Byla 2S-296-210/2017
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-385-1029/2017 pagal ieškovės V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė V. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypo, esančio ( - ) ribas pagal Lietuvos Centrinio valstybės archyvo pateiktą 1938 m. schemą; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos savo lėšomis kuo skubiau atlikti žemės sklypo, esančio ( - ) geodezinius matavimus, įvedant matavimus į kadastro ir registro duomenis. Ieškinio įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016 vykdymą, kol bus nustatytos ribos žemės sklypo, esančio ( - ) asmenine nuosavybės teise priklausančio V. L. arba priimtas atitinkamas procesinis sprendimas dėl šio pareiškimo (1–3 b. l.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės V. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (11–12 b. l.).

83. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nenumato galimybės sustabdyti teismo sprendimo, priimto kitoje byloje vykdymą, ir nors CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas nėra baigtinis, t. y. teismui suteikta teisė taikyti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas prieštarauja imperatyvioms CPK normoms.

94. Teismas konstatavo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-632/2016, kurio vykdymą prašoma sustabdyti, įsiteisėjo 2017 m. sausio 5 d., Šiaulių apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-11-440/2017 netenkinus V. L. apeliacinio skundo.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

115. Atskiruoju skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį, išnagrinėjus atskirąjį skundą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo vykdymą kol bus nustatytos ribos paveldėto žemės sklypo, esančio ( - ) arba bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, pripažinti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai apmokestino du kartus žyminiu mokesčiu pareiškimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo (14–15 b. l.).

12Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

135.1. Pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taigi, atsisakė vykdyti teisingumą, esant nenustatytoms žemės sklypo riboms. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovui V. T. sunaikinus ieškovės turto dalį, ribų nustatymas taptų betikslis. Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodyti nesiimti vykdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimo, kol nebus nustatytos paveldėtų žemės sklypų ribos.

145.2. Apeliantės teigimu, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisėtai du kartus apmokestindamas žyminiu mokesčiu pareiškimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, veikia akivaizdžiai priešingai tarptautinių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas, galimai šališkai skubos tvarka nenustačius sklypo ribų, siekia sunaikinti ieškovės privačios nuosavybės dalį bei pateisinti neteisėtus atsakovo V. T. veiksmus.

156. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismas, nepažeisdamas procesinių teisės normų bei tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei motyvuotai nurodė sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (22 b. l.).

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

187. Nagrinėjamu atveju kvestionuojama Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo vykdymą.

198. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, bet atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat būtinumą užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį. Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskreciją spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

209. CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra sudaryti sąlygas būsimam teismo sprendimui realiai įvykdyti, tai yra materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai, taikomi procesiniais tikslais. Teismas gali taikyti tik CPK ir kituose įstatymuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas (rūšys) nurodytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Šių priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kurią turi įrodyti jas taikyti prašantis asmuo, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, pareiga nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę ir jos taikymo pagrindus tenka tokį prašymą padavusiam asmeniui. Paminėtame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios laikinosios priemonės, kaip nurodė ieškovė (sustabdyti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo vykdymą), įstatymas (CPK 145 straipsnio 1 dalis) nenumato.

2110. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.2-24-632/2016, kurio vykdymą ieškovė prašo sustabdyti, yra įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismui 2017 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-11-440/2017 atmetus V. L. apeliacinį skundą. Minėtu sprendimu ieškovė V. L. įpareigota per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus – vištidę, malkinę ir sandėlį iš ieškovui V. T. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio atmetimas yra savarankiškas pagrindas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).

2211. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai du kartus apmokestino žyminiu mokesčiu pareiškimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

2312. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad žyminio mokesčio dydžio ir jo sumokėjimo klausimas V. L. paduodant pareiškimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra išspręstas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi. Šia nutartimi (2017-01-11) ieškovė V. L. įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šiuos trūkumus ieškovė pašalino, sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, 2017-01-11 teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė. Taigi, atskirojo skundo argumentas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant pareiškimą, nėra 2017 m. sausio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio atskirojo skundo argumento nenagrinėja ir plačiau dėl jo nepasisako.

2413. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus,pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

25Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Nutarė

26Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė V. L. ieškiniu kreipėsi į teismą,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 2. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi... 8. 3. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo... 9. 4. Teismas konstatavo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m.... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. 5. Atskiruoju skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti... 12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 5.1. Pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, atsisakė taikyti... 14. 5.2. Apeliantės teigimu, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio... 15. 6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba... 16. Teismas... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. 7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojama Radviliškio rajono... 19. 8. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas... 20. 9. CPK 21. 10. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra... 22. 11. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios... 23. 12. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų... 24. 13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs... 25. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 26. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį palikti...