Byla 2-1458/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų D. Š. ir GRAND GO GROUP LIMITED atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-4339-803/2014 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams D. Š. ir GRAND GO GROUP LIMITED dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų turto arešto – taikymo tikslingumo tiek tuo aspektu, ar ieškinio reikalavimai prima facie pagrįsti, tiek tuo, ar egzistuoja grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

4Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 949 779 Lt skolą, 87 827,62 Lt palūkanas, 9 169,23 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui GRAND GO GROUP LIMITED priklausančias UAB „Go Planet Travel“ bei UAB „Grand Cru Airlines“ akcijas, uždraudžiant jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti šių juridinių asmenų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, taip pat areštuoti kitą atsakovui GRAND GO GROUP LIMITED priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio esant nepakankamai, taikyti atsakovų GRAND GO GROUP LIMITED ir D. Š. banko sąskaitose esančių lėšų areštą. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes paskolos ir laidavimo sutartys patvirtina apie atsakovų įsiskolinimo dydį, ieškinio suma yra labai didelė. Atsakovas GRAND GO GROUP LIMITED yra Kipro Respublikoje registruota bendrovė, todėl ieškovas negali gauti tikslių duomenų apie jo finansinę būklę, nes atsakovas piktybiškai vengia juos pateikti. Atsakovui D. Š. priklausantis turtas yra apsunkintas hipoteka, kas teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybe, galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu. Teismas nurodė, kad pagal įstatymą laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos turint tikslą apsidrausti, t.y. jos taikomos tuo atveju, kai ieškovas: 1) tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą; 2) esant duomenų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas pats pripažįsta, jog neturi duomenų apie atsakovo GRAND GO GROUP LIMITED turtinę padėtį, gaunamą pelną bei patiriamus nuostolius. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad ėmėsi priemonių išsiaiškinti apie atsakovo mokumą (duomenys iš viešų registrų apie atsakovo vardu registruotus nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, viešiems registrams pateikti įmonės finansiniai dokumentai: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto arešto aktų registro duomenys). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas siekia perleisti ieškovo nurodytų bendrovių akcijas. Tuo tarpu asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 12, 178 straipsniai). Inter alia iš prie bylos pridėtų paskolos sutarčių matyti, kad įsipareigojimų įvykdymo terminas nėra suėjęs, ieškovas įrodinėja jų nutraukimo faktą. Ieškovas yra pareiškęs atsakovui GRAND GO GROUP LIMITED pretenziją dėl 2013-10-24 paskolos sutarties vykdymo, kuri nėra nagrinėjamoje byloje reikalavimo pagrindu. Taigi pats sutartinių santykių pasibaigimo faktas gali būti ginčo ir įrodinėjimo objektas. Todėl ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės nėra tikėtinai pagrįstos, o CPK 144 str. 1 d. įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad vien reikalavimo teisės turėjimas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui nenurodžius įrodymų, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovo GRAND GO GROUP LIMITED sutartiniai santykiai apskritai nebesaisto, kas reiškia, jog, vadovaujantis CK 6.221 str. 1 d. ir 2 d., paskolos sutarčių šalys yra atleidžiamos nuo tolesnio paskolos sutarčių vykdymo, o ieškovas įgyja teisę reikalauti paskolos sutartimis perleistų lėšų grąžinimo, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad terminai atsakovo GRAND GO GROUP LIMITED suteiktos paskolos grąžinimui nėra suėję, kadangi paskolos sutarties nutraukimas jau savaime suponuoja, kad sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė ir bet kokie paskolos sutartyse nustatyti terminai įvykdyti prievolę taip pat yra pasibaigę.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad paskolos sutarčių nutraukimas gali būti ginčijamas, lemia ieškovo ieškinio prima facie nepagrįstumą, kadangi: (i) pirmosios instancijos teismui bylos iškėlimo stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atsakovų pozicija dėl paskolos sutarčių nutraukimo nėra žinoma, kaip ir nėra žinoma, ar atsakovai tokią poziciją apskritai pateiks, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovai gali nesutikti su ieškovo reikalavimais, neleidžia spręsti, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas: (ii) remiantis tokia pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta motyvacija, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taptų negalimas bet kurioje byloje, kadangi ieškinio pareiškimo stadijoje teismas neturi informacijos apie būsimą atsakovo poziciją dėl ginčo esmės, todėl visada egzistuoja galimybė, kad atsakovas ginčys ieškiniu reiškiamus reikalavimus.
  3. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismas bylos iškėlimo stadijoje turėtų vertinti, ar ieškovo ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, o ne nagrinėti ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą iš esmės. Šiuo atvejui pateikus visus įrodymus apie piniginių lėšų atsakovui GRAND GO GROUP LIMITED perleidimą paskolos sutarčių pagrindu, atsakovų nebendradarbiavimą ir įrodymus, patvirtinančius solidarią atsakovo D. Š. atsakomybę, kaip ir įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie paskolos sutarčių nutraukimą ir tokio nutraukimo niekada neginčijo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovo ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
  4. Ieškovas pateikė visus turimus įrodymus apie atsakovų turtinę padėtį, o įrodymų apie atsakovo GRAND GO GROUP LIMITED turtinę padėtį ieškovas negali pateikti būtent dėl atsakovų atsisakymo bendradarbiauti. Akivaizdu, kad Lietuvos viešuosiuose registruose nėra kaupiami duomenys apie Kipro Respublikoje registruotus juridinius asmenis ir jų finansinės atskaitomybės dokumentai. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neva dėl to, kad ieškovas nepateikė duomenų, kurių jis objektyviai neturi galimybės gauti, ieškovo pažeistų teisių gynybą iš esmės padarė deklaratyvią, o atsakovams sudarė visas galimybes piktnaudžiauti savo teisėmis.
  5. Ieškovas pateikė visus turimus įrodymus dėl atsakovo D. Š. turtinės padėties, kurio atžvilgiu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir apskritai dėl jų nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo abiejų atsakovų atžvilgiu, tačiau motyvuojamoje dalyje apskritai nepasisakydamas dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. Š. atžvilgiu, pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą (nutartį), kas sudaro absoliutų teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  6. Pirmosios instancijos teismas neįvertino grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neatsižvelgė į ieškovo pateikus įrodymus, inter alia į tai, kad atsakovo D. Š. valdomas turtas yra apsunkintas hipoteka, kas akivaizdžiai apsunkintų išieškojimą iš šio turto ieškovo ieškinio patenkinimo atveju. Be to, kaip rodo ieškovo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsakovui D. Š. nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertė yra apytiksliai penkis kartus mažesnė, nei ieškovo ieškinio reikalavimo suma. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovo ieškinio suma laikytina didele, o tai, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, savaime sąlygoja grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai GRAND GO GROUP LIMITED ir D. Š. prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, skundžiama nutartis pagrįsta ir motyvuota bei priimta atsižvelgiant į faktinę situaciją nagrinėjamoje byloje, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas, o skundžiama nutartis palikta galioti.
  2. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas, kadangi 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. birželio 7 d. tarp ieškovo ir GRAND GO GROUP LIMITED, atstovaujamos atsakovo D. Š., sudarytos paskolos sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, o atsakovų finansinė situacija nesikeitė nuo paskolos sutarčių sudarymo, t.y. atsakovui D. Š. priklausantis turtas paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo metu jau buvo įkeistas, tad faktinė situacija Paskolų suteikimo dieną ir 2014 m. kovo 28 d. (kada neva buvo nutrauktos paskolos sutartys), nebuvo pasikeitusi. Paskolos sutartys yra galiojančios ir pareiga GRAND GO GROUP LIMITED grąžinti paskolas atsiras tik 2014 m. rugsėjo 1 d., kas pakartotinai įrodo, kad ieškinys yra nepagrįstas.
  3. Atsakovo argumentas, kad teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma yra didelė, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje ne vieną kartą yra pasisakyta, kad didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis - maža. Tai, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką. Be to, netgi esant didelei ieškinio sumai, tačiau byloje neturint duomenų apie atsakovo, šiuo atveju GRAND GO GROUP LIMITED ir D. Š., turtinę padėtį bei neturint galimybės dėl ieškovo neveikimo objektyviai nustatyti, ar ieškinio suma atsakovams konkrečioje ginčo situacijoje yra didelė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie GRAND GO GROUP LIMITED turtinę padėtį, kadangi tai padaryti yra ieškovo, o ne kitų proceso dalyvių pareiga. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1349/2009). Nagrinėjamoje situacijoje lygiateisiškumo bei rungimosi principai įpareigoja ieškovą pateikti įrodymus apie neva prastą atsakovų turtinę būklę, o ne atvirkščiai atsakovams įrodinėti, kad jų turtinė būklė yra gera bei teikti duomenis apie turimą turtą.
  5. Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad objektyviai neturi galimybės pateikti įrodymų apie GRAND GO GROUP LIMITED turtinę būklę, kadangi tai yra Kipro Respublikoje registruotas juridinis asmuo. Pastebėtina, kad ieškovas netgi nepateikė įrodymų, kad jis bandė arba siekė tokius duomenis gauti. Priešingai, ieškovas savo neveikimą ir įrodymų neteikimą į bylą grindžia formaliais argumentais, papildomai nurodydamas, kad neva Kipro Respublikoje registruotos įmonės nepateikia duomenų net Europos verslo registrui, tačiau vėlgi tai pagrindžiančių argumentų nepateikia. Atkreiptinas dėmesys, kad GRAND GO GROUP LIMITED yra teisėtai vienoje iš Europos Sąjungos valstybių įsteigtas ir veikianti juridinis asmuo, todėl ieškovo argumentai, kad negalima gauti duomenų iš kitos Europos Sąjungos valstybės, yra nepagrįsti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties dalies netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu nutrauktinas

12Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4339-803/2014 Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovo R. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir 2 046 755,85 Lt sumai areštavo atsakovams GRAND GO GROUP LIMITED ir D. Š. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas juos arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar nepakankant, jų pinigines lėšas bei turtines teises. Duomenų, kad minėta 2014 m. liepos 23 d. nutartis būtų apskųsta, nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas patenkino apelianto prašymą ir pritaikė jo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nebetenka teisinės prasmės Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, nes šio klausimo išsprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu, nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas dėl nutarties šios dalies (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

13Dėl skundžiamos teismo nutarties kitos dalies atskirasis skundas netenkintinas

14Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

15Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

16Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

17Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.

18Ieškovas ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo areštuoti atsakovui GRAND GO GROUP LIMITED priklausančias UAB „Go Planet Travel“ bei UAB „Grand Cru Airlines“ akcijas, uždraudžiant jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti šių juridinių asmenų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ duomenų, atsakovas GRAND GO GROUP LIMITED UAB „Go Planet Travel“ akcininku buvo nuo 2013 m. kovo 6 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. UAB „Grand Cru Airlines“ akcininku nuo 2014 m. gegužės 27 d. yra kita įmonė - Brenalan Investments Limited. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra išnykęs ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių objektas, nes nuosavybės teisė į UAB „Go Planet Travel“ bei UAB „Grand Cru Airlines“ akcijas nebepriklauso atsakovui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien dėl šios aplinkybės nebeliko pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

19Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos nutartį, kuria atsisakyta areštuoti atsakovui GRAND GO GROUP LIMITED priklausančias UAB Go Planet Travel bei UAB „Grand Cru Airlines“ akcijas, uždraudžiant jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti šių juridinių asmenų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bei 338 straipsniu,

Nutarė

21Apeliacinį procesą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties dalies netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių - arešto 2 046 755,85 Lt sumai atsakovams GRAND GO GROUP LIMITED ir D. Š. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atžvilgiu, nutraukti.

22Kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

23Grąžinti ieškovui R. Š. iš valstybės biudžeto 100 Lt (šimtą litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 766410.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 4. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 949 779 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai GRAND GO GROUP LIMITED ir D. Š.... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties dalies netaikyti laikinųjų... 12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad... 13. Dėl skundžiamos teismo nutarties kitos dalies atskirasis skundas... 14. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 15. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų... 16. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines... 17. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra... 18. Ieškovas ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo areštuoti atsakovui... 19. Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl... 20. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 21. Apeliacinį procesą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus... 22. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties dalį... 23. Grąžinti ieškovui R. Š. iš valstybės biudžeto 100 Lt (šimtą litų)...