Byla eP-24-556/2020
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė Vievio paukštynas, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“) dėl nutarimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno grūdai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) 2017 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2S-3 (2017) „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Nutarime konstatavo, jog AB „Kauno grūdai“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį (Nutarimo 1 punktas), kadangi 2011 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis (toliau – ir Sutartys) įgijo apie 51 proc. AB „Vievio paukštynas“ (toliau – ir Vievio paukštynas, Bendrovė) akcijų ir dėl to įgijo galimybę paskirti valdybos narių daugumą, kuri priima sprendimus dėl Vievio paukštyno aukščiausio lygio vadovų paskyrimo, įmonės veiklos strategijos ir turto valdymo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6072-258/2011 Vievio paukštynui buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2261/2011 paliko 2011 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vievio paukštynas pripažintas bankrutavusia ir likviduojama įmone. Nutarime buvo padaryta išvada, kad prasidėjus Vievio paukštyno bankroto procedūrai pareiškėjas išlaikė kontrolę ir turėjo teisę sumokėti Vievio paukštyno skolas ir sudaryti taikos sutartį. Tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis tik Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 2A-1295/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015 (proceso Nr. 2-55-3-00887-2012-3) (toliau – ir civilinė byla), kuriose konstatuota, kad pareiškėjas Sutartimis, kuriomis įsigijo 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, įgijo kontrolę ir apie tai nepranešė Konkurencijos tarybai.

93.

10Pareiškėjo teigimu, Nutarime atsakovas sau palankiai interpretavo teismų išvadas civilinėje byloje ir dėl to nepagrįstai konstatavo pareiškėjo kontrolės Vievio paukštynui egzistavimo faktą. Atsakovas neturėjo jokio įstatymais nustatyto pagrindo civilinėje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių interpretuoti plačiau, nei jos yra tiesiogiai parašytos teismų sprendimuose. Civilinėje byloje priimtuose galutiniuose procesiniuose sprendimuose nebuvo konstatuota, kad AB „Kauno grūdai“ Sutarčių sudarymo dieną įgijo 51 proc. balsavimo teisių Vievio paukštyno visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisių įgijimo ir jų perleidimo klausimas byloje net nebuvo nagrinėtas. Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje nenustačius fakto, kad nuo 2011 m. balandžio 12 d. ar bet kuriuo kitu vėlesniu laikotarpiu pareiškėjas turėjo ir buvo įgijęs kontrolinę daugumą Vievio paukštyno visuotiniame akcininkų susirinkime, kontrolė galėjo būti nustatyta tik atlikus detalų kokybiniais kriterijais grįstą tyrimą ir įrodžius de facto (faktiškai, iš tikrųjų) kontrolės egzistavimą, laikantis baudžiamojo lygio įrodinėjimo pareigos standarto.

114.

12Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas Konkurencijos tarybai neįvykdžius įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos. Atsakovas, konstatuodamas pareiškėjo įgytą de jure (teisiškai) Vievio paukštyno kontrolę, turėjo pareigą įrodyti, kad pareiškėjas de facto vienašališkai galėjo įgyvendinti sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties, komercinės strategijos, tačiau atsakovas nepagrįstai preziumuoja civilinėje byloje nurodytų aplinkybių privalomumą, taip pažeisdamas pareigą motyvuoti individualų administracinį aktą. Civilinėje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis administracinės procedūros metu, nes administraciniame procese yra reikalaujama viešojo administravimo subjekto įrodyti pažeidimą, dėl kurio nekiltų abejonių. Konkurencijos tarybos pozicijos pagrindu bendrosios kompetencijos teismai yra suformavę aiškią ir nuoseklią poziciją, kad tik atsakovo atliktas tyrimas gali būti laikomas išsamiu ir pakankamu pagrindu konstatuoti pažeidimą ir pritaikyti atsakomybę.

135.

14Pareiškėjas teigė, kad bankroto proceso įtaka pareiškėjo kontrolei atsakovo yra kvalifikuota netinkamai, nes po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2011 m. rugsėjo 1 d.) AB „Kauno grūdai“ prarado visas pirmines teises, iš kurių atsakovas kildino kontrolę. Todėl, net jeigu ir būtų galima sutikti su pirmine atsakovo išvada, kad pareiškėjas įgijo kontrolę 2011 m. balandžio 12 d. Sutarčių pagrindu, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. minėta kontrolė buvo panaikinta. Įmonės kontrolę bankroto procese turi bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir bankroto administratorius, turintys teisę spręsti esminius įmonės likimo klausimus. Konkurencijos tarybos akcentuojama pareiškėjo teisė įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį yra būdas ir priemonė kontrolei įgyti, tampant naujuoju skolininko kreditoriumi, bet ne priemonė išlaikyti kontrolę po bankroto bylos iškėlimo. Faktiniai veiksmai, kuriuos Vievio paukštyno kreditoriai atliko bankroto proceso metu, patvirtino, kad jokios įtakos pareiškėjas bankroto proceso metu neturėjo. Pareiškėjo vertinimu, kontrolę per akcijas turėjęs akcininkas kontroliuojamos bendrovės bankroto proceso metu atsiduria de facto toje pačioje padėtyje, kurioje buvo prieš įsigydamas akcijas, t. y. padėtyje, kurioje neturi bankrutuojančios bendrovės kontrolės, bet gali ją įgyti sudarydamas taikos sutartį su bankrutuojančios bendrovės kreditoriais. Tokio dvišalio sandorio sudarymo galimybė, pareiškėjo nuomone, negalėjo būti kvalifikuojama kaip egzistuojanti ir reali vienvaldė kontrolė ūkio subjekto atžvilgiu. Be to, atsakovas, argumentuodamas Nutarimą dėl bankroto įtakos kontrolei egzistuoti, pats pripažino, kad po bankroto bylos iškėlimo egzistavo objektyvios kliūtys pareiškėjo tariamai kontrolei įgyvendinti.

156.

16Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime neįrodyta, jog pareiškėjas įgijo ilgalaikę Vievio paukštyno kontrolę, o tai yra būtinas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties elementas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad koncentracija gali būti laikomas ne bet koks kontrolės įgijimas, o tik toks, kuris trunka pakankamai ilgą laikotarpį, o šiuo atveju, net jeigu būtų galima laikyti, kad pareiškėjas Sutartimis įgijo Bendrovės kontrolę, atsakovas neįrodė, kad tokia kontrolė truko pakankamai ilgą laikotarpį, kad galėtų būti vertinama kaip koncentracija.

177.

18Pareiškėjas vertino, kad trejų metų senaties (naikinamasis) terminas atsakomybei už Nutarime nustatytą pažeidimą taikyti buvo pasibaigęs, kadangi šiam pažeidimui turėjo būti taikoma Sutarčių sudarymo metu (2011 m. balandžio 12 d.) galiojusi Konkurencijos įstatymo redakcija. Atsakovas nepagrįstai siejo pareiškėjo inkriminuojamo pažeidimo pasibaigimą su momentu, kai pareiškėjas neteko galimybės daryti lemiamą įtaką Vievio paukštyno veiklai, t. y. su 2015 m. gruodžio 29 d. data, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis pripažinti Vievio paukštyną bankrutavusia ir likviduojama įmone. Pareiškėjo nuomone, net jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 12 d. įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką Vievio paukštynui, tokią galimybę pareiškėjas prarado 2011 m. rugsėjo 1 d., kai buvo iškelta bendrovei bankroto byla. Pareiškėjas teigė, kad senaties termino pabaiga turėjo būti 2014 m. rugsėjo 1 d., ir pažymėjo, jog 2011 m. balandžio 12 d. galiojusioje Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad ūkio subjektai už Konkurencijos įstatymo pažeidimus gali būti patraukti atsakomybėn ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Be to, Nutarime be pagrindo remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-1668/2012, kurioje akivaizdžiai buvo supainiotos tęstinio ir trunkamojo teisės pažeidimo sąvokos, dėl to klaidingai išaiškinta, kad koncentracijos įgyvendinimas be atsakovo leidimo yra tęstinis pažeidimas. Šiuo atveju, pareiškėjo nuomone, turėtų būti taikomas baudžiamojoje ir administracinėje teisėje galiojantis principas, kad visos abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

198.

20Pareiškėjas teigė, kad Nutarimu paskirtos baudos dydis (947 700 Eur) (Nutarimo 2 punktas) yra neteisėtas, o sankcijos taikymas pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus, atsakovo išvados dėl baudos dydžio ir skirtos sankcijos pagrįstumo yra spekuliatyvios, išdėstytos be jokios duomenimis pagrįstos lyginamosios analizės, taip pažeidžiant pareigą motyvuoti išvadas bei jas pagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjo tvirtinimu, net jeigu ir būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo Vievio paukštyno kontrolę nuo 2011 m. balandžio 12 d., kontrolė truko ne ilgiau nei keturis su puse mėnesio (vietoje atsakovo nurodytų penkerių metų), iki 2011 m. rugsėjo 1 d. (kai buvo iškelta bendrovės bankroto byla), todėl pažeidimo trukmė nustatyta netinkamai, o tai yra savarankiškas pagrindas sumažinti baudą. Taip pat atsakovas pareiškėjo poziciją nepripažinti padaryto pažeidimo nepagrįstai kvalifikavo kaip padaryto pažeidimo slėpimą, o kartu laikė sunkinančia aplinkybe.

219.

22Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2310.

24Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje konstatuota, jog pareiškėjas įgijo 944 037 vnt. Vievio paukštyno paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, sudariusių apie 51 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Atsakovas, remdamasis šiuo prejudiciniu faktu, įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis apie Vievio paukštyno akcininkų kiekį ir struktūrą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjas įgijo galimybę paskirti daugumą, t. y. bent 3 iš 5 valdybos narių, bei galėjo priimti strateginę reikšmę turinčius sprendimus dėl Vievio paukštyno ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ir personalo sudėties, todėl įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką Vievio paukštynui – įgijo pastarosios įmonės kontrolę ir įgyvendino koncentraciją.

2511.

26Atsakovas teigė, kad tai, jog pareiškėjas neįgijo balsavimo teisių Vievio paukštyno visuotiniame akcininkų susirinkime, nes neįregistravo akcijų nuosavybės perleidimo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, nedarė įtakos statytinių balsavimo rezultatams visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip pat Vievio paukštynas bankroto proceso metu neatsiskaitė su kreditoriais bei nesudarė taikos sutarties su kreditoriais. Minėtos aplinkybės, atsakovo nuomone, nepaneigė, kad, nepriklausomai nuo tam tikrų akcininko teisių suvaržymų, pareiškėjas buvo apie 51 proc. Vievio paukštyno akcininkas ir turėjo galimybę realizuoti kontrolę, o tai, kaip pareiškėjas realizavo kontrolę ir ar sprendė ją apskritai (ne)realizuoti, nekeičia atsakovo išvadų dėl koncentracijos įgyvendinimo.

2712.

28Atsakovas pabrėžė, kad civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant administracinę bylą, todėl atsakovas, remdamasis tokiais prejudiciniais faktais, nepažeidė jam nustatyto įrodinėjimo standarto, pagrindė ir įrodė konstatuotą pažeidimą, o pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių atsakovo išvadas. Konkurencijos tarybos nuomone, nebuvo praleistas senaties terminas pareiškėjo atsakomybei taikyti, kadangi šiuo atveju taikytina Konkurencijos įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo pabaigos dieną, kuri numatė penkerių metų patraukimo atsakomybėn terminą.

2913.

30Atsakovas teigė, kad jis pareiškėjui pagrįstai už padarytą pažeidimą skyrė baudą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, tinkamai nustatė ir įvertino baudai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes ir kriterijus, pagrindė nustatytos baudos dydį, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su baudos dydžiu, nesudaro pagrindo teigti, kad bauda yra neteisėta ar nepagrįsta.

3114.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė Vievio paukštynas, atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Valeksa“, atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.

3315.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad buvo priimti ir įsiteisėję keturi teismo sprendimai, kurie patvirtino pareiškėjo neteisėtos veiklos mastą ir neteisėtas veiklos schemas, susijusias su Vievio paukštynu, taip pat pareiškėjo vykdytą Bendrovės kontrolę ir lemiamą įtaką buvusio atstatydinto Vievio paukštyno bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ sprendimams.

35II.

3616.

37Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo AB „Kauno grūdai“ skundą atmetė.

3817.

39Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-342-258/2014 Sutartis pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis. Sprendime buvo nurodyta, kad R. P. bei A. K. akcijas įsigijo kaip AB „Kauno grūdai“ statytiniai, todėl minėti sandoriai laikyti apsimestiniais ir faktiniu šių akcijų skaičiumi pareiškėjas įgijo teisę kontroliuoti Vievio paukštyno veiklą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1295/2014 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą, konstatuodamas, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nusprendė, jog R. P. ir A. K. Vievio paukštyno akcijų 2011 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sandoriuose yra statytiniai, t. y. kad su šiais asmenims įformintos Sutartys yra apsimestinės. Teismas nutarė visų Vievio paukštyno akcijų pirkėju pagal Sutartis pripažinti AB „Kauno grūdai“ ir pripažinti šias Sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei taikyti restituciją. Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, 2015 m. balandžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-39/2015 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėti tyrimą dėl AB „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Apie šio tyrimo pradėjimą pareiškėjas buvo informuotas Konkurencijos tarybos 2015 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (2.1-34)6V-936.

4018.

41Teismas tai pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties dalį, kuria pripažintos R. P. su Te So T. E. Gmbh & Co, KG bei G. B. ir A. K. su Te So T. E. Gmbh & Co 2011 m. balandžio 12 d. sudarytos Sutartys apsimestinėmis ir negaliojančiomis, paliko nepakeistą ir 944 037 vnt. Vievio paukštyno akcijų įgijėja nutarė laikyti AB „Kauno grūdai“. Konkurencijos taryba 2017 m. birželio 9 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pripažino, kad AB „Kauno grūdai“, įgijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, nepranešusi apie tai Konkurencijos tarybai ir negavusi Konkurencijos tarybos leidimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, už šį pažeidimą AB „Kauno grūdai“ skyrė 947 700 Eur baudą.

4219.

43Teismas vertino, kad įsiteisėjusiais minėtais teismų sprendimais civilinėje byloje yra pripažinta, jog AB „Kauno grūdai“ Sutartimis įgijo 51 proc. Vievio paukštyno akcijų. Šiuo teismų nustatytu faktu rėmėsi atsakovas, priimdamas Nutarimą, kuriuo buvo konstatuota AB „Kauno grūdai“ Vievio paukštyno kontrolė. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose civilinėje byloje pripažintas faktas, jog AB „Kauno grūdai“ įgijo 51 proc. Vievio paukštyno akcijų, taikytinas visiems, o ne tik byloje dalyvavusiems asmenims, yra privalomas ir iš naujo neįrodinėjamas. Todėl atsakovas, priimdamas Nutarimą, pagrįstai rėmėsi šia teismų nustatyta aplinkybe.

4420.

45Teismas nustatė, kad atsakovas, konstatuodamas AB „Kauno grūdai“ Vievio paukštyno kontrolę, rėmėsi ne tik minėtu civilinėje byloje teismų nustatytu faktu, bet ir pats analizavo pareiškėjo galimybę priimti Vievio paukštyno veiklai strateginę reikšmę turinčius sprendimus. Atsakovas įvertino, kad pareiškėjas, įgijęs apie 51 proc. Bendrovės akcijomis suteikiamų balsų, įgijo galimybę paskirti daugumą, t. y. bent 3 iš 5 valdybos narių. Renkant valdybos narius, AB „Kauno grūdai“ po Sutarčių dėl 51 proc. Vievio paukštyno akcijų įsigijimo 2011 m. balandžio 12 d. turėjo 944 037 vnt. Vievio paukštyno akcijų ir iš viso įgijo 4 720 185 balsus visuotiniame akcininkų susirinkime. Kiti Vievio paukštyno akcininkai iš viso turėjo 907 016 vnt. akcijų ir 4 535 080 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. AB „Kauno grūdai“, paskirsčiusi savo balsus 3 kandidatams į valdybos narius po lygiai, kiekvienam iš jų turėjo galimybę skirti po 1 573 395 balsus, o kiti akcininkai, siekdami į valdybą išrinkti savo kandidatus, tokiems kandidatams turėtų skirti bent vienu balsu daugiau, t. y. bent po 1 573 396 balsus. Kiti Vievio paukštyno akcininkai, veikdami visi kartu, turėtų galimybę į valdybą išrinkti daugiausiai 2 narius, nes kitiems nariams liktų mažiau balsų, nei AB „Kauno grūdai“ galėtų skirti savo kandidatams, t. y. tik 1 388 288 balsai (4 535 080 – 3 146 792). AB „Kauno grūdai“, turėdama galimybę paskirstyti daugumą narių Vievio paukštyno valdyboje, įgijo galimybę priimti tokius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, paskirti valdybos pirmininką, skirti ir atšaukti bendrovės vadovą, tvirtinti bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos strategijos, spręsti dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo įsigijimo, perleidimo, nuomos ir kitokio disponavimo juo. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba padarė pagrįstą išvadą, jog AB „Kauno grūdai“ galėjo įgyvendinti strateginę reikšmę turinčius sprendimus dėl Vievio paukštyno ūkinės veiklos, organų sprendimų ir personalo sudėties, todėl laikė, jog įgijo galimybę daryti lemiamą įtaką Bendrovei.

4621.

47Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjo kontrolės įgijimą ir lemiamą įtaką Vievio paukštynui konstatavo pagrįstai, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, sudarius Sutartis balsavimo teisių įgijimo ir jų perleidimo klausimas nebuvo nagrinėtas, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad įmonei iškėlus bankroto bylą jos valdymo organai neteko įgaliojimų, nes AB „Kauno grūdai“, 2011 m. balandžio 12 d. tapusi 51 proc. Vievio paukštyno akcininke, turėjo galimybę realizuoti kontrolę, o tai, ar ji šią galimybę realizavo, ar dėl kokių nors aplinkybių nerealizavo, neturėjo teisinės reikšmės. Teismas įvertino, kad atsakovas tinkamai įgyvendino jam nustatytą įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 12 d. įgijo Vievio paukštyno kontrolę, todėl AB „Kauno grūdai“ skundo argumentus atmetė.

4822.

49Teismas pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog AB „Kauno grūdai“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bei 10 straipsnio 1 dalį, kadangi prieš įgyvendindama koncentraciją, nepranešė atsakovui ir negavo jos leidimo.

5023.

51Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl senaties termino sankcijai paskirti bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai pažeidimo laikotarpio pabaigą siejo su Vievio paukštyno bankrutavimo data, t. y. su 2015 m. gruodžio 29 d., kadangi iki pat šios dienos pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pranešti Konkurencijos tarybai apie koncentraciją. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog paskutinė pažeidimo diena laikytina 2015 m. gruodžio 29 d., būtent nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti senaties terminas sankcijai už padarytą pažeidimą paskirti. Kadangi nagrinėjamu atveju AB „Kauno grūdai“ bauda skirta 2017 m. birželio 9 d., todėl senaties terminas nebuvo praleistas.

5224.

53Teismas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus skirtos baudos dydis (947 700 Eur) nustatytas įvertinus pažeidimo pavojingumą bei trukmę, taip pat sunkinančią aplinkybę, jog pareiškėjas slėpė padarytą pažeidimą, kuri buvo nustatyta atsižvelgus į tai, jog civilinėje byloje teismai konstatavo, kad pareiškėjas per statytinius sudarinėjo apsimestinius sandorius dėl Vievio paukštyno akcijų įsigijimo, taip siekdamas išvengti koncentracijų priežiūros, o ne, kaip teigė pareiškėjas, į tai, jog jis nepripažino padaryto pažeidimo. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat baudos apskaičiavimą, teismas padarė išvadą, jog AB „Kauno grūdai“ skirta bauda už padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą laikytina proporcinga ir teisinga, jos mažinti nėra teisinio pagrindo, o Konkurencijos tarybos priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

54III.

5525.

56Pareiškėjas AB „Kauno grūdai“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą, tenkinti skundą ir panaikinti Nutarimą visa apimtimi, įskaitant Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus negrąžinus bylos papildomam tyrimui atlikti.

5726.

58Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad teismas klaidingai pritaikė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatą, nes, pareiškėjo nuomone, neištyrė ir nevertino, kad pareiškėjas neturėjo galimybės daryti lemiamos įtakos Vievio paukštyno veiklai, būdamas Sutarčių šalimi, bet jų neįgyvendindamas, neįgyvendino ir jokios koncentracijos. Teismas netyrė ir nenagrinėjo, ar pareiškėjas įgijo 51 proc. balsavimo teisių Vievio paukštyno visuotiniame akcininkų susirinkime, kas yra būtina kontrolei įgyti. Ši teismo sprendimo dalis yra paremta išimtinai atsakovo išvadomis, kurios nėra pagrįstos įrodymais, kadangi savo analizės metu atsakovas vertino tik tai, kas būtų, jeigu pareiškėjas būtų įgijęs 51 proc. balsavimo teisių Vievio paukštyno visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareiškėjas vertino, kad teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl tariamo pažeidimo trukmės skaičiavimo yra prieštaringi, nes nors nustatyta, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (2011 m. rugsėjo 1 d.), AB „Kauno grūdai“ Vievio paukštyno kontrolė pasibaigė, šios aplinkybės nereikšmingos, taip pat teigiama, kad bankrotas vis dėlto reikšmingas pažeidimo laikotarpio pabaigai, kuri yra susijusi su Vievio paukštyno pripažinimu bankrutavusia įmone, nes tada pasibaigė kontrolė (2015 m. gruodžio 29 d.). Pareiškėjas nurodo, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, pagrindžiančių, jog Nutarimu skirta bauda privalo būti panaikinta arba sumažinta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisinis neapibrėžtumas ir pareiškėjo teisinis lūkestis yra pagrindas panaikinti atsakovo skirtą baudą arba paskirti ją tik simbolinio dydžio. Be to, sprendime nebuvo įvertintos Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio nuostatos ir neįvertinta, kaip pareiškėjas apribojo ar galėjo apriboti konkurenciją. Be to, koncentracija negalėjo trukti ilgiau kaip penkerius metus, o baudos dydžiui sumažinti įtakos turi ir faktas, jog pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų daręs lemiamą įtaką Vievio paukštyno veiklai.

5927.

60Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą nepakeistą.

6128.

62Atsakovas teigė, kad vadovaudamasis teismų sprendimais civilinėje byloje, teismas pagrįstai konstatavo, jog AB „Kauno grūdai“ Sutarčių pagrindu įgijo Vievio paukštyno kontrolę ir įgyvendino koncentraciją, o tai, ar pareiškėjas faktiškai tokia galimybe naudojosi, nėra reikšmingos. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pažeidimo trukmės, t. y. kad nustatyto pažeidimo pabaiga turėtų būti laikoma 2011 m. rugsėjo 1 d. – Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti Vievio paukštynui bankroto bylą įsiteisėjimo diena, kadangi nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl bankroto atsiradę Vievio paukštyno statuso ir AB „Kauno grūdai“ teisių pokyčiai reiškė Vievio paukštyno kontrolės praradimą ar kontrolės pasikeitimą ir nustatyto pažeidimo pabaigą. Koncentracija apima veiksmus, lemiančius ilgalaikius dalyvaujančių įmonių kontrolės ir rinkos struktūros pokyčius. Atsakovas vertino, kad atsakomybė pareiškėjui taikyta nepraleidus senaties termino, nes senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinės pažeidimo darymo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 29 d. Net jeigu būtų laikoma, jog pareiškėjo pažeidimas baigėsi Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti Vievio paukštynui bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, patraukimo atsakomybėn terminas taip pat nėra suėjęs. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 35 ir 37 straipsnio, Baudų dydžių nustatymo aprašo 10 punkto nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimo pavojingumas vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju siekiant baudą individualizuoti. Tai, kad Nutarime nebuvo vertintos aplinkybės, kurias skunde akcentuoja pareiškėjas, nereiškia, jog atsakovas nepasisakė dėl pažeidimo pavojingumo ar netinkamai jį nustatė. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra išimtinės ar privalomos nustatyti vertinant visų pažeidimų pavojingumą. Taikant 2011 m. rugsėjo 1 d. galiojusios Konkurencijos įstatymo reguliavimą dėl ūkio subjektų patraukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, pareiškėjo padarytas pažeidimas nustatytas ir bauda paskirta nepraleidus patraukimo atsakomybėn termino, o pareiškėjo argumentai, kad nebuvo nustatytas konkurencijos ribojimas, šio pažeidimo atveju nekeičia pavojingumo pobūdžio.

63IV.

6429.

65Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6630.

67Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, 2011 m. balandžio 12 d. įsigydamas 51 proc. akcijų, įgijo realią ilgalaikę kontrolę ir lemiamą įtaką. Pareiškėjo akcijų įsigijimas nebuvo laikinas, t. y. pareiškėjas nebuvo laikinas pirkėjas, akcijas įsigijo tam, kad įgytų ilgalaikę ir lemiamą Vievio paukštyno kontrolę. Akcijų įsigijimas nebuvo ribojamas Vievio paukštyno bankroto procesu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad aptartas šioje byloje sandoris (51 proc. akcijų pirkimas) priskirtinas prie sandorių, dėl kurių kontrolė pakinta ne laikinai ir kuriais įgyjama ilgalaikė kontrolė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Nutarime yra nurodęs išsamius motyvus, dėl kurių pažeidimo trukmė buvo siejama su Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria Vievio paukštynas buvo pripažintas bankrutavusia įmone, įsiteisėjimu (2015 m. gruodžio 29 d.) (Nutarimo 108–124 punktai). Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo trukmės ir poziciją, kad iškėlus Vievio paukštynui bankroto bylą pareiškėjas neturėjo pranešti apie koncentraciją, teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti Vievio paukštynui bankroto bylą, pareiškėjas neprarado 51 proc. akcijų paketo, t. y. neprarado akcijų savininko statuso. Nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta, kad iškėlus bankroto bylą įmonei, šios įmonės akcininkai praranda nuosavybės teisę į akcijas, visas akcininkų turtines ir neturtines teises. Teismas sprendė, kad atsakovas, vertindamas pažeidimo trukmę, pagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties sudarymą bankroto procese, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkas gali atsiskaityti su kreditoriais tam, kad bankroto byla būtų nutraukta ir būtų baigtas akcininko teisių ribojimai.

6831.

69Teismas akcentavo, kad kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, vykdo veiklą, ji, kaip ūkio subjektas, neišnyksta iš rinkos, t. y. neišnyksta „ekonomiškai“ konkurencijos teisės prasme, o tai, kad akcininkų teisės bankroto procese yra apribotos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog akcininkas, įsigijęs tokios įmonės kontrolinį paketą, neturi pranešti Konkurencijos tarybai apie koncentraciją. Pažymėjo, kad byloje pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pabaiga, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas atsisakė Bendrovės kontrolės, kai jai buvo iškelta bankroto byla.

7032.

71Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai pažeidimo laikotarpio pabaigą sieja su 2015 m. gruodžio 29 d., kadangi iki pat šios dienos pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pranešti Konkurencijos tarybai apie koncentraciją, t. y. nustatyta, kad iki 2015 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas nesikreipė į Konkurencijos tarybą ir jam nebuvo išduotas leidimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2015 m. gruodžio 29 d. pradedamas skaičiuoti senaties terminas sankcijai už padarytą pažeidimą paskirti, todėl atsakovas, AB „Kauno grūdai“ skirdamas baudą 2017 m. birželio 9 d., senaties termino nepraleido. Pažymėjo, kad atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, nepraleido ir trejų metų senaties termino, nes 2011 m. balandžio 12 d. galiojusioje Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos, t. y. taip pat nustatė, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

7233.

73Teismas pažymėjo, kad Nutarime atsakovas išsamiai nurodė argumentus, dėl kurių pareiškėjui paskirta tokio dydžio sankcija, t. y. nurodyti argumentai dėl bazinio baudos dydžio apskaičiavimo (Nutarimo 6.1 punktas); aptartas pažeidimo pavojingumas (Nutarimo 6.1.1 punktas), įvertinta pažeidimo trukmė (Nutarimo 6.1.2 punktas) ir nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pareiškėjas slėpė padarytą pažeidimą, per statytinius sudarė apsimestinius sandorius, kad išvengtų Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų priežiūros) (Nutarimo 6.1.2 ir 6.3 punktai). Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis ginčijo jam paskirtą baudą, padarė išvadą, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti, kad dėl Nutarime atsakovo išdėstytų motyvų nepagrįstai pareiškėjui paskirta tokia bauda už jo padarytą pažeidimą. Teismas sprendė, kad atsakovas, skirdamas baudą, įvertino pažeidimo pavojingumą, atsižvelgdamas į visas su konkrečiu pažeidimu susijusias aplinkybes, iš jų ir pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir trukmę (Baudų dydžio nustatymo taisyklių 10 p.). Pareiškėjas, darydamas pažeidimą, t. y. nevykdydamas pareigos pranešti Konkurencijos tarybai apie numatomą koncentraciją, įgyvendindamas koncentraciją be Konkurencijos tarybos leidimo, t. y. nesilaikydamas imperatyvių Konkurencijos įstatymo reikalavimų, apie kuriuos pagal bylos duomenis pareiškėjui buvo žinoma (atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą 75 punktas), negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jam bauda už tokio pobūdžio pažeidimą nebus apskritai paskirta ar bus paskirta mažesnio dydžio (simbolinė). Teismas, įvertinęs Nutarime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo pažeidimo pavojingumo, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas turi būti pripažintas pavojingu. Taip pat sprendė, kad tinkamai nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas slėpė padarytą pažeidimą. Bendrosios kompetencijos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su Sutarčių sudarymu, su pareiškėjo veiksmais, vykdant faktinę Vievio paukštyno kontrolę, būtent ir patvirtina, kad pareiškėjas slėpė padarytą pažeidimą, siekdamas išvengti koncentracijos priežiūros. Teismas nenustatė, kad atsakovas, pradėdamas ir atlikdamas tyrimą, priimdamas sprendimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

74V.

7534.

76Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais ir bylą perduoti administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

7735.

78Pareiškėjo teigimu, LVAT nutartis yra be motyvų esminiu bylos klausimu, t. y. tiek VAAT, tiek LVAT be jokių motyvų konstatavo, kad pažeidimas yra tęstinis. Neatsakymas į pagrindinius skundo argumentus yra pripažįstamas pažeidimu, todėl tai yra savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui.

7936.

80Pareiškėjas vertina, kad LVAT padarė esminį materialiosios teisės normų, reglamentuojančias tęstinį ir trunkamąjį pažeidimą (Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 3 dalies aktualios redakcijos normas) pažeidimą. Nustatytas pažeidimas yra akivaizdus. LVAT nutartyje neišnagrinėta, ar pažeidimas yra trunkamasis ar tęstinis ir dėl to padaryta Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies taikymo klaida. LVAT neteisingai nusprendė dėl pažeidimo pobūdžio ir senaties taikymo galimybės, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Be to, teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą taikydamas su koncentracijos, kontrolės ir lemiamos įtakos santykiais susijusias teisės normas (t. y. neteisingai pritaikė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9–10 dalis). LVAT nepagristai preziumavo, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 21 d. sutartimis įgijo tiek akcijas, tiek akcijų suteikiamas balsavimo teises. LVAT nutartyje nesant išskirtoms turtinėms ir neturtinėms teisėms, taip pat buvo padarytas pažeidimas ir taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2, 6 punktų, 11 straipsnio 5 dalies normas. Padarytas šių teisės normų taikymo pažeidimas yra esminis, todėl LVAT nutartyje buvo padarytos neteisingos išvados dėl atsakomybės taikymo pareiškėjui ir skirtos baudos dydžio. Mano, jog net teigiant, kad senaties terminas nebuvo suėjęs, pažeidimo laikotarpis (ir bauda) turėjo būti 10 kartų mažesni. Taip pat yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi teismas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 368 straipsnio 2 dalį. Šios teisės normos nustato pareiškėjo teisę į individualaus administracinio akto pagrindimą objektyviais įrodymais bei teisę žinoti, kokiais įrodymais yra grindžiama pareiškėjo atsakomybė. Tačiau LVAT nutartyje ir Konkurencijos tarybos Nutarimo punktuose yra remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalimi, pagal kurią ieškinys paliktas nenagrinėtas; be to, LVAT nutarties 55 punkte išvados klaidingumą patvirtina ir nuosekli LVAT praktika, kad nesant įrodinėjimo dalyko, negali būti ir prejudicinių faktų. Teismas taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nuspręsdamas, kad padarytas pažeidimas yra pavojingas (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.). Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pavojingumo kriterijų įvertino pagal visiškai su pareiškėju nesusijusiose bylose pateiktą kitų ūkio subjektų atlikto pažeidimo įvertinimą kaip „pavojingą“. Tačiau Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalis yra skirta individualios baudos diferencijavimui, o ne baudos už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pažeidimą minimalios ribos nustatymui. Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą normos pažeidimas aiškiai matomas iš Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkte detalizuojančios Baudų aprašo 10 punkto normos turinio. Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo pažeidimu teismas užkirto kelią teisingai diferencijuoti pareiškėjui skirtą baudą. Todėl LVAT nutartyje, be kita ko, taip pat padaryta akivaizdi ir esminė Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo klaida, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

8137.

82Pareiškėjas teigia, kad Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalis AB „Vievio paukštynas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu (2011 m. balandžio 12 d.) nenumatė trunkamųjų pažeidimų senaties skaičiavimo taisyklių, todėl senaties terminas, vadovaujantis pamatiniais teisės principais – nullum poena sine lege ir lex benignior retro agit, privalėjo būti skaičiuojamas nuo vienintelio veiksmo – sutarčių sudarymo momento, t. y. 2011 m. balandžio 12 d., o ne nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Nurodo, kad LVAT nukrypo nuo savo suformuotų senaties taikymo taisyklių, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikoma jam palankesnė atsakomybę reguliuojanti norma (lex benignior retro agit), o suėjus senačiai, bausmė pareiškėjui negali būti pritaikyta (nullum poena sine lege). LVAT nutartyje šiais principais nesivadovauta, todėl neteisėtai ir nepagrįstai tai nulėmė atsakovui palankią bylos baigtį.

8338.

84Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo.

8539.

86Atsakovas teigia, kad LVAT nutartyje tinkamai pasisakė dėl argumentų ir aplinkybių, susijusių su AB „Kauno grūdai“ pažeidimo trukme ir senaties taikymo galimybe. LVAT ne vienoje byloje konstatavo, kad nepranešta koncentracija pagal savo pobūdį yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, t. y. ne vienkartinis veiksmas, pavyzdžiui, sutarties sudarymo diena, pažeidimo pabaiga laikoma paskutinė koncentracijos įgyvendinimo diena be Konkurencijos tarybos leidimo ir būtent nuo šios paskutinės dienos yra skaičiuojamas patraukimo atsakomybėn senaties terminas. Pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo pabaigą siejo ir toliau sieja su AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylos iškėlimo data (2011 m. rugsėjo 1 d.), nors LVAT pripažino, kad AB „Kauno grūdai“ įgyta kontrolė nebuvo prarasta AB „Vievio paukštynas“ iškėlus bankroto bylą. LVAT Nutartyje pasisakė ir dėl bankroto bylos iškėlimo įtakos AB „Kauno grūdai“ pažeidimo trukmės skaičiavimui. LVAT pagrįstai konstatavo, kad Konkurencijos taryba skirdama baudą pareiškėjui, nepraleido ir trejų metų senaties termino, nes „senaties terminas skaičiuojamas nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos“. LVAT išsamiai, nuosekliai ir nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos įvertino pareiškėjo keliamą pažeidimo trukmės ir senaties taikymo klausimą bei argumentavo savo sprendimą netaikyti senaties taisyklių taip, kaip to pageidavo pareiškėjas.

8740.

88Atsakovas nurodo, kad LVAT tinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju ne LVAT, o pareiškėjas prašyme neteisingai aiškina Konkurencijos įstatyme ir teismų praktikoje nustatytą teisinį reguliavimą dėl atsakomybės taikymo tam, kad išvengtų atsakomybės už pažeidimą, kuris truko ne vieną dieną (momentą), bet atitinkamą laikotarpį. LVAT Nutartyje pateiktas analogiškas Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymas nepažeidžia jokių pamatinių teisės principų, o AB „Kauno grūdai“ už kelerius metus trukusį pažeidimą – nepranešimą apie koncentraciją, sankcija skirta teisėtai ir pagrįstai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad LVAT Nutartyje neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl Konkurencijos įstatyme numatytos senaties termino taikymo, nesivadovavo suformuota LVAT praktika ar nepateikė savo sprendimo motyvų. Be to, ne LVAT, o pats pareiškėjas prašyme netinkamai ir nepagrįstai taiko materialiosios teisės (Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalies) nuostatas.

8941.

90Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo sutiktu su pareiškėju, kad civilinėje byloje visų instancijų teismų konstatuotos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su AB „Vievio paukštynas“ akcijų įsigijimu per statytinius, yra neegzistuojančios. Visų instancijų teismai civilinėje byloje vertino, kokiu būdu AB „Kauno grūdai“ įgijo dalį AB „Vievio paukštynas“ akcijų, t. y. ar dalis akcijų buvo įgytos per statytinius, ir visi teismai, nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluočių, konstatavo, kad jog pareiškėjas sutartimis, sudarytomis 2011 m. balandžio 12 d., įgijo AB „Vievio paukštynas“ akcijų, sudarančių apie 51 proc. visų bendrovės akcijų (apie 24 proc. pareiškėjas įgijo savo vardu, o kitus 27 proc. akcijų – per statytinius). Atitinkamai LVAT Nutartyje pagrįstai ir nurodė, kad šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė (prejudicinė aplinkybė) buvo nustatyta ir AB „Kauno grūdai“ pozicija, kad nuosavybės teises į akcijas įsigijo statytiniai, ar kad jie sudarydami Sutartis veikė savarankiškai, paneigta (Nutarties 53 p.). Pareiškėjas nepateikė teismų praktikos, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriame dar kartą konstatuota, kad AB „Kauno grūdai“ buvo tikroji 51 proc. AB „Vievio paukštynas“ akcijų įgijėja, nebuvo panaikintas. Todėl LVAT nutartyje pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad šiai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė (prejudicinė aplinkybė) dėl tikrojo akcijų įgijėjo yra nustatyta, ir yra pagrindas ja remtis.

9142.

92Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjas netinkamai taiko ir aiškina Konkurencijos įstatyme numatytas kontrolės ir lemiamos įtakos sąvokas (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9–11 punktus) nagrinėjamos situacijos kontekste. Priešingai nei teigia pareiškėjas, LVAT įvertino, ar AB „Vievio paukštynas“ akcijų įgijėju laikytinas pareiškėjas ir, ar jam perėjo teisės ir pareigos pagal šias akcijas. Tai, kad pareiškėjas tiek ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, tiek ir prašyme akcentuoja procedūrinių veiksmų svarbą, t. y. ar statytiniai savo vardu, ar AB „Kauno grūdai“ vardu buvo įrašyti vertybinių popierių sąskaitose, ar jie balsavo savo vardu ir interesais, ar AB „Kauno grūdai“ interesais, kaip pagrįstai konstatavo ir LVAT Nutartyje. Taigi buvo pripažinta, kad AB „Kauno grūdai“ buvo tikroji AB „Vievio paukštynas“ akcijų įgijėja, ir nagrinėjamu atveju nuo jos priklausė visos su akcijų turėjimu susijusios teisės, pareigos ir atsakomybė: naudojimasis ar nesinaudojimas balsavimo teisėmis, pareiga laikytis koncentracijų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų, atsakomybė už šios pareigos nesilaikymą.

9343.

94Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad LVAT padarė akivaizdžią materialiosios teisės normų aiškinimo klaidą Nutartimi konstatavęs, jog iškėlus bankroto bylą akcininkai nepraranda neturtinių akcininkų teisių, nes pareiškėjas dar kartą pakartoja savo procesiniuose dokumentuose teiktus argumentus, dėl kurių LVAT išsamiai pasisakė Nutartyje. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, jog LVAT motyvai ir nagrinėjamai faktinei situacijai aktualios teisinės bazės analizė būtų nepagrįsta. Prašymas iš esmės paremtas tuo, kad LVAT motyvai nesutampa su pareiškėjo argumentais ir jos teisės aktų bei teismų praktikos interpretacija Taigi nėra pagrindo išvadai, kad Konkurencijos tarybos Nutarime ar LVAT Nutartyje AB „Kauno grūdai“ paskirtos baudos dydžio nustatymo kriterijų nebuvo laikytasi ar jie nebuvo tinkamai pagrįsti. Pažymi, kad nei prašyme atnaujinti procesą, nei ankstesniuose procesiniuose dokumentuos pareiškėjas nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, kurie leistų abejoti tiek nustatymo pažeidimo pavojingumu, tiek visu paskirtos baudos dydžiu, pavyzdžiui, pareiškėjo argumentai dėl baudos dydžio remiasi neteisingu pažeidimo trukmės skaičiavimu, teiginiais, kad pažeidimą tariamai nulėmė teisinis neapibrėžtumas. Be to, LVAT pasisakė ir dėl pažeidimo pavojingumo vertinimo (Nutarties 90–93 p.). Pažymi, kad pareiškėjas anksčiau yra teikęs pranešimus apie koncentraciją. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kitų aplinkybių, kurios patvirtintų tokio pobūdžio pažeidimo pavojingumą, negali būti laikoma Konkurencijos tarybos Nutarimo ar LVAT Nutarties trūkumu. Tiek Konkurencijos tarybos, tiek LVAT vertinimas buvo nulemtas nagrinėjamo atvejo aplinkybių ir teisės aktų reikalavimų dėl baudos dydžio apskaičiavimo, t. y. buvo nustatytas ir pagrįstas tiek pažeidimo pavojingumas, tiek trukmė, tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taigi, tai, kad LVAT nuosekliai vadovavosi susiformavusia savo praktika ankstesnėse nepraneštų koncentracijų bylose vertindamas AB „Kauno grūdai“ pažeidimo pavojingumą neturėtų būti laikoma LVAT Nutarties trūkumu. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, dėl ko būtų pagrindas atnaujinti procesą. Nors pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas, savo prašyme nenurodo, kokios praktikos LVAT nesilaikė. Priešingai, LVAT Nutartyje cituota ankstesnė praktika nepraneštų koncentracijų bylose patvirtinta, kad LVAT rėmėsi savo išaiškinamais. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl esminio materialiosios teisės normų pažeidimo paremti subjektyvia (pareiškėjui palankia) teisės aktų nuostatų interpretacija. Prašymo teiginiai dėl to, kad LVAT Nutartis be motyvų, iš esmės pagrįsti tik tuo, kad LVAT nepritarė pareiškėjo pozicijai ar išsamiai nepaneigė kiekvieno jos nurodyto argumento.

95Teisėjų kolegija konstatuoja:

96VI.

9744.

98Pareiškėjas akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktų pagrindais.

9945.

100Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

10146.

102Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020). Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą

10347.

104Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad procesas tuo pagrindu, jog sprendimas ar nutartis yra be motyvų, gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-136/2014).

10548.

106Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto aspektu turi būti vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime (nutartyje) išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-556/2020).

10749.

108Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog tiek VAAT, tiek LVAT be jokių motyvų konstatavo, kad pažeidimas yra tęstinis. Teisėjų kolegija, nagrinėdama minėtą pareiškėjo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, pirmiausia pažymi, kad vien tam tikrų apeliacinio skundo argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties turinys patvirtina, kad teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, LVAT Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios turi būti vertinamos konstatuojant tęstinį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konkrečiai, remdamasis teismų praktika ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei priima atitinkamą sprendimą, konstatuodamas, jog pareiškėjas šiuo atveju padarė tęstinį teisės pažeidimą, nes nepranešė apie koncentraciją Konkurencijos tarybai (žr. LVAT Nutarties 81–86 p.).

10950.

110Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2020 m. sausio 16 d. nutarties 81 punkte aptarė konkurencijos bylose aktualią praktiką, pagal kurią yra suformuotas išaiškinimas, jog konkurencijos teisės prasme nepranešimas apie koncentraciją Konkurencijos tarybai pagal savo pobūdį yra tęstinis teisės pažeidimas, ir ja vadovavosi priimdamas nutartį (žr. LVAT Nutarties 81 p.). Šias taisykles LVAT nutartyje nurodė ir vertino pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atsakomybės jam taikymo pagrįstumu, t. y. dėl senaties taikymo ir baudos jam skyrimo pagrįstumo (žr. LVAT Nutarties 82–86 p.).

11151.

112Teisėjų kolegijos vertinimu, LVAT nutartyje yra pateiktas išsamus, sisteminis kilusiam ginčui taikytinų teisės normų aiškinimas siejant jas su faktinėmis aplinkybėmis, taip pat vadovautasi aktualia teismų praktika, kurią teismas aptarė 2020 m. sausio 16 d. nutartyje. Todėl pareiškėjo argumentai dėl motyvų nebuvimo vertintini kaip jo nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties motyvais ir yra atmetami kaip nepagrįsti. Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

11352.

114ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Taigi aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2020).

11553.

116Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios tęstinį ir trunkamąjį pažeidimą, t. y. Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 3 dalies nuostatos; teismas taip pat neteisingai pritaikė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9–10 dalis, t. y. teisės normas, susijusias su koncentracijos, kontrolės ir lemiamos įtakos santykiais; be to, LVAT nutartyje nesant išskirtoms turtinėms ir neturtinėms teisėms, taip pat buvo padarytas pažeidimas taikant ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2, 6 punktų, 11 straipsnio 5 dalies normas, t. y. buvo padarytos neteisingos išvados dėl atsakomybės taikymo pareiškėjui ir skirtos baudos dydžio. Pareiškėjas taip pat mano, kad net teigiant, jog senaties terminas nebuvo suėjęs, pažeidimo laikotarpis (ir bauda) turėjo būti 10 kartų mažesni. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 368 straipsnio 2 dalį, nes administracinis aktas turėjo būti pagrįstas objektyviais įrodymais, kuriais grindžiama pareiškėjo atsakomybė.

11754.

118Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Nėra įrodyta, kad pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2, 6 punktų, 11 straipsnio 5 dalies nuostatos. Darytina išvada, kad pareiškėjas kelia abejones dėl teisinio reguliavimo taikymo ir aiškinimo (t. y. Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2, 6 punktų, 11 straipsnio 5 dalies) iš esmės formaliai, kadangi ginčijami tam tikri faktiniai duomenys, suponavę Konkurencijos tarybos sprendimą paskirti baudą pareiškėjui. Aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimą aiškindamas ir taikydamas Konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 3 dalies, 37 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2, 6 punktų, 11 straipsnio 5 dalies nuostatas.

11955.

120Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, neteigė, jog Konkurencijos tarybos Nutarimu buvo pažeistas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 368 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl toks argumentas negali būti laikomas pagrįstu siekiant atnaujinti procesą. Be to, pažymėtina, kad LVAT Nutartyje, vertindamas Nutarimu paskirtos 947 700 Eur baudos pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgė ir išsamiai aptarė, jog ginčijame Nutarime yra nurodyti argumentai dėl bazinio baudos dydžio apskaičiavimo (Nutarimo 6.1 p.), aptartas pažeidimo pavojingumas (Nutarimo 6.1.1 p.), įvertinta pažeidimo trukmė (Nutarimo 6.1.2 p.) ir nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pareiškėjas slėpė padarytą pažeidimą, per statytinius sudarė apsimestinius sandorius, kad išvengtų Konkurencijos įstatyme numatytos koncentracijų priežiūros) (Nutarimo 6.1.2 ir 6.3 p.) (žr. LVAT Nutarties 86–90 p.).

12156.

122Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017).

12357.

124Vadovaujantis pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytais teiginiais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Be to, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės pakartojami argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui bei apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

12558.

126ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-13-261/2020).

12759.

128Pareiškėjas nurodo, kad senaties terminas, vadovaujantis pamatiniais teisės principais – nullum poena sine lege ir lex benignior retro agit, privalėjo būti skaičiuojamas nuo vienintelio veiksmo – sutarčių sudarymo momento, t. y. 2011 m. balandžio 12 d., o ne nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos, be to, pareiškėjui turėjo būti taikoma jam palankesnė atsakomybę reguliuojanti norma, todėl LVAT nukrypo nuo savo suformuotų senaties taikymo taisyklių ir yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

12960.

130Teisėjų kolegija pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu nustačius, jog nurodomoje byloje priimtas skirtingas sprendimas dėl joje nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas, keldamas klausimą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumo senaties termino taikymo aspektu, nurodo LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012.

13161.

132Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012 LVAT aiškino ir taikė iki 2011 m. gegužės 3 d. galiojusį teisinį reguliavimą, pagal kurį nebuvo numatyta, kad senaties terminas gali būti sustabdomas ar atnaujinamas, inter alia tais atvejais, kai byla dėl konkurencijos teisės pažeidimo perduodama nagrinėti teismui, o vėliau Konkurencijos tarybos nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. LVAT vertino, kad tai, jog nebuvo nustatytos jokios senaties termino eigos skaičiavimo išimtys, reiškia, jog tokių išimčių įstatymų leidėjas nenumatė. Konkurencijos įstatyme nesant eksplicitinių nuostatų, jog senaties terminas tam tikrais atvejais gali būti sustabdomas, darytina išvada, jog ji implicitiškai nustatė, kad senaties termino eiga yra skaičiuojama visais atvejais vienodai ir nepriklauso nuo konkurencijos bylos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje bei teismuose aplinkybių. Taigi ūkio subjektai visais atvejais gali būti patraukti atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, ūkio subjektai už paminėtus pažeidimus nepriklausomai nuo senaties termino eigos ypatumų negali būti patraukti atsakomybėn; Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje, be kita ko, nepritarė Konkurencijos tarybos pozicijai, jog nagrinėjamu atveju yra supriešinama teismo teisė įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti papildomą tyrimą su pačia galimybe įgyvendinti tokį teismo nurodymą. Pažymėjo, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria tyrimas grąžintas Konkurencijos tarybai, priėmimo metu senaties terminas patraukti ūkio subjektus atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus dar nebuvo pasibaigęs, todėl Konkurencijos taryba turėjo galimybę atlikti papildomą tyrimą ir priimti naują nutarimą per įstatymo nustatytą laikotarpį. Be to, atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios šioje situacijoje būtų apsunkinę Konkurencijos tarybos veiksmus ar objektyviai nulėmę naujo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimą pasibaigus ūkio subjektų patraukimo atsakomybėn terminui. Taigi konstatuota, kad atsakomybės taikymo senaties terminas ginčytu Konkurencijos tarybos nutarimu buvo praleistas (LVAT 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012; LVAT 2019 m. vasario 19 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl sankcijų už konkurencijos teisės pažeidimus taikymo apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2019, 34, p. 431–537).

13362.

134Pareiškėjas, teigdamas, kad LVAT nukrypo nuo savo suformuotų senaties taikymo taisyklių, neatsižvelgia, jog jo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012 LVAT aiškino ir taikė tuo metu galiojusią Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį susiklosčius situacijai, kai teismo sprendimu tyrimas, siekiant, kad jis būtų papildytas, buvo grąžintas Konkurencijos tarybai, taigi minėtoje byloje kilo senaties termino sustabdymo / atnaujinimo klausimas, kuris buvo siejamas su aplinkybe, kai byla dėl konkurencijos teisės pažeidimo perduodama nagrinėti teismui, o vėliau Konkurencijos tarybos nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Šioje nagrinėjamoje byloje tokia situacija nesusiklostė, t. y. senaties termino sustabdymo / atnaujinimo klausimo nekilo ir senaties terminas buvo skaičiuojamas remiantis teisiniu reguliavimu nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 29 d., nors pareiškėjas mano, kad senaties terminas privalėjo būti skaičiuojamas nuo vienintelio veiksmo – sutarčių sudarymo momento, t. y. 2011 m. balandžio 12 d., o ne nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

13563.

136Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 61–62 p.), nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytoje kitoje byloje (administracinės byla Nr. A520-2136/2012) nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT Nutartyje vadovavosi senaties taikymo taisyklių aspektu aktualiu teisiniu reguliavimu, susiedamas jį su aktualia ir nauja LVAT praktika dėl tęstinio teisės pažeidimo (turinčio reikšmės skaičiuojant senaties terminą) sąvokos išaiškinimo (LVAT Nutarties 81, 83–85 p.). Taigi pareiškėjo nurodomi argumentai nepatvirtina nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kiek tai susiję su Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimu, t. y. senaties termino taikymo konkurencijos bylose nuostatų aiškinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėse byloje Nr. A520-2136/2012 teismas vertino iš esmės tapačius veiksmus, atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

13764.

138Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-4-415/2020).

13965.

140Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

141Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

142Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019 netenkinti.

143Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė Vievio paukštynas, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“) dėl nutarimo panaikinimo.

144Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno grūdai“ (toliau... 7. 2.... 8. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Nutarime konstatavo, jog AB „Kauno... 9. 3.... 10. Pareiškėjo teigimu, Nutarime atsakovas sau palankiai interpretavo teismų... 11. 4.... 12. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas Konkurencijos tarybai... 13. 5.... 14. Pareiškėjas teigė, kad bankroto proceso įtaka pareiškėjo kontrolei... 15. 6.... 16. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime neįrodyta, jog pareiškėjas įgijo... 17. 7.... 18. Pareiškėjas vertino, kad trejų metų senaties (naikinamasis) terminas... 19. 8.... 20. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimu paskirtos baudos dydis (947 700 Eur)... 21. 9.... 22. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 23. 10.... 24. Atsakovas nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje... 25. 11.... 26. Atsakovas teigė, kad tai, jog pareiškėjas neįgijo balsavimo teisių Vievio... 27. 12.... 28. Atsakovas pabrėžė, kad civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu... 29. 13.... 30. Atsakovas teigė, kad jis pareiškėjui pagrįstai už padarytą pažeidimą... 31. 14.... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė Vievio... 33. 15.... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad buvo priimti ir įsiteisėję... 35. II.... 36. 16.... 37. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2018 m. birželio... 38. 17.... 39. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu... 40. 18.... 41. Teismas tai pat nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m.... 42. 19.... 43. Teismas vertino, kad įsiteisėjusiais minėtais teismų sprendimais... 44. 20.... 45. Teismas nustatė, kad atsakovas, konstatuodamas AB „Kauno grūdai“ Vievio... 46. 21.... 47. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjo kontrolės įgijimą ir lemiamą... 48. 22.... 49. Teismas pripažino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, jog AB... 50. 23.... 51. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl senaties... 52. 24.... 53. Teismas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui už Konkurencijos įstatymo 9... 54. III.... 55. 25.... 56. Pareiškėjas AB „Kauno grūdai“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti... 57. 26.... 58. Pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad teismas klaidingai pritaikė... 59. 27.... 60. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 61. 28.... 62. Atsakovas teigė, kad vadovaudamasis teismų sprendimais civilinėje byloje,... 63. IV.... 64. 29.... 65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi... 66. 30.... 67. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 68. 31.... 69. Teismas akcentavo, kad kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, vykdo... 70. 32.... 71. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas... 72. 33.... 73. Teismas pažymėjo, kad Nutarime atsakovas išsamiai nurodė argumentus, dėl... 74. V.... 75. 34.... 76. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti... 77. 35.... 78. Pareiškėjo teigimu, LVAT nutartis yra be motyvų esminiu bylos klausimu, t.... 79. 36.... 80. Pareiškėjas vertina, kad LVAT padarė esminį materialiosios teisės normų,... 81. 37.... 82. Pareiškėjas teigia, kad Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalis AB... 83. 38.... 84. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo... 85. 39.... 86. Atsakovas teigia, kad LVAT nutartyje tinkamai pasisakė dėl argumentų ir... 87. 40.... 88. Atsakovas nurodo, kad LVAT tinkamai taikė Konkurencijos įstatymo 35... 89. 41.... 90. Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo sutiktu su pareiškėju, kad civilinėje... 91. 42.... 92. Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjas netinkamai taiko ir aiškina... 93. 43.... 94. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad LVAT padarė... 95. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 96. VI.... 97. 44.... 98. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ siekia atnaujinti procesą... 99. 45.... 100. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus,... 101. 46.... 102. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje... 103. 47.... 104. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą... 105. 48.... 106. Teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8... 107. 49.... 108. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog tiek VAAT, tiek LVAT be... 109. 50.... 110. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2020 m. sausio 16 d. nutarties 81 punkte... 111. 51.... 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, LVAT nutartyje yra pateiktas išsamus,... 113. 52.... 114. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti... 115. 53.... 116. Pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo... 117. 54.... 118. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl... 119. 55.... 120. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios... 121. 56.... 122. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant... 123. 57.... 124. Vadovaujantis pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytais teiginiais,... 125. 58.... 126. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 127. 59.... 128. Pareiškėjas nurodo, kad senaties terminas, vadovaujantis pamatiniais teisės... 129. 60.... 130. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti... 131. 61.... 132. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012 LVAT... 133. 62.... 134. Pareiškėjas, teigdamas, kad LVAT nukrypo nuo savo suformuotų senaties... 135. 63.... 136. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas... 137. 64.... 138. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines... 139. 65.... 140. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo... 141. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 142. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymo atnaujinti... 143. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2443-520/2019... 144. Nutartis neskundžiama....