie FM užprogramuoja situaciją, kai dėl jos veiksmų nebebus galimybės įvykdyti galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-7284-473/2015, nes iki to laiko, kai VMI prie FM, vykdant įsiteisėjusį sprendimą, būtų įpareigota sudaryti mokestinės paskolos sutartį, ji jau galbūt iš pareiškėjo būtų išieškota. Tokia situacija pareiškėjui sukeltų nepataisomą žalą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju VMI prie FM nepagrįstai skuba, netinkamai realizuoja jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, susijusius su mokestinių nepriemokų tinkamo vykdymo administravimu.

193. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas su VMI prie FM nebendradarbiavo, į VMI prie FM pranešimą neatsižvelgė, į VMI prie FM dėl informacijos pateikimo taip pat nesikreipė, niekuo nepagrįstos. Skirtingai nei nurodė teismas, pareiškėjas nei mokėti mokesčių, nei bendrauti ar konsultuotis su VMI prie FM nevengia. Vienintelė priežastis, dėl kurios pareiškėjas šiuo metu neturi galimybės sumokėti visų priskaičiuotų mokesčių laiku, yra jo sunki finansinė padėtis, o ne piktavališkas vengimas tai daryti. Aplinkybę, kad pareiškėjas nevengia savo įsipareigojimų valstybės biudžetui, patvirtina ir pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. prašymas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuriuo pareiškėjui 2015 metais išmokėtas išmokas pagal pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką buvo prašoma pervesti ne jam, bet tiesiogiai VMI prie FM. Dėl šių lėšų pervedimo tiesiogiai VMI prie FM pareiškėjas ne kartą kalbėjo ir tai siūlė VMI prie FM atstovams tiesiogiai bei telefonu. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas siekė kuo greičiau padengti savo mokestinius įsiskolinimus valstybei. Minėtą 2015 m. kovo 6 d. prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip ir 2015 m. įmonės balansą bei VMI prie FM šiuo metu priimtus sprendimus dėl atitinkamų sumų išieškojimo iš pareiškėjo, jis prideda prie apeliacinio skundo. Pareiškėjo nuomone, tokių įrodymo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui sprendime netinkamai įvertinus aplinkybes, kurios bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo nagrinėtos.

204. Skundžiamas VMI prie FM sprendimas akivaizdžiai neatitinka teisės normų, nes surašytas nesilaikant VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (aktuali redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. gruodžio 17 d.) 1.12 punkto reikalavimų. Pagal minėto įsakymo nuostatas, VMI prie FM sprendime išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), turi būti nurodoma šio sprendimo apskundimo tvarka, pažymint kokiam subjektui ir per kokį laiką gali būti paduodamas skundas. Deja, VMI prie FM šios savo prievolės neįvykdė, o sprendime tik formaliai pažymėjo, jog „šis sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Netinkamos formos sprendimus pareiškėjo atžvilgiu VMI prie FM priima jau nebe pirmą kartą. Tą patvirtina prie šio apeliacinio skundo pridedami VMI prie FM sprendimai. Iš skundžiamo VMI prie FM sprendimo, tiek iš prie jų pridedamų prievolių ataskaitų, neįmanoma nustatyti nei kokia delspinigių norma buvo taikoma, nei nuo kokių sumų buvo skaičiuoti delspinigiai, nei konkrečiai už kokį laikotarpį tas buvo daroma. Tokia situacija neleidžia patikrinti bei įsitikinti, ar VMI prie FM nepažeidė MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų.

21Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 178–181) prašo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir VMI prie FM 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-19135 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas; netenkinti pareiškėjo prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, kadangi jie neturi esminės reikšmės nagrinėjant apeliacinį skundą. Priedai (Nr. 3–6) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

22Atsakovas nurodė, kad delspinigių apskaičiavimo teisingumas nėra šios bylos dalykas. Pareiškėjas nekvestionuoja aplinkybės, kad jis neįvykdė deklaruotų mokestinių prievolių dalies, dėl kurios priimti ginčijami sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas. Bendrovė sprendimu išieškomos mokestinės nepriemokos sumos neginčijo. Pagal suformuotą praktiką, ginčuose dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinama tik tai, ar mokesčių administratorius neatliko veiksmų, pažeidžiančių MAĮ teisės normų, reglamentuojančių priverstinį išieškojimą ir mokesčių mokėtojo teises (LVAT 2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013). Įvertinus pareiškėjo skunde pateiktus argumentus dėl teisės išieškoti mokestinę nepriemoką, konstatuotina, kad dauguma skunde nurodomų motyvų neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi susieti su pareiškėjo skundu dėl VMI prie FM 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-142 atsisakyti sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Skunde teigiama, kad VMI prie FM neturėjo teisės pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimą iki bus išnagrinėtas skundas dėl sprendimo nesudaryti mokestinės paskolos sutarties. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7284-473/2015 bendrovės skundą dėl sprendimo nesudaryti mokestinės paskolos sutartį atmetė kaip nepagrįstą. Šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2015 m. vasario 20 d. ir 2015 m. vasario 25 d. nutartis atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą. LVAT 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-747-575/2015 atmetė bendrovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi bei LVAT 2015 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-863-438/2015 atmetė bendrovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal sprendimą išieškoma mokestinė nepriemoka nebuvo įtraukta į mokestinės nepriemokos sumą, dėl kurios priimtas sprendimas nesudaryti mokestinės paskolos sutarties, todėl raginimas nebuvo siunčiamas. Tačiau prieš priimant sprendimą VMI prie FM portale Mano VMI 2015 m. sausio 29 d. buvo patalpintas pranešimas apie bendrovės mokestinę nepriemoką, kuriame nurodyta, kad VMI prie FM turi teisę nepriemoką išieškoti. Pranešimą bendrovės atsakingi asmenys perskaitė 2015 m. vasario 2 d. Sprendimas buvo patalpintas VMI prie FM portale Mano VMI 2015 m. vasario 20 d., perskaitytas 2015 m. kovo 2 d. Įvertinus minėtus faktus, akivaizdu, kad pareiškėjas žinojo visas aplinkybes, susijusias su mokestinės nepriemokos apskaičiavimu, žinojo apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir, jog nesumokėjus jos nustatytu terminu, mokesčių administratorius imsis priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Taigi pareiškėjo teiginys, jog VMI prie FM turėjo vadovautis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais ir nepriimti skundžiamo sprendimo iki bus išnagrinėta byla dėl 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-142 atsisakyti sudaryti mokestinės paskolos sutartį, nepagrįstas. VMI prie FM, vykdydama savo funkcijas, teisėtai pradėjo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą – priėmė sprendimą išieškoti pareiškėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitų. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) atitinka jo priėmimo metu buvusią situaciją, yra pakankamai motyvuotas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimtas nepažeidžiant aptartų MAĮ nuostatų, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas pažymi, kad VMI prie FM sprendimo turinį ir formą reglamentuoja VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. V-11 (2012 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-55 redakcija). Sprendimas atitinka minėtu įsakymu nustatytą sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų formą ir turinį. Sprendime nurodytas konkretus reglamentuojantis skundo pateikimo tvarką teisės aktas – ABTĮ. Kiekvienas asmuo nesutikdamas su administraciniu aktu ir ketinantis ji ginčyti, turi galimybę sužinoti, kokia yra administracinio akto apskundimo tvarka. Be to, skunde nurodyti sprendimo trūkumai (Bendrovės nuomone) nesukliudė pateikti skundą teisės aktų nustatytu terminu ir tvarka. Taigi skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant bylą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas bei priimtas nepažeidžiant ABTĮ 86, 88 straipsnių nuostatų.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnį, priimant skundžiamą sprendimą nepaisyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (teigta buvus nesilaikyta nustatytos formos), neišsprendus klausimo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo negalėjo būti sprendžiama ir dėl priverstinio išieškojimo, o visa tai, bendrovės nuomone, ir lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.

26Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pateiktą apeliacinį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

27Visų pirma, pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakė į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, konstatavo, priimant sprendimą, kurios aplinkybės turi bylai esminės reikšmės, kokie teisės aktai taikytini nagrinėjant bylą, todėl neįžvelgtinas ABTĮ 86 straipsnio pažeidimas.

28Antra, pasisakant dėl teisės akto turinio bei formos, t. y. Viešojo administravimo įstatymo laikymosi, yra aktuali formuojama administracinių teismų praktika.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad: „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ <...> , „išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šia įstatymo nuostata nėra daroma išimtis bei nesuteikiama teisė mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nepaisyti kitų jo veiklą reguliuojančių įstatymų, šiuo atveju – Viešojo administravimo įstatymo. Iš tiesų aptariama Mokesčių administravimo įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip paneigianti mokesčių administratoriaus pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojo atžvilgiu priimamus sprendimus. Pastarųjų sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas“ <...> „mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu“.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų nuostatų, priimant 2015 m. vasario 19 d. sprendimą, itin nuosekliai nesilaikyta.

31Vis dėlto esantys individualaus administracinio akto turinio trūkumai (stoka motyvacijos, neįvardijamas subjekto, kuriam gali būti skundžiamas 2015 m. vasario 19 d. sprendimas) savaime neleidžia ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo. Juk mokesčių administratorius nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiasi (Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 ir 15 p., 95 str. 1 d. 3 p., 102 str., 106 str. 1 d. 1 p.), pridėjo prievolių ataskaitą, iš kurios aišku, jog pareiškėjo nepriemoką sudaro PVM, GPM mokesčiai, tų mokesčių delspinigiai, be to, pareiškėjas (apeliantas) apie mokėtinas sumas jau žinojo – portale Mano VMI 2015 m. kovo 2 d. susipažinta/perskaityta apie mokestinę nepriemoką. Išdėstytos faktinės aplinkybės bei formuojama administracinių teismų praktika leidžia teigti, kad pareiškėjas iš esmės suprato skundžiamo sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, kas įgalina neatitikimus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą atsakovo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

32Trečia, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-4342-602/2016) nurodė, kad „<...> pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142 ir atsakovą įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Tritho“ prašymą išdėstyti jo mokestinės nepriemokos mokėjimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama naują sprendimą, turėtų atsižvelgti ir įvertinti ne tik šioje teismo nutartyje jau nurodytus duomenis apie pareiškėjo veiklą, bet ir tokius naujus įrodymus kaip kad faktą, jog UAB „Tritho“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl jam išmokėtinų piniginių sumų pervedimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes pareiškėjas apie šias išmokas, kaip apie galimą būdą grąžinti skolą biudžetui, užsiminė VMI kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pateiktame Verslo plane“.

33Taigi mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo klausimas, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, turėjo būti išspręstas, bet, kita vertus, tai niekaip nedaro įtakos šios bylos baigčiai, nes nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų paneigti atsakovo poziciją dėl to, kad pagal sprendimą išieškoma mokestinė nepriemoka nebuvo įtraukta į mokestinės nepriemokos sumą, dėl kurios buvo priimtas sprendimas nesudaryti mokestinės paskolos sutarties.

34Ketvirta, Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2015 m. vasario 19 d.) buvo nurodyta, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:

351) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime – tokio dokumento administracinėje byloje nėra, vadinasi, nurodytas pagrindas negalėjo būti taikomas;

362) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu – tikrinamoje administracinėje byloje mokesčių mokėtojas pats deklaravo mokėtinus mokesčius, bet jų nesumokėjo;

373) mokesčių mokėtojas Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

38Vadinasi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimtas laikantis teisės aktais apibrėžto pagrindo (Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 2 p.) bei nustatytais terminais (priešingų duomenų nėra – Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.), todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad nėra prieštaravimo Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintoms taisyklėms, reguliuojančioms priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, priimant 2015 m. vasario 19 d. sprendimą.

39Dėl visų aukščiau išdėstytų priežasčių, taip pat, turint omenyje, kad aspektas dėl išieškotinų sumų neaiškumo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.

40Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ apeliacinį skundą atmesti.

42Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tritho“ (toliau – ir... 6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi... 7. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais išieškoti... 8. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 79–82)... 9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas deklaravo į valstybės biudžetą... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki... 13. Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl mokesčių... 14. Teismas nurodė, kad MAĮ nustatyta pareiga mokesčių mokėtojui laiku ir... 15. III.... 16. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 153–158) prašo Vilniaus apygardos... 17. 1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –... 18. 2. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad jis užsiima žemės ūkio veikla... 19. 3. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas su VMI prie FM... 20. 4. Skundžiamas VMI prie FM sprendimas akivaizdžiai neatitinka teisės normų,... 21. Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l.... 22. Atsakovas nurodė, kad delspinigių apskaičiavimo teisingumas nėra šios... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ pateiktame apeliaciniame skunde... 26. Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d.... 27. Visų pirma, pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 28. Antra, pasisakant dėl teisės akto turinio bei formos, t. y. Viešojo... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų nuostatų, priimant 2015 m. vasario... 31. Vis dėlto esantys individualaus administracinio akto turinio trūkumai (stoka... 32. Trečia, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d.... 33. Taigi mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo klausimas, vykdant... 34. Ketvirta, Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje... 35. 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo... 36. 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba... 37. 3) mokesčių mokėtojas Mokesčių administravimo įstatymo... 38. Vadinasi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal... 39. Dėl visų aukščiau išdėstytų priežasčių, taip pat, turint omenyje, kad... 40. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą... 42. Nutartis neskundžiama....