Byla 3K-3-586/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Stoties turgus“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė kaip UAB ,,Stoties turgus“ pagrindinė akcininkė.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Pareiškimo esmė

5Pareiškėjas prašė nustatyti, kad UAB ,,Stoties turgus“ įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1968 m. statybos medinį pastatą, esantį Kaune, M. K. Čiurlionio g. 25B.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškimą patenkino: nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad UAB ,,Stoties turgus“ įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1968 m. statybos medinį pastatą, esantį Kaune, M. K. Čiurlionio g. 25B.

8Teismas nustatė, kad 1991 m. rugsėjo 12 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. 1436 buvo patvirtintas savivaldybės valstybinės įmonės ,,Turgavietės“ reorganizavimo (skaidymo) į smulkesnius objektus sąrašas. Iš šio sąrašo 1 priedo matyti, kad, reorganizavus minėtą įmonę, turėjo atsirasti aštuonios prekyvietės, kurių viena įvardyta ,,Geležinkelio prekyvietė, Čiurlionio g. 25“. 1992 m. sausio 9 d. savivaldybės VĮ ,,Turgavietės“ užsakė Kauno miesto inventorizacijos biure, kad būtų inventorizuota Geležinkelio prekyvietės teritorija su joje esančiais statiniais.

9Teismas nurodė, kad Kauno miesto rejestro tarnybos 1994 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 36 buvo įregistruota VĮ ,,Geležinkelio stoties prekyvietė“ adresu: M. K. Čiurlionio g. 25. Kauno miesto valdybos Prekybos ir paslaugų skyriaus 1994 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 25 buvo įsakyta perduoti VĮ ,,Turgavietės“ Geležinkelio stoties prekyvietės M. K. Čiurlionio g. 25 turtą į atskirą VĮ ,,Geležinkelio stoties prekyvietė“ balansą, sudaryti šios prekyvietės atskiriamąjį balansą. 1994 m. vasario 28 d. buvo sudarytas Kauno savivaldybės VĮ ,,Turgavietės“ struktūrinio padalinio Geležinkelio stoties prekyvietės materialinių vertybių perdavimo iš balanso į balansą VĮ ,,Geležinkelio stoties prekyvietė“ aktas. Pagrindinės priemonės buvo perduotos inventorizacijos akto, kuris įvardytas kaip ,,Valstybės įmonės ,,Turgavietės“ pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašas, sudarytas 1994 m. vasario 18 d.“, pagrindu. Iš šio apyrašo matyti, kad buvo perduotas ir medinis pastatas, o iš turto perdavimo akto – kad visas VĮ ,,Turgavietės“ turtas buvo perduotas į VĮ ,,Geležinkelio stoties prekyvietė“ balansą nuosavybėn.

101994 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. 553-v ir Kauno miesto mero valdybos rejestro tarnybos 1994 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 302 savivaldybės VĮ ,,Turgavietės“ buvo išregistruota iš valstybinių įmonių rejestro.

11Teismas nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 21 d. potvarkiu Nr. 411-v VĮ ,,Geležinkelio stoties prekyvietė“ buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę ir kad šios įmonės valstybei priklausantis turtas buvo akcionuotas pagal 1995 m. sausio 1 d. buhalterinį balansą. Kauno miesto valdybos rejestro tarnybos 1995 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 262 buvo įregistruota UAB ,,Stoties turgus“, jos įstatai ir išregistruota VĮ ,,Geležinkelio stoties prekyvietė“.

12Teismas konstatavo, kad reorganizacijos metu uždarajai akcinei bendrovei buvo perduotas ir ginčo medinis pastatas. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad šis pastatas nėra savavalė statyba. Teismas nurodė, kad pareiškėjui negalint pateikti kokių nors dokumentų dėl turto perdavimo, kurių reikalauja pateikti Kauno miesto savivaldybė, ji pati tai galėtų padaryti, nes pats suinteresuotas asmuo (tuo metu – Kauno miesto valdyba) ruošė, vykdė ir formino reorganizaciją ir turto bei dokumentų perdavimą.

13Teismas padarė išvadą, kad ginčo pastatas buvo pareiškėjo valdomas teisėtai, nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, valdomas sąžiningai, atvirai, kaip savas, kad šis turtas nebuvo kieno nors vardu įregistruotas. Teismas, tenkindamas pareiškimą, rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniais.

14Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo, ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai valdo pastatą, esantį Kaune, M. K. Čiurlionio g. 25B. Teisėjų kolegija atmetė kaip neteisingą apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą turėjo reikšti prašymą teisme nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog valdo ginčo pastatą nuosavybės teise.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškimą. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai padarė materialinės teisės normų (CK 4.68-4.71 straipsnių) pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, turėjusių įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui, be to, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos:

181. Tam, kad pagal CK 4.68-4.71 straipsnio normas būtų konstatuotas nuosavybės teisės įgijimas į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį, viena iš sąlygų yra daikto teisėtas įgijimas ir valdymas, kai asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo perduotas būtent ginčo pastatas. Iš pateiktų dokumentų aišku, kad buvo perduotas tam tikras turtas, apibrėžtas tik vertės išraiška. Be to, 1994 m. vasario 28 d. akte nurodyta, kad turtas perduodamas iš vienos valstybės įmonės balanso į kitos, tačiau tai nepatvirtina įmonės nuosavybės teisės į tą turtą. Taip pat neaišku, kokios teisės į ginčo pastatą buvo perduotos. Teismas, nusprendęs, kad pareiškėjui dokumentais buvo perduotos nuosavybės teisės į ginčo pastatą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001 buvo išaiškinta, kad perdavimo-priėmimo aktas yra tik techninio pobūdžio dokumentas, jei jame nekalbama apie teisių perleidimą. Jeigu techninio pobūdžio dokumente nekalbama apie teisių perdavimą, teisės perdavimui patvirtinti turi būti kitas dokumentas.

192. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 4.70 straipsnyje įtvirtintą daikto sąžiningo valdymo sąlygą.

20Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9088/2004 pareiškėjas, siekdamas, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis nuosavybės teise valdo ginčo pastatą, teigė, kad pastatas jam priklauso nuosavybės teise (apeliacinės instancijos teismas nurodytoje civilinėje byloje nusprendė, kad ginčo pastato nuosavybės klausimas gali būti išspręstas tik ieškinio teisenos tvarka). Taigi galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu, atsižvelgiant į pareiškėjo teiginį pareiškime šioje civilinėje byloje, kad UAB ,,Stoties turgus“ nėra ginčo pastato savininkas.

213. Teismai nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – teisių įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo (2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004).

22Pareiškėjas turėjo remtis kitais civilinės teisės ir civilinio proceso institutais, įrodinėdamas kokias nors teises į ginčo pastatą, o teismai negalėjo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Tokį teiginį patvirtina ir jau nurodyta Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-62-109/2005 dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo ginčo pastatą. Įsiteisėjusi teismo nutartis civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėtos faktinės aplinkybės tarp tų pačių šalių, turi tiesioginės įtakos ir sprendimui šioje civilinėje byloje.

23IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

24Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

251. CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu gali tie asmenys, kurie nėra to daikto savininkai. Kasatoriaus teiginiai apie įrodymų dėl ginčo pastato perdavimo nuosavybės teise pareiškėjui trūkumą kaip tik ir patvirtina, kad yra CK 4.68 straipsnyje nustatyta sąlyga įgyjamosios senaties institutui taikyti. Turto perdavimas iš vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansą savaime nekeičia turto teisinio režimo. Būtent dėl to ir buvo pradėta byla dėl nuosavybės teisės į ginčo pastatą įgijimo CK 4.68-4.71 straipsnių pagrindu.

26Pareiškėjo prašymo dėl nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties būdu patenkinimas negali niekaip pakenkti kasatoriaus teisėtiems interesams. 51 procentas UAB ,,Stoties turgus“ akcijų priklauso pačiam kasatoriui.

27Kasatorius, aiškindamas apie dokumentų, įrodančių pareiškėjo teises į ginčo pastatą, trūkumą arba jų netinkamumą, nenurodo, kaip šie jo teiginiai susiję su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pritaikytomis ar išaiškintomis teisės normomis. Kasatorius pats nurodė, kad CK 4.68-4.71 straipsniuose viena iš sąlygų yra nurodytas daikto valdymas, kai asmuo nėra daikto savininkas. Taigi teismai teisingai taikė CK 4.68 straipsnio normą.

282. Ir šioje civilinėje byloje, ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9088/2004 pareiškėjas nurodė visus jam žinomus faktus, susijusius su ginčo pastatu. Kasatorius nenurodo, kad pareiškėjas būtų nuslėpęs faktus ar pateikęs tikrovę neatitinkančius, suklastojęs dokumentus ir pan. Faktų interpretavimas teisės normų kontekste negali būti laikomas nesąžiningumu. Be to, CK 4.70 straipsnyje akcentuojamas asmens, kaip daikto valdytojo, sąžiningumas, o ne to asmens sąžiningumas visose jo veiklos srityse.

29Kasatorius neįrodė, kad pareiškėjas, kaip ginčo pastato valdytojas, buvo ar yra nesąžiningas.

303. Kasacinio skundo argumentai yra prieštaringi. Kasatorius nurodė, kad byloje neįrodyta pareiškėjo nuosavybės teisė ar kokia nors kita teisė į ginčo pastatą, tačiau akcentavo, kad teismai nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, jog įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir kad įgyjant daiktą šiuo būdu, nėra nė vieno asmens valios perleisti daiktą, taip pat nėra teisių perėmimo.

31Kasatorius nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia jo teiginį, kad šioje civilinėje byloje buvo pažeista jau minėta Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė.

32Pareiškėjas atitinka visas Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-345/2004 nurodytas sąlygas, kurių visetas būtinas nuosavybės teisei į daiktą įgyjamosios senaties būdu konstatuoti.

33Teismų sprendimas ir nutartis neprieštarauja ir Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3K-3-379/2004 išaiškinimams.

34Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-62109/2005 nagrinėjo pareiškėjo pareiškimą, pateiktą Kauno miesto apylinkės teismui visiškai kitu, nei CK 4.68-4.71 straipsniuose išvardytų, pagrindu, todėl teismai nurodytoje civilinėje byloje negalėjo pasisakyti dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo galimybės dėl ginčo pastato.

35V. Kasacinio teismo argumentai

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje pagal pareiškėjų V. M. ir T. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys V. G. , M. Š. , R. M. , uždaroji akcinė bendrovė ,,Technikas“, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialas, Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-345, konstatavo, kad įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

391) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;

402) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);

413) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Antai pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą;

424) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

435) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį.

442. Išdėstytas kasacinio teismo įgyjamosios senaties teisė instituto aiškinimas taikytinas ir šioje civilinėje byloje. Kasaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kad reorganizuojant VĮ „Geležinkelio stoties“ prekyvietė“ į UAB „Stoties turgus“ šiai buvo perduotas ginčo pastatas. Ši aplinkybė negali būti pripažinta lemianti tenkinant pareiškėjo prašymą. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas yra UAB „Stoties turgus“ dalis, tarnaujantis turgaus veiklai. Savivaldybė šiuo pastatu nesinaudojo ir dėl jo iki pareiškėjo prašymo padavimo dėl jo įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu jokių pretenzijų nereiškė. Savivaldybė, kaip UAB „Stoties turgus“ akcininkė, turinti 51 procentą akcijų, turėjo žinoti, kad šį pastato valdo pareiškėja. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja įgijo ir valdė ginčo pastatą nesąžiningai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino, ar ginčo pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, kuri pagal savo veiklos pobūdį turi ginti valstybės turtinius interesus, į teismo pranešimą (b. l. 63) dėl ginčo pastato įgijimo pagal įgyjamąją senatį savo pozicijos nepareiškė. Kasacinis teismas remiasi žemesniųjų instancijų teismų nustatytu faktu, kad ginčo pastatas nei valstybei, nei savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neargumentuojamas ginčo pastato priklausymas kokiu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu Kauno miesto savivaldybei. Kasacinio skundo argumentais CK 4. 68 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų aiškinimas ir taikymas nepaneigtas.

453. Teismai įgyjamąją senatį reglamentuojančias teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 28 d. d. nutartį palikti nepakeistus.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.