Byla e2-379-1003/2017
Dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens V. T. savarankišką reikalavimą ieškovei UAB LBKK dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB LBKK atstovui advokatui G. P., atsakovės V. L. Š. atstovei advokatei V. B., trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus, V. T., nedalyvaujant atsakovei V. L. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB LBKK ieškinį atsakovei V. L. Š. dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens V. T. savarankišką reikalavimą ieškovei UAB LBKK dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine,

Nustatė

21. ieškovė UAB LBKK pareikštu ieškiniu atsakovei V. L. Š. prašė priteisti iš atsakovės 7182,58 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

32. Ieškinyje nurodyta, kad teisę reikalauti priteisti skolą iš atsakovės ieškovė įgijo 2016-06-09 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. T., kuria ieškovė įgijo 7182,58 Eur turtinį reikalavimą į atsakovės skolą trečiajam asmeniui pagal laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. atsakovei pervestus, perduotus pinigus tam, kad atsakovė perleistų trečiajam asmeniui nuosavybės teises į žemės sklypus, į kuriuos atsakovė siekė atkurti nuosavybės teises.

43. Ieškovės atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis (toliau – Sutartis) yra teisėta, pagrįsta, atitinka įstatymų reikalavimus, joje yra aiškiai išreikšta šalių valia, Sutartis abiejų šalių pasirašyta, nėra pagrindo Sutartį pripažinti niekine, negaliojančia. Trečiasis asmuo siekė atgauti pinigus iš atsakovės, kuri, gavusi pinigus iš trečiojo asmens, nevykdė įsipareigojimo perleisti žemę trečiajam asmeniui, todėl trečiasis asmuo pasirinko savo teisių gynimo būdą, sudarydamas Sutartį su ieškove. Sutartimi šalys sutarė, kad ieškovė savo rizika kreipsis į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, o trečiasis asmuo atgaus pusę iš atsakovės išieškotų pinigų sumos. Ieškovė sutinka trečiajam asmeniui sumokėti daugiau nei sutarta Sutartimi. Trečiasis asmuo užsiima žemės sklypų pirkimu – pardavimu, suvokia sandorių esmę, praktikuoja veiklą pagal įgaliojimus, lankosi pas notarą, yra teisiškai išprusęs. Prieš pasirašant Sutartį trečiasis asmuo turėjo dvi savaites su ja susipažinti, galėjo ją ginčyti, nepasirašyti, keisti Sutarties sąlygas, tačiau to nedarė ir Sutartį pasirašė. Sutartį padėjo pasirašyti geras trečiojo asmens vaikystės draugas P. J., siekęs padėti išspręsti trečiojo asmens turtines problemas. Nesutarimai su trečiuoju asmeniu prasidėjo, kai byla pateko į teismą. Atsakovės skola, kurią ieškovė įsigijo iš trečiojo asmens, susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. trečiajam asmeniui perdavus atsakovei pinigų sumas. Atsižvelgiant į tai, kad dalį atsakovės skolos ieškovė atgavo, ieškinio reikalavimas mažintinas iki 6313,62 Eur sumos. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

54. Trečiasis asmuo V. T. reiškia savarankišką reikalavimą ieškovei UAB LBKK, prašydamas pripažinti niekine 2016 m. birželio 9 d. sudarytą Reikalavimų teisių perleidimo sutartį, ieškinį atmesti, o civilinę bylą nutraukti.

65. Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad Sutartis su juo buvo sudaryta apgaulės būdu, įgijus jo pasitikėjimą, dokumentus jis pasirašė nesusipažinęs su jų turiniu. Nuslepiant tikrąsias sutarties sąlygas, skubinant, apgaule buvo įgyta jo turtinio reikalavimo dalis. Jam nebuvo žinomos ir suprantamos Sutarties teisinės pasekmės. Apie sudarytos Sutarties teisines pasekmes jis sužinojo vėliau, Sutartis yra jam visiškai nenaudinga, tokiomis sąlygomis jos nebūtų sudaręs. Sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, nuslepiant tikrąsias Sutarties sąlygas ir tokiu būdu įgyjant jo turtą. Jis turėjo problemų su atsakove, kuriai 2013 m. lapkričio – 2014 m. rugpjūčio mėnesiais sumokėjo 8051 Eur tam, kad pagal atsakovės suteiktą įgaliojimą galėtų tvarkyti visus būtinus žemės įsiteisinimo (įsigijimo) reikalus, o atsakovė perleistų jam nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus išvadas. Atsakovė savo įsipareigojimų perleisti teises į žemę nevykdė, pinigų jam negrąžino, todėl, kilus nerimui, kreipėsi į seną vaikystės draugą P. J., šiam asmeniui išdavė įgaliojimą tvarkyti reikalus bei pasirašė kokį tai dokumentą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė jam skolinga 8051 Eur. Tik vėliau sužinojo, kad pasirašė sau nenaudingą Sutartį, kuria ieškovė siekia apgaulės būdu iš jo pasipelnyti. Bendraujant su atsakove ši jam pareiškė, kad sumokėtų pinigų ji jam tiesiogiai negrąžins, nes jis savo reikalavimo teises perleido ieškovei, be to, atsakovė dėl teisminio bylinėjimosi jam neduos gautos nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus išvados (81-83, 121-124 b. l.).

76. Trečiasis asmuo patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad iš S. Ū. sužinojo, jog atsakovė nori perleisti žemę, kurią ji paveldėjo iš artimųjų, tačiau reikia susitvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dokumentus. Žemės reikalų tvarkymui jis perdavė atsakovei apie 30000 Lt. 2013 m. lapkričio 14 d. jis su S. Ū. nuvažiavo į atsakovės namus ir perdavė jai 2800 Lt. Vėliau dar kartą atvažiavo ir perdavė papildomai pinigų. Vėliau per du kartus atsakovės sūnui įdavė 5000 Lt. Vėliau dalį pinigų perdavė atsakovei Kryžkalnio autobusų stotyje. Kad davė atsakovei pinigus, įrašydavo pats savo ranka. Atsakovė prievolės dėl žemės perleidimo neįvykdė, pinigų jam negrąžino. Jis turėjo reikalų su teisėsauga, teismu, antstoliu dėl nupjautų eglių. P. J. žadėjo padėti, atvežė jam į namus pasirašyti kokius tai dokumentus, pasitikėdamas senu draugu jis pasirašė dokumentus, o skolos raštelius perdavė P. J. tam, jog rašteliai būtų perduoti antstoliui. Jis nuolat užsiima žemės pirkimu pagal išvadas, formina sutartis su notarais, veiklai vykdyti jam išrašomi įgaliojimai, kurių pagalba jis vyksta į žemėtvarkos įstaigas, pristato mirusių asmenų dokumentus, kadastro, su paveldėjimu susijusius dokumentus, reikalus tvarko ir advokato pagalba. Minima veikla užsiima apie 10 metų. Atsakovė jam pasakė, kad jis neatgaus pinigų, jei nepanaikins Sutarties, o pinigus duos tik tuomet, jei teismas panaikins Sutartį.

87. Atsakovė V. L. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. pasirašė įgaliojimą trečiajam asmeniui tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus, esančius ( - ), o trečiajam asmeniui sutvarkius visus dokumentus, susitarė perleisti jam nuosavybės teises į žemės sklypus. Siekdamas įsigyti žemės sklypus, trečiasis asmuo avansu jai sumokėjo bankiniais pavedimais 3475,44 Eur (12000 Lt), t. y.: 2013 m. gruodžio 9 d. – 5000 Lt; 2013 m. gruodžio 27 d. – 5000 Lt; 2014 m. gegužės 30 d. – 2000 Lt. Ji neginčija, jog gavusi pinigus bankiniais pavedimais, ji 2013 m. lapkričio 14 ir 25 dienomis pasirašė paskolos raštelius, tačiau rašteliai buvo pasirašyti trečiojo asmens primygtiniu prašymu, kad būtų užgarantuoti bankiniai pavedimai 4800 Lt sumai. Pinigų pagal minimus paskolos raštelius atsakovė negavo, todėl juose nepasirašė, kad pinigai gauti. Jokių kitų pinigų atsakovė iš trečiojo asmens negavo, įrašai apie trečiojo asmens jai perduotus pinigus padaryti tik trečiojo asmens ranka (26-28 b. l.).

98. Atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes, paaiškindama, kad sutinka su 3475,44 Eur (12000 Lt) ieškinio reikalavimo dalimi, likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti, nes iš trečiojo asmens likusių pinigų nėra gavusi. Paskolos rašteliai neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų, nėra tinkamai užfiksuoti pinigų perdavimo faktai, nėra abiejų asmenų parašų, patvirtinančių pinigų perdavimą. Apie ieškovės ir trečiojo asmens pasirašytą Sutartį sužinojo tik tuomet, kai atsakovei buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia palieka spręsti teismui. Prašo išdėstyti 3475,44 Eur skolos mokėjimą dalimis dvejų metų terminui, nes dėl blogos turtinės padėties negali visos skolos sumos sumokėti iš karto.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas.

119. Tikslindama reikalavimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6313,62 Eur skolą, nurodydama, kad reikalavimo teisę į skolą ieškovė įgijo su trečiuoju asmeniu sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, dalies ieškinio reikalavimo ieškovė atsisako. Trečiasis asmuo ginčija Sutartį, prašydamas ją pripažinti negaliojančia, procesiniame dokumente nurodydamas, kad Sutartis sudaryta apgaulės būdu, Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei. Sutartis trečiajam asmeniui visiškai nenaudinga, tokios Sutarties jis nebūtų sudaręs.

12Dėl sutarties laisvės principo

1310. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

1411. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

1512. Kalbant apie reikalavimo perleidimo sutarčiai keliamus reikalavimus, pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

1613. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

1714. Įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties bei jos priedo (129 – 132 b. l.) nuostatas, teismas sprendžia, kad Sutarties nuostatos dėl sutarties dalyko, kainos, apmokėjimo tvarkos bei kitų sąlygų buvo aiškiai suformuluotos, Sutartis bei jos priedas patvirtinti Sutarties šalių parašais, kartu patvirtinant tikrąją asmenų valią dėl Sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia tokios atsiskaitymo tvarkos, dėl kokios Sutarties šalys susitarė ir parašais patvirtino Sutarties priede. Trečiasis asmuo sutiko, kad apmokėjimas už perleidžiamą reikalavimą būtų atliktas sumokant 50 proc. nuo faktiškai išieškotos iš skolininkės sumos, atskaičiavus visas išlaidas susijusias su išieškojimu. Pasirašęs Sutartį, tačiau nesutikdamas su Sutarties sąlygomis, trečiasis asmuo turėjo teisę Sutartį ginčyti, pasinaudoti Sutarties 5.6, 5.7 punktais, tartis dėl Sutarties sąlygų keitimo, tačiau sutartinėmis nuostatomis nepasinaudojo. Įstatymai nedraudžia susitarti dėl tokios atsiskaitymo tvarkos, kaip nurodyta Sutarties priede, todėl darytina išvada, kad Sutarties sąlygos atitinka šalių valią, neprieštarauja sutarties laisvės principui, imperatyviosioms teisės normoms, Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

18Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia

1915. Sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais reglamentuojamas CK 1.91 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

2016. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

2117. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį prieiti išvados apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

2218. Iš byloje esančių duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad trečiasis asmuo, neatgaudamas nei sumokėtus atsakovei pinigus, nei galėdamas įgyti nuosavybėn žemės sklypus, kreipėsi į vaikystės draugą P. J. pagalbos atgaunant pinigus. Trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog Sutartis buvo su juo sudaryta apgaulės būdu, Sutartis jam yra visiškai nenaudinga. Sutartis bei jos priedas patvirtina, kad trečiasis asmuo pagal Sutartį atgaus 50 proc. nuo faktiškai išieškotos iš skolininkės sumos, atskaičiavus visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Taigi, trečiasis asmuo, sudarydamas Sutartį, pasirinko atitinkamą savo teisių gynimo būdą, siekdamas atgauti bent dalį skolos. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo teismo posėdžiuose teikė nenuoseklius, prieštaraujančius paaiškinimus, teigdamas, jog nesuprato, ką pasirašo, taip pat teigdamas, kad iš vis nepasirašė P. J. pateiktų dokumentų, išbėgo iš namo, pamatęs dokumentus. Trečiasis asmuo negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl perdavė atsakovės skolos raštelius, įrašus P. J., kam antstoliui, kuriam neva turėjo būti perduoti skolos rašteliai, reikėjo šių raštelių, jei antstolio kontoroje yra vykdomas išieškojimas dėl trečiojo asmens padarytos žalos nupjovus egles. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo apie 10 metų užsiima žemės pirkimu pagal išvadas, formina sutartis su notarais, veiklai vykdyti jam išrašomi įgaliojimai, kurių pagalba jis vyksta į žemėtvarkos įstaigas, pristato mirusių asmenų dokumentus, kadastro, su paveldėjimu susijusius dokumentus, reikalus tvarko ir advokato pagalba. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo yra verslus žmogus, susipažinęs su teisės aktais, dokumentų sudarymo principais, jų reikšme ir sukuriamomis pasekmėmis, pasirašydamas Sutartį trečiasis asmuo suvokė jos turinį, sąlygas, sukuriamas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad pats trečiasis asmuo nurodė motyvą, dėl ko, juo nuomone, Sutartis turi būti panaikinta, t. y. asmens apsisprendimą ginčyti Sutartį nulėmė atsakovės teiginiai, jog jis neatgaus pinigų, jei nepanaikins Sutarties, o pinigus atsakovė duos tik tuomet, jei teismas panaikins Sutartį. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo dar nebuvo gavusi nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus išvados. Be to, atsakovės atstovė baigiamosiose kalbose prašė teismą priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalinėmis įmokomis per dvejus metus, nes dėl blogos finansinės turtinės padėties ji negali visos priteistos sumos sumokėti iš karto, t. y. patvirtinant, jog pinigus atgauti iš atsakovės trečiajam asmeniui savarankiškai buvo pakankamai problematiška.

2319. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad trečiojo asmens teiginiai, jog Sutartis su juo buvo sudaryta apgaulės būdu, yra deklaratyvaus pobūdžio, trečiasis asmuo neįrodė, jog Sutartis su juo buvo sudaryta apgaulės būdu, todėl Sutartį pripažinti negaliojančia vadovaujantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo. Be to, trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių įrodymų, nenurodė teisinių argumentų, kaip Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl atmestinas trečiojo asmens prašymas Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais.

24Dėl skolos dydžio ir skolos raštelių teisinio įvertinimo

2520. Reikalavimą dėl skolos, kurios reikalavimo teisę įsigijo Sutartimi, priteisimo ieškovė grindžia tuo, kad trečiasis asmuo pagal paskolos raštelius, įrašus, bankinius pavedimus paskolino atsakovei 6313,62 Eur sumą, t. y.: 2013 m. lapkričio 14 d. pagal paskolos sutartį – 810,94 Eur (2800 Lt); 2013 m. lapkričio 25 d. pagal skolos raštelį – 579,24 Eur (2000 Lt); 2013 m. gruodžio 9 d. bankiniu pavedimu – 1448,10 Eur (5000 Lt); 2013 m. gruodžio 16 d. grynais pinigais – 579,24 Eur (2000 Lt); 2013 m. gruodžio 27 d. bankiniu pavedimu – 1448,10 Eur (5000 Lt); 2014 m. vasario 3 d. grynais pinigais – 868,86 Eur (3000 Lt); 2014 m. gegužės 30 d. bankiniu pavedimu – 579,24 Eur (2000 Lt); 2014 m. rugpjūčio 11 d. grynais pinigais – 868,86 Eur (3000 Lt). Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir pripažįsta, jog trečiasis asmuo bankiniais pavedimais jai sumokėjo 3475,44 Eur (12000 Lt), o likusių pinigų, nurodytų skolos rašteliuose, atsakovė nėra gavusi.

2621. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės susiklostė nuosavybės teisių į žemės sklypus perleidimo teisiniai santykiai, atsakovė pasirašė įgaliojimą trečiajam asmeniui tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus, esančius ( - ), o trečiajam asmeniui sutvarkius visus dokumentus, susitarė perleisti jam nuosavybės teises į žemės sklypus. Tam, kad trečiasis asmuo galėtų atlikti veiksmus, susijusius su atsakovės nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypus, jis įvykdė piniginius mokėjimus atsakovės naudai. Iš atsakovės neginčijamų bankinių pavedimų (34, 47, 60 b. l.) matyti, kad bendros 3475,44 Eur (12000 Lt) sumos mokėjimo paskirtis – „išankstinis įmokėjimas už perkamą žemę“, „išankstinis apmokėjimas už žemės dokumentus“, „avansas už perkamą žemę“, „išankstinis apmokėjimas už perkamą žemę“. Taigi, yra pagrindas trečiojo asmens atliktus mokėjimus vertinti kaip sandorio, kuriuo trečiajam asmeniui būtų perleista nuosavybės teisė į žemę, įvykdymo užtikrinimo priemonę. Atsakovė ginčija paskolos raštelius, įrašus, teigdama, kad likusi ieškovės reikalaujama pinigų suma jai nebuvo perduoda, o ir paskolos rašteliai, įrašai, padaryti tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens ranka, neatitinka paskolos sutarčiai nustatytų reikalavimų.

2722. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

2823. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

2924. Sudarant ginčo paskolos raštelius galiojusio CK 6.871 straipsnyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt (579,24 Eur). Įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (CK 1.72 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

3025. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y., kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuose dokumentuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis).

3126. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017).

3227. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.

3328. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d. savo ranka parašė ir pasirašė paskolos raštelį (55 b. l.), kuriuo patvirtino, kad „ <...> pasiskolinau 2800 iš T. V. ( - ) Grąžinsiu kai sutvarkysiu dokumentus žemės. 2013.11.14 d. ( - )“. Be to, atsakovė 2013 m. lapkričio 25 d. savo ranka parašė ir pasirašė skolos raštelį (61 b. l.), kuriuo patvirtino, kad „ <...> pasiskolinau iš V. T. 2000, - litų dokumentų tvarkymui <...> “. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei, teismui pateikė šiuos reikalavimą patvirtinančius skolos raštelius. Pažymėtina, kad skolos raštelių buvimas pas kreditorių, nagrinėjamos bylos atveju – pas jo teisių perėmėją (ieškovę), teikia galimybę konstatuoti atsakovės prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovė ją įvykdytų.

3428. Atsakovė, nors ir neginčijo, kad ji pati rašė visą skolos raštelių tekstą ir jį pasirašė, tačiau įrodinėjo, jog realiai paskolos sutartys nebuvo sudarytos, nes pinigai (2800 Lt ir 2000 Lt) nebuvo jai perduoti, o skolos raštelius 2013 m. lapkričio 14 ir 25 dienomis pasirašė trečiojo asmens primygtiniu prašymu, kad būtų užgarantuoti bankiniai pavedimai 4800 Lt sumai. Tačiau atsakovė nepaaiškino, kam reikėjo užgarantuoti bankinius pavedimus, nurodytus šio sprendimo 21 punkte, jei pačiuose bankiniuose pavedimuose aiškiai nurodyta kiekvieno pavedimo konkreti paskirtis, o pats bankinis pavedimas vertintinas kaip svarus įrodymas, patvirtinantis pinigų perdavimo atsakovei faktą. Abejonės taip pat kelia atsakovės atsiliepime (26-28 b. l.) nurodytos aplinkybės, jog 2013 m. lapkričio 14 d. ir 25 d. paskolos raštelius pasirašė jau gavusi pinigus bankiniais pavedimais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pirmus bankinius pavedimus trečiasis asmuo į atsakovės sąskaitą atliko 2013 m. gruodžio 9 d. ir 27 d. (47, 60 b. l.), t. y. po 2013 m. lapkričio 14 d. ir 25 d. paskolos raštelių pasirašymo, apie gautus pavedimus patvirtina atsakovės sąskaitos išrašas (33 b. l.). Trečiojo asmens ir atsakovės banko sąskaitų (32-33, 99 b. l.) gautų ir išleistų lėšų analizė patvirtina, kad atsakovės gaunamas pajamas sudarė periodinės 626,07 Lt išmokos iš VSDFV, o sąskaitos uždarymo 2014 m. sausio 10 diena sąskaitos likutis yra nulinis (32, 102 b. l.); trečiojo asmens sąskaitos duomenys patvirtina šio asmens mokumą ir galimybes perduoti atsakovei nurodytas pinigų sumas, atsižvelgiant į tarp šių asmenų susiklosčiusį teisinį santykį.

3529. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) dalyvaujantiems byloje asmenims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius priešingos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2013 m. lapkričio 14 d. ir 25 d. paskolos rašteliais atsakovė gavo iš trečiojo asmens 2800 Lt ir 2000 Lt sumas, pinigų gavimo atsakovė nepaneigė, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovės ieškovei.

3630. Paskolos sutartyje (55 b. l.) taip pat yra padaryti įrašai trečiojo asmens ranka, kad 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. vasario 3 d., 2014 m. rugpjūčio 11 d. grynais pinigais jis perdavė atsakovei, jos atstovui atitinkamai 579,24 Eur (2000 Lt), 868,86 Eur (3000 Lt) ir 868,86 Eur (3000 Lt) sumas, tačiau ieškovės atstovo bei trečiojo asmens nurodytų aplinkybių dėl pinigų perdavimo aptariamomis dienomis nepatvirtina nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai. Trečiojo asmens ranka padaryti įrašai apie jo atsakovei perduotus pinigus nėra pakankamas įrodymas suformuoti teismo įsitikinimui dėl egzistavusių pinigų perdavimo faktų, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo prisiteisti iš atsakovės 579,24 Eur (2000 Lt), 868,86 Eur (3000 Lt) ir 868,86 Eur (3000 Lt) sumas pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

3731. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad dalies reikalavimo ieškovė atsisakė, ieškovei iš atsakovės priteistina 4865,62 Eur skolos suma. Ieškovės ieškinio atsisakymas dalyje dėl 868,96 Eur priteisimo priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

3832. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Kadangi reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo suformuluotas ieškinyje, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

4033. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 812 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 162 Eur žyminis mokestis ir 650 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.; 46, 148 b. l.). Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 77,06 proc. ieškinio turtinio reikalavimo dalis, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 605,69 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.; 93 str. 2 d.).

4134. Kadangi ieškovė atsisakė 868,96 Eur dalies ieškinio reikalavimo, ieškovei grąžintinas nuo šios dalies skaičiuojamas žyminis mokestis, t. y. 75 proc. (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

4235. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, paliktinos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

4336. 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė pasisakydama baigiamosiose kalbose prašė išdėstyti atsakovei priteistos sumos mokėjimą dalinėmis įmokomis, nes dėl blogos turtinės finansinės padėties ji negali visos priteistos sumos sumokėti iš karto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pareikštas tik baigiamųjų kalbų metu, neišnagrinėjus su šiuo prašymu susijusių aplinkybių nagrinėjant bylą iš esmės ir neišklausius kitų dalyvaujančių asmenų nuomonės, argumentų dėl prašymo, nesurinkus ir neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių atsakovės blogą turtinę finansinę padėtį, atsakovės atstovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliktinas nenagrinėtas. Atsakovė informuotina, kad ji turi teisę teikti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius pareikšto prašymo būtinumą ir pagrįstumą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

4437. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš šalių, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma kiekvienam iš atsakovų yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 1 d., 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 293 str. 4 p., teismas

Nutarė

46ieškinį tenkinti iš dalies.

47Priteisti UAB LBKK, buveinė Saulės g. 34, Klaipėdoje, juridinio asmens kodas 300887808, iš V. L. Š., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 4865,62 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 32 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (4865,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,69 Eur (šešių šimtų penkių eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.

48Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

49Atmesti V. T. savarankišką reikalavimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine.

50Priimti UAB LBKK ieškinio dalies dėl 868,96 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

51Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti UAB LBKK, buveinė Saulės g. 34, Klaipėdoje, juridinio asmens kodas 300887808, dalį byloje sumokėto žyminio mokesčio – 20 Eur (dvidešimt eurų).

52Vandos L. Š. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo palikti nenagrinėtą.

53Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

54Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai... 2. 1. ieškovė UAB LBKK pareikštu ieškiniu atsakovei V. L. Š. prašė... 3. 2. Ieškinyje nurodyta, kad teisę reikalauti priteisti skolą iš atsakovės... 4. 3. Ieškovės atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes,... 5. 4. Trečiasis asmuo V. T. reiškia savarankišką reikalavimą ieškovei UAB... 6. 5. Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad Sutartis su juo... 7. 6. Trečiasis asmuo patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes,... 8. 7. Atsakovė V. L. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013 m. gruodžio... 9. 8. Atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes,... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas... 11. 9. Tikslindama reikalavimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6313,62... 12. Dėl sutarties laisvės principo... 13. 10. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 14. 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas... 15. 12. Kalbant apie reikalavimo perleidimo sutarčiai keliamus reikalavimus, pagal... 16. 13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje... 17. 14. Įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos Sutarties bei jos... 18. Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia... 19. 15. Sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais... 20. 16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas... 21. 17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia... 22. 18. Iš byloje esančių duomenų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų... 23. 19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad trečiojo... 24. Dėl skolos dydžio ir skolos raštelių teisinio įvertinimo... 25. 20. Reikalavimą dėl skolos, kurios reikalavimo teisę įsigijo Sutartimi,... 26. 21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės... 27. 22. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 28. 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės,... 29. 24. Sudarant ginčo paskolos raštelius galiojusio CK 6.871 straipsnyje buvo... 30. 25. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3... 31. 26. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties... 32. 27. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą... 33. 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d.... 34. 28. Atsakovė, nors ir neginčijo, kad ji pati rašė visą skolos raštelių... 35. 29. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be... 36. 30. Paskolos sutartyje (55 b. l.) taip pat yra padaryti įrašai trečiojo... 37. 31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, kad dalies... 38. 32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. 33. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 812 Eur... 41. 34. Kadangi ieškovė atsisakė 868,96 Eur dalies ieškinio reikalavimo,... 42. 35. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi,... 43. 36. 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė pasisakydama... 44. 37. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 1 d.,... 46. ieškinį tenkinti iš dalies.... 47. Priteisti UAB LBKK, buveinė Saulės g. 34, Klaipėdoje, juridinio asmens kodas... 48. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 49. Atmesti V. T. savarankišką reikalavimą dėl reikalavimo teisių perleidimo... 50. Priimti UAB LBKK ieškinio dalies dėl 868,96 Eur skolos priteisimo atsisakymą... 51. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos... 52. Vandos L. Š. prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo palikti... 53. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi,... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...