Byla P-48-438/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018 pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skundą atsakovui viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – ir Reguliavimo agentūra) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Fondo agentūra) 2016 m. kovo 29 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. 01 (toliau – ir Išvada) ir sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01 (toliau – ir Sprendimas).

6Reguliavimo agentūra nurodė, kad nesutinka su Išvadoje pateiktu atsakovo išaiškinimu dėl pirkimo sąlygų 3.7 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo. Paaiškino, kad siekis įsigyti aukštos kokybės maisto produktus, kurie dideliu mastu būtų tinkamai ir laiku tiekiami labiausiai socialiai pažeidžiamai visuomenės grupei, kartu siekiant ir racionaliai panaudoti lėšas, įpareigojo pareiškėją nustatyti atitinkamus kokybės reikalavimus, neskaidyti pirkimo objekto į atskiras dalis, pasirinkti patikimą, stabilų, ekonomiškai pajėgų tiekėją, kuris, būdamas bent vienos iš prekių gamintoju, galėtų pasiūlyti ir mažesnę kainą. Pareiškėjas, įvertinęs pirkimo objekto svarbą ir specifinę vartotojų grupę, nustatė pagrįstus techninės specifikacijos reikalavimus, sudarė vienodas galimybes pirkime dalyvauti visiems tiekėjams. Atsakovo pritaikyta 10 proc. sutarties sumos finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai padarytiems pažeidimams, kadangi pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimais, rekomendacijomis, savo nuožiūra nustatė būtinus ir pirkimo objekto svarbą atitinkančius reikalavimus maisto produktų kokybei bei tiekėjams, pirkimo sąlygas suderino su atsakovu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nepagrįstai neapribojo konkurencijos (gavo keturis pasiūlymus) ir sėkmingai įvykdė projektą, taip visas projektui skirtas lėšas panaudodamas pagal paskirtį.

7Atsakovas Fondo agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

8Atsakovas nurodė, kad nėra jokio pagrįsto priežastinio ryšio tarp tikslinės grupės bei pareiškėjo apsisprendimo neskaidyti pirkimo į dalis. Aplinkybė, kad pirkimo objektą sudarė įvairūs maisto produktai, besąlygiškai patvirtina galimybę be jokių trukdžių maisto produktų pirkimą skaidyti į atskiras dalis, nes bet kurios iš maisto rūšies pardavimas ir pristatymas į sandėlį būtų vykdomas pagal grafiką savarankiškai ir nepriklausomai. Aplinkybė, kad pareiškėjas labai didelės vertės pirkimo neskaidė į dalis bei nustatė nepagrįstai aukštus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjų patirčiai ir apyvartai, leidžia daryti išvadą, kad vertinamo pirkimo kontekste nustatyti kriterijai neatitiko Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų rekomendacijų tikslo, Viešųjų pirkimų tarnybos įsakymu Nr. 1S-139 patvirtintų rekomendacijų tikslo, VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje bei 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nediskriminavimo principo. Konkurso techninėje specifikacijoje keliami reikalavimai produktams buvo pertekliniai ir ribojo konkurenciją. Eliminavimas iš pirkimo tų tiekėjų, kurie vertėsi maisto produktų didmenine prekyba (bet jų negamino) visiškai nepagrįstai apribojo konkurenciją bei platesnį tiekėjų pasiūlytų kainų spektrą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas oficialaus pirkimo sąlygų derinimo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatliko ir pagal jos nuostatus Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai nepriskirta funkcija vertinti pirkimo sąlygų atitikties Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą palaikė pareiškėjo poziciją, prašė panaikinti ginčijamus sprendimus, atsiliepime iš esmės nurodydamas tokius pačius argumentus, kaip pareiškėjas.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį Nr. D4-132, pagal kurios 5.1 punktą pareiškėjui iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bei bendrojo finansavimo lėšų skirta iki 11 765 000 Lt projektui „Parama maisto produktais“ Nr. EPSF-2014-V-01-01-01 vykdyti.

14Pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. paskelbė apie tarptautinį atviro konkurso būdu Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo pirkimą Nr. 148489 (toliau – ir pirkimas).

15Atsakovas atliko pirkimo patikrinimą, taip pat 2016 m. kovo 9 d. raštu papildomai kreipėsi į pareiškėją su prašymu patikslinti informaciją. Pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. raštu informavo, kad papildomų paaiškinimų neturi. Atsakovas, vadovaudamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 27 įsakymu Nr. A1-426 patvirtintų taisyklių 6.9.5 punktu ir 2015m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtintų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių XII skirsnio normomis, ginčijamoje Išvadoje konstatavo viešųjų pirkimų pažeidimus, už kuriuos Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir COCOF gairės) 2 lentelės 9 ir 11 punktų pagrindu, pareiškėjui taikė 10 proc. pagal pirkimo sutartį deklaruotų išlaidų finansinę korekciją – 332 184,08 Eur, 2016 m. kovo 29 d. Grąžintinų lėšų formos Nr. G01 pagrindu nurodydamas šią sumą išmokėti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą.

16Teismas, spręsdamas pirkimo skaidymo tikslingumo klausimą, nurodė, kad šiuo atveju pirkimo objektą sudarė 9 įvairūs maisto produktai (kvietiniai miltai, makaronai, trijų grūdų kruopos, žirniai, ryžių kruopos, sausi pusryčiai, rapsų aliejus, cukrus, gabalinės mėsos konservai), pirkimo suma sudarė 9 172 774, 05 Lt, produktams nustatytos skirtingos techninės specifikacijos, todėl sprendė, kad išskaidžius pirkimo objekte nurodytus maisto produktus į atskiras dalis, būtų sudarytos palankios sąlygos didesniam kiekiui tiekėjų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. vasario 18 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje, taip pat atsakovo 2016 m. kovo 29 d. surašytoje Pažeidimo tyrimo išvadoje pateikta skirtingų maisto produktų kainų analizė patvirtina, jog pirkimo nugalėtojo AB „Kauno grūdai“ pateiktų dalies produktų kainos buvo žymiai aukštesnės nei kitų tiekėjų, todėl padarė išvadą, kad didesnio tiekėjų kiekio dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose būtų paskatinęs konkurenciją rinkoje, o tai būtų leidę įsigyti maisto produktus mažesne kaina. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, neišskaidęs pirkimo objekto į atskiras dalis, apribojo tiekėjų konkurenciją ir dėl to neracionaliai panaudojo turimas lėšas, įsigydamas produktus už didesnę, nei tą, kurią konkurencijos sąlygomis galėtų pasiūlyti keli tiekėjai, kainą.

17Teismas, spręsdamas kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymo klausimą, pažymėjo, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Teismas nustatė, kad pirkimų sąlygų 2 lentelėje nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas dalyvauti pirkime objekto viešuosiuose pirkimuose, turėjo pateikti 6 420 521,84 Lt vertės vykdomą arba įvykdytą bent vieną sutartį, taip pat tiekėjas privalėjo perkančiajai organizacijai pateikti informaciją apie pastarųjų 3 finansinių metų vidutinę bendrąją metinę apyvartą, kuri būtų 13 758 261,08 Lt. Taigi teismas padarė išvadą, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis tiesiogiai darė įtaką pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų pirkimo sąlygose įtvirtinimui, kas lėmė konkurencijos ribojimą, kadangi nustačius itin aukštus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams iš objekto viešųjų pirkimų buvo eliminuotos smulkiojo bei vidutinio verslo įmonės, kurios galėjo pasiūlyti pirkimo objektu esančius produktus už mažesnę kainą.

18Teismas, vertindamas pirkimo sąlygų „Techninė specifikacija“ nustatytus kokybės reikalavimus kvietiniams miltams ir atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje nurodytus argumentus, sprendė, kad tikslinei grupei – socialinės paramos gavėjams – pakaktų statistinio namų ūkio vartotojo poreikius atitinkančių miltų, kuriuose baltymų kiekis sudarytų 10–12 proc., o objektyvių aplinkybių, kodėl socialinės paramos gavėjams būtų būtina tiekti miltus, skirtus sudėtingų technologijų miltinės konditerijos gamybai, nenustatė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nustatė perteklinius ir neproporcingus siekiamam tikslui reikalavimus, kas lėmė mažesnio kiekio miltų įsigijimą, todėl šiuo atveju nebuvo užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo tikslas.

19Teismas, vertindamas nustatytus reikalavimus sausų pusryčių rodikliams, pažymėjo, kad šie reikalavimai labai tiksliai apibrėžia sausų pusryčių formą (stačiakampio formos pagalvėlės, pagalvėlės su įdaru, šokolado skonio, kt.), nors Techninėje specifikacijoje nurodyta sausų pusryčių forma ir skonis yra viena iš daugybės rinkoje egzistuojančių sausų pusryčių formų ir skonių rūšių. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kodėl buvo būtina pasirinkti būtent tokią sausų pusryčių formą, tokios formos pasirinkimo priežastys buvo subjektyvios ir pareiškėjo nustatytus konkrečius reikalavimus sausiems pusryčiams teismas vertino kaip ribojančius kitų potencialių teikėjų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

20Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo pirkimų sąlygose nustatyti aukšti ir specifiniai reikalavimai nėra pateisinami argumentu, kad maisto produktai perkami labiausiai skurstantiems asmenims, pirkimo objektu esantys maisto produktai skirti naudoti kasdieninėje šių asmenų buityje, todėl reikalavimai siūlyti miltų rūšį, skirtą sudėtingų technologijų miltinės konditerijos gamybai, taip pat atitinkamos formos, dydžio, spalvos sausus pusryčius, nors kitus požymius turintys miltai ar sausi pusryčiai pilnai patenkintų vidutinio vartotojo buitinius reikalingiausius poreikius, nėra pateisinami.

21Teismas pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai nėra formalūs ar pavieniai, pareiškėjas padarė penkis reikšmingus pažeidimus, kuriais buvo ribojama konkurencija, pažeidė proporcingumo principą, diskriminavo kitus tiekėjus; šie pažeidimai nustatyti tinkamai ir aprašyti Išvadoje, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl pažeidimų formalumo ir 10 proc. finansinės korekcijos neproporcingumo.

22III.

23Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės pareiškėjo skundą tenkinant.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25Teismas nurodė, kad byloje sprendžiama dėl atsakovo Fondo agentūros 2016 m. kovo 29 d. surašytos pažeidimo tyrimo išvados Nr. 01 ir 2016 m. kovo 29 d. sprendimo dėl grąžintinų lėšų Nr. G01, teisėtumo ir pagrįstumo.

26Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nepanaikino minėtos Išvados bei Sprendimo, padarydamas išvadas, kad pareiškėjas, neišskaidęs pirkimo objekto į atskiras dalis, apribojo tiekėjų konkurenciją ir dėl to neracionaliai panaudojo turimas lėšas, pirkimo nugalėtojo AB „Kauno grūdai“ pateiktų dalies produktų kainos buvo žymiai aukštesnės nei kitų tiekėjų, konkurenciją ribojo pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ir neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai teikėjui, o nustatyti aukšti ir specifiniai reikalavimai maisto produktams nepateisinami aplinkybe, kad jie perkami labiausiai skurstantiems asmenims. Pareiškėjas Reguliavimo agentūra, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu nurodė, kad pirkimas buvo neskaidytas dėl specifinio objekto – maisto produktų, be to, būtų padidėjusi rizika negauti tiekėjų pasiūlymų kuriai nors vienai savarankiškai pirkimo objekto daliai; nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams pareiškėjas norėjo įsitikinti tiekėjo patikimumu, o reikalavimai kvietiniams miltams bei sausiems pusryčiams nėra pertekliniai ar ribojantys konkurenciją, todėl teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, neatsižvelgė į visus pareiškėjo pateiktus argumentus, į vykdyto pirkimo tikslą, viešąjį interesą, tikslinės asmenų grupės, kuriai buvo perkami maisto produktai, interesus, taip pat nepagrindė išvados, kad 10 proc. finansinė korekcija yra šiuo atveju proporcinga.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nusprendė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

28Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėju, kad VPĮ ar kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nėra nustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis objektus, tačiau pažymėjo, jog perkančioji organizacija neturi šiuo aspektu visiškos diskrecijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs taisyklę, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu yra siekiama išvengti situacijų, kai perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010 ir joje nurodyta praktika).

29Teismas pažymėjo, kad be objektyvių priežasčių ir racionalaus pagrindimo neskaidant pirkimo į dalis atsiranda tikimybė, jog nebus užtikrintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pagrįstų argumentų ir trukdžių, dėl kurių nereikėjo skaidyti šio pirkimo objekto atskiras dalis, byloje nėra, pareiškėjas jų nenurodė ir kartu apeliaciniu skundu, todėl iš bylos duomenų viseto darytina išvada, kad bet kurios iš 9 maisto rūšies pardavimas ir pristatymas į sandėlį būtų vykdomas pagal grafiką savarankiškai ir nepriklausomai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnybos Viešųjų pirkimų vertinimo 2016 m. vasario 18 d. išvadoje, kaip ir ginčo Išvadoje pateikta skirtingų maisto produktų kainų analizė patvirtina, jog pirkimo nugalėtojo AB „Kauno grūdai“ pateiktų dalies produktų kainos buvo žymiai aukštesnės nei kitų tiekėjų, todėl didesnio tiekėjų kiekio (nei dalyvavę 4) dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose būtų paskatinęs konkurenciją rinkoje, dėl ko būtų buvus sudaryta galimybė įsigyti maisto produktus mažesne kaina. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas, neišskaidęs pirkimo objekto į atskiras dalis, apribojo tiekėjų konkurenciją ir dėl to neracionaliai panaudojo turimas lėšas, įsigydamas produktus už didesnę, nei tą, kurią konkurencijos sąlygomis galėtų pasiūlyti keli tiekėjai, kainą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos reglamentas nustato prekių ir paslaugų nuorodų standartus, taigi jis nėra susijęs su sąlygų dėl pirkimo objekto ar kitų su tuo susijusių klausimų reguliavimu, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas dėl pažymėto vieno kodo „15800000-6 Įvairūs maisto produktai“ Komisijos reglamente, nepatvirtina pareiškėjo sprendimo neskaidyti didelės vertės pirkimo teisingumo. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjo vykdytas pirkimas laikomas didelės vertės, nėra.

30Teismas vadovavosi VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, 34–37 straipsniais ir nurodė, kad teisė pačiai perkančiajai organizacijai nustatyti tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus įtvirtinta tiek pačiame VPĮ, tiek Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173VPĮ patvirtintose Metodinėse pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose. Tačiau viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti projekto vykdytojui partneriui reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, ir projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių ar paslaugų kainos neviršytų analogiškų prekių ar paslaugų vidutinių rinkos kainų. Projekto vykdytojas ir (arba) partneris užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Taigi nors perkančioji organizacija, vykdydama šią pareigą, turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši perkančiųjų organizacijų pasirinkimo laisvė nėra neribota ir jos privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime. Apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad perkančiosios organizacijos neturėtų kelti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos.

31Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirkimų sąlygų 2 lentelėje reikalavo, jog tiekėjas norėdamas viešajame pirkime, be kita ko, turėjo pateikti 6 420 521,84 Lt vertės vykdomą arba įvykdytą bent vieną sutartį, įrodyti, kad 3 finansinių metų vidutinė bendroji metinė apyvarta yra 13 758 261,08 Lt, būti bent vieno pirkimo objekte nurodyto maisto produkto gamintoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tokie reikalavimai tiekėjams yra pagrįstai pripažinti kaip pernelyg aukšti, neproporcingi ir ribojantys konkurenciją, kadangi iš esmės vien pareiškėjo nurodytas motyvas įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu tinkamai vykdyti įsipareigojimus, negali pateisinti tokio ribojimo ir visiškai laisvai gali būti įgyvendinamas kitomis priemonėmis, kurios nesudarytų kliūčių dalyvauti viešajame pirkime ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėms. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese nepagrindė objektyviais argumentais nurodytų kvalifikacinių reikalavimų poreikio, taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė skundžiamame sprendime nei vieno alternatyvaus būdo, kaip įsitikinti tiekėjo patikimumu, kadangi teismas neturi teikti tokių siūlymų perkančiajai organizacijai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nurodytų kvalifikacinių reikalavimų – patirties ir metinės apyvartos vertės žymus sumažinimas bei reikalavimo būti bent vieno iš perkamų produkto gamintoju eliminavimas, būtų žymiai padidinęs konkurenciją ir leidę kitoms didelėms ar mažesnėms ir nebūtinai gamyba užsiimančioms įmonėms dalyvauti pirkime siūlant produktus už mažesnę kainą. Taigi šiuo atveju teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis visų nustatytų aplinkybių visuma, padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pernelyg aukštų kvalifikacinių reikalavimų įtvirtinimas lėmė konkurencijos ribojimą bei pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje bei 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nediskriminavimo principą bei dirbtinai ribojo konkurenciją.

32Teismas vadovavosi VPĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pagal kurias perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, kuri turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkimo sąlygų „Techninė specifikacija“ nustatytus kokybės reikalavimus kvietiniams miltams ir sausiems pusryčiams, nurodė, kad pareiškėjo pirkimų sąlygose nustatyti aukšti ir specifiniai reikalavimai šiems produktams nėra pateisinami argumentais, jog maisto produktai skirti labiausiai skurstantiems asmenims, kurių mityba nevisavertė, o pats pirkimo objektas – maisto produktai yra specifinis, nes greitai genda ir turi būti suvartoti nustatytais terminais. Teismas savo išvadą, kad reikalavimai kvietiniams miltams yra pertekliniai ir ribojantys konkurenciją, grindė byloje esančiu įrodymu, jog į ekspertės technologijų mokslų daktarės ekspertizės išvadoje yra paaiškinta, jog kasdieniam vartojimui ruošiamiems produktams pilnai tiktų pagal baltymingumą (baltymų ir glitimo kiekį) miltai, kuriuose baltymų kiekis s. m. sudarytų 10-12 proc., o ne 15 proc. kaip nustatė pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiai pozicijai, pažymėdamas, kad objektyvių aplinkybių, kodėl socialinės paramos gavėjams būtina tiekti miltus, skirtus sudėtingų technologijų miltinės konditerijos gamybai, nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dokumentus vertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri įgyvendino savo VPĮ nustatytą kompetenciją. Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. vasario 18 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje, aktualioje šiam ginčui, taip pat konstatavo, jog tokie reikalavimai kvietiniams miltams nėra pagrįsti specialiu poreikiu, maistinių savybių reikalingumu vartotojams ir perkančioji organizacija galėjo racionaliau panaudoti lėšas, nupirkdama didesnį kiekį prekių. Perkančioji organizacija šiuo atveju nepagrindė savo sprendimo pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti itin aukštus ir specifinius reikalavimus kvietiniams miltams. Taigi šiuo aspektu pareiškėjas turėjo siekti, kad perkamus miltus asmenys galėtų naudoti kuo platesnei įvairių rūšių kepinių gamybai ir tinkamos kokybės miltų, kuriuose baltymų kiekis sudarytų 10–12 proc., galėtų įsigyti miltų kuo daugiau, kad būtų pasiekti galutiniai vykdomo projekto tikslai. Taigi pareiškėjas nustatė perteklinius ir neproporcingus siekiamam tikslui reikalavimus, lėmusius mažesnio kiekio miltų įsigijimą, todėl nebuvo užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo tikslas.

33Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 4S-945, kurioje Viešųjų pirkimų tarnyba vertindama analogišką pirkimą nurodė, jog keliami reikalavimai kvietiniams miltams užtikrina konkurenciją, nediskriminuoja tiekėjų ir atitinka VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra atmestini, nes nurodyta 2015 m. kovo 23 d. vertinimo išvada yra surašyta remiantis kito pirkimo faktiniais duomenimis, kurie nesusiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. nurodyta išvada yra skirta kito konkretaus vykdyto viešojo pirkimo įvertinimui, be to, ji yra parengta daugiau kaip metais anksčiau nei Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. vasario 18 d. išvada Nr. 4S-472, kuri yra aktuali nagrinėjam ginčui šioje byloje, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. kovo 23 d. išvada ir joje pateikti išaiškinimai negali būti nei vertinami, nei lyginami šioje byloje dėl atsakovo Išvados ir Sprendimo panaikinimo.

34Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Techninės specifikacijos 6 skyriuje nustatytus reikalavimus sausiems pusryčiams, pažymėjo, jog šie reikalavimai labai tiksliai apibrėžia sausų pusryčių formą, t. y. stačiakampio formos pagalvėlės su įdaru, kurių dydis ne mažesnis kaip 15x20 mm, rudos spalvos, saldaus skonio, šokolado skonio, nors Techninėje specifikacijoje nurodyta sausų pusryčių forma ir skonis yra viena iš daugybės rinkoje esančių sausų pusryčių formų ir skonių rūšių. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija visiškai sutiko, pažymėdama, kad projekto naudos gavėjams (labiausiai skurstantiems asmenims) nurodyti kriterijai sausiems pusryčiams neužtikrina nei pareiškėjo nurodyto visavertės mitybos tikslo, nei objektyvaus minėtų asmenų poreikio gauti būtent tokios formos, dydžio ir skonio sausus pusryčius. Taigi keliami reikalavimai sausiems pusryčiams yra per daug tikslūs, konkrečiai apibrėžiantys formą, spalvą bei patį įdarą, o perkančioji organizacija nepagrindė savo sprendimo pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokius specifinius reikalavimus, todėl pagrįstai pripažinta, kad Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai sausiems pusryčiams yra aiškiai ribojantys kitų teikėjų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pažeidžiantys VPĮ 3 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį.

35Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 10 proc. finansinės korekcijos (taikytos pagal atsakovo 2016 m. kovo 29 d. priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų Nr. G01) tikslingumo ir proporcingumo, atkreipė dėmesį, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime, byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

36Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėjo, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013).

37Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtintų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo administravimo ir finansavimo taisyklių 216 punktu ir Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir COCOF gairės) 2 lentelės 9 ir 11 punktų pagrindais, pripažino netinkamomis išlaidomis 10 proc. pagal sutartį pareiškėjo atsakovui deklaruotų išlaidų ir su šiomis išlaidomis tiesiogiai susijusią fiksuoto dydžio išlaidų dalį (t. y. iš viso netinkamomis ir grąžintinomis išlaidomis pripažino 332 184,08 Eur). Teismas akcentavo, kad COCOF gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, vykdytojui taikyti mažesnį ar didesnį korekcijos dydį. Šiuo atveju atsakovas netaikė leistinų didesnių finansinių korekcijų (25 proc.) būtent dėl aplinkybės, kad net šiuo atveju apribojus tiekėjų konkurenciją, buvo gauti 4 tiekėjų pasiūlymai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir faktines bylos aplinkybes (pažeidimų kiekį, pobūdį ir poveikį), akivaizdu, kad 10 proc. finansinė korekcija yra visiškai proporcinga, pagrįsta teisės normomis ir COCOF gairėmis, o pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų ar pagrįstų argumentų.

38Teismas atkreipė dėmesį, jog Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043), o perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis šio principo atitinka viešųjų pirkimų direktyvų esmę, net šio principo expressis verbis neįtvirtinant viešųjų darbų pirkimų direktyvoje (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353). Be to, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendime byloje A. A., C-434/02, pasisakydamas dėl nediskriminavimo principo, yra akcentavęs, jog, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, vienodo traktavimo principas reikalauja, kad panašios aplinkybės nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos aplinkybės – vienodai, jeigu tokio traktavimo negalima pateisinti objektyviomis priežastimis (taip pat žr. 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimo byloje Ispanija prieš Komisiją, C-304/01, Rink. p. I-7655, 31 punktą). Taigi, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją lygiateisiškumo ir su juo itin susijęs nediskriminavimo principai bendrąja prasme reiškia perkančiųjų organizacijų pareigą tapačias situacijas vertinti vienodai ir nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jeigu toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas. Taigi šiuo atveju teisingai konstatavus, jog buvo nustatyti neproporcingai aukšti, diskriminuojantys ir dirbtinai ribojantys konkurenciją reikalavimai pirkimo objektui bei paslaugų teikėjų kvalifikacijai, nepagrįstai neišskaidytas pirkimo objektas į atskiras dalis, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas pagrįstas sprendimas susigrąžinti 10 proc. lėšų būtent dėl VPĮ pažeidimų, kuriais buvo apribota tiekėjų konkurencija ir neracionaliai panaudotos skiriamos paramos lėšos. Teismas priėjo išvadą, kad nustatyti Išvadoje ir šioje nutartyje VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, todėl skundžiamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga.

39Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų ir argumentų, kad teismas turėtų vadovautis LVAT 2018 m. kovo 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-235-6002/2018, pažymėjo, kad nurodytame sprendime nagrinėjamo ginčo pirkimo objektas buvo išskaidytas, Viešųjų pirkimų tarnyba atliko pirkimo dokumentų vertinimą dar jų rengimo metu (ir pritarė pirkimo procedūrų tęsimui), todėl atsakovo nurodytos išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-235-6002/2018 ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios, t. y. šių dviejų bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl minėtame sprendime pateiktu teisės aiškinimu negalima remtis šioje byloje.

40Teismas nurodė, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakė.

41IV.

42Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra 2018 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, ir atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą visa apimtimi. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

431. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtintų Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 220 punktą, COCOF gairių 12 punktą.

442. Nagrinėjamos bylos atveju teismai ydingai aiškindami formalaus bei mažareikšmio pažeidimo bei finansinio poveikio sąvokas nesivadovavo Taisyklių 220 punkto bei COCOF gairių 12 punkto nuostatomis. Aiškinant formalaus bei mažareikšmio pažeidimo sąvokas aktualios ir 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas) 98 straipsnio, nustatančio finansinės korekcijos taikymo sąlygas bei kriterijus, į kuriuos privalo būti atsižvelgta nustatant finansinės korekcijos dydį, nuostatos. Agentūros įsitikinimu, pagal Taisyklių 220 bei COCOF gairių 12 punkto nuostatas, sprendžiant dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio, yra privalu vertinti galimo pažeidimo pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius nustatant realų, objektyviai pagrįstą pažeidimo poveikį konkurencijai bei galutinei prekių kainai, atsižvelgiant į analogiškų pirkimų praktiką, rinkos analizę bei paties pažeidimą padariusio asmens veiksmus įsigyjant prekes, o ne tik apsiriboti hipotetiniu pažeidimo poveikiu. Priešingas taikytinos korekcijos aiškinimas suponuotų situaciją, jog bet kokio VPĮ pažeidimo padarymas galėtų lemti finansinės korekcijos taikymą, kas prieštarautų ne tik proporcingumo principui bei nurodytoms materialinėms teisės normoms, bet ir lemtų nepagrįstą finansinės korekcijos instituto taikymo išplėtimą. Nagrinėjamoje byloje teismai nevertino tariamai nustatytų VPĮ pažeidimų poveikio pirkimo rezultatams, taigi ir fondams/biudžetui. Konkrečiau, teismai nevertino, ar pirkimo pagrindu įsigytų prekių kainos yra didesnės, lyginant su analogiškų pareiškėjo vėliau vykdytų pirkimų pagrindu įsigytų prekių kaina bei VPT atliktų pirkimo pagrindu pirktų prekių statistine vidutine kaina, o tik apsiribojo formaliu vertinimu, pagal kurį vertinamas ne pažeidimų realus poveikis bei analogiškų prekių pirkimo praktika bei su tuo susijusi faktinė konkurencija rinkoje bei prekių kaina, o tik išimtinai pats pažeidimo faktas.

453. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje esantys duomenys tiesiogiai patvirtina, jog pirkime nustatyti pažeidimai neturėjo jokio realaus poveikio konkurencijai, prekių kainai bei nesukėlė jokių finansinių nuostolių.

464. Pirkime nustatyti Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su miltų kokybe bei reikalavimais sausiems pusryčiams, ne tik neturėjo įtakos prekių kainai (kuri buvo mažesnė nei analogiškų kitų vėlesnių pirkimų atveju), tačiau atitiko ir institucijų poziciją bei teisės aktų reikalavimus.

475. Teismai nevertino, jog analogiškuose pirkimuose minėti Techninės specifikacijos reikalavimai pripažinti teisėtais bei aplinkybės, jog visos pirkimo sąlygos, prieš jų skelbimą, buvo derintos su atsakovu.

486. Teismai netinkamai aiškino bei taikė finansines korekcijas reglamentuojančias nurodytas teisės normas. Materialinių teisės normų pažeidimas buvo akivaizdus, kadangi jis pasireiškė iš esmės netinkamu finansinę korekciją reglamentuojančių normų aiškinimu, nurodant, jog neva galimas atlikti tik formalus pažeidimo vertinimas nustatant finansinės korekcijos taikymą bei jos dydį, nevertinant nei pažeidimų realaus, faktinio poveikio konkurencijai, finansams bei poveikio prekių kaina. Šis pažeidimas turėjo tiesioginį poveikį teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi lėmė nepagrįstos 10 proc. finansinės korekcijos, lygios 332 184,08 eurų, pritaikymą. Nustačius formalų tokio pažeidimo pobūdį, nebūtų pagrindo taikyti finansinę korekciją.

497. Apeliacinės instancijos teismui neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, reglamentuojančias finansinės korekcijos taikymą, teismų praktika neabejotinai formuojama klaidinga linkme, todėl, siekiant užtikrinti vienodos, teisingos administracinių teismų praktikos formavimą, būtina atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje. Remiantis nuoseklia teismų praktika, vien tik dėl formalių neatitikimų pritaikytos finansinės korekcijos yra naikintinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-807/2013; 2016 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).

508. Pagal teismų praktiką COCOF Rekomendacijų 12 punkto pažeidimo formalumas yra siejamas ir vertinamas per galimą finansinį poveikį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2858-12). Kaip matyti iš nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, vertinant finansinės korekcijos taikymą bei jos dydį, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vertinant pažeidimo formalumą bei mažareikšmiškumą atsižvelgiama į realų pažeidimo finansinį poveikį, realius nuostolius, realų pažeidimo poveikį pirkimo rezultatams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018).

519. Nagrinėjamoje byloje įtvirtinta išimtinai formalaus vertinimo koncepcija, pagal kurią teismai atmesdami pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo formalumo ir mažareikšmiškumo atsižvelgė išimtinai tik į formalų pažeidimo pobūdį, bet ne jo realų poveikį. Tai atitinkamai taip pat prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai dėl turinio prieš formą principo viršenybės. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys tiesiogiai patvirtino, jog byloje nėra ne tik jokių duomenų dėl nustatytų tariamų pažeidimų galimo finansinio poveikio, tačiau priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtino, jog vykdant pirkimą nebuvo sukelta žalos biudžetui, o pirkimo metu pasiūlytos prekių kainos atitiko ne tik rinkos, bet ir vėlesnių pareiškėjo vykdytų pirkimų metu pasiūlytas prekių kainas – net buvo už jas mažesnės. Be to, pirkime buvo užtikrinta ne mažesnė tiekėjų konkurencija, nei konkurencija vėlesniuose pagal VPT rekomendacijas dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis pareiškėjo vykdytuose pirkimuose. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

52Atsakovas Fondo agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo prašymą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

531. Taisyklių 220 punkto ir COCOF gairių 1.3 punkto normos nebuvo pažeistos. Kadangi pirkimų pažeidimų atveju dažniausiai neįmanoma nustatyti, kokia būtų prekės ar paslaugos kaina (ar koks būtų konkretus finansinis poveikis), jeigu pažeidimas nebūtų padarytas, Europos Komisija (COCOF gairėse) ir valstybės narės nacionaliniuose norminiuose teisės aktuose įtvirtino procentinių korekcijų taikymo taisyklę. Taisyklių 216 punkte įtvirtinta, kad „kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, tarpinė institucija, nustačiusi su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų <...>“. COCOF gairių 1.3 punkte numatyta: „šiose gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 % pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai“. Toks reglamentavimas patvirtina, kad pirkimų pažeidimų atveju dažniausiai korekcija parenkama nenustatinėjant pažeidimo poveikio galutinei prekių (paslaugų) kainai, bet pritaikant finansinę korekciją atsižvelgus į COCOF gairėse sugrupuotus pirkimų pažeidimus.

542. Pirkimų pažeidimuose yra dažnos situacijos, kai laimėtojo pasiūlyta kaina atitinka rinkos kainą, bet padaromi kiti reikšmingi pirkimų pažeidimai, pvz. lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir kt., kurie nulemia finansinių korekcijų taikymą. Be to, COCOF gairių 1.3 punkte yra nurodyta, kad „kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius <...) - tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus“. Atsižvelgiant į faktines ginčo bylos aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjo nustatyti pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai nepagrįstai diskriminavo kitus rinkos dalyvius ir juos atgrasė nuo dalyvavimo pirkime, todėl pareiškėjas padarė ne formalius, kaip pats nurodo, bet reikšmingus, turėjusius įtakos rezultatui pažeidimus.

553. Pareiškėjo pateikiami maisto produktų kainų palyginimai su kituose jo vykdytuose pirkimuose įsigytų maisto produktų kainomis yra nepagrįsti, nes kituose dvejuose Projekto vykdytojo projektuose taip pat buvo nustatyti pažeidimai dėl nepagristų kvalifikacinių reikalavimų bei kitų neatitikimų. Be to, pareiškėjo kiti vykdyti pirkimai nėra šios ginčo bylos dalykas, o pareiškėjo teiginiai, kad pirkimu įsigytų produktų kainos atitiko rinkos kainas, neturi jokio objektyvaus pagrindo, nes neįmanoma nustatyti, kokias kainas pasiūlytų kiti tiekėjai, jeigu pareiškėjas nebūtų nustatęs akivaizdžiai neproporcingų diskriminacinių reikalavimų.

564. Pareiškėjo cituojamame Taisyklių 220 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad pažeidimas nenustatomas tik tada, kai „nebuvo ir negalėjo būti finansinio poveikio“. Pareiškėjo nurodomame COCOF gairių 1.3 punkte taip pat įtvirtinta, kad pataisos nedaromos ir pažeidimas laikomas formaliu, kai „neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio“. Taigi abiejose pareiškėjo nurodomose normose, kurias taikydami, pareiškėjo nuomone, teismai esą padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, aiškiai yra įtvirtinta, kad finansinė korekcija gali būti taikoma ne tik nustačius faktinį, bet ir nustačius galimą pažeidimo poveikį. Tokiu atveju konkreti korekcija identifikuojama pagal COCOF gairėse įtvirtintas pirkimų pažeidimų rūšis ir procentinius dydžius. Tai patvirtina ne tik nurodytas pirkimų pažeidimų reglamentavimas, bet ir teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 2046/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-38-1 (Teismų praktika. 2013, 38, p. 459-516) nurodė, kad „draudimas diskriminuoti yra aiškinamas plačiai, apimant net ir potencialius dalyvių teisių pažeidimus“.

575. Vykdant pirkimą buvo nustatyti reikšmingi pažeidimai, be to, nustatytas ne atskiras pavienis neatitikimas, o visa visuma pažeidimų, kurie buvo nuosekliai, remiantis teisės aktų normomis bei pagrindžiant aktualia teismų praktika, patvirtinti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų.

586. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, nurodydamas keturias bylas. Pareiškėjas tik lakoniškai pažymi, kad šiose bylose buvo paliesti pažeidimų formalumo aspektai, tačiau detaliau nepaaiškina kodėl tų bylų faktinės aplinkybės turėtų būti laikomos tapačios arba labai panašios (kaip to reikalauja teismų praktika) su ginčo bylos aplinkybėmis. Be to, ginčo bylos aplinkybės bei pareiškėjo nurodytų bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos. Todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

597. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymima, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio tikrumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95) (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-60-1062/2017 ir kt.).

60Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

611. Teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir proceso teisės normas bei teismų praktiką ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

622. ABTĮ 160 straipsnio 2 dalis numato, jog prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, kas šiuo atveju nėra padaryta. Iš esmės prašymas yra grindžiamas apeliacinio skundo motyvais, nepateikiant nuoseklių paaiškinimų ir įrodymų, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p. pagrindas), dėl kurio būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p. pagrindas). Pareiškėjas taip pat nepaaiškina, kodėl teismo precedentais turėtų būti taikomi prašyme nurodomi teismo sprendimai.

633. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo pažeidimai įgyvendinant projektą buvo kompleksiniai. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl nurodomose bylose teismo pateikti teisės normų išaiškinimai, pateikti įvertinus konkrečias nesutampančias faktines aplinkybes, turėtų būti analogiškai pritaikomi nagrinėjamoje administracinėje byloje.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą.

65Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicijai, kad teismai netinkamai aiškino bei taikė Taisyklių 220 punktą ir COCOF gairių 12 punktą. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje esantys duomenys tiesiogiai patvirtina, jog pirkime nustatyti pažeidimai neturėjo jokio realaus poveikio konkurencijai, prekių kainai bei nesukėlė jokių finansinių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismui neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas, reglamentuojančias finansinės korekcijos taikymą, teismų praktika neabejotinai formuojama klaidinga linkme, todėl, siekiant užtikrinti vienodos, teisingos administracinių teismų praktikos formavimą, būtina atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje. Remiantis nuoseklia teismų praktika vien tik dėl formalių neatitikimų pritaikytos finansinės korekcijos yra naikintinos. Vertinant finansinės korekcijos taikymą bei jos dydį laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vertinant pažeidimo formalumą bei mažareikšmiškumą atsižvelgiama į realų pažeidimo finansinį poveikį, realius nuostolius, realų pažeidimo poveikį pirkimo rezultatams. Tačiau šiuo atveju byloje nėra ne tik jokių duomenų dėl nustatytų tariamų pažeidimų galimo finansinio poveikio, priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtino, jog vykdant pirkimą nebuvo padaryta žalos biudžetui, o pirkimo metu pasiūlytos prekių kainos atitiko ne tik rinkos, bet ir vėlesnių pareiškėjo vykdytų pirkimų metu pasiūlytas prekių kainas.?

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67V.

68Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

69Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

70ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

71Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, remdamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

72Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-520/2015), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012).

73Pareiškėjas teigia, kad teismai, nagrinėję šią bylą, netinkamai taikė Taisyklių 220 punktą ir COCOF gairių 12 punktą. Nurodo, kad pagal Taisyklių 220 bei COCOF gairių 12 punkto nuostatas, sprendžiant dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio, yra privalu vertinti galimo pažeidimo pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius nustatant realų, objektyviai pagrįstą pažeidimo poveikį konkurencijai bei galutinei prekių kainai, atsižvelgiant į analogiškų pirkimų praktiką, rinkos analizę bei paties pažeidimą padariusio asmens veiksmus įsigyjant prekes, o ne tik apsiriboti hipotetiniu pažeidimo poveikiu. Teiginiui, kad teismai netinkamai pritaikė Taisyklių 220 punktą ir COCOF gairių 12 punktą, pagrįsti nurodo, jog pirkime nustatyti pažeidimai neturėjo jokio realaus poveikio konkurencijai, prekių kainai bei nesukėlė jokių finansinių nuostolių, t. y. netinkamą materialinės teisės normos pritaikymą iš esmės sieja su faktine aplinkybe – padaryti VPĮ pažeidimai neturėjo jokio realaus poveikio konkurencijai, prekių kainai bei nesukėlė jokių finansinių nuostolių.

74Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties matyti, kad teismas spęsdamas klausimą dėl pritaikytos sankcijos 10 proc. finansinės korekcijos pagrįstumo ir teisėtumo, rėmėsi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo ir Teisingumo Teismo jurisprudencija šiuo klausimu (2016 m. liepos 14 d. prejudiciniu sprendimu, byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14) bei konstatavo, kad skiriant finansinę korekciją bei nustatant jos dydį turi būti atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

75Tai patvirtina, kad tiek teismai nagrinėję šią bylą, tiek pareiškėjas materialines teisės normas, reglamentuojančias šį teisinį santykį, aiškina ir supranta vienodai. Tačiau teismai rėmėsi aukštesnės galios teisės aktu, o pareiškėjas žemesnės galios teisės aktais. Prieštaravimų tarp šių teisės aktų nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

76Visa tai reiškia, kad pareiškėjas neįrodė, jog taikant materialines teisės normas, reglamentuojančias šiuos teisinius santykius, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

77Minėta, kad pareiškėjas netinkamą materialinės teisės normos pritaikymą iš esmės sieja su faktine aplinkybe – jo padaryti VPĮ pažeidimai neturėjo jokio realaus poveikio konkurencijai, prekių kainai bei nesukėlė jokių finansinių nuostolių.

78Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties matyti, kad išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo tinkamai pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija, grindė faktine aplinkybe, kad pareiškėjo padaryti VPĮ pažeidimai buvo susiję su dirbtinu konkurencijos ribojimu, apribojant kitų tiekėjų galimybę dalyvauti viešajame pirkime, kas turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, dėl ko šie pažeidimai nėra formalūs ir mažareikšmiai, o yra susiję su galimais atitinkamais finansiniais nuostoliais.

79Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamą materialinės teisės normos pritaikymą iš esmės grindžia byloje nustatytų faktinių aplinkybių kitokiu traktavimu, kas pagal ABTĮ 156 straipsnio nuostatas negali būti proceso atnaujinimo pagrindu.

80Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

81Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo praktikos, formuojamos, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2858-12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018. Kaip ir nurodo pats pareiškėjas, šiose bylose dėl finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio nustatymo, buvo konstatuota, kad vertinant pažeidimo formalumą bei mažareikšmiškumą atsižvelgiama į realų pažeidimo finansinį poveikį, realius nuostolius, realų pažeidimo poveikį pirkimo rezultatams. Ši teisminė praktika, o tuo pačiu finansinės korekcijos, kaip sankcijos, kvalifikavimas yra siejamas su atitinkamų faktinių aplinkybių nustatymu – ar buvo padaryti realūs nuostoliai, ar buvo padarytas realus poveikis pirkimo rezultatams. Toks šio teisinio santykio vertinimas bei kvalifikavimas yra pateiktas ir aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartyje. Dėl ko pareiškėjo teiginiai, kad minėtose bylose ir šioje byloje yra išsiskyrusi praktika dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių šiuos teisinius santykius, taikymo, yra nepagrįsta ir neteisinga. Šiuo atveju, pareiškėjo teiginiai dėl išsiskyrusios praktikos taip pat yra siejami su kitokiu faktinių aplinkybių traktavimu, teigiant, kad jo padaryti VPĮ pažeidimai neturėjo realaus poveikio pirkimo rezultatams. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas byloje nustatė faktinę aplinkybę, kad dirbtinas konkurencijos ribojimas, turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, dėl ko šie pažeidimai nėra formalūs ir mažareikšmiai.

82Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė ir šio proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte.

83Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

84Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018 atmesti.

85Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018 pagal pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros skundą atsakovui viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl išvados ir sprendimo panaikinimo.

86Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Lietuvos žemės ūkio ir... 6. Reguliavimo agentūra nurodė, kad nesutinka su Išvadoje pateiktu atsakovo... 7. Atsakovas Fondo agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį... 8. Atsakovas nurodė, kad nėra jokio pagrįsto priežastinio ryšio tarp... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Lietuvos... 14. Pareiškėjas 2014 m. vasario 27 d. paskelbė apie tarptautinį atviro konkurso... 15. Atsakovas atliko pirkimo patikrinimą, taip pat 2016 m. kovo 9 d. raštu... 16. Teismas, spręsdamas pirkimo skaidymo tikslingumo klausimą, nurodė, kad šiuo... 17. Teismas, spręsdamas kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nustatymo... 18. Teismas, vertindamas pirkimo sąlygų „Techninė specifikacija“ nustatytus... 19. Teismas, vertindamas nustatytus reikalavimus sausų pusryčių rodikliams,... 20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju... 21. Teismas pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai nėra formalūs ar pavieniai,... 22. III.... 23. Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 23 d.... 25. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiama dėl atsakovo Fondo agentūros 2016 m.... 26. Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų... 28. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėju, kad VPĮ ar kituose teisės aktuose... 29. Teismas pažymėjo, kad be objektyvių priežasčių ir racionalaus pagrindimo... 30. Teismas vadovavosi VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, 34–37 straipsniais ir... 31. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirkimų sąlygų 2 lentelėje reikalavo,... 32. Teismas vadovavosi VPĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pagal kurias... 33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas... 34. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Techninės... 35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl 10 proc. finansinės korekcijos (taikytos... 36. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 37. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 38. Teismas atkreipė dėmesį, jog Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra ne... 39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų... 40. Teismas nurodė, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės... 41. IV.... 42. Pareiškėjas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo... 43. 1. Teismai, priimdami procesinius sprendimus, netinkamai aiškino bei taikė... 44. 2. Nagrinėjamos bylos atveju teismai ydingai aiškindami formalaus bei... 45. 3. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje esantys duomenys tiesiogiai patvirtina,... 46. 4. Pirkime nustatyti Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su miltų... 47. 5. Teismai nevertino, jog analogiškuose pirkimuose minėti Techninės... 48. 6. Teismai netinkamai aiškino bei taikė finansines korekcijas... 49. 7. Apeliacinės instancijos teismui neteisingai pritaikius materialiosios... 50. 8. Pagal teismų praktiką COCOF Rekomendacijų 12 punkto pažeidimo formalumas... 51. 9. Nagrinėjamoje byloje įtvirtinta išimtinai formalaus vertinimo koncepcija,... 52. Atsakovas Fondo agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso... 53. 1. Taisyklių 220 punkto ir COCOF gairių 1.3 punkto normos nebuvo pažeistos.... 54. 2. Pirkimų pažeidimuose yra dažnos situacijos, kai laimėtojo pasiūlyta... 55. 3. Pareiškėjo pateikiami maisto produktų kainų palyginimai su kituose jo... 56. 4. Pareiškėjo cituojamame Taisyklių 220 punkte yra aiškiai įtvirtinta, kad... 57. 5. Vykdant pirkimą buvo nustatyti reikšmingi pažeidimai, be to, nustatytas... 58. 6. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12... 59. 7. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymima,... 60. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir... 61. 1. Teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir proceso teisės... 62. 2. ABTĮ 160 straipsnio 2 dalis numato, jog prie prašymo atnaujinti procesą... 63. 3. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo pažeidimai įgyvendinant projektą... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 65. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria pareiškėjo prašyme išdėstyta... 66. Teisėjų kolegija... 67. V.... 68. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 69. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės... 70. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 71. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą... 72. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti... 73. Pareiškėjas teigia, kad teismai, nagrinėję šią bylą, netinkamai taikė... 74. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d.... 75. Tai patvirtina, kad tiek teismai nagrinėję šią bylą, tiek pareiškėjas... 76. Visa tai reiškia, kad pareiškėjas neįrodė, jog taikant materialines... 77. Minėta, kad pareiškėjas netinkamą materialinės teisės normos pritaikymą... 78. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d.... 79. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas netinkamą materialinės teisės normos... 80. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti... 81. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 82. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė ir šio... 83. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 84. Pareiškėjo valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų... 85. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018... 86. Nutartis neskundžiama....