Byla 2-707-622/2013
Dėl sprendimo panaikinimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Pamario akmuo“ direktoriui E. P., ieškovo atstovui advokatui S. Č., atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei J. L., trečiųjų asmenų V. S. ir E. L. atstovui advokatui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pamario akmuo“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. S., E. L. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašo pripažinti, kad V. S. netinkamai vykdė 38,54 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutarties įsipareigojimus, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą atnaujinti minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sus buvusiu nuomininku ir įpareigoti sudaryti šių patalpų nuomos sutartį su konkursą laimėjusia UAB „Pamario akmuo“. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė viešą nekilnojamojo turto nuomos konkursą negyvenamųjų patalpų ( - ), 53,73 kv.m. bendrojo ploto, trejiems metams administracinei ir aptarnavimo veiklai bei mažmeninei prekybai vykdyti; negyvenamųjų patalpų ( - ), 38,54 kv.m. bendrojo ploto, trejiems metams administracinei ir aptarnavimo veiklai bei mažmeninei prekybai vykdyti. Ieškovas dalyvavo konkursuose ir buvo pripažintas jų laimėtoju, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sutartį pasiūlė pasirašyti tik dėl negyvenamųjų patalpų ( - ), 53,73 kv.m. bendrojo ploto, nes dėl kitų 38,54 kv.m. bendrojo ploto patalpų bus atnaujinta sutartis su buvusiu nuomininku. Mano, kad sprendimas atnaujinti nuomos sutartį su buvusiu nuomininku yra neteisėtas, nes buvęs nuomininkas V. S. netinkamai vykdė nuomos sutartį. V. S. sudarytoje nuomos sutartyje buvo nustatyta sąlyga draudžianti nuomininkui subnuomoti ar kitaip leisti kitiems asmenims naudotis nuomojamu turtu. Šios sąlygos V. S. nevykdė, nes faktiškai patalpomis naudojosi E. L.. Todėl V. S. turi būti pripažintas netinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, o nuomos sutartis turi būti sudaryta su konkursą laimėjusia UAB „Pamario akmuo“. Be to, V. S. vieną kartą atnaujino sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nors faktiškai nevyko joks viešas konkursas. Valstybės (savivaldybės) turto nuoma be konkurso yra draudžiama, V. S. neturėjo teisės pratęsti nuomos sutarties, jis negali būti laikomas teisėtu nuomininku, dėl to jam negali priklausyti pirmumo teisė atnaujinti sutartį.

4Ieškovo atstovai ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog patalpų nuomos viešas konkursas buvo paskelbtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T2-401 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašu ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintomis Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis. Nuomos tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės turto nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, turi pirmenybės teisę antrą kartą atnaujinti nuomos sutartį 3 metams už viešame nuomos konkurse pasiūlytą didžiausią nuomos kainą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012-08-13 įsakymo Nr. AD1-1879 „Dėl nekilnojamojo turto nuomos“ priėmimo metu nebuvo jokių objektyvių priežasčių pripažinti, kad nuomininkas netinkamai vykdė sutartį. Nuomos mokestis buvo mokamas laiku, 2011-03-18 apžiūros metu jokių netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktų nenustatyta. Savivaldybės administracijos direktoriaus priimti teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti, viešo konkurso komisija konkursą įvykdė laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Be to, ieškovas siekia panaikinti savivaldybės administracijos sprendimą, tačiau nesilaiko teisės aktais nustatytos administracinių aktų ginčijimo tvarkos ir skundo pateikimo terminų. Prašo ieškinį atmesti (t. 1, b. l. 62-65).

6Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko. Yra pateikę atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog ginčo patalpos buvo naudojamos jungtinės veiklos sutartimi numatytai partnerių veiklai, jos tikslų įgyvendinimui, jos nebuvo subnuomotos kitam asmeniui, negalima teigti, kad V. S. leido kitiems asmenims naudotis patalpomis. Jungtinės veiklos sutartimi buvo pasirinkta jungtinės veiklos įgyvendinimo forma per E. L. individualią veiklą. Apie tai buvo informuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir patalpų nuomos sutarties pratęsimas reiškia, kad tokia veiklos forma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo priimtina. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrįstai pasirinko V. S. konkurso nugalėtoju, kadangi jis, kaip ankstesnis nuomininkas, turėjo tam pirmumo teisę. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 41-44, 110-112).

8Trečiųjų asmenų atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad 2012-08-29 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos turto nuomos konkurso komisija nutarė 38,54 kv. m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų ( - ) turto nuomos konkurso laimėtoju pripažinti UAB „Pamario akmuo“, esant papildomai sąlygai, kad pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį turi esamas šio savivaldybės turto nuomininkas V. S. už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį (t. 1, b. l. 9). Trečiasis asmuo V. S. sutiko atnaujinti minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už didžiausią 2012-08-29 turto nuomos konkurse nuomos kainą – 191 Lt be PVM už 1 kv. m. per mėnesį (t. 1, b. l. 51). Atsižvelgiant į tai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo ieškovą, kad su ieškovu turto nuomos sutartis nebus sudaroma. 2012-08-13 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė įsakymu dėl negyvenamųjų patalpų nuomos nustatė, kad pirmenybė atnaujinti nuomos sutartį bus suteikiama esamam savivaldybės turto nuomininkui (t. 1, b. l. 39). Ieškovo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimas atnaujinti sutartį su buvusiu nuomininku yra neteisėtas, nes ankstesnis nuomininkas V. S. netinkamai vykdė nuomos sutartį.

11Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Ginčo turto nuomos konkursas buvo vykdomas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. AD1-172 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisykles, kurių 21 punktas be kita ko nustatė, kad pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį turi esamas savivaldybės turto nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, už didžiausią nuomos konkurse pasiūlytą nuompinigių dydį (t. 1, b. l. 15). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad ankstesnis nuomininkas V. S. būtų netinkamai vykdęs nuomos sutartį ir dėl to jam negalėtų būti taikoma galimybė pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartį. Nuomos sutartį kvalifikuoja atlygintinis daikto perdavimas laikinam valdymui ir naudojimui (CK 6.477 straipsnis). Taigi atsakovo, kaip nuomotojo tikslas buvo gauti sutartyje numatytą nuomos mokestį už valdymui ir naudojimui perduotas patalpas. Atsakovas teismui nurodė, kad nuomos mokestis buvo mokamas laiku ir jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo trečiajam asmeniui V. S. atsakovas neturi. Aplinkybė, kad kai kuriuos mokėjimus atliko ne V. S., o E. L., savaime neįrodo, kad patalpos buvo subnuomojamos E. L.. Atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, buvo nuvykęs į nuomojamas patalpas, tačiau jokių pažeidimų nenustatė (t. 1, b. l. 74, 75). Tretieji asmenys nepripažino, kad juos būtų sieję subnuomos santykiai. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-15 patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos aprašą savivaldybės administracija galėjo atnaujinti nuomos sutartis, todėl ieškovo teiginys apie tai, kad V. S. buvo neteisėtas nuomininkas, yra nepagrįstas. Nesant pakankamų įrodymų dėl netinkamo trečiojo asmens V. S. nuomos sutarties vykdymo, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pagrįstai suteikė V. S. pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį. Ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys turi būti atmestas. Tokiu atveju tenkintinas trečiųjų asmenų prašymas dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai). 2012-11-07 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismas nutarė laikyti, kad nagrinėjama byla nėra viešųjų pirkimų byla ir jos nagrinėjimui netaikytinos CPK 211 skyriuje numatytos taisyklės (t. 1, b. l. 87). Iš esmės byloje yra kilęs ginčas iš nuomos teisinių santykių, todėl už ieškinį mokėtinas 288 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1000 Lt (t. 1, b. l. 7), todėl jam grąžintina 712 Lt suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

14Ieškovo ieškinį atmesti.

15Priteisti trečiajam asmeniui V. S. 900 Lt, trečiajam asmeniui E. L. – 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovo UAB „Pamario akmuo“.

16Grąžinti ieškovui UAB „Pamario akmuo“ 712 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pagal

172012-09-19 mokėjimo nurodymą Nr. 51834.

18Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai