Byla 2-118/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6810-798/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prioritetas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT043337, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT050091 nutraukimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti sutartis.

5Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėtose lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo turto valdymo perėmimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino – uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovu sudarytų 2005 m. kovo 25 d. lizingo sutarties Nr. LT016449, 2006 m. kovo 3 d. sutarties dėl papildomo finansavimo Nr. LT028268, 2006 m. lapkričio 3 d. lizingo sutarties Nr. LT040648, 2006 m. gruodžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT043337, 2007 m. balandžio 11 d. lizingo sutarties Nr. LT050091 lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija nutraukimą lizingo sutarčių, kurių pagrindu gali būti pradėtas lizinguojamo turto valdymo perėmimas. Kadangi atsakovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, teismo nuomone, kyla grėsmė, kad iki bylos išnagrinėjimo atsakovas gali perimti lizinguojamo turto valdymą ir turtą perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios įstatyme ar sutartyje nustatytos aplinkybės (CK 6.217-6.221 straipsniai). Operatyvus sutarties nutraukimo būdas kreditoriui nesikreipiant į teismą yra prevencinė priemonė tam, kad skolininkas tinkamai vykdytų sutartį. Kitokiu atveju, jeigu skolininkas netinkamai vykdo sutartį, jis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jam tenkančių nepalankių padarinių – teisės naudotis turtu praradimu. Ieškovas nevykdo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis. Tiek teisės aktai (CK 6.59, 6.63, 6.200, 6.574 straipsniai), tiek lizingo sutarčių nuostatos numato atsakovo teisę jas nutraukti, kai skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, ir pareikalauti grąžinti sutarčių dalyku esantį turtą. Skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokio pagrindo, remiasi tik prielaidomis, kad palikus turtą atsakovo dispozicijoje jis gali būti parduotas. Apeliantas akcentuoja, kad turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui, o ieškovas neturi nei nuosavybės teisės į šį turtą, nei jo valdymo ar naudojimosi teisių. Teismas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių nurodomą aplinkybę, kad atsakovas turtą perleis tretiesiems asmenims. Atsakovo praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kai nekilnojamasis turtas, su kuriuo yra susiję teisminiai ginčai, būtų parduotas. Priešingai, sužinojus, kad klientas ginčija lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumą, turto realizavimas yra stabdomas. Tai yra logiška ir apdairi atsakovo praktika, nes lizingo bendrovė privalo potencialiam pirkėjui atskleisti visą jam žinomą su parduodamu turtu susijusią informaciją, įskaitant ir informaciją apie teisminius ginčus. Priešingu atveju pirkėjas, įsigijęs tokį turtą, galės reikalauti patirtų nuostolių, jeigu lizingo sutarčių nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu. Būtina atsižvelgti, kad ieškovas laikinąsias apsaugos priemones naudoja neteisėtais tikslais, siekdamas įgyti teisę neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiu turtu. Ieškovas nuo 2010 m. pradžios nemoka įmokų pagal lizingo sutartis. Pats ieškovas teigia, kad patalpų perėmimas gali sąlygoti įmonės, gaunančios dideles pajamas iš nekilnojamojo turto, bankrotą. Ieškovas nurodė, kad per 2009 m. gavo 5 368 755 Lt grynojo pelno. Net ir dirbdamas pelningai, ieškovas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų atsakovui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas įgijo teisę naudotis atsakovui priklausančiu turtu neatlygintinai, be to, įgijo teisę gauti pajamas iš šio turto naudojimo (ieškovas pripažino, kad turtas yra subnuomojamas), o atsakovas neteko galimybės gauti pajamas iš nuosavo turto. Akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

112. Teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, nes atsižvelgė tik į ieškovo interesus ir ignoravo atsakovo interesus. Teismas galėjo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiau pažeistų atsakovo teises, t. y. uždrausti atsakovui disponuoti turtu, suvaržyti turtą ar kitaip tyčia sumažinti jo vertę.

123. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra absoliučiai nuostolingos atsakovui, nes ieškovas iš atsakovo faktiškai atėmė galimybę gauti pajamas iš nuosavo turto, skundžiama nutartimi buvo pažeistas ekonomiškumo principas.

134. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė nė vieno argumento, kodėl nepranešė atsakovui apie ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

145. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui daroma tiesioginė finansinė žala, kuri turės būti atlyginta šias priemones inicijavusio ieškovo, privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

156. Kadangi ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir tuo pažeidė CK 1.137 straipsnio 5 dalį, teismas turėjo atsisakyti jas ginti.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Apelianto pozicija, kad jo praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kai nekilnojamasis turtas, su kuriuo yra susiję teisminiai ginčai, būtų parduotas, yra klaidinanti, nes nekalbama apie atsakovo veiklos praktiką, jeigu atsirastų neapdairus ir neprotingas subjektas, kuris sutiktų įsigyti nekilnojamąjį turtą esant tikimybei, kad šis turtas gali būti iš jo išreikalautas teismui tenkinus ieškinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kadangi jokie teisės aktai ar atsakovo vidaus taisyklės nedraudžia atsakovui parduoti perimto turto, dėl kuriuo vyksta teisminiai ginčai, tretiesiems asmenims, ieškovo nuomone, atsakovo praktika gali greitai pasikeisti.

182. Apelianto pozicija, kad draudimas atsakovui perimti turto valdymą apriboja jo galimybes gauti pajamas iš nuosavo turto, yra nepagrįsta, nes atsakovas pagal savo veiklos pobūdį lizinguojamo turto savo veikloje naudoti negali. Pritaikius apelianto siūlomas laikinąsias apsaugos priemones ir jam perėmus nekilnojamąjį turtą, atsakovui neatsirastų galimybė gauti pajamas iš šio turto, tačiau neišvengiamai būtų patiriami nuostoliai bei išlaidos, susijusios su perimto turto saugojimu ir priežiūra.

193. CPK 147 straipsnyje nustatyta teismo teisė, o ne pareiga reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to, teismui buvo pateikti duomenys, kad pagal lizingo sutartis neišpirkta turto dalis, t. y. skola atsakovui, yra ženkliai mažesnė už perduotino turto rinkos vertę. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nereikalavo nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo vienašalį lizingo sutarčių nutraukimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti sutartis. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su lizingo sutartyse numatyto lizinguojamo nekilnojamojo turto valdymo perėmimu.

23Apeliantas atskirajame skunde iš esmės sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje gali būti taikomos, tačiau tokios, kurios mažiau varžytų atsakovo teises, pavyzdžiui, draudimas atsakovui disponuoti turtu, suvaržyti turtą ar kaip tyčia sumažinti jo vertę. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo teisėtumo, tikslinga lizinguojamą turtą palikti ieškovui, t. y. lizingo gavėjui, kad šis turtas lizingo davėjo nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad ieškovas lizingo davėjui priklausantį turtą niokoja ar kitaip mažina jo vertę. Ieškovas yra suinteresuotas rūpintis lizinguojamu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais.

24Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad lizingo gavėjui naudojantis lizinguojamu turtu ir nemokant už jį eilinių įmokų, lizingo davėjas neturi galimybės gauti pajamas iš jam priklausančio turto. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus ekonomiškumo principas, nes ieškovas ieškiniu siekia, kad sudarytos lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizinguojamą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir vykdyti savo įsipareigojimus tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims. Tuo tarpu atsakovui neperėmus lizinguojamo turto, ši aplinkybė neturėtų tokios neigiamos įtakos atsakovui, lyginant su tuo, kokią neigiamą įtaką ieškovui turėtų lizinguojamo turto perdavimas atsakovui. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad pagal minėtas lizingo sutartis įsigyto turto vertė sudaro 10 613 000 Lt, o išpirkta turto vertė – 4 587 609 Lt, t. y. ieškovas yra išpirkęs 43 proc. turto vertės. Be to, ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad atsakovui perėmus iš ieškovo lizinguojamą turtą, atsakovas patirtų papildomų išlaidų, susijusių su perimto turto saugojimu ir priežiūra.

25Apeliantas nurodo, kad jo praktikoje nepasitaikė atvejų, kad iš lizingo gavėjo perimtas turtas, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, būtų perleistas tretiesiems asmenims, nes lizingo bendrovė šiuo atveju apie tokius ginčus, kaip sąžininga sutarties šalis, turėtų informuoti potencialius pirkėjus. Teisėjų kolegija pažymi, kad negalima atmesti tikimybės, kad nurodoma atsakovo praktika gali pasikeisti, jeigu atsirastų turto pirkėjas, kuris sutiktų pirkti turtą, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai.

26CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamam pagrindui, galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepranešęs atsakovui. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

27Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Pagal faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje pritaikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrindo pačiam teismui savo iniciatyva taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui nepateikus duomenų apie jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydį, teismas negali savo iniciatyva taikyti nuostolių užtikrinimo instituto, kadangi tokiu atveju būtų pažeisti dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principai.

28Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu ir... 5. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 10. 1. Dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai... 11. 2. Teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus, nes atsižvelgė... 12. 3. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra absoliučiai... 13. 4. Teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė nė vieno... 14. 5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nepagrįstai pritaikytų... 15. 6. Kadangi ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis ir tuo pažeidė CK 1.137... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti... 17. 1. Apelianto pozicija, kad jo praktikoje nėra pasitaikę atvejų, kai... 18. 2. Apelianto pozicija, kad draudimas atsakovui perimti turto valdymą apriboja... 19. 3. CPK 147 straipsnyje nustatyta teismo teisė, o ne pareiga reikalauti... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų... 22. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovo... 23. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės sutinka, kad laikinosios apsaugos... 24. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto atskirojo skundo... 25. Apeliantas nurodo, kad jo praktikoje nepasitaikė atvejų, kad iš lizingo... 26. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali... 27. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos... 28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti...