Byla e2KT-44-943/2019
Dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo dėl 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-10-524/2019 priėmimo klausimo nagrinėjimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos L. M. pareiškimu dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo dėl 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-10-524/2019 priėmimo klausimo nagrinėjimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo dėl 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-10-524/2019 priėmimo klausimo nagrinėjimo. Atskirajame skunde apeliantė L. M. pareiškė nepasitikėjimą visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais.

3Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad skundžiama nutartimi padaryti šiurkštūs materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai patvirtino apeliantės (pareiškėjos) abejonių pagrįstumą, kad ne tik bylą nagrinėjanti teisėja E. M., bet ir kiti šio teismo teisėjai nebus objektyvūs ir nešališki. Be to, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja E. M. sprendžiamu klausimu jau buvo susidariusi išankstinę nuomonę dėl bankroto administratorės prašymo, todėl privalėjo nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo.

4Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

5Viena iš tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000 konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

6Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

7Nagrinėjamu atveju pareiškėja nušalinimo pareiškimą iš esmės grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis, t. y. materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais bei teisėjos išankstine nuomone išnagrinėtu klausimu dėl bankroto administratoriaus prašymo.

8Nurodyti pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

9Šiuo atveju pareiškėja siekia nušalinti teisėją nuo įstatyme numatytos galimybės pačiam teismui, priėmusiam procesinį sprendimą bei gavus atskirąjį skundą pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis, t. y. peržiūrėti procesinį sprendimą atskirajame skunde nurodytais pagrindais arba persiųsti šį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog pareiškėjos pateikiamas teismo atliktų procesinių veiksmų, priimant skundžiamą nutartį, vertinimas gali būti reikšmingas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, o ne sprendžiant dėl teisėjo nušalinimo nuo jo kompetencijai pagal įstatymą priskirtų pareigų (klausimo dėl atskirojo skundo priėmimo išsprendimo) vykdymo.

10Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su CPK 296 straipsnio ir 297 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kitaip tariant, teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, apeliacine ar kasacine tvarka, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą, žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme jis išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Šis draudimas netaikomas, kai teisėjas, nepasisakydamas dėl šalių ginčo esmės, išsprendžia atskiros bylos dalies atskirą procesinį klausimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Todėl vien aplinkybė, kad teisėja E. M. nagrinėjo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. priėmimo klausimą, savaime nereiškia, jog ši teisėja negali nagrinėti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo klausimo.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

12netenkinti pareiškėjos L. M. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo dėl 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-10-524/2019 priėmimo klausimo nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė

Proceso dalyviai
Ryšiai