Byla e2-358-328/2019
Dėl nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S., antstolis G. J

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės J. S. atstovei advokatei S. B., atsakovui G. J.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. J. dėl nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. S., antstolis G. J..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, priteisti grąžinti ieškovei J. S. 3512,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog ( - ) ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo R. S. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė J. S. ir trečiasis asmuo R. S. pasiskolino iš atsakovo G. J. 2300 Eur iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog palūkanos už suteiktą paskolą nemokamos, o sutarties 5 punkte – kad paskolos gavėjai įsipareigoja mokėti paskolos davėjui netesybas delspinigius – 0,3 procentus už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

6Ieškovė nurodė, jog atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo. 2017 m. rugsėjo 22 d. notarė atliko vykdomąjį įrašą vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtinta forma ir neatsižvelgė į ( - ) paskolos sutarties tekstą, pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrintos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, kurioms priskyrė 5 proc. dydžio palūkanas nuo visos įsiskolinimo sumos bei delspinigiai – 0,3 proc. už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pažymėjo, jog notarė vykdomojo įrašo skolininkui neišduoda ir neišaiškina jo apskundimo tvarkos, todėl skolininkas negali patikrinti šio įrašo teisėtumo bei pagrįstumo. Vykdomąjį įrašą vykdyti priėmė antstolis G. J.. Ieškovė nurodė, jog antstolio 2018 m. vasario 22 d. patvarkyme dėl metinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo, antstolis nurodė, kad pagal vykdomąjį dokumentą 2018 m. vasario 1 d. jis patvarko nustatyti 3512,10 uždelstų sumokėti delspinigių sumą bei 160,37 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius atsakovas G. J. dėl negrąžintos skolos kreipėsi pas notarę praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą 2017 m. rugsėjo 22 d., todėl ieškovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą netesybų reikalavimams ir grąžinti nepagrįstai išieškomas netesybas. Ieškovė nurodė, jog vykdydamas išieškojimą ir varžytynėse pardavęs ieškovės turtą antstolis kreditoriui G. J. nepagrįstai išieškojo 3512,10 Eur didesnę sumą nei galėjo pagal įstatymą.

7Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

8Atsiliepime nurodė, jog skolininkams neįvykdžius prievolės, jis kaip kreditorius turi teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai sutartiniai pagal išduotą 2017 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą, o skolininkai privalo atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės nevykdymu. Pinigų laiku nemokantys skolininkai nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Pažymėjo, jog dėl pačios skolininkės J. S. prašymo palaukti dėl skolos grąžinimo, melo, įvairių pažadų dėl vykdomojo įrašo buvo kreiptasi tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nurodė, jog skolininkė vengė vykdyti prievolę, nevykdė antstolio reikalavimų. Pažymėjo, jog skolininkai turėjo daug laiko ne tik skolą grąžinti, bet ir apskųsti notaro pranešimus, vykdomąjį įrašą, antstolio patvarkymus, pranešimus, jei mano, jog jų teisės yra pažeistos. Mano, jog ieškovės reikalavimai nėra pagrįsti.

9Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Pastebėjo, jog atsakovas į notarę dėl vykdomojo įrašo kreipėsi praėjus metams po prievolės įvykdymo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius dėl negrąžintos skolos kreipėsi į notarą praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl ieškovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų ir grąžinti nepagrįstai išieškotas netesybas. Papildomai pastebėjo, jog įsiskolinimas kreditoriui buvo padengtas priverstinio vykdymo tvarka, ne geruoju. Prašo ieškinį tenkinti.

10Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog jei šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, kai netesybos buvo sumokėtos geruoju ar jos buvo išieškomos ne ginčo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai netesybas jau sumokėjo, delspinigiai negali būti mažinami taikant ieškinio senaties terminą. Mano, jog nėra pagrindo mažinti delspinigių, patys ieškovai netinkamai vykdė prievolę, patys atidėjo jos vykdymą, todėl ieškovai turi prisiimti neigiamas pasekmes. Prašo ieškinį atmesti.

11Teismas konstatuoja:

12bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta tarp atsakovo G. J. (paskolos davėjas) ir ieškovės J. S. bei R. S. (paskolos gavėjai), atsakovas ieškovei ir trečiajam asmeniui suteikė 2300 Eur paskolą, kurios grąžinimo terminas 2016 m. rugsėjo 9 d. (Sutarties 1 punktas); šalys susitarė, jog palūkanos už paskolą nėra mokamos (Sutarties 3 punktas), tačiau paskolos gavėjai įsipareigojo mokėti paskolos davėjui netesybas: delspinigius – 0,3 proc. už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies (Sutarties 5 punktas) (b. l. 5-6). Kreditoriui G. J. buvo išduotas 2017 m. rugsėjo 22 d. vykdomasis įrašas, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrintą nesumokėtos paskolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkų J. S. ir R. S., hipotekos kreditoriaus G. J. naudai pagal notarei 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateiktą prašymą ir 2016 m. kovo 9 d. notarės patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį; skolinio įsipareigojimo dydį sudaro 2300 Eur kredito suma ir išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo išdavimu 34 Eur bei delspinigiai – 0,3 proc. už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos bei 5 proc. palūkanos nuo 2300 Eur skolos sumos nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos (b. l. 7-9). Iš byloje pateiktos 2016 m. kovo 9 d. sutartinės (maksimaliosios) hipotekos sutarties turinio matyti, jog šia sutartimi buvo užtikrintas ieškovės ir trečiojo asmens skolinis įsipareigojimas atsakovui pagal ( - ) Sutartį (b. l. 11-14).

13Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, jog atsakovas G. J. 2017 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti antstoliui G. J. (v. b. l. 6), kuris vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2017 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis G. J. 2018 m. vasario 22 d. patvarkymu dėl metinių palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo Nr. 3.5.-18-2154 patvarkė pagal vykdomąjį dokumentą nustatyti 2018 m. vasario 1 d. susidariusį 5 proc. metinių palūkanų dydį 160,37 Eur sumai bei 0,3 proc. dydžio delspinigius 3512,10 Eur sumai (laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m vasario 1 d.) (b. l. 16-17; v. b. l. 36). Vykdomosios bylos duomenimis, išieškotojui 2018 m. kovo 5 d. buvo pervesta 160 Eur palūkanų, 34 Eur notaro išlaidų ir 719,54 Eur skolos dalis; atliktas įrašas vykdomajame rašte (v. b. l. 41). Vykdymo procese buvo realizuotas įkeistas turtas (v. b. l. 74), už kurį gauta 4600 Eur suma. 2019 m. sausio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė išieškotas lėšas (v. b. l. 89). Byloje pateikti duomenys, jog 2019 m. sausio 25 d. antstolis išieškotojui pervedė 4301,23 Eur, kurią sudaro 3512,10 Eur delspinigiai ir 789,13 Eur dalis skolos.

14Ieškovė byloje reiškia reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms, išieškomoms vykdomojoje byloje pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.

15Dėl ieškinio reikalavimų

16Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 -6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka (Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalis). Be to, sutartyje šalys susitarė, jog skolininkams praleidus prievolės vykdymo terminą, skolininkai kreditoriui mokės sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,3 proc.), skaičiuojamus nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies, t. y. susitarė dėl netesybų (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis).

17Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalys dėl netesybų dydžio ir mokėjimo tvarkos susitarė (Civilinio kodekso 6.72 straipsnis). Byloje ginčo tarp šalių, jog skolininkai (paskolos gavėjai) prievolę laiku grąžinti suteiktą paskolą pažeidė, sutartyje nustatyta tvarka paskolos negrąžino, nėra (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Tačiau ieškovė (paskolos gavėja) ginčija atsakovo (paskolos davėjo, kreditoriaus) teisę į netesybas, reikalavimą grindžia aplinkybe, jog kreditorius praleido ieškinio senatis terminą.

18Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

19Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

20Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi Civilinio kodekso normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

21Nagrinėjamu atveju, ieškovė pasinaudojo teise reikšti reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo kreditoriaus reikalavimui dėl netesybų pagal priverstinai vykdytą reikalavimą įvykdyti turtinę prievolę. Tarp šalių nėra ginčo, jog skolininkai turtinę prievolę vykdė netinkamai, todėl kreditorius kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis). Išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą vykdantis antstolis 2018 m. vasario 22 d. patvarkymu apskaičiavo vykdomojoje byloje išieškomų delspinigių sumą, patvarkė išieškoti 3512,10 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. vasario 1 d.

22Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog reikalavimui dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vykdymo procese iš ieškovės (paskolos gavėjos) išieškotini delspinigiai buvo apskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Ieškovei reiškiant reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms pagal šalių sudarytą Sutartį, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, teismas neturi pagrindo šio ieškovės reikalavimo netenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą, vykdomojoje byloje išieškomoms netesyboms pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, taikytinas ieškinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

23Atsakovo argumentai, jog netesybos negali būti mažinamos, kadangi jos sumokėtos geruoju, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog skolinis ieškovės ir trečiojo asmens įsipareigojimas buvo išieškomas privertinai ne teismo tvarka. Nors Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis numato, jog netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, pastebėtina, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl netesybų mažinimo pagrindų buvimo, o dėl tokiam reikalavimui taikomo ieškinio senaties termino (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.73 straipsnis). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti pateikė 2018 m. liepos 10 d., ieškinys priimtas 2018 m. liepos 23 d., o atsakovui vykdymo procese skolinis įsipareigojimas buvo padengtas bei netesybos sumokėtos tik 2019 m. sausio 25 d., t. y. civilinę bylą jau nagrinėjant teisme. Šios sumos išieškotojui pervestos vykdymo procese, kai tarp šalių teismine tvarka jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl išieškotojo teisės reikalauti sumokėti netesybas bei ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui taikymo; netesybų sumokėjimas nepriklausė nuo skolininkės (ieškovės) valios. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tokia situacija negali būti pripažinta netesybų sumokėjimu Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. netesybų sumokėjimu geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-273; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017 ir kt.).

24Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas būtų atnaujintinas ir išieškotojui būtų pripažinta teisė į daugiau nei 6 mėnesių dydžio delspinigius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tačiau tai nesudaro pagrindo per se (savaime) paneigti išieškotojo teisės į šalių sulygtas netesybas (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Teismas pažymi, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (Civilinio kodekso 200 straipsnio 1dalis, 3 dalis). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius: be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog paskolos gavėjai – ieškovė ir trečiasis asmuo R. S., Sutartimi prisiimtos prievolės nevykdė, laiku skolos negrąžino. Sutartimi paskolos gavėjai įsipareigojo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokėti šalių nustatyto dydžio netesybas (0,3 proc.) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną. Paskolos gavėjams praleidus prievolės įvykdymo terminą, išieškotojas (atsakovas) įgijo teisę reikalauti prievolę vykdyti natūra, t. y. sumokėti įsiskolinimą, bei sumokėti netesybas (delspinigius) (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog skolinis įsipareigojimas išieškotojui padengtas tik 2019 m. sausio 25 d. vykdymo procese. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, jog skola išieškotojui grąžinta praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, šalys buvo susitarusios dėl delspinigių už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, o išieškotojui delspinigiai vykdymo procese apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. vasario 1 d., skolininkei pareiškus reikalavimą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms, atsižvelgiant į ieškinio senaties termino delspinigiams skaičiavimo ypatumus, prievolės pažeidimo tęstinumą bei siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, pripažintina, jog išieškotojas (atsakovas) turi teisę į šalių sutarto dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (2300 Eur) už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį, t. y. į 1242 Eur (2300 Eur * 0,3 proc.*180 dienų) dydžio delspinigius (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

25Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

26Dėl bylos procesinės baigties

27Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų išieškojimo, tačiau įvertinus reikalavimo kilmę (delspinigiai, skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną) bei pažeidimo tęstinumą, pripažinus išieškotojo teisę į netesybas sutrumpinto ieškinio senaties terminio ribose (t. y. ne daugiau nei 6 mėn. laikotarpį), vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 2270,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių (3512,10 Eur – 1242 Eur).

28Dėl procesinių palūkanų

29CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

30Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

31Teismui iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą dėl nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

34Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį (b. l. 4) ir patyrė 450 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 24), iš viso patyrė 529 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

35Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, laikytina jog patenkinta 65 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 343,85 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

36Atsakovas teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti iš atsakovo G. J. 2270,10 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų 10 ct) nepagrįstai išieškotų netesybų (delspinigių) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 343,85 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. S. naudai.

40Atmesti kitą ieškinio dalį.

41Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo taikyti sutrumpintą... 5. Ieškinyje nurodė, jog ( - ) ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo R. S.... 6. Ieškovė nurodė, jog atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo.... 7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 8. Atsiliepime nurodė, jog skolininkams neįvykdžius prievolės, jis kaip... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje... 10. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog jei šalys... 11. Teismas konstatuoja:... 12. bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta... 13. Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. ( - ) matyti, jog atsakovas G. J.... 14. Ieškovė byloje reiškia reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą... 15. Dėl ieškinio reikalavimų... 16. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai... 17. Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų,... 18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 19. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi... 20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio... 21. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pasinaudojo teise reikšti reikalavimą dėl... 22. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog... 23. Atsakovo argumentai, jog netesybos negali būti mažinamos, kadangi jos... 24. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal... 25. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 26. Dėl bylos procesinės baigties... 27. Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas... 28. Dėl procesinių palūkanų ... 29. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti... 30. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę... 31. Teismui iš dalies tenkinus ieškovės reikalavimą dėl nepagrįstai... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo... 35. Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, laikytina jog patenkinta 65... 36. Atsakovas teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė,... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 38. ieškinį tenkinti iš dalies.... 39. Priteisti iš atsakovo G. J. 2270,10 Eur (du tūkstančius du šimtus... 40. Atmesti kitą ieškinio dalį.... 41. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...