Byla 2S-147-368/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-177-650/2016, kuria atmestas suinteresuoto asmens R. Č. atstovo pagal įgaliojimą R. R. prašymas dėl teismo skirtos baudos panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. A., J. K., I. K., N. R., R. Č., J. V., G. L., UAB „Konva“, V. V., G. V. dėl daiktinių teisių į gyvenamojo namo priklausinį – 1/6 dalį ūkinio pastato, nustatymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja S. V. pateikė Šiaulių apylinkės teismui patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, prašė teismo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. į 1/6 dalį gyvenamojo namo (esančio adresu ( - )) priklausinio – ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - )). Nurodė, kad minėtame name gyvena nuo 2005 m., rūpinasi name esančiu butu, jį remontuoja, moka mokesčius už komunalines paslaugas ir naudojasi butui priskirtu ir jam priklausančiu pagalbinio ūkio pastatu (sandėliuku), jį prižiūri ir tvarko. Pažymėjo, kad pagalbinio ūkio pastato nuosavybės dokumentų neturi, todėl negali nekilnojamojo turto įregistruoti savo vardu.
  1. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka; pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad 1/6 dalis ūkio pastato yra buto priklausinys, taip pat pateikti atitinkamus kadastrinius ginčo patalpų matavimus, techninius statinio duomenis arba tikslinti pareiškimą dėl daiktinių teisių pripažinimo; įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; įpareigoti ją bei suinteresuotą asmenį Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pateikti papildomus dokumentus; prijungti prie bylos civilinę bylą.
  1. 2016 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens R. Č. atstovo pagal įgaliojimą R. R. pareiškimas dėl teisėjos A. J. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2YT-177-650/2016 nagrinėjimo. Nušalinimas motyvuotas tuo, kad teisėja klastojimo būdu (klastojant patikslintą pareiškėjos pareiškimą), galimai būdama korumpuota teismo pareigūnė ir galimai siekdama asmeninės naudos, darė tiesioginį poveikį pareiškėjai, 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nurodydama jai pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą ne įstatymo numatyta tvarka, siekdama padėti pareiškėjai pavogti valstybei priklausantį turtą. Pažymėta, kad teisėjos primygtinis siūlymas S. V. keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, pareiškėjos patikslinto pareiškimo priėmimas, įpareigojimas pateikti papildomus įrodymus yra procesinis sukčiavimas, galimai turint savo asmeninių korupcinių tikslų.
  1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo R. R. pareiškimas dėl teisėjos A. J. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2YT-177-650/2016 nagrinėjimo buvo netenkintas. Teismas nurodė, kad duomenų, kurie rodytų objektyvųjį ar subjektyvų šališkumą byloje nenustatyta. Bylą nagrinėjančios teisėjos atlikti procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo manyti, kad kokiu nors būdu teisėja išreiškė šališkumą vienos iš šalių atžvilgiu. Akcentavo, jog pareiškėjo įvardyti teisėjos nušalinimo pagrindai – galimas korumpuotumas, aferizmas, nusikalstami veiksmai, suinteresuotumas bylos baigtimi, įtakos pareiškėjai darymas, siekis suklastoti bylą, savavališkas pareiškėjos pateikto pareiškimo dalyko ir pagrindo pakeitimas – yra tik subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai ir prielaidos, kurių jis nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad jog vien tas faktas, kad kuriai nors šaliai ar jos atstovui teismo priimti procesiniai sprendimai ar procesiniai veiksmai nagrinėjant civilinę bylą nepatinka, tai negali būti pagrindu teisėją nušalinti ir nėra toleruotinas elgesys teismų praktikoje.
  1. 2016 m. spalio 31 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens R. Č. atstovo pagal įgaliojimą R. R. pareiškimas dėl teisėjos A. J. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2YT-177-650/2016 nagrinėjimo. Nušalinimas motyvuotas tuo, kad teisėja A. J., priėmusi patikslintą pareiškėjos pareiškimą, kuriame suformuluotas visiškai naujas ieškinio dalykas ir pagrindas, siekia iš naujo išnagrinėti bylą galimai procesinio sukčiavimo būdu ir savo nusikalstamu sprendimu įforminti valstybei priklausančio pastato dalies pripažinimą pareiškėjos nuosavybe. Pažymėta, kad teisėja teisminiame procese atvirai advokatauja pareiškėjai, nurodydama, ką reikia daryti, taip viršydama savo įgaliojimus ir rodydama prielankumą pareiškėjai, o tai įrodo, kad teisėja siekia galimai iš anksto pareiškėjai pažadėto rezultato.
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjos A. J. nušalinimo netenkino; už piknaudžiavimą procesine nušalinimo teise R. R. skyrė 100 Eur dydžio baudą. Teismas nurodė, kad pareikšto nušalinimo motyvai iš esmės yra analogiški anksčiau pareikšto nušalinimo motyvams, kurie buvo įvertinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Akcentavo, jog teisėjai pareikšto nušalinimo argumentai yra subjektyvios asmeninės nuomonės išreiškimas, tiesiogiai susijęs su teisėjos procesiniais veiksmais. Teismas taip pat nurodė, kad R. R. antrą kartą pateikus nušalinimo pareiškimą iš esmės tuo pačiu pagrindu, dėl kurio pagrįstumo jau buvo pasisakyta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, tai vertintina kaip naudojimasis procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį, todėl už suinteresuoto asmens atstovo piknaudžiavimą procesine nušalinimo teise jam skirtina įstatyme numatyta procesinė sankcija.
  1. 2016 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens R. Č. atstovo pagal įgaliojimą R. R. prašymas dėl baudos panaikinimo. Atstovas nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. nušalinimo pareiškime buvo išdėstyti visai kiti motyvai nei anksčiau reikštame nušalinime, pateikti kiti įrodymai dėl teisėjos šališkumo, todėl tai nėra ir negali būti vertinama kaip pakartotinis nušalinimas ar siekis piknaudžiauti teise. Pažymėjo, kad teisėja skyrė baudą akivaizdžiai kerštaudama, kadangi tarp jo ir teisėjos vyksta konfliktas dėl procesinių normų klastojimo ir teisėjos šališkumo; prašė užtikrinti teisę į tinkamą procesą, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, pripažinti pareiškėjos S. V. dalyvavimą byloje būtinu, į teismo posėdį iškviesti prokurorą, kuris gintų viešąjį interesą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. prašymo dėl teismo skirtos baudos panaikinimo netenkino, atmetė kitus pareikštus procesinius prašymus. Teismas nurodė, jog atstovas antrą kartą pateikė nušalinimo pareiškimą iš esmės tuo pačiu pagrindu, dėl kurio jau buvo pasisakyta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartyje. Tokia situacija, kai proceso dalyvis dėl procesinės veiklos iš esmės tais pačiais pagrindais reiškia pakartotinį nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, žinodamas, kad pareiškimas dėl nušalinimo jau buvo atmestas kaip nepagrįstas, vertintinas kaip naudojimasis procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį. Teismas pažymėjo, jog prašyme panaikinti baudą R. R. nenurodo jokių esminių aplinkybių, leidžiančių teismui manyti, kad nušalinimo teise pakartotinai buvo naudotasi pagrįstai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo paskirtą baudą; patenkinti pareiškimus dėl teisėjos A. J. nušalinimo; atidėti bylos nagrinėjimą, kol atskirasis skundas bus išnagrinėtas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

810.1. Bylą nagrinėjanti teisėja yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, kadangi vertė pareiškėją S. V. pateikti įrodymus, visiškai nesusijusius su byla, primygtinai nurodė pareiškėjai tikslinti pareiškimą, neteisėtai priėmė patikslintą pareiškėjos pareiškimą, atvirai advokatauja pareiškėjai, aiškiai rodo jai savo prielankumą, įžūliai ir ne pagal paskirtį taiko procesinės teisės normas, yra suinteresuota bylos baigtimi, nesugebės išspręsti bylos pagal galiojančias įstatymų normas.

910.2. Bylą nagrinėjančios teisėjos motyvas, kad pareikštas jai nušalinimas yra paremtas asmeniniu bylos proceso vertinimu yra jos pačios fantazijos, arogancijos bei proceso dalyvio žeminimo ir nenorėjimo pripažinti savo klaidų rezultatas. Abu nušalinimo pareiškimai buvo pareikšti remiantis visiškai skirtingais pagrindais.

1011. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundą, todėl prašė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

1112. Atsiliepdama į atskirąjį skundą pareiškėja S. V. nurodė, kad atskirasis skundas yra grindžiamas ne teisiniais argumentais, o subjektyviais suinteresuoto asmens atstovo vertinimais ir akivaizdžiai priešišku nusistatymu prieš bylą nagrinėjančią teisėją. Pareiškėjos manymu, skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą.

1213. Atsiliepdama į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį bei panaikinti R. R. paskirtą baudą. Atsiliepime nurodė, jog teisėja A. J. yra suinteresuota bylos baigtimi, netinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė neteisėtą nutartį, yra šališka.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. atskirasis skundas netenkintinas.

1514. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl teismo skirtos baudos panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

1615. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. 2016 m. rugsėjo 19 d. pareiškė nušalinimą Šiaulių apylinkės teismo teisėjai A. J.. Pareiškime nurodė, kad teisėja yra šališka, korumpuota, siekia suklastoti bylą ir byloje turi asmeninių tikslų, tai pagrindžia tokie faktai: teisėja tiesiogiai veikė pareiškėją S. V.; siekė, jog ji pakeistų savo ieškinio dalyką ir pagrindą; priėmė S. V. 2016 m. rugsėjo 2 d. naują pareiškimą kaip patikslintą ieškinį; nuslėpė į bylą šalies pateiktą dokumentą; įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus (pagrindžiančius, kad 1/6 dalis ūkinio pastato yra buto priklausiniu); viršydama tarnybinius įgaliojimus prisiėmė nagrinėti naują ieškinį, kuris turėjo būti skiriamas kitam teisėjui (b. l. 45 – 47). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo netenkintas (b. l. 48 – 52). 2016 m. spalio 31 d. suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. pareiškė nušalinimą Šiaulių apylinkės teismo teisėjai A. J.. Pareiškime nurodė, kad teisėja yra šališka, viršija savo įgaliojimus, turi asmeninių tikslų nagrinėjamoje byloje, tokius teiginius pagrindžia: teisėja primygtinai siūlė pareiškėjai S. V. keisti savo pareiškimo dalyką ir pagrindą, ir rezoliucija priėmė pareiškėjos S. V. patikslintą pareiškimą; savavališkai, viršydama įgaliojimus prisiėmė nagrinėti naują ieškinį, kurio nagrinėjimui turėjo būti skiriamas naujas teisėjas atsitiktine tvarka (b. l. 53 –55). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo atmestas, už piknaudžiavimą procesine nušalinimo teise R. R. buvo paskirta 100 Eur bauda (b. l. 59 – 61). 2016 m. lapkričio 14 d. suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Prašyme nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. reikštuose nušalinimuose buvo išdėstyti skirtingi motyvai, jie buvo teikiami remiantis skirtingais pagrindais ir argumentais, todėl jie nėra iš negali būti vertinami kaip siekis piknaudžiauti teise, reiškiant pakartotinius nušalinimus (b. l. 62 –68). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. prašymas dėl teismo skirtos baudos panaikinimo netenkintas (b. l. 69 – 71).

1716. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas ( CPK 7 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

1817. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (his motions for bias could be classified as abusive) (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

1918. Pagal CPK 68 straipsnio, nustatančio pareiškimų dėl nušalinimo tvarką, 5 dalies nuostatą, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. nesutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad abu nušalinimai buvo reikšti tais pačiais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės abiem atvejais (tiek pareiškiant nušalinimą 2016 m. rugsėjo 19 d., tiek ir 2016 m. spalio 31 d.) nušalinimai buvo reiškiami dėl teisėjos procesinių veiksmų. EŽTT jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad suinteresuoto asmens R. Č. atstovas R. R. bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikšdama pakartotinį nušalinimą, kurio pagrindu vėl nurodė bylos nagrinėjimo metu teisėjo atliktus įstatyme nustatytus procesinius veiksmus ir priimtus tarpinius procesinius sprendimus, elgėsi nesąžiningai, t. y. pareiškė aiškiai nepagrįstą nušalinimą ir taip procesine nušalinimo teise naudojosi ne pagal paskirtį; sudarė pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir prašymą dėl procesinės sankcijos panaikinimo pagrįstai atmesti.

2019. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad atskirasis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

22Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3.
  1. Pareiškėja S. V. pateikė Šiaulių apylinkės teismui... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 7.
      1. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m.... 8. 10.1. Bylą nagrinėjanti teisėja yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota... 9. 10.2. Bylą nagrinėjančios teisėjos motyvas, kad pareikštas jai... 10. 11. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės... 11. 12. Atsiliepdama į atskirąjį skundą pareiškėja S. V. nurodė, kad... 12. 13. Atsiliepdama į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. R. prašo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Suinteresuoto asmens R. Č. atstovo R. R. atskirasis skundas netenkintinas.... 15. 14. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios... 16. 15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens R. Č.... 17. 16. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra... 18. 17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama,... 19. 18. Pagal CPK 68 straipsnio, nustatančio pareiškimų dėl nušalinimo... 20. 19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 22. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti...