Byla 2-1682/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,G4S Lietuva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5033-160/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo UAB ,,G4S Lietuva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1S-1801 ir 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1S-1841. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti viešojo pirkimo konkurso ,,Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos pirkimas“ procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, kad tolesnis viešojo pirkimo procedūrų pagal konkurso sąlygas vykdymas gali iš esmės apsunkinti ieškovo teisėtų interesų teisminę gynybą ar apskritai padaryti ją neįmanomą ir beprasmę, taip pat pažeisti viešųjų pirkimų principus, tikslus ir viešąjį interesą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo UAB ,,G4S Lietuva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

9Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimais, kuriais nutarta netenkinti ieškovo pretenzijų dėl atsakovo vykdomo atviro konkurso ,,Elektroninės stebėjimo priemonių pirkimas“ pirkimo sąlygų ir pirkimo procedūros nutraukimo. Nurodė, jog ieškovas ginčą iš esmės kelia paaiškindamas, kad negali pateikti visaverčio pasiūlymo perkančiajai organizacijai, nes iš pirkimo sąlygų nėra aišku, koks yra įsipareigojamų atlikti darbų kiekis ir kokia yra šių darbo apmokėjimo tvarka. Sprendė, jog šis paaiškinimas iš esmės neišnagrinėjus ginčo negali būti laikomas tikėtinai pagrindžiančiu ieškinio reikalavimą. Pažymėjo, kad ginčas kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių ir yra susijęs su viešuoju interesu, siekiant aprūpinti įkalinimo įstaigas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, kurios padėtų kontroliuoti nusikaltusių asmenų elgesį, todėl pirkimo procedūrų nutraukimas, jeigu paaiškėtų, kad ieškinys nepagrįstas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, o atsakovas ir visuomenė patirtų neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o jeigu pirkimo sutartis su laimėtoju jau būtų sudaryta – sustabdyti jos vykdymą ir priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 100 Lt dydžio žyminį mokestį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismo argumentas dėl to, kad ieškovo paaiškinimas, jog jis negali pateikti visaverčio pasiūlymo perkančiajai organizacijai, nes iš pirkimo sąlygų nėra aišku, koks yra įsipareigojamų atlikti darbų kiekis ir kokia yra šių darbo apmokėjimo tvarka, neišnagrinėjus ginčo, negali būti laikomas tikėtinai pagrindžiančiu ieškinio reikalavimą, yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka formuojamos teismų praktikos bei faktinių aplinkybių. Ieškinio reikalavimas atitinka ieškinyje dėstomų argumentų pobūdį, todėl ieškinys turėtų būti laikomas pagrįstu.

132. Teismas, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylas, turi būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, atsižvelgti ne tik į ieškinio pagrindą sudarančias, bet ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti.

143. Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo, koks yra viešojo intereso sąvokos turinys, savo sprendimą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik abstrakčia išvada, jog laikinųjų apsaugo priemonių taikymas, jeigu paaiškėtų, kad ieškinys nepagrįstas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, atsakovas ir visuomenė patirtų neigiamas pasekmes. Be to, ieškovas ieškinyje prašė taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, o ne jų nutraukimą.

154. Iš atsakovo vykdomo atviro konkurso „Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos pirkimas“ sąlygų matyti, jog šio pirkimo objektas yra minėto konkurso sąlygų priedo Nr. 6 (Elektroninių stebėjimo priemonių techninė specifikacija) 6 punkte nurodytos įrangos nuomos paslaugos bei šios įrangos priežiūros paslaugos sutarties vykdymo laikotarpiu (Konkurso sąlygų 2.1. p.). Pažymėtina, jog šioje byloje esminę reikšmę turi šio pirkimo objekto dalis – 100 komplektų elektroninio stebėjimo įrenginių ir apykojų su dirželiais (toliau - Įranga) nuoma. Šia atsakovo ketinama nuomoti Įranga galima vienu metu stebėti 100 nuteistųjų buvimo vietą. Tai reiškia, jog bus stebima tik labai nedidelė visuomenės dalis. Iš minėto konkurso sąlygų matyti, kad Įrangos paskirtis yra stebėti, kaip asmenys, padarę nusikalstamą veiką ir kuriems pagal įstatymus bausmės vykdymas yra atidėtas, laikosi jiems nustatytos pareigos neišeiti iš namų tam tikru laiku. Tokia nuteistųjų kontrolė, kaip ir iki šiol, gali būti vykdoma naudojant ne elektronines stebėjimo priemones.

165. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato pakankamai trumpus bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, nagrinėjimo terminus. Be to, iki šiol dar net nėra priimtas Probacijos vykdymo tvarkos aprašas, kuris turėtų reglamentuoti elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Todėl darytina išvada, jog Įranga atsakovui nėra reikalinga skubiai ir dėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo nebus pažeisti atsakovo bei visuomenės interesai. Įpareigojimas atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties niekaip nepažeistų viešojo intereso, net priešingai – jį apsaugotų.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Atsakovas, vykdydamas atviro konkurso procedūras, siekia įgyvendinti įstatymo reikalavimus ir patenkinti viešąjį interesą, todėl sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo šioje byloje yra glaudžiai susijęs su viešuoju interesu.

192. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 45 straipsnio 5 dalimi bei 49 straipsnio 5 dalimi, 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1R-175 (Žin., 2012. Nr. 74-3864) patvirtino Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašą, kurio III skyrius reglamentuoja elektroninių stebėjimo ir specialiųjų techninių priemonių naudojimosi tvarką.

203. Pažymėtina, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal įkalintų asmenų skaičių. Pastaraisiais metais asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, skaičius išaugo daugiau kaip 10 procentų, todėl probacijos sistema yra aktuali siekiant sukurti veiksmingą bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.

214. Viena iš nustatytų probacijos sistemos naujovių – nuteistųjų stebėjimas elektroninėmis priemonėmis. Elektroninio stebėjimo priemonių pagalba įgyvendinama nuolatinė ir efektyvi nuteistųjų kontrolė. Pabrėžtina, kad elektroninio monitoringo diegimas daugelyje Europos valstybių pasitvirtino kaip priemonė, galinti sumažinti kalinių skaičių. Ši priemonė itin efektyvi asmenų resocializacijos priemonė. Atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis paranda gyvenimo bendruomenėje įgūdžius, vėliau sunkiai adaptuojasi laisvėje. Taikant elektroninį stebėjimą, asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės, turi galimybę dirbti, mokytis, gyventi šeimoje, padengti nusikalstama veika padarytą žalą, mokėti mokesčius. Tai naudinga ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo šeimai, visuomenei. Vienas iš svarbesnių elektroninio monitoringo veiksmingumo rodiklių yra gebėjimas užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, todėl probacijos modelis ir jam naudojamos elektroninio stebėjimo priemonės yra labai reikalingos.

225. Pritaikius elektroninio stebėjimo priemones, mažės ir probacijos darbuotojų darbo krūvis, kadangi informacija apie nuteistojo judėjimą bus tiesiogiai prieinama kompiuterio pagalba darbo vietoje. Pareigūnams nebereikės fiziškai važiuoti ir tikrinti kaip nuteistieji gyvenamojoje vietoje laikosi teismo paskirtų pareigų. Pareigūnų darbas bus saugesnis. Įdiegtos elektroninės kontrolės priemonės leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, t. y. mokesčių mokėtojų lėšų.

236. Vertinant preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškovo ieškinį pažymėjo, jog perkančioji organizacija turi teisę nustatyti tokio turinio pirkimo sąlygas, įskaitant sąlygas, susijusias su pirkimo objektu, kurios neprieštarautų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VŠĮ) ir kitų įstatymų imperatyviosioms normoms. Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovui jo ginčijamos pirkimo sąlygos buvo teisingai suprantamos, kas atitinka viešojo konkurso skaidrumo principą, kuris reikšmingas perkančiajai organizacijai viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo sąlygų laikymosi kontekste. Iš ieškovo reikalavimų taip pat akivaizdžiai matyti, kad ieškovas nesutinka su jam aiškiai suprantamomis pirkimo sąlygomis, nustatančiomis nuomojamos įrangos gedimo rizikos perkėlimą tiekėjo (nuomuotojo) atsakomybei, tačiau, vilkindamas pirkimo procesą, akivaizdžiai bando derėtis su atsakovu dėl pirkimo sąlygų, reikalaudamas jas pakeisti, perkeliant nuomos sutarties vykdymo riziką atsakovui. Taip pat darytina išvada, kad ieškovui pirkimo sąlygos komercine prasme yra nenaudingos, todėl siekdamas išreikalauti naudingesnių komercinių sąlygų, nepagrįstai ginčijo atsakovo nustatytas pirkimo sąlygas ir savo valia nepateikė siūlymo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis skaidrumo principu, perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Atsakovas visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikėsi paties nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nes visi tiekėjai, įskaitant ieškovą, turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenziją, vadovavosi VPĮ nustatytais reikalavimais, todėl teisėtais veiksmais negalėjo pažeisti ieškovo teisėtų lūkesčių ir interesų.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).

26CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kitų įstatymuose numatytų ar teismo pritaikytų priemonių, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).

27VPĮ numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol šios procedūros dar nėra pasibaigusios. Pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, nes toks procesinis veiksmas taptų teisiškai bereikšmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1619/2010; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-787/2010; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1922/2011). Jeigu tokia sutartis sudaryta iki procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien šia aplinkybe, turi pagrindą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Tuo atveju, kai pirkimo sutartis sudaryta po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo pirmosios instancijos teisme – nepaisant to, ar žemesnės instancijos teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs pirkimo procedūras, ar buvo atmetęs ieškovo prašymą, apeliacinės instancijos teismas turi priimti procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo prašymas būtų atmestas. Aplinkybė, jog iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme yra iš esmės išspręsta byla pirmosios instancijos teisme ir ieškinys atmestas, net jeigu šis sprendimas neįsiteisėjo, turi būti vertinama kaip preliminariai sudaranti pagrindą manyti, kad pagal ieškinį pirkimo procedūros negali būti stabdomos, o jeigu jos yra sustabdytos, žemesnės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta. Tai reiškia, kad iš esmės bet kuris iš aukščiau paminėtų teisinių faktų - pirkimo sutarties sudarymas ar ieškinio atmetimas sudaro savarankišką pagrindą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, o jeigu tokį prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė, žemesnės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Juo labiau, jeigu ir nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo pateiktus duomenis turėjo pagrindą nestabdyti pirkimo procedūrų.

28Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ ieškiniu prašė teismo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 1S-1801, kuriuo netenkinta ieškovo 2012 m. gegužės 29 d. pateikta pretenzija dėl neaiškios apmokėjimo už negarantinių įrangos sugadinimų (gedimų) šalinimo darbus tvarkos, ir 2012 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 1S-1841, kuriuo netenkinta 2012 m. birželio 1 d. pateikta pretenzija dėl pirkimo procedūrų nenutraukimo. Pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė sustabdyti viešojo pirkimo ,,Elektroninio stebėjimo priemonių nuomos pirkimas“ procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, kad tolesnis viešojo pirkimo procedūrų pagal konkurso sąlygas vykdymas gali iš esmės apsunkinti ieškovo teisėtų interesų teisminę gynybą ar apskritai padaryti ją neįmanomą ir beprasmę, taip pat pažeisti viešųjų pirkimų principus, tikslus ir viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012 m. birželio 26 d. su viešojo pirkimo konkurso laimėtoju UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Pagal ją tiekėjas įsipareigojo pagal Elektroninio stebėjimo priemonių techninę specifikaciją suteikti naudotis perkančiajai organizacijai 24 mėnesių laikotarpiui nurodyta įranga, o perkančioji organizacija įsipareigojo priimti kokybiškas paslaugas ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis (Sutarties 1.1 ir 1.3 punktai). Šiuo metu sutartis yra vykdoma, teisminių ginčų dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo nėra.

29Taigi atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdytas viešasis pirkimas dėl elektroninio stebėjimo priemonių nuomos yra pasibaigęs, o tuo pačiu yra pasibaigusios ir šio pirkimo procedūros, pasiekus šio pirkimo tikslą – sudarius pirkimo-pardavimo sutartį su laimėtoju pripažintu dalyviu (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.). Pasibaigus pirkimo procedūroms, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – pirkimų procedūrų sustabdymas nebegalėtų būti įgyvendinta, ji nebeužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir neatliktų ieškovo galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų apsaugos funkcijos.

30Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tik prašė atsakovo priimtus sprendimus dėl ieškovo pateiktų pretenzijų atmetimo panaikinti. Duomenų byloje apie tai, kad tarp perkančiosios organizacijos ir UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra ginčijama ieškinio teisenos tvarka, nėra. Atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju ir užbaigus pirkimo procedūras, negali būti stabdomas atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimas sudaryti paslaugų sutartį su UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ vykdymą, nes neįmanoma sustabdyti tai, kas jau įvyko. Todėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų jų paskirties (CPK 144 str. 1 d.).

31Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, nesant laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimo procedūrų sustabdymo) taikymo pagrindo, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo (CPK 144 str. 1 d.).

32Tuo pačiu pažymėtina, jog iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5033-160/2012 ieškovo UAB ,,G4S Lietuva“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo atmetė. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminarus ieškovo pateiktų duomenų įvertinimas tik sutvirtina poziciją, jog naikinti žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Juo labiau, kad ir nutarties priėmimo metu egzistavusios aplinkybės (tuo metu nebuvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su konkurso laimėtoju ir nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ieškinio atmetimo) nesudarė pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir stabdyti pirkimo procedūrų. Pirma, galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų VPĮ tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Vis dėlto šie pagrindai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-155/2011). Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 5 dalis) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Jei iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmės išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių ar paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims, taigi, ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, šiuo atveju - turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros. Viešasis interesas kuo greičiau įdiegti elektronines stebėjimo priemones, kurių pagalba galima įgyvendinti nuolatinę ir efektyvią nuteistųjų kontrolę turi būti ginamas prioritetiškai, ypač, jeigu, kaip minėta, ieškovas neginčija paslaugų pirkimo rezultatų ir neprašo taikyti restitucijos, o tik įrodinėja, kad pagal pirkimo sąlygas negali pateikti visaverčio pasiūlymo. Antra, pats ieškovas operatyviai negynė savo subjektinių teisių ir pretenziją atsakovui pateikė prieš pat vokų atplėšimo procedūrą (kaip nurodė ieškinyje, pretenziją pateikė 2012 m. gegužės 29 d. 8:54 val., o vokų atplėšimas turėjo vykti 2012 m. gegužės 29 d. 10:00 val.), nors galėjo tai padaryti anksčiau, nes atsakovo atsakymus į ankstesnius raštus buvo gavęs 2012 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas, gavęs tiekėjo ieškinį dėl neteisėtų sprendimų vykdant viešojo pirkimo procedūras, turėjo pagrindą nestabdyti viešojo pirkimo procedūrų.

33Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

34Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo... 6. Ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo UAB ,,G4S... 9. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su atsakovo sprendimais, kuriais... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. 1. Teismo argumentas dėl to, kad ieškovo paaiškinimas, jog jis negali... 13. 2. Teismas, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylas, turi būti aktyvus, savo... 14. 3. Teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo, koks yra viešojo intereso... 15. 4. Iš atsakovo vykdomo atviro konkurso „Elektroninio stebėjimo priemonių... 16. 5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prie... 18. 1. Atsakovas, vykdydamas atviro konkurso procedūras, siekia įgyvendinti... 19. 2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vadovaudamasis... 20. 3. Pažymėtina, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos... 21. 4. Viena iš nustatytų probacijos sistemos naujovių – nuteistųjų... 22. 5. Pritaikius elektroninio stebėjimo priemones, mažės ir probacijos... 23. 6. Vertinant preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimą, atkreiptinas... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 25. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar... 26. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis... 27. VPĮ numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji... 28. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,G4S Lietuva“ ieškiniu prašė teismo... 29. Taigi atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškė materialinio teisinio reikalavimo... 31. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, nesant laikinųjų apsaugos priemonių... 32. Tuo pačiu pažymėtina, jog iš teismų informacinėje sistemoje Liteko... 33. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 34. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1... 36. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....