Byla e2-512-157/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-6524-603/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ statybos darbų kainos sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės firmos „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-6524-603/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės firmos „VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ statybos darbų kainos sumažinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

4Ieškovė UAB Firma „VITI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė sumažinti atsakovės UAB „Grinda“ atliktų statybos darbų kainą 47 405 Eur suma. Nurodė, kad pagal 2009-07-17 statybos rangos sutartį dėl asfaltbetonio dangos atstatymo darbų objekte „Vandentiekio ir nuotekų tinklai ir įrenginiai Tarandėje, Vilniaus mieste“ atsakovas atliko subrangos darbus, už kuriuos jis atsiskaitė, tačiau vėliau paaiškėjo, kad darbai atlikti nekokybiškai.

5Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0008/15/06502, motyvuodamas tuo, kad joje yra vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą, išduotą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-912-560/2015, kurioje iš UAB firmos „VITI“ UAB „Grinda“ naudai priteista 96 068,95 Eur skolos, 18 814,88 Eur palūkanų ir 7,51 proc. dydžio palūkanos. Nurodė, kad teismui tenkinus jo reikalavimus šioje byloje atsirastų pagrindas antstoliui vykdomojoje byloje įskaityti priešpriešinius reikalavimus, atitinkamai sumažėtų vykdomosios išlaidos ir būtų užkirstas kelias teisminiams ginčams dėl teismo sprendimo atgręžimo, jei atsakovas atsisakytų geranoriškai grąžinti permokėtas lėšas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o sprendžia tik dėl apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju. Teismas konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių ir nepateikta įrodymų, jog nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, tačiau patenkinus ieškovo reikalavimus, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti jo teisių ir teisėtų interesų (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 10 p., 510 str. 3 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė UAB Firma „VITI“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje 0008/15/06502 iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Teismas preliminariai net nevertino ieškovo pareikštų reikalavimų, įrodymų, konstatuodamas, kad nėra jokio būtinumo taikyti apsaugos priemones. Reikia įvertinti tai, kad antstolis I. Gaidelis vykdo priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 14-07/2009-029/09 pagal vykdomąjį raštą, išduotą kitoje civilinėje byloje Nr. 2-912-560/2015, kurioje iš UAB Firmos „VITI“ UAB „Grinda“ priteista 96 068,95 Eur skolos, 18 814,88 Eur palūkanų. Teismui tenkinus jo reikalavimus šioje byloje atsirastų pagrindas antstoliui toje vykdomojoje byloje įskaityti priešpriešinius reikalavimus, sumažėtų vykdymo išlaidos.
  2. Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Teismui nesustabdžius vykdymo veiksmų ir antstoliui išieškojus iš UAB Firmos „VITI“ visas lėšas, o šioje byloje patenkinus ieškovo reikalavimus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas arba pasunkėtų, nes UAB „Grinda“ geranoriškai negrąžinus prašomos sumažinti pinigų sumos, galimai kiltų teisminiai ginčai teismų sprendimų atgręžimo klausimu.

10Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas tinkamai įgyvendino jam priskirtą pareigą vertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, esant prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas konstatavo bylai reikšmingas aplinkybes ir kvalifikavo ginčo teisinius santykius.
  2. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kad nepritaikius jo prašomų apsaugos priemonių, galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar nebeįmanomas. Teiginys, kad galimai kiltų kiti teisminiai ginčai dėl ko šalys galimai patirtų papildomų išlaidų, negali būti laikomas grėsme galimai ieškovui palankaus sprendimo vykdymo pasunkėjimu. Be to, ieškovo pareikšto ieškinio suma yra 47 000 Eur, o vykdomojoje byloje, kurioje vykdomą išieškojimą prašoma stabdyti, iš ieškovo išieškoma suma yra apie 145 000 Eur, kurią šis piktybiškai atsisako mokėti jau daugiau nei 5 metus.
  3. Ieškovo prašoma taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė paprastai taikoma, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str.). Tačiau šiuo atveju nekyla ginčo dėl antstolio veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

13Kaip žinoma, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.).

14Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog nėra ieškovas neįrodė grėsmės galimam jam palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Tuo tarpu apeliantas su tuo nesutikdamas tvirtina, kad tokia grėsmė egzistuoja, nes atsakovas UAB „Grinda“ gali nevykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo ir negrąžinti jam jau sumokėtų 47 405 Eur.

15Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto teiginį dėl galimos grėsmės vertinimo, kaip neatitinkantį nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto tikslų nei gausioje ir išplėtotoje teismų praktikoje suformuotos aiškios taisyklės, kad jos gali būti taikomos tik esant pagrįstoms prielaidoms dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o deklaratyvūs teiginiai dėl tokios grėsmės nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1185-330/2015, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2014). Šiame kontekste paminėtina tai, kad apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes. Taigi ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad atsakovas bus nepajėgus įvykdyti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo (CPK 12, 17, 178 str.). Tačiau jis tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės, kaip fakto, instancijos teismui (CPK 306, 314 str.).

16Šiuo atveju, minėta, apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad jei nebus sustabdytas išieškojimas vykdymo procese pagal kitoje civilinėje byloje priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo UAB „Grinda“ iš apelianto priteista 96 068,95 Eur skolos, 18 814,88 Eur palūkanų ir 7,51 proc. dydžio palūkanos, jam palankaus teismo sprendimo šioje byloje atveju, gali tekti kreiptis į teismą dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Taigi apeliantas prašymą dėl apsaugos priemonių grindžia teismo sprendimo vykdymo atgręžimu, kas patvirtina, kad šis prašymas nesusijęs su byloje pareikštu materialiuoju reikalavimu – sumokėtos sutartinės kainos sumažinimu. Taip pat sutiktina su atsakovu, kad net ir tuo atveju, jei ir būtų priimtas šioje byloje palankus teismo sprendimas, jo priėmimas nebus pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 17 d. galutinio sprendimo, priimto kitoje civilinėje byloje Nr. 2-915-560/2015.

17Pripažinus, kad ieškovas neįrodė realios grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kaip vienos iš dviejų būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Tuo pačiu teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytų argumentų dėl ieškinio pagrįstumo / nepagrįstumo, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai