Byla 2-693-440/2011

12011 m. bandžio 18 d.

2Naujoji Akmenė

3Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka sprendžiant pareiškėjo L. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Nustatė

4Pareiškėjas L. A. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1999-04-29 testamente registruotame Vilniaus m. 12-ajame notarų biure, reg. Nr. 3032, paveldimo žemės sklypo, esančio adresu: ( - ), plotas yra 11,33 ha. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-06-02 mirė jo teta D. P.. Po savo mirties 1999-04-29 testamentu D. P. paliko pareiškėjui gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir žemės sklypu (11 ha), esančius ( - ). Velionė sudarydama 1999-04-29 testamentą turėjo duomenų, kad atgaus nuosavybės teises į 11 ha žemės sklypą ir nežinojo, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-02-13 sprendimu Nr. 13-113, bus atkurta nuosavybės teisė į 11,33 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ). Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-02-13 sprendimas buvo priimtas vėliau nei surašytas testamentas, todėl testamente išliko nurodytas žemės sklypo plotas – 11 ha. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

5Pareiškimą atsisakytina priimti.

6Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, neįrodžius, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 443 str. 7 d., 444 str. 1 d., 445 str.), teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

7Testatoriaus teisė laisvai savo nuožiūra spręsti dėl viso ar dalies turto palikimo konkrečiam įpėdiniui yra įtvirtinta CK 5.19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

8Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad D. P. 1999 m. balandžio 29 d. sudarė testamentą, kuriuo pareiškėjui paliko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės sklypu (11 ha), esančius ( - ). Mirties liudijimas Nr. ( - ) patvirtina, kad testatorė D. P. 2009 m. birželio 2 d. mirė. Pareiškėjo pateikti pareiškimo priedai: Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-02-13 sprendimas Nr. 13-113, VĮ Registrų centro Utenos filialo 2004-08-04, 2004-08-05, 2004-08-06, 2004-08-11, pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad 2004-02-13 D. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko – K. A. - nuosavybės teisėmis valdytą 10,33 ha žemės sklypą ir 1 ha miško, esančius ( - ) Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro 2009-09-15 liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas L. A., 2009-08-31 priėmė palikimą po testatorės D. P., mirusios 2009 m. birželio 2 d., mirties.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2006 suformuota praktika, kad pagal tuo metu galiojusio 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Tokiu atveju, kai nustatytu laiku padavę prašymus atkurti nuosavybės teises piliečiai yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pateikti duomenys, kad testatorė D. P. 1999 m. balandžio 29 d. testamentu paliko pareiškėjui gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, ir 11 ha žemės sklypą. Vilniaus miesto 16-ojo notarės biuro 2009-08-31 liudijimas patvirtina, kad iki mirties D. P. savo valios šiuo klausimu nepakeitė. Pareiškėjas L. A., 2009-08-31 priėmė D. P. palikimą. 1999 m. balandžio 29 d. testamente dėl turto palikimo įpėdiniui L. A. testatorė D. P. nurodė, kad įpėdiniui palieka 11 ha žemės sklypą, o ne 11,33 ha, nes nuosavybės teisių į jį tuo metu neturėjo. Nėra duomenų apie D. P. turėtą kitą turtą testamento sudarymo metu.

10Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į testatorės pareikštą valią dėl įpėdinio paskyrimo testamentu, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1999-04-29 testamente registruotame Vilniaus m. 12-ajame notarų biure, reg. Nr. 3032, paveldimos žemės sklypo, adr. ( - ), yra 11,33 ha. T.y. tokio juridinio fakto nustatymas nėra tikslingas. Nes kaip minėta testatorė yra aiškiai išreiškusi savo valią dėl jai priklausančio turto, taip pat ir jos vardu Utenos apskrities viršininko administracijos 2004-02-13 Nr. 13-113 sprendimu atkurtų nuosavybės teisių, palikimo L. A.. Todėl pareiškėjo L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

11CPK 87 straipsnio 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą bei skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM yra įpareigotina grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį sumokėtą 2011-04-05 mokėjimo kvitu.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290?291 straipsniais, 444-445 straipsniais, teismas,

Nutarė

13Atsisakyti priimti pareiškėjo L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad 1999-04-29 testamente registruotame Vilniaus m. 12-ajame notarų biure, reg. Nr. 3032, paveldimos žemės sklypo, adr. ( - ), plotas yra 11,33 ha.

14Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti pareiškėjui L. A., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), 2011-04-05 mokėjimo kvitu sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.

15Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai