Byla eA-4342-602/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tritho“ elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142; 2) tenkinti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką ir įpareigoti atsakovą sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Telšių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką ir leisti ją sumokėti dalimis per ketverius metus. VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-142 atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir šiame sprendime priėjo prie klaidingos išvados dėl pareiškėjo galimybių stabilizuoti savo finansinę būklę bei sumokėti mokestinę nepriemoką, jei jos mokėjimas būtų išdėstytas per 4 metus. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi nustatytu 0,92 einamojo likvidumo koeficientu, kadangi jis parodo santykį tarp įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų – tik įmonės gebėjimą tvarkytis su atsargomis, ir vertina tik gebėjimą padengti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Pareiškėjo įsiskolinimą iš esmės sudaro skola dviem kreditoriams, vienam – 236 564,96 Lt, o kitam – 226 554,75 Lt. Trumpalaikius įsipareigojimus įmonė ketina vykdyti ne tik iš trumpalaikio turto, bet ir iš ilgalaikio – realizuodama įmonės veikloje nebereikalingą žemės ūkio techniką, kurios vertė siekia apie 286 850 Lt. Darant prielaidą, kad įmonei pavyktų parduoti bent pusę numatytos realizuoti technikos ir išdėsčius mokestinę nepriemoką 4 metams, einamojo likvidumo rodiklis pasiektų 1,17. Suteikus mokestinę paskolą prašyme prašomam laikotarpiui, įmonei būtų sudaryta galimybė išbristi iš finansinių sunkumų, atkurti trumpalaikį mokumą ir tapti normaliu ir statistinius mokumo vidurkius atitinkančiu rinkos dalyviu. Pareiškėjo ankstesnės veiklos 2012–2014 m. finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai išimtinai teigiami ir didesni už rinkos vidurkius, o tai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įmonės gyvybingumą ir pajėgumą tęsti ūkinę veiklą, jei jai būtų suteikta tokia galimybė. Per 2012–2014 m. laikotarpį, remiantis VMI pateiktais balanso duomenimis, iš nuosavo įmonės kapitalo (t. y. akcininkų turto) buvo padengta net 2 594 239 Lt bendrovės įsiskolinimų, be to, įmonei pagalbą suteikė ir su jos dalyviais (akcininkais ar vadovais) susiję asmenys, mainais už įsigytą turtą pervedę 891 462,29 Lt sumą, todėl nepagrįsta VMI išvada, kad neva nėra numatytas svarbus steigėjo, akcininko indėlis stabilizuojant pareiškėjo ekonominę būklę numatant papildomas investicijas ir lėšų gavimo šaltinius. Tai, kad įmonę ištiko laikini finansiniai sunkumai, o ne sisteminis nemokumas, patvirtino ir Šiaulių apygardos teismas, nusprendęs, jog nėra pagrindo įmonei kelti bankroto bylą (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. vasario 4 d. nutartys civilinėje byloje Nr. B2-5265-210/2015). Pareiškėjas pateikė VMI verslo planą, iš kurio matyti, kad jei mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas, įmonei realu atsiskaityti ne tik su biudžetu, bet ir padengti kitus įsipareigojimus. Atsakovas priėmė galutinį sprendimą nesivadovaudamas savo paties tarpinėmis išvadomis bei nusistatytais kriterijais ir nepagrįstai atsisakė išdėstyti mokestinę nepriemoką. Be to, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio skola susidarė po to, kai pareiškėjas, siekdamas įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, 2012 m. pardavė beveik visus jam nuosavybės teise priklausiusius žemės ūkio paskirties sklypus (727,1 ha), todėl tais metais susidarė didelis veiklos pelningumas, už kurį ir buvo apskaičiuota atitinkama prašomo išdėstyti pelno mokesčio skola, tačiau už parduotą žemę gautos lėšos buvo tiesiogiai nukreiptos kreditoriniams reikalavimams dengti. Tai reiškia, kad mokestinė nepriemoka atsirado ne iš pagrindinės pareiškėjo vykdomos žemės ūkio produkcijos auginimo veiklos, o dėl turto pardavimo, atlikto siekiant gelbėti įmonę iš sunkios finansinės padėties.

6Atsakovas VMI su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7Teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį. Kai kurie pareiškėjo pateikti balansiniai duomenys skiriasi nuo VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų. Pareiškėjo pardavimai, ilgalaikis turtas bei nuosavas kapitalas kiekvienais metais pastebimai mažėja, įsiskolinimo laikotarpiu pareiškėjas gavo dideles įplaukas iš turto pardavimo, tačiau nevykdė prievolės valstybės biudžetui. Skundo motyvuose pareiškėjas vadovaujasi atskiromis iš konteksto išimtomis faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgdama į faktinių aplinkybių visumą. Skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką, todėl jo skundas atmestinas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tritho“ skundą patenkino iš dalies: panaikino VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142 ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Tritho“ prašymą išdėstyti jo mokestinės nepriemokos mokėjimą; pareiškėjo UAB „Tritho“ prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.

10Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-142, kuriuo mokesčių administratorius atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, bei atsakovo įpareigojimo sudaryti mokestinės paskolos sutartį su pareiškėju. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2014 m. gruodžio 20 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išdėstyti 171 416 Lt pelno mokesčio, 8 318,86 Lt pelno mokesčio delspinigių, 46 440,27 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 863,15 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1 910 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, 22,23 Lt nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių mokėjimą, leidžiant nepriemoką sumokėti dalimis per ketverius metus. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo duomenis apie galimo parduoti savo turimo ilgalaikio turto vertę (286 850 Lt), prognozes apie ateinančiais metais planuojamas gauti pajamas iš žemės ūkio veiklos bei subsidijų už deklaruotus pasėlius (192 801 Lt) ir numatomas išlaidas (137 000 Lt). VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-142 atsisakė išdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos mokėjimą. Šį sprendimą grindė 2015 m. sausio 19 d. išvada dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino išdėstymo Nr. (23.23-08)-326-182 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad pareiškėjo mokestinės nepriemokos atskirų dalių mokėjimo terminai suėjo 2013 m. spalio 1 d. (nepriemoka už 2012 m.), 2014 m. vasario 3 d. (nepriemoka už 2013 m.), nors 2013 m. nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio bendrovės turto buvo parduota už 281 354,93 Eur (971 462,29 Lt), bet nebuvo siekiama padengti mokestinius įsiskolinimus biudžetui. Taip pat nustatė, kad pareiškėjo pardavimai mažėjo, 2013 m. pardavimai vidutiniškai per mėnesį sudarė 10 237,10 Eur, o 2014 m. – 2 276,06 Eur. 2013 m. bendrovė baigė su 83 542,05 Eur pelnu, o 2014 m. spalio 31 d. nuostolis sudarė 6 880,50 Eur. Kiekvienais metais pastebimai mažėjo ilgalaikis turtas bei nuosavas kapitalas, pvz., 2011 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis turtas sudarė 2 265 342,62 Eur, o 2013 m. gruodžio 31 d. – jau tik 89 836,36 Eur (pagal VĮ Registrų centrui pateiktų finansinių atskaitomybių duomenis). Pareiškėjo prašyme pateikti kai kurie balansiniai duomenys skyrėsi nuo VĮ Registrų centrui pateiktų duomenų, t. y. 2013 m. gruodžio 31 d. ilgalaikis turtas, remiantis VĮ Registrų centrui pateiktais duomenimis, sudaro 89 836,36 Eur, o pateikto prašymo duomenimis – 60 913,75 Eur (t. y. 28 922,61 EUR skirtumas), trumpalaikis turtas, remiantis prašyme pateiktais duomenimis, sudaro 252 206,61 Eur, o VĮ Registro centrui pateiktais duomenimis – 295 483,09 Eur (t. y. 43 276,48 Eur skirtumas). Išvadoje pažymėta, kad bendrovė gali siūlyti ir kitus skolos padengimo būdus, pvz., kito mokesčių mokėtojo sumokėjimas už skolininką, mokestinės nepriemokos perėmimas.

11Byloje kilusius teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

12Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, mokesčių administratorius, visų pirma, turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtų teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2139/2011). Taigi, sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. kai nustatoma, kad nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

14Pagal Mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės; akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 4 d.), 6 punktą sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti ją vėliau – per vietos mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas Centrinio mokesčių administratoriaus.

15Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius atliko bendrovės finansinės būklės vertinimą, kurį išdėstė 2015 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. (23.23-08)-326-182, siūlydamas neatidėti pareiškėjo mokestinės nepriemokos terminų. Išvadoje buvo vertinama galimybė išdėstyti 67 472,89 Eur mokestinę nepriemoką iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nustatyta, kad pareiškėjas, nors ir išdėsčius mokestinę nepriemoką, neturėtų realių galimybių ją sumokėti.

16Byloje nustatyta, kad pareiškėjo finansinė situacija yra sunki, jo pardavimai, ilgalaikis turtas bei nuosavas kapitalas nuo 2013 metų mažėja. Atsakovas teigia, kad byloje nepateikta įrodymų, jog išdėsčius mokestinę nepriemoką pareiškėjas turėtų realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu.

17LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad byloje nėra pateiktų Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijų (Taisyklių 6 p.). Būtent šios rekomendacijos sudaro vieną iš Išvados bei joje išdėstytų duomenų vertinimo pagrindų, leidžiančių konstatuoti, ar pareiškėjo finansinės būklės vertinimas buvo atliktas tinkamai, taip pat spręsti, kad jo finansinė būklė taptų kritinė, jei mokestinė nepriemoka būtų padengiama iškart, o, išdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pareiškėjas turėtų realių galimybių stabilizuoti veiklos rodiklius bei atsiskaityti su valstybės biudžetu.

18Kaip matyti iš atsakovo pateiktos informacijos, pelno mokestis nebuvo sumokėtas už dviem laikotarpiais intensyviai vykdomą turto pardavimą, t. y. 2012 metais ir nuo 2013 m. gegužės iki rugsėjo (mokesčio avansas). Būtent šis mokestis sudaro didžiąją dalį pareiškėjo įsiskolinimo – 4/6. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kurią patvirtina ir pareiškėjo argumentai, kad skola susidarė ne sistemingai nemokant mokesčių valstybei, bet iš esmės vykdant didelės apimties žemės sklypų pardavimo sandorius, kaip nurodo pareiškėjas – siekiant stabilizuoti finansinę situaciją. Būtent dėl susidariusios situacijos ūkinėje veikloje pareiškėjas šio mokesčio valstybei nesumokėjo. Pareiškėjas teigia, kad finansinė bendrovės situacija turėtų stabilizuotis ir ji galėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu išdėsčius mokestinę nepriemoką.

19Pagal Taisyklių 14 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Pareiškėjas pateikė verslo planą. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, pareiškėjas turi darbuotojų, bendrovės vardu yra sudarytos ir įregistruotos 34 žemės sklypų nuomos sutartys, įregistruota 11 transporto priemonių (2015 m. sausio duomenys), ji neturi ilgalaikių įsipareigojimų (trumpalaikiai sudaro 128 826,46 Eur). Atsakovas Išvadoje konstatavo, kad bendrovės nuosavo kapitalo ir įsiskolinimų santykis tinkamas, o bendrovės finansinės veiklos rizika yra mažesnė nei daugelio tos pačios ekonominės veiklos rūšies dalyvių.

20Pareiškėjas tiek verslo plane, tiek skunde nurodo, kad ketina parduoti įmonės veikloje nebereikalingą žemės ūkio techniką, o reikalingą techniką nuomotis iš susijusių asmenų, kaip kad šią problemą išsprendė ir su žemės sklypų nuoma. Iš pareiškėjo verslo plano matyti, kad jis nuomojasi 81,58 ha dirbamos žemės, iš kurios 71,58 ha yra apsėti. Nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas ūkinę veiklą vykdo, ateityje turėtų gauti pajamų.

21Pareiškėjas teigia, kad bus pajėgus sumokėti mokestinę nepriemoką pardavęs dalį savo turto – savo veikloje nebereikalingą žemės ūkio techniką.

22Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ši technika nereikalinga, nes gali vykdyti veiklą ir gauti savo pateiktame verslo plane numatytas pajamas naudodama kitą techniką. Vertinant pareiškėjo pateiktus duomenis ir išanalizavus jo sudarytus žemės pardavimo bei nuomos sandorius, matyti, kad pareiškėjas iš tiesų ketina toliau plėtoti ūkinę veiklą ir nėra pagrindo įtarti, jog turi ketinimų visą turtą perleisti susijusiems asmenims, taip jiems perkeldamas savo vykdytą ūkinę veiklą.

232014 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-612-267/2014 nutraukti restruktūrizuojamos UAB „Tritho“ restruktūrizavimo bylą, nes teismui nebuvo pateiktas tvirtinti restruktūrizuojamos UAB „Tritho“ restruktūrizavimo planas, įmonės kreditoriai nepritarė restruktūrizuojamos UAB „Tritho“ įmonės restruktūrizavimo plano projektui, todėl pagrindo tęsti įmonės restruktūrizavimo procesą nėra, atsižvelgus į tai, restruktūrizuojamos UAB „Tritho“ administratoriaus prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą buvo patenkintas. Pažymėtina, kad, pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

242015 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-526-210/2015 atsisakyti kelti UAB „Tritho“ bankroto bylą ir nurodė, kad UAB „Tritho“ 2015 m. sausio 23 d. balansas patvirtina, kad 2015 m. sausio 23 d. atsakovo turtas sudaro 351 910 Eur (ilgalaikis turtas – 132 614 Eur, trumpalaikis turtas – 116 753 Eur), mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 142 705 Eur. Įmonės nemokumas siejamas su pradelstais įmonės įsipareigojimais. UAB „Tritho“ kreditorių sąrašas patvirtina, jog pareiškėjo pradelstos skolos sudaro 138 875,63 Eur, kreditorių, kuriems mokėjimai pradelsti, yra 6, pirkėjų skolos sudaro 7 950,04 Eur, kitos gautinos sumos sudaro 66 760 Eur, o tai reiškia, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad nuosavas įmonės kapitalas yra teigiamas, turimo įmonės turto pakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti. Byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad, remiantis byloje esančiais duomenimis, egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos manyti, kad UAB „Tritho“ yra nemoki.

25Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai visas 2015 m. mokėtinas išmokas pagal 2014 m. birželio 11 d. paraišką pervesti ne jai, bet atsakovui VMI. Pareiškėjas teigia, kad turi teisinį pagrindą gauti išmokas, byloje nėra įrodymų dėl nustatytų tyčinių pažeidimų, kurie gautinas išmokas mažintų.

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Tritho“ prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.). Teismas pažymi, kad mokestinės paskolos sutartimi ūkiniam subjektui suteikiama galimybė stabilizuoti savo finansinę situaciją, nenutraukiant ūkinės veiklos, tą iš esmės lemtų mokestinės nepriemokos sumokėjimas iškart.

27Atsakovas, nagrinėdamas prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, įrodymus turi vertinti nuodugniai ir analizuoti pareiškėjo argumentus dėl galimybės stabilizuoti savo finansinę situaciją ir, nenutraukiant ūkinės veiklos, atsiskaityti su valstybės biudžetu.

28Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė detalizuoto išlaidų apskaičiavimo ir galimai patirtų išlaidų pagrindimo, todėl teismas nesprendžia išlaidų priteisimo klausimo. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.

29III.

30Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Tritho“ skundą atmesti, o prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti. Apeliacinį skundą atsakovas grindė šiais argumentais:

311. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo vertindamas pareiškėjo skundą (po LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-464-438/2015 priėmimo), įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis, tačiau išsamiai neišanalizavo VMI pateiktų duomenų ir argumentų, nors VMI savo atsiliepimuose į pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundą ir 2015 m. balandžio 1 d. apeliacinį skundą pateikė argumentus ir dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjo skundai yra nepagrįsti. Be to, atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą, iki teismo posėdžio 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (23.4-08E) RNA-16996 pateikė teismui papildomus įrodymus, t. y. LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje paminėtas mokesčio mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas. Teismas dėl šių duomenų, kuriais remiantis darytina išvada, kad pareiškėjas negalėtų atsiskaityti pagal paskolinę sutartį, skundžiamame teisme sprendime nepasisakė, jų nevertino.

322. Atsakovui pateiktas UAB „Tritho“ prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis ir minėtomis mokesčio mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, kadangi VMI 2015 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. (23.23-08) 326-182 nurodyta, jog UAB „Tritho“ prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis: 1) Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsniu; 2) Taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268; 3) VMI 2008 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (29.3-31-3)-R-10046; 4) VMI 2008 m. kovo 5 d. raštu Nr. (29.3-31-3) R-2255. Išvadoje detaliai išanalizuota pareiškėjo ūkinė-finansinė būklė, taip pat konstatuota, kad UAB „Tritho“ nepateikė sutarčių, ketinimo protokolų ir (arba) kitų dokumentų, kuriais įrodytų, kad turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.

333. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritinė, nėra absoliutus pagrindas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

344. Teismo sprendime nėra UAB „Tritho“ sandorių dėl jo žemės sklypų pardavimo ir nuomos, ketinimo parduoti žemės ūkio techniką susijusiems asmenims bei nuomoti iš šių asmenų žemės ūkio techniką realaus vertinimo nei nustatant bendrovės galimybę atsiskaityti su biudžetu aspektu, nei verslo perkėlimo aspektu. Taigi teismas nevertino, ar pareiškėjas siekia atsiskaityti su biudžetu. Sprendime teismas tenurodė, kad vertinant pareiškėjo pateiktus duomenis ir sutartis matyti, jog jis iš tiesų ketina toliau plėtoti ūkinę veiklą ir nėra pagrindo įtarti, kad turi ketinimų visą turtą ir verslą perleisti tretiesiems asmenims. Šie teiginiai yra deklaratyvūs ir perrašyti iš pareiškėjo pateikto verslo plano, tačiau pareiškėjas jokių duomenų ir dokumentų, įrodančių, kad galės vykdyti mokestinės paskolos sutarties įsipareigojimus, nepateikė.

355. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio pardavė turto iš viso už 281 354,93 Eur, bet mokestinės prievolės nevykdė. Todėl manytina, kad jis neketino vykdyti prievolės biudžetui.

366. Teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-526-201/2015, nors pareiškėjo prašymas dėl išmokėtinų piniginių sumų pervedimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (juo prašoma pervesti įmokas VMI) pateiktas 2015 m. kovo 6 d., t. y. jau po UAB „Tritho“ 2014 m. gruodžio 22 d. prašymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir 2015 m. sausio 20 d. VMI sprendimo priėmimo. Taigi teismas turėjo vertinti tik tuos dokumentus ir duomenis, kuriuos pareiškėjas pateikė kartu su prašymu (VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimą ir 2015 m. sausio 19 d. Išvadą). VMI negalėjo vertinti duomenų, kurių dar nebuvo priimant ginčijamą sprendimą.

37Pareiškėjas UAB „Tritho“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtinantys dokumentai į bylą bus pateikti vėliau.

38Atsiliepimą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

391. Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentu, kad jo VMI pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis ir kad Išvadoje yra detaliai išanalizuota UAB „Tritho“ ūkinė-finansinė būklė. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, paneigė atsakovo išvadą, kad pareiškėjo prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą negali būti tenkinamas; teismas konstatavo, kad UAB „Tritho“ finansinė situacija turėtų stabilizuotis ir ji galėtų atsiskaityti su valstybės biudžetu išdėsčius mokestinę nepriemoką. Taigi, teismas išnagrinėjo visas šiam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino tiek pareiškėjo, tiek atsakovo į bylą pateiktus duomenis.

402. Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas savo sprendime nepasisakė dėl VMI 2016 m. birželio 1 d. raštu pateiktų duomenų, kuriais remiantis, VMI teigimu, darytina išvada, kad pareiškėjas negalėtų atsiskaityti pagal paskolinę sutartį. Skirtingai nei nurodoma VMI apeliaciniame skunde, tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl visų VMI argumentų, nereiškia, kad teismas tokių argumentų nevertino. Jo įsitikinimu, šioje byloje teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais grindė išvadas, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, o VMI nuomonė, kad teismo sprendime turėjo būti pasisakyta atitinkamais jos nurodytais klausimais, nesuteikia pagrindo išvadoms, jog skundžiamas sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Be to, tai, kad, VMI duomenimis, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 31 d. valstybės biudžetui buvo skolingas 1 474,66 EUR gyventojų pajamų mokesčio, negalima laikyti aplinkybe, patvirtinančia, kad pareiškėjas į valstybės biudžetą mokesčių nemoka piktybiškai. Šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo buvo aiškiai konstatuota, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas VMI nurodytu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų sumokėti gyventojų pajamų mokesčio ir būtent dėl to kreipėsi į VMI prašydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos, kurią sudarė pelno, pridėtinės vertės ir nekilnojamojo turto mokesčiai bei jų delspinigiai, sumokėjimą. Taip pat vien todėl, kad pareiškėjas laiku nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, kaip ir kitų mokesčių, kurių išdėstymo pareiškėjas prašė VMI, vėlgi neįrodo, kad pareiškėjas to negalės padaryti ateityje. Būtent tam pareiškėjas VMI kartu su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką teikė ir verslo planą, iš kurio matyti, kad VMI išdėsčius prašomą mokestinės nepriemokos sumokėjimą 4 metų laikotarpiui, UAB „Tritho“ sugebės atsiskaityti su visais savo kreditoriais.

413. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl VMI, vertindama jo galimybę atsiskaityti su valstybės biudžetu, iš esmės visą laiką ignoruoja tą aplinkybę, kad pareiškėjas savo mokestinę skolą ketina dengti ne tik iš pajamų, gautų vykdant pagrindinę savo veiklą, bet ir iš pajamų, gautų pardavus veikloje nebereikalingą techniką. Ši aplinkybė VMI yra puikiai žinoma. Pareiškėjas pažymi, kad VMI yra puikiai žinomas ir kitas svarbus faktas, t. y., kad 2013 m. gruodžio 19 d. VMI buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (23.16-08)-319-7562, areštuojant pareiškėjui priklausančios žemės ūkio technikos už 66 496,76 EUR (229 600 LT) (tai nurodyta ir pačioje VMI Išvadoje), kas reiškia, kad pareiškėjas VMI nurodytu laikotarpiu jam priklausančios technikos pats parduoti neturėjo jokių galimybių. Tai sąlygojo ir tą aplinkybę, jog pareiškėjas per šiuos 16 mėnesių nuo VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo neturėjo galimybės pradėti tinkamai atsiskaitinėti su valstybės biudžetu.

424. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nėra pareiškėjo sandorių dėl jo žemės sklypų pardavimo ir nuomos, ketinimo parduoti žemės ūkio techniką susijusiems asmenims bei nuomoti iš šių asmenų žemės ūkio techniką realaus vertinimo. Teismas 2016 m. gegužės 24 d. pranešimu tiek pareiškėją, tiek VMI įpareigojo pateikti LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytus ir šios bylos teisingam išsprendimui reikalingus papildomus įrodymus. Atitinkamai pareiškėjas į bylą pateikė žemės pardavimo sutarčių kopijas, žemės nuomos sutarčių kopijas, sutarčių dėl žemės ūkio darbų atlikimo kopijas, pareiškėjui priklausančio ilgalaikio turto perkainojimą ir kt. Visus šiuos įrodymus teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino, dėl ko galiausiai ir priėjo išvadą, kad vertinant pareiškėjo pateiktus duomenis ir išanalizavus jo sudarytus žemės pardavimo bei nuomos sandorius, matyti, kad pareiškėjas iš tiesų ketina toliau plėtoti ūkinę veiklą ir nėra pagrindo įtarti, jog turi ketinimų visą turtą perleisti susijusiems asmenims, taip jiems perkeldama savo vykdytą ūkinę veiklą.

435. Pareiškėjas neneigia to, kad sprendžiant dėl konkrečios įmonės nemokumo įmonės bankroto kontekste svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą. Vis dėlto, tokių aplinkybių, kalbat apie UAB „Tritho“ nemokumą, šioje byloje nėra. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-612-267/2014 UAB „Tritho“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kas patvirtina, jog pareiškėjo finansiniai sunkumai yra ne nuolatinio pobūdžio, o laikini. Tai, kad pareiškėjo kreditoriai nesutiko su restruktūrizavimo planu, dėl ko ši restruktūrizavimo byla turėjo būti nutraukta, jokiu būdu savaime nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjas yra nemokus Įmonių bankroto įstatymo prasme ir jam turėjo būt keliamas bankrotas. Dėl to, kad pareiškėjas negali būti laikomas nemokiu Įmonių bankroto įstatymo prasme, Šiaulių apygardos teismas pasisakė 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-526-210/2015, kurioje atsisakė iškelti bankroto bylą.

446. VMI apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 4 d., kai buvo priimta nutartis atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, jo pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui sudarė 69 461,15 EUR, o pagal VMI 2016 m. birželio 17 d. apskaitos duomenis, pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudaro 68 985,57 EUR, t. y. mokestinė nepriemoka nemažėja. Tačiau yra priešingai – mokestinė nepriemoka mažėja, nes pagal VMI 2016 m. birželio 17 d. apskaitos duomenis pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudaro 64 524,41 EUR, o ne 68 985,57 EUR.

457. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-526- 210/2015, kuria buvo atsisakyta jam iškelti bankroto bylą, buvo priimta 2015 m. vasario 4 d., tuo tarpu VMI sprendimas – 2015 m. sausio 20 d., t. y. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį praėjus 15 dienų nuo VMI sprendimo. Vadinasi, tiek VMI, vertindama pareiškėjo galimybę sumokėti įsiskolinimą biudžetui, jį išdėstant 4 metų laikotarpiui, tiek ir Šiaulių apygardos teismas, priimdamas nutartį atsisakyti pareiškėjui kelti bankroto bylą, iš esmės vertino pareiškėjo finansinę būklę tuo pačiu laikotarpiu, tačiau priėjo skirtingas išvadas. Atsižvelgiant į tai, nėra nieko keisto, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, be kitų aplinkybių analizavo ir tai, kas buvo vertinta Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-526-210/2015, kadangi teismas šioje byloje įvertino pareiškėjo finansinę būklę ir sprendė klausimą, ar jo finansiniai sunkumai yra laikino, ar nuolatinio pobūdžio. Šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo teigti, kad tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Priešingai, tokiu elgesiu teismas siekė visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nevertino per visą šios bylos nagrinėjimo laikotarpį atsiradusių naujų aplinkybių, jis vertino būtent tą pareiškėjo faktinę situaciją, kuri iš esmės buvo VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. prašymu dėl išmokėtinų piniginių sumų pervedimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai iš esmės nebuvo įrodinėjamas pareiškėjo mokumas ar nemokumas, jo galėjimas ar negalėjimas atsiskaityti su biudžetu. Minėtu prašymu pareiškėjas šioje byloje siekė įrodyti tą aplinkybę, kurią visą bylos nagrinėjimo laikotarpį bandė paneigti VMI, kad jis visada geruoju siekė atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tame tarpe ir VMI. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokį į bylą pareiškėjo pateiktą įrodymą, elgėsi tinkamai, kadangi juo iš esmės nebuvo nustatyta jokių naujų ir VMI paraiškos vertinimo metu jai nežinomų aplinkybių. Be to, apie pareiškėjo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 metais gautinas išmokas buvo nurodyta VMI teiktame verslo plane.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas UAB „Tritho“ iškėlė nesutikdamas su atsakovo priimtu 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-142, kuriuo VMI nusprendė neišdėstyti mokesčių mokėtojui mokestinės nepriemokos sumokėjimo jo prašomam 4 metų laikotarpiui.

49Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė 2016 m. birželio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142 ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Tritho“ prašymą išdėstyti jo mokestinės nepriemokos mokėjimą; pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo paliko nenagrinėtą.

50Atsakovas VMI teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės prašo panaikinti tik tą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas patenkintas.

51Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pateiktą apeliacinį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

52Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Šis atsisakymas įformintas VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-142. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, taip pat į bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-373/2014, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-464-438/2016). Vadinasi, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas jo kompetencijai priskirtinus sprendimus, turi vadovautis, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Pastarojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš šios įstatymo nuostatos išplaukia ir tai, kad visi atitinkamam sprendimui priimti reikalingi duomenys, įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir nuodugniai, o šis viešojo administravimo subjekto atliktas vertinimas atsispindėti suinteresuoto asmens atžvilgiu priimamame individualiame akte.

53Šiuo gi atveju, įvertinusi byloje surinktus duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nei ginčijamame VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendime Nr. (23.24-08)-327-142, nei jo sudėtine dalimi esančioje 2015 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. (23.23-08)-326-182 (dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino išdėstymo) atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjo kartu su 2014 m. gruodžio 20 d. prašymu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų – būtent pareiškėjo pateikto Verslo plano (žr., b. l. 15–18), kuriame UAB „Tritho“ išdėstė savo argumentus, jo manymu, įrodančius, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Šiame Verslo plane pareiškėjo išdėstyti argumentai (pvz., dėl to, kad, siekdama kuo greičiau padengti įsiskolinimą, UAB „Tritho“ ketina parduoti įmonės veikloje nebereikalingą žemės ūkio techniką, o reikalingą techniką nuomotis iš susijusių asmenų) neišnagrinėti, t. y. dėl jų nei ginčijamame VMI sprendime, nei Išvadoje nieko nepasakyta.

54Be to, nagrinėjamu atveju ginčo sprendime neanalizuotas ir niekaip nevertintas pareiškėjo akcentuojamas faktas, jog skola susidarė ne jam sistemingai nemokant mokesčių valstybei, bet iš esmės dėl to, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu intensyviai vykdė jam priklausančio turto – žemės sklypų, pardavimą. Taip pat neįvertintas Verslo plane nurodytas faktas, kad UAB „Trihto“ iškelta restruktūrizavimo byla teismo sprendimu nutraukta, pareiškėjas turi dirbančių darbuotojų ir šiuo metu nuomojasi 81,58 ha dirbamos žemės, iš kurios 71,58 ha yra apsėti žiemkenčiais. Šių aplinkybių vertinimas, teisėjų kolegijos manymu, turi esminės reikšmės nustatant, ar pareiškėjas UAB „Trihto“ iš tiesų toliau ketina plėtoti savo ūkinę veiklą ir tuo pačiu grąžinti skolą valstybės biudžetui, kurios išdėstymo prašė atsakovo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas turėjo įvertinti pareiškėjo sudarytus žemės pardavimo bei nuomos sandorius, taip pat ketinimus susijusiems asmenims parduoti bei nuomotis žemės ūkio techniką.

55Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Išvadoje aiškiai nurodė, jog UAB „Tritho“ nepateikė sutarčių, ketinimo protokolų ir (arba) kitų dokumentų, kuriais įrodytų, kad turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Tačiau, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, pareiškėjas atsakovui pateikė Verslo planą – t. y. dokumentą, kuriame pareiškėjas išdėstė, kaip ketina grąžinti aptariamą skolą. Verslo plano atsakovas ginčo sprendime neįvertino.

56Šiuo aspektu svarbu tai, kad, jei atsakovui trūko pareiškėjo Verslo plane nurodytus teiginius patvirtinančių įrodymų, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintų Taisyklių 22 punktą, mokesčių administratorius galėjo iš mokesčių mokėtojo pareikalauti papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas to nepadarė, t. y. papildomų duomenų neprašė, o, gavęs pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą prašymo netenkinti.

57Ginčo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 8 punktas nustatė, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Nors apeliantas teigia, kad šiomis rekomendacijomis vadovavosi tinkamai (nes Išvadoje nurodė, jog ji priimta atsižvelgiant, be kita ko, ir į VMI 2008 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. (29.3-31-3)-R-10046), apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme individualiame administraciniame akte nepakanka vien tik paminėti, kad priimant šį sprendimą vadovaujamasi minėtomis rekomendacijomis. Šiuo atveju mokesčių mokėtojui, prašančiam išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, turėtų būti aišku, remiantis kokiais kriterijais yra vertinama pareiškėjo finansinė būklė.

58Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

59Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendime konstatavo tai, jog atsakovo sprendimas neišdėstyti pareiškėjui mokestinės nepriemokos išmokėjimo iš esmės buvo priimtas tinkamai neįvertinus visų pareiškėjo argumentų dėl galimybės stabilizuoti savo finansinę situaciją ir, nenutraukiant ūkinės veiklos, atsiskaityti su valstybės biudžetu, todėl toks atsakovo sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, turi būti panaikintas. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas sprendime neturėjo pasisakyti dėl atsakovo ginčo sprendime išdėstytos pozicijos neišdėstyti minėtos nepriemokos mokėjimo pagrįstumo. Vadinasi, nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino atsakovo surinktų duomenų, kuriais remiantis darytina išvada, kad pareiškėjas negalėtų atsiskaityti pagal paskolinę sutartį. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai nurodė, kuriais konkrečiai įrodymais remiasi priimdamas 2016 m. birželio 10 d. sprendimą, ir kuriuos atmeta dėl juose esančių prieštaravimų.

60Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino VMI 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-142 ir atsakovą įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti UAB „Tritho“ prašymą išdėstyti jo mokestinės nepriemokos mokėjimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama naują sprendimą, turėtų atsižvelgti ir įvertinti ne tik šioje teismo nutartyje jau nurodytus duomenis apie pareiškėjo veiklą, bet ir tokius naujus įrodymus kaip kad faktą, jog UAB „Tritho“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl jam išmokėtinų piniginių sumų pervedimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes pareiškėjas apie šias išmokas, kaip apie galimą būdą grąžinti skolą biudžetui, užsiminė VMI kartu su prašymu dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo pateiktame Verslo plane.

61Nepagrįsti yra apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas negali vertinti įrodymų, kurių nebuvo teikiant prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir priimant skundžiamą sprendimą. Teismui panaikinus sprendimą ir pripažinus jį neteisėtu dėl to, kad nebuvo tinkamai įvertinti surinkti faktiniai duomenys arba jų buvo surinkta nepakankamai, viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga priimti naują sprendimą, atitinkantį faktinę situaciją (t. y. vertinant visus, taip pat ir naujus faktinius duomenis) bei teisės aktų reikalavimus.

62Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimdamas 2016 m. birželio 10 d. sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

63Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

65Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

66Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tritho“... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Telšių... 6. Atsakovas VMI su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.... 7. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir dokumentų, patvirtinančių,... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 10 d. sprendimu... 10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2015 m.... 11. Byloje kilusius teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo... 12. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, mokesčių administratorius,... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT),... 14. Pagal Mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo taisyklių,... 15. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius atliko bendrovės finansinės... 16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo finansinė situacija yra sunki, jo... 17. LVAT 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad... 18. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos informacijos, pelno mokestis nebuvo... 19. Pagal Taisyklių 14 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti... 20. Pareiškėjas tiek verslo plane, tiek skunde nurodo, kad ketina parduoti... 21. Pareiškėjas teigia, kad bus pajėgus sumokėti mokestinę nepriemoką... 22. Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ši... 23. 2014 m. spalio 24 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje... 24. 2015 m. vasario 4 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje... 25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 6 d. pateikė prašymą... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš... 27. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį,... 28. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 45... 29. III.... 30. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo... 31. 1. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo vertindamas pareiškėjo skundą... 32. 2. Atsakovui pateiktas UAB „Tritho“ prašymas buvo išnagrinėtas... 33. 3. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę... 34. 4. Teismo sprendime nėra UAB „Tritho“ sandorių dėl jo žemės sklypų... 35. 5. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2013 m. nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio... 36. 6. Teismas rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi... 37. Pareiškėjas UAB „Tritho“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime... 38. Atsiliepimą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:... 39. 1. Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentu, kad jo VMI pateiktas... 40. 2. Pareiškėjas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas savo sprendime... 41. 3. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl VMI, vertindama jo galimybę atsiskaityti... 42. 4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendime nėra pareiškėjo... 43. 5. Pareiškėjas neneigia to, kad sprendžiant dėl konkrečios įmonės... 44. 6. VMI apeliaciniame skunde nurodo, kad 2015 m. vasario 4 d., kai buvo priimta... 45. 7. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-526- 210/2015,... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas UAB „Tritho“ iškėlė nesutikdamas su... 49. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė... 50. Atsakovas VMI teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės prašo... 51. Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir... 52. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus... 53. Šiuo gi atveju, įvertinusi byloje surinktus duomenis, apeliacinio teismo... 54. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo sprendime neanalizuotas ir niekaip... 55. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Išvadoje aiškiai nurodė, jog UAB... 56. Šiuo aspektu svarbu tai, kad, jei atsakovui trūko pareiškėjo Verslo plane... 57. Ginčo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 8 punktas nustatė, jog priimant... 58. Atsakydama į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl... 59. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos... 60. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino... 61. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas negali vertinti... 62. Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja,... 63. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas apeliacinis skundas... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 65. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 66. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą... 67. Nutartis neskundžiama....