Byla 2S-814-464/2010
1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Marijono Greičiaus, sekretoriaujant J. Markovičiūtei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui adv. S. L., suinteresuoto asmens Vilniaus apskr. VMI atstovui A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š. ir N. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, J. T., V. T., G. Ž., L. Ž., B. D., R. D..
2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Nustatė
3Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. Š. ir N. Š. 2006-06-02 pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (b.l. 2-3), 2006-07-14 sprendimu (b.l. 28) pareiškėjų J. Š. ir N. Š. prašymą patenkino ir nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo 15 kv.m. dydžio garažą, esantį ( - ), šalia žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ). Teismas sprendė, kad pareiškėjai 2005-04-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teisėmis žemės valdą, tačiau šioje sutartyje nebuvo nurodytas minėtas statinys; statinio valdymo laikas kartu su asmenų, valdžiusių jį iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, viršija įstatymo nustatytą 10 metų terminą
4Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-01-08 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu (b.l.29-35) atnaujinti procesą civilinėje pagal pareiškėjų J. Š., N. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – J. Š. ir N. Š. prašymą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmesti.
5Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-02 nutartimi (b.l. 67) prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas.
6Patikslintu pareiškimu (b.l. 124-127) pareiškėjai J. Š. ir N. Š. prašė CK 4.68- 4.71 str. pagrindu nustatyti faktą, kad jie nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį įgijo 15 kv.m. dydžio garažą, esantį ( - ), šalia žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), šią teisę įgiję kartu su namų valda iš ankstesnių jos savininkų.
7Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs šią bylą, 2009-12-22 nutartimi (b.l.159-161) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8021-235/2006 atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai, įsigiję namų valdą, pradėjo valdyti ir šalia namų valdos esantį 15,10 kv.m. ploto ūkinį pastatą (garažą) prie žemės sklypo, esančio ( - ), nekilnojamojo turto objekto Kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 1J1/g., t.y. pareiškėjai buvo įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šį daiktą už juos, nes daikto valdymo teisę jiems perleido suinteresuotas asmuo V. T., valdęs daiktą iki pareiškėjų, jie valdė šį daiktą kaip savą ir išliko sąžiningais valdytojais visą daikto valdymo laiką. Todėl yra sąžiningi daikto įgijėjai (CK 4.70 str. 1 d.). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjams, kurie daiktą valdo nuo 2005-04-14, valdymas perėjo iš V. T., valdžiusio daiktą laikantis CK 4.68 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų valdymo laiką skaičiavo kartu su buvusio valdytojo valdymo laiku, pripažindamas, jog CK 4.68 str.1 d. numatytas daikto valdymo terminas nėra pažeistas. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad namų valdos inventorizacinėje byloje ūkinis pastatas (garažas) nėra pažymėtas kaip savavališka statyba, preziumavo, kad garažas nėra pastatytas pažeidžiant įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus.
8Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b.l.163-167) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2009-12-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006-07-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8021-235/2006 ir pareiškėjų prašymą atmesti, priteisti 123 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 178). Tvirtina, jog teismas nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nesant visoms CK 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad į bylą pateiktoje kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinio statybos pradžios ir pabaigos metai – 1982-2005, baigtumas – 100 proc. Tai reiškia, kad šis daiktas sukurtas statybos būdu, todėl jam turi būti taikomi statybos norminiai reikalavimai. Vien jau dėl to nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu į minėtą statinį negali būti nustatoma, o turi būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-498/2006). Tuo tarpu pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų siekiamo įgyti statinio sukūrimo teisėtumą, o teismas, nors ir turėjo pareigą išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 443 str. 8 d.), statinio (garažo) sukūrimo teisėtumo netyrė. Todėl teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjai minėtą statinį remontavo ir prižiūrėjo. Dėl statinio valdymo termino nurodo, kad teismas neįvertino buvusių statinio valdytojų valdymo teisėtumo aspektu, nenustatė, nuo kada valdymas yra prasidėjęs. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie valdymo į statinį (garažą) įregistravimą, todėl pareiškėjai teisėtai, sąžiningai ir atvirai šio statinio nevaldė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-535/2008). Teismas taip pat nevertino ir netyrė, kas yra žemės sklypo, kuriame stovi statinys, savininkas.
9VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 183-184) palaiko suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei motyvus ir prašo jį tenkinti.
10Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 187) su suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skundu sutinka ir prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-22 nutartį. Kadangi minėtas statinys (garažas) sukurtas statybos būdu, todėl jam taikomi statybos norminiai reikalavimai. Tuo tarpu pareiškėjai į bylą statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto bei kitų įrodymų nepateikė. Pažymi, kad pareiškėjai minėto garažo nevaldo atvirai 10 metų (skaičiuojant nuo 2005 m.), nes daikto valdymo faktas nebuvo įregistruotas viešame registre po 2003-07-01.
11Pareiškėjai J. Š. ir N. Š. prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-12-22 nutartį palikti nepakeistą, kadangi šioje byloje buvo visos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį konstatuoti. Suinteresuotas asmuo teigdamas, jog pareiškėjų valdomas daiktas galėjo būti sukurtas neteisėtai ir dėl to nesutikdamas su pareiškėjų reikalavimu nustatyti valdymo faktą, privalėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šį teiginį pagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atitinkamos institucijos ginčo objektą būtų pripažinusios neteisėtu. Be to, byloje esančioje namų valdos inventorizacinėje byloje ūkinis pastatas (garažas) nebuvo pažymėtas kaip savavališka statyba. Iš suinteresuotų asmenų L. Ž. ir G. Ž. bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad ginčo daiktas iki 2003 metų, kai įsigaliojo CK 4.27 str. nuostatos, nepertraukiamai buvo valdomas daugiau nei 20 metų. Dėl to akivaizdu, kad šioje situacijoje CK 4. 27 str. 2 d. reikalavimas viešėjame registre įregistruoti daikto valdymą netaikytinas, kadangi ūkinis pastatas iki šios normos įsigaliojimo buvo valdomas daugiau nei 10 metų. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nevertino ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių – kokiame žemės sklype stovi statinys ir kas yra jo savininkas, nurodo, kad šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jų išsprendimas negali turėti įtakos sprendimo priėmimui. Kita vertus, suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo eigoje neprašė, kad to tirti ir nepaaiškino, kokią įtaką jo nurodytų aplinkybių ištyrimas gali turėti skundžiamos nutarties pagrįstumui.
12Apeliacinis skundas tenkintinas.
13CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų įvardijamas naudojimosi ginčo objektu (garažu) faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias įgyjamąją senatį, nukrypo nuo formuojamos tuo klausimu teismų praktikos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog egzistuoja teisinės prielaidos (sąlygų visuma) nuosavybės atsiradimui į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamosios senaties institutą konstatuoti.
14Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įvardinti CK 4.47 str. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.), iš kurios nuosavybės teisę nagrinėjamoje byloje kildina pareiškėjai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę ir pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 m. nutartis c.b. Nr. 3K-3-379/2004; 2004-06-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-586/2006; 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-514/2008; 2009-09-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-327/2009; 2010-04-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-156/2010).
15Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 str. – 4.71 str. nustatytos sąlygos, t.y.: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Kartu būtina pabrėžti, kad po 2000 m. CK įsigaliojimo nekilnojamojo daikto valdymas konstatuojamas tik nuo jo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 str.).
16Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjai iki pateikė atitinkamą prašymą teismui ir iki teismas savo sprendimu šio prašymo nepatenkino (b.l. 28) nebuvo pageidaujamo įgyti pagal įgyjamąją senatį nekilnojamojo daikto – 15,10 kv.m. ploto garažo, pažymėto plane indeksu 1l1/g (b.l. 37,62) savininkais, nors nepripažįsta, kad kiti asmenys turi daugiau už juos teisių į šį statinį. Savo teises į šį statinį pareiškėjai kildina iš faktinio naudojimosi garažu, kuriam, pasak jų, neprieštaravo kiti asmenys, be to, remiasi aplinkybe, kad buvęs faktinis šio garažo naudotojas V. T. jiems perdavęs naudojimosi teisę.
17Kaip jau buvo nurodyta, fakto, kad asmuo turtą valdo kaip savą, išviešinimą kitiems asmenims įstatymų leidėjas sieja išimtinai su tokio valdymo įregistravimu viešame registre savo vardu. Iš bylos įrodymų matyti, kad ginčo garažo valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri sudarytų teisines prielaidas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, iki teismo sprendimo nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 18-19), o ir pats daiktas teisės aktų nustatyta tvarka net nebuvo suformuotas ir inventorizuotas. 2007-10-22 pažymėjimas apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b.l. 62) patvirtina, kad daiktas (garažas) suformuotas statybos būdu, jo kadastro duomenų byla sudaryta tik 2005-10-26, o Statybos inspekcijos tarnybos pažyma išduota tik 2007-09-27, t.y. net vėliau, nei buvo priimtas teismo sprendimas, patvirtinęs pareiškėjams nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį (b.l. 62). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytina būtent CK 4.27 str. 2 d. nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (tolia – Įstatymas) 30 str. 1 d., būtent toks teisinis reglamentavimas įsigaliojo nuo 2003-07-01. Ir nors Įstatymo 33 str. leidžia įgyjamosios senaties terminą skaičiuoti ir valdymui, kuris prasidėjo iki CK įsigaliojimo (iki 2001-07-01), tačiau netgi pripažįstant, kad kurie nors asmenys (V. T.) pareiškėjų pageidaujamą įgyti įgyjamąja senatimi nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti dar anksčiau (tikslesnė data neįvardinta), nei jie patys (nuo 2005-04-14) (b.l.126), akivaizdu, kad ir V. T. nuo 2003-07-01, kuomet jau tapo privalu valdymą išviešinti registre, nebuvo atlikęs tokio teisinę reikšmę turinčio veiksmo. Be to, liudytoju teisme apklausto V. T. paaiškinimai teisme (b.l. 106), esą garažas buvo pastatytas dar iki jam gimstant (t.y. iki 1970 m.), paneigiami kadastrinių matavimų bylos įrašais, kad šio statinio statybos pradžia 1982 m., pabaiga 2005 m. (b.l. 14). Suinteresuotieji asmenys G. Ž. ir L. Ž. teisme tvirtino, kad pastatą į garažą perstatė V. T. ir G. Ž. tėvas M. T., apie 1980 – 1982 metus, ir pats juo naudojosi iki mirties 1988 m. (b.l.157). Tokie prieštaravimai liudija apie nurodytų asmenų pozicijos nenuoseklumą bei jų paaiškinimų, kaip įrodymo, nepatikimumą. Kitų objektyvių duomenų apie ginčo objekto buvimą natūroje ar jo statybos metus nėra ir prie civilinės bylos esančiose Kadastro ir registro dokumentų bylose Nr. 13/5437.
18Tuo atveju, kuomet viešojo registro duomenimis, dėl kurių turinio tikrumo ginčo nekilo, nustatoma, jog daiktinės teisės į ginčo objektą nebuvo įregistruotos iki teismas priėmė apelianto ginčijamą šioje byloje sprendimą, būtent pareiškėjams teko pareiga įrodyti, kad nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu jie įgijo dar iki teisinio reglamentavimo pokyčių, t.y. jog dešimties metų valdymo terminas prasidėjo iki 1993-07-01 ir suėjo, atitinkamai, iki 2003-07-01. Tokia situacija nagrinėjamojoje byloje objektyviai negalėjo susiklostyti, kadangi faktinį valdymo teisės perleidimą jiems pareiškėjai sieja su 2005-04-01 pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l. 4-10). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ir ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą. Todėl faktinis turto valdymas (turėjimas savo žinioje) vieno ar kito asmens (asmenų) po 2003-07-01 jau neatitinka vienos iš esminių sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti - valdymo atvirumo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjų valdymas neatitinka įstatyminės sąlygos valdyti daiktą taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų ja pasinaudojęs.
19Kita vertus, pareiškėjai negali būti laikomi teisėtais pageidaujamo įgyti pagal įgyjamąją senatį garažo valdytojais ir kitais aspektais. Pasak pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų, ginčo garažą pasistatė M. T., o po jo mirties šio daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas atiteko sūnui V. T., kuris esą jau perleido valdymą pareiškėjams. Byloje nėra jokių faktinių duomenų nei kuriais metais mirė M. T., nei kas yra jo įpėdiniai, nei koks jo turtas buvo paveldėtas, nei kokiu teisiniu pagrindu naudojimasis garažu perėjo būtent vienam iš jo vaikų - V. T., o ne kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nuosavybės teisei į tam tikrą daiktą įgyti turi būti konkretus teisės aktų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama sandorių ir kitokių juridinių faktų pagrindu. Dar daugiau, byloje nesama jokių leistinų įrodymų, identifikuojančių ginčo objektą bei patvirtinančių paties M. T. nuosavybės teisę į jį. Jokio juridinio fakto ar jokio sandorio, kurio pagrindu V. T. bei jo tėvas M. T. įgijo ginčo statinį asmeninėn nuosavybėn, pareiškėjai nenurodė. Ginčo statinys yra pastatytas valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (b.l.37), apie šio sklypo suteikimą naudotis ar statyboms bei pačių statybų teisėtumą (legalumą), statinio pastatymą ir pripažinimą tinkamu naudotis teisės aktuose nustatytąja tvarka, taip pat jokių įrodymų į bylą nepateikta. Kadangi teisėtu laikomas tik toks valdymas, kuris įgyjamas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių neįrodė (CPK 12 str., 178 str., 443 str. 1 d.), kaip neįrodė ir kitų asmenų turėtos nuosavybės ar valdymo teisės, jos paveldėjimo (CK 4.25 str. 1 d.). Nurodytais motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pareiškėjai nepateikė ginčo statinio sukūrimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, o priimta pirmosios instancijos nutartis dėl ginčijamo sprendimo neatitinka skunde cituojamai kasacinio teismo praktikai.
20Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjų situacija, pageidaujant įgyti nuosavybėn garažą pagal įgyjamąją senatį, neatitiko CK 4.68 str. 1 d. reikalavimų, sąlygos įgijamosios senaties instituto taikymui nėra nustatytos. Pirmosios instancijos teismo 2006-07-14 sprendime su tuo susijusios bylos aplinkybės iš esmės net nebuvo tyrinėtos ir dėl jų nepasisakyta (CPK 270 str. 4 d.). Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2009-12-22 nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo, ir 2006-07-14 teismo sprendimas panaikintini. teismui netinkamai išaiškinus bei taikius materialines teisės normas (CPK 330 str.), priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų J. Š. ir N. Š. pareiškimas netenkinamas (CPK 371 str. 1 d. 3 p.).
21Iš pareiškėjų lygiomis dalimis apelianto naudai priteistinos pirmosios instancijos teisme turėtos 123 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 171, 178-179) (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d., 443 str. 1 d.), ir valstybės naudai - 38 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (b.l.195) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
22Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija
Nutarė
24Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir 2006 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti.
25Priimti naują sprendimą.
26Pareiškėjų J. Š. ir N. Š. pareiškimą atmesti.
27Priteisti iš J. Š. ir N. Š. po 61 (šešiasdešimt vieną) litą 50 centų iš kiekvieno bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai.
28Priteisti iš J. Š. ir N. Š. po 19 (devyniolika) litų iš kiekvieno pašto išlaidų valstybės naudai.