Byla eAS-866-525/2017
Dėl aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybei ir Trakų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje) dėl aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. S1-154 „Dėl Trakų švietimo pagalbos tarnybos vykdomų funkcijų pertvarkymo, nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Trakų rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2017 m. rugpjūčio 10 potvarkį Nr. P1-82 „Dėl Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis); 3) panaikinti Mero 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. MP3-235 „Įspėjimas apie numatomą darbo sutarties nutraukimą“ (toliau – ir Įspėjimas); 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Tarybai, Merui bei Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui iki galutinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo atlikti šiuos veiksmus – įgyvendinti Sprendimo, Potvarkio ir Įspėjimo nuostatas.

6Pareiškėja nurodė, kad jeigu Sprendimas ir Potvarkis būtų įgyvendinti, Trakų rajono savivaldybės teritorijoje kurį laiką nebūtų teikiamos švietimo pagalbos paslaugos, jos būtų teikiamos neakredituotų subjektų arba savivaldybės administracijos padalinių, kuriems pagal imperatyvias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas yra draudžiama teikti viešąsias paslaugas, taip pat atsirastų reikšmingų pakeitimų ir kiltų žala mokyklos ir jos bendruomenės interesams, pareiškėja netektų darbo, o teismo sprendimo įvykdymas ir buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomi. Pareiškėjos teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių pusiausvyros principo ir viešųjų interesų principų. Pareiškėja akcentavo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeistas visuomenės suinteresuotumas ir teisėti interesai gauti kokybiškas švietimo pagalbos paslaugas.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. D. skundo dalį dėl Įspėjimo panaikinimo, priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo ir Potvarkio panaikinimo bei atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

9Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pažymėjo, kad pareiškėja šį prašymą grindžia viešuoju interesu bei būsimo teismo sprendimo šioje byloje realaus įvykdymo užtikrinimu. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai.

10Teismo vertinimu, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, nes pareiškėjos interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, susijusius su Trakų rajono savivaldybės švietimo sistemos organizavimu, o tai prieštarautų teisingumo principui. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tik abstraktus, nukreiptas į ateitį ir pagrįstas prielaidomis galimų neigiamų pasekmių pagrindimas negali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teiginiai būtent ir grindžiami į ateitį nukreiptomis negatyviomis prielaidomis ir prognozėmis. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

11III.

12Pareiškėja R. D. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį pakeisti, priimant sprendimą tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

13Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, pažeisdamas teisinės valstybės, teisingumo ir viešojo intereso apsaugos principus. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nemotyvuotas, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, proceso, materialiosios bei konstitucinės teisės normas ir principus, o tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimą. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, ar yra reali grėsmė, jog teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, kils (ar tikėtina, kad kils) tokios neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

14Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apie tai, jog egzistuoja reali grėsmė ir dėl pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo, ir dėl skundžiamais Trakų rajono savivaldybės institucijų sprendimais sukeltų neigiamų pasekmių pašalinimo, galima spęsti jau vien iš tų skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kad tarp Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ir Trakų rajono savivaldybės jau vyko teisminis ginčas dėl švietimo pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų Trakų rajone, kurį Taryba pralaimėjo. Sprendimo 8 punktas iš esmės paneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir teisinio saugumo principus, t. y. Taryba šioje byloje skundžiamais veiksmais iš esmės „pripažino netekusiu galios“ sau nepalankų teismo sprendimą. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių (ne)taikymo aspektu nebūtina įrodyti kilsiančias neigiamas pasekmes, o užtenka pagrįsti, jog yra reali tikimybė tokioms neigiamoms pasekmėms kilti.

15Pareiškėja abejoja, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sąvokos „viešasis interesas“ turinį, nesuklydo, nes pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino iš Sprendimo įgyvendinimo kilsiančių kitų asmenų teisėtų interesų (ne vien pareiškėjos) pažeidimų, nors pagal Sprendimo 5.3 punktą Trakų švietimo pagalbos tarnybos (toliau – ir TŠPT) direktorė privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įspėti TŠPT darbuotojus apie galimą atleidimą iš darbo, o TŠPT be direktoriaus dar dirba 18 darbuotojų. Pareiškėja pabrėžia, kad TŠPT veikla Trakų rajone visų kategorijų švietimo pagalbos paslaugų vartotojų yra vertinama tik gerai, labai gerai ir puikiai, todėl dirbtinai supriešinti TŠPT dirbančių asmenų interesus ir viešuosius interesus nėra jokio teisinio, moralinio ar kito pagrindo. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad įgyvendinus Sprendimo nuostatas, bus pažeistas per 4 metus nusistovėjusių teisinių santykių švietimo pagalbos paslaugų teikime stabilumas.

16Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos teisėtų lūkesčių ir autonominių pareiškėjos teisių, o taip pat ir kitų asmenų teisių, kurios bus pažeistos įgyvendinus Sprendimą. Tik turinčių reikšmės aplinkybių visumos išnagrinėjimas leistų teismui teisingai nuspręsti, ar bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjos teigimu, jos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra susijęs su teisinių santykių stabilumo ir teisinės pusiausvyros tarp ginčo šalių užtikrinimu, o dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pareiškėja ir kiti asmenys, kuriems Sprendimas bus taikomas, neabejotinai patirs turtinę ir neturtinę žalą, dėl kurios gali kilti poreikis inicijuoti kitus teismų procesus, jog ši žala būtų kompensuota. Pareiškėja tvirtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje būtų proporcinga priemonė, neleisianti nei vienai procese dalyvaujančiai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis.

17Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti skundą, išreiškė savo poziciją, kad skundas yra konkretus, o skunde nurodytos prielaidos gali tapti realybe, jeigu teismas šioje byloje nepritaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių. Jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus taikomos, nebus įmanoma visiškai atstatyti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, buvusių iki jų pažeidimo, bus padaryta žala valstybei, jos saugomų viešųjų ir privačių interesų dermei bei teisei.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama tik ta pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjos R. D. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo atmestas.

21Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

23Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Potvarkio teisėtumo bei pagrįstumo. Sprendimu Taryba, be kita ko, nusprendė pakeisti TŠPT paskirtį iš švietimo pagalbos tarnybos į pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybą, pakeisti TŠPT pavadinimą ir vadinti ją Trakų rajono savivaldybės pedagogine psichologine tarnyba, patvirtinti Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos nuostatus, Merui organizuoti įspėjimo įteikimą TŠPT ( - ) R. D. apie galimą atleidimą iš užimamų pareigų, o Potvarkiu Meras patvirtino Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus pareigybės aprašymą. Įspėjime nurodyta, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. gali būti atleista iš TŠPT ( - ) pareigų, nes ji neatitinka Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus kvalifikacinių reikalavimų. Iš nurodytų aktų turinio matyti, kad TŠPT reorganizaciją planuota įgyvendinti nuo 2017 m. spalio 1 d., t. y. šiuo metu TŠPT reorganizacija jau turėtų būti įvykusi.

25Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustatė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančioje ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi pagal nagrinėjamo ginčo metu galiojančią ABTĮ redakciją nereikalaujama sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėti aplinkybę, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

26Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių yra nemotyvuotas, nes iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių priėmė sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių yra motyvuotas.

27Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, proceso, materialiosios bei konstitucinės teisės normas, teisėjų kolegija pabrėžia, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra procesinio pobūdžio prašymas, kurį nagrinėdamas teismas vadovaujasi ne materialiosios teisės normomis, o ABTĮ įtvirtintomis proceso teisės normomis. Skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos individualios bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį lemia individualios bylos aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-186/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir (ar) aiškino ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

28Akcentuotina, kad skundo dalies priėmimo nagrinėti teisme faktas pats savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, tai bus sprendžiama tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja ne tik savo, tačiau ir kitų TŠPT darbuotojų teises ir teisėtus interesus bei visuomenės interesą, kad TŠPT veikla būtų tęsiama, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja į teismą kreipėsi dėl savo pačios galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų gynimo, pareiškėjai nėra suteikti įgaliojimai šioje byloje ginti kitų asmenų teises / teisėtus interesus ar viešąjį interesą. Taigi argumentai, susiję su tuo, kad TŠPT veikla Trakų rajone visų kategorijų švietimo pagalbos paslaugų vartotojų yra vertinama tik gerai, labai gerai ir puikiai, bei abstraktūs teiginiai apie poreikį išsaugoti teisinių santykių švietimo pagalbos paslaugų teikime stabilumą nepagrindžia pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo šioje byloje.

29Pareiškėjos nurodoma tikimybė, jog įgyvendinus šioje byloje ginčijamus aktus, ateityje galbūt kils nauji teisminiai ginčai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nesudaro pagrindo taikyti nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-44-662/2017). Dėl ginčijamų aktų galiojimo patirta žala gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu šie aktai būtų panaikinti.

30Atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, pažeisdamas teisinės valstybės, teisingumo ir viešojo intereso apsaugos principus, kaip teigia pareiškėja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas, nes individualūs pareiškėjos interesai išsaugoti darbą TŠPT negali būti vertinami kaip svarbesni už visuomenės dalies viešąjį interesą, susijusį su efektyviu švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimu ir koordinavimu (pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 6 p. tai yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų) Trakų rajono savivaldybės teritorijoje.

31Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, jog jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus taikomos, bus padaryta žala valstybei, jos saugomų viešųjų ir privačių interesų dermei bei teisei, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti reikalavimus šioje byloje. Įvertinusi aptartas šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

32Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.

35Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos R. D. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 6. Pareiškėja nurodė, kad jeigu Sprendimas ir Potvarkis būtų įgyvendinti,... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi... 9. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo... 10. Teismo vertinimu, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones,... 11. III.... 12. Pareiškėja R. D. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio... 13. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo... 14. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad apie tai, jog egzistuoja reali grėsmė ir... 15. Pareiškėja abejoja, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sąvokos... 16. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė... 17. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nagrinėti... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama tik ta pirmosios instancijos... 21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos... 23. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Potvarkio teisėtumo bei... 25. Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjai... 26. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismo... 27. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 28. Akcentuotina, kad skundo dalies priėmimo nagrinėti teisme faktas pats savaime... 29. Pareiškėjos nurodoma tikimybė, jog įgyvendinus šioje byloje ginčijamus... 30. Atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kad pirmosios... 31. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad deklaratyvūs atskirojo skundo... 32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.... 35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties... 36. Nutartis neskundžiama....