Byla e2A-705-585/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės sodininkų bendrijos „Žaluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1575-262/2019 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, R. K., R. K., R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., I. G., A. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. S..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

81.1.

9pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10042, kuria žemės sklypas, esantis ( - ) kadastro Nr. ( - ), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ (toliau – SB „Žaluma“, bendrija);

101.2.

11pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3394, kuria žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), dalys perduotos atsakovams R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., A. G., I. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š.;

121.3.

13pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3656, kuria žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ), dalis perduota atsakovams R. K. ir R. K.;

141.4.

15taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš R. K. 619/40924 dalį, V. G. ir D. D.-G. 201/10231 dalį, A. K. ir I. G. K. 717/40924 dalį, A. G. ir I. G. 316/10231 dalį, V. D. ir D. D. 759/40924 dalį, V. Š. ir B. Š. 547/20462 dalį, R. K. ir R. K. 202/10231 dalį žemės sklypo, esančio ( - );

161.5.

17taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš SB „Žaluma“ 34859/40924 dalį žemės sklypo, esančio ( - );

181.6.

19taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Žaluma“ naudai 379 Eur;

201.7.

21taikyti restituciją – priteisti iš SB „Žaluma“ R. K. 433,30 Eur, V. G. ir D. D.-G. 562,80 Eur, A. K. ir I. G. K. 501,90 Eur, A. G. ir I. G. 884,80 Eur, V. D. ir D. D. 531,30 Eur, V. Š. ir B. Š. 765,80 Eur, R. K. ir R. K. 565,60 Eur;

221.8.

23priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

242.

25Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įsigyjant iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus ir perparduodant juos fiziniams asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir nustatė, kad SB „Žaluma“ lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės yra įsigijusi 31 žemės sklypą, iš šių sklypų 21 žemės sklypas (visas ar dalis) perleistas fiziniams asmenims. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus teigimu, minėti žemės sklypai buvo įsigyti iš valstybės, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus atžvilgiu panaudojus apgaulę.

263.

27Ieškovas taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 30 d. įsakymu buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), SB „Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame buvo suprojektuoti SB „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemės sklypai bei įsiterpę žemės sklypai. SB „Žaluma“ pirmininkas J. N. 2015 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas patvirtinti žemės sklypo Nr. 3D, kurio plotas 4,1178 ha kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą. Žemės sklypo įsigijimo tikslas prašyme nurodytas nebuvo. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2015 m. lapkričio 13 d. sutartimi žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“ už 379 Eur.

284.

29Ieškovo teigimu, SB „Žaluma“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose – Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo bei Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės), numatytą paskirtį. Prieš žemės sklypo įsigijimą iš valstybės SB „Žaluma“ vedė derybas su bendrijos nariais dėl sklypo pardavimo jiems. SB „Žaluma“ sklypą iš valstybės pirko lėšas gavusi iš atsakovų, t. y. bendrija, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams – bendrijos nariams – lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Kadangi bendrija nesiekė naudoti ir nenaudojo ginčo sklypo pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti atsakovams – bendrijos nariams, 2015 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudaryta dėl apgaulės, taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi bendrijai buvo parduotas didesnis nei maksimalus leistinas – 0,12 ha ploto – žemės sklypas.

30II.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

325.

33Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10042, kuria žemės sklypas, esantis ( - ), buvo parduotas SB „Žaluma“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3394; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3656; taikė restituciją – priteisė Lietuvos Respublikai iš R. K. 619/40924 dalį, iš V. G. ir D. D.- G. 201/10231 dalį, iš A. K. ir I. G. K. 717/40924 dalį, iš A. G. ir I. G. 316/10231 dalį, iš V. D. ir D. D. 759/40924 dalį, iš V. Š. ir B. Š. 547/20462 dalį, iš R. K. ir R. K. 202/10231 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. ( - ); taikė restituciją ir priteisė Lietuvos Respublikai iš SB „Žaluma“ 34859/40924 dalį žemės sklypo, esančio ( - ); taikė restituciją ir priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Žaluma“ naudai 379 Eur; taikė restituciją ir priteisė iš SB „Žaluma“ R. K. 433,30 Eur, V. G. ir D. D.-G. 562,80 Eur, A. K. ir I. G. K. 501,90 Eur, A. G. ir I. G. 884,80 Eur, V. D. ir D. D. 531,30 Eur, V. Š. ir B. Š. 765,80 Eur, R. K. ir R. K. 565,60 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

346.

35Teismas nurodė, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus.

367.

37Teismas sprendė, kad SB „Žaluma“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais – sodininkų bendrijos nariais dėl ginčo sklypo pardavimo jiems, ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavusi iš atsakovų – sodininkų bendrijų narių, įsigijusi ginčo žemės sklypą, jį netrukus perleido atsakovams. Taigi, SB „Žaluma“, įsigydama ginčo žemės sklypą neturėjo poreikio ir tikslo visą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bet turėjo tikslą dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims. Teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas.

388.

39Teismas pripažino, kad sudarant 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies imperatyvios nuostatos dėl 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimo, todėl ir dėl šios priežasties šioje byloje ginčijamiems sandoriams taikytinos CK 1.80 straipsnyje numatytos pasekmės.

409.

41Teismas pažymėjo, kad, aplinkybė, jog sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma, kadangi Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai (fiziniai asmenys) pateikė paaiškinimus, jog visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka. Pripažinęs, kad atsakovams buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų, teismas sprendė daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju netaikytinas.

42III.

43Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4410.

45Apeliaciniame skunde atsakovė SB „Žaluma“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 10042, kuria žemės sklypas, esantis ( - ), buvo parduotas SB „Žaluma“, nuspręsta taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš SB „Žaluma“ 34859/40924 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), nuspręsta taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Žaluma“ naudai 379 Eur, ir šią ieškinio dalį atmesti; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš R. K. 619/40924 dalį, iš V. G. ir D. D.- G. 201/10231 dalį, iš A. K. ir I. G. K. 717/40924 dalį, iš A. G. ir I. G. 316/10231 dalį, iš V. D. ir D. D. 759/40924 dalį, iš V. Š. ir B. Š. 547/20462 dalį, iš R. K. ir R. K. 202/10231 dalį, sklypo, esančio ( - ), ir ją išdėstyti taip: „taikyti restituciją – priteisti SB „Žaluma“ iš R. K. 619/40924 dalį, iš V. G. ir D. D.- G. 201/10231 dalį, iš A. K. ir I. G. K. 717/40924 dalį, iš A. G. ir I. G. 316/10231 dalį, iš V. D. ir D. D. 759/40924 dalį, iš V. Š. ir B. Š. 547/20462 dalį, iš R. K. ir R. K. 202/10231 dalį sklypo, esančio ( - )“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4610.1.

47Teismas nepagrįstai sprendė, kad SB „Žaluma“, įsigydama ginčo žemės sklypą, neturėjo poreikio ir tikslo visą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bendrija naudojo ginčo žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991 m. gruodžio 31 d. potvarkio įregistruoti SB „Žalumą“ adresu ir Vilniaus miesto liaudės deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. 283 „Dėl sklypų skyrimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“ priėmimo. Žemės sklypas buvo naudojamas valstybinės žemės nuomos pagrindais ir SB „Žaluma“ mokėjo nustatytą žemės nuomos mokestį. Nurodytos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2284-734-2011 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1123-115/2012.

4810.2.

49Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba būtų išaiškinusi SB „Žaluma“, kad ji negali parduoti įsigytų bendro naudojimo žemės sklypų bendrijos nariams, SB „Žaluma“ tokių sandorių nebūtų sudariusi.

5010.3.

51Jeigu sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypus negalima parduoti fiziniams asmenims, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento tik pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dalių pardavimo fiziniams asmenims ir atitinkamai taikyti restituciją.

5211.

53Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

5411.1.

55Apeliantės teiginiai, kad ginčo sklypas buvo reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliantei teko pareiga įrodyti šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų apeliantė į bylą nepateikė.

5611.2.

57Apeliantės nurodytoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2284-734/2011 apeliantė laikėsi pozicijos, kad bendrija naudoja realiai žymiai mažesnį plotą, nei visa SB „Žaluma“ teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tai paneigia apeliantės teiginius, kad ginčo sklypą ji ketino naudoti bendrojo naudojimo statinių statybai ir rekreacijai.

5811.3.

59Apeliantė, kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo sklypo pardavimo, nenurodė kokiu tikslu ketina pirkti šį sklypą. Jei Nacionalinė žemės tarnyba būtų žinojusi, kad bendrija ketina perparduoti sklypą dalimis, nebūtų sutikusi jį parduoti.

60Teisėjų kolegija

konstatuoja:

61IV.

62Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6312.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6513.

66Bylos duomenimis nustatyta, kad SB „Žaluma“ pirmininkas J. N. 2015 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas patvirtinti žemės sklypo Nr. 3D, kurio plotas 4,1178 ha kadastrinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 17 d. sprendimu buvo nuspręsta bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą Nr. 3D suformuoti, o 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymu buvo nuspręsta šį žemės sklypą parduoti SB „Žaluma“. Valstybinės žemės sklypo 2015 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypas buvo parduotas SB „Žaluma“ už 379 Eur. SB „Žaluma“ žemės sklypo dalis 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė atsakovams R. K., V. G., D. D.-G., A. K., I. G. K., A. G., I. G., V. D., D. D., V. Š., B. Š., o 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – atsakovams R. K. ir R. K..

6714.

68Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su pareiškimu dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, apgaulės būdu įsigyjant iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypus ir perparduodant juos fiziniams asmenims. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2016 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.

6915.

70Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ginčijami sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas. Apeliantė SB „Žaluma“ su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad sodininkų bendrija naudojo ginčo žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai iki 2015 m. lapkričio 13 d., t. y. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Apeliantė pažymi, kad žemės sklypas buvo naudojamas valstybinės žemės nuomos pagrindais ir SB „Žaluma“ mokėjo nustatytą žemės nuomos mokestį. Be to, pasak apeliantės, šiame žemės sklype buvo planuojama įrengti paplūdimį, vaikų žaidimo aikšteles, poilsiavietę, pastatyti pavėsinę, suoliukus ir medinę pirtį, iškasti tvenkinius.

7116.

72Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pagal šias Taisykles sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 papunktis), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 papunktis); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

7317.

74Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

7518.

76Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

7719.

78Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Taisyklių 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, 42 punktas).

7920.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2019 m. vasario13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019, 37 punktas). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

8121.

82Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki 2015 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 2015 m. birželio 20 d. vykusio bendrijos narių susirinkimo metu 7 klausimu buvo svarstyta dėl bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos arba pardavimo sutarčių sudarymo, naudojimosi žeme, apmokėjimo už ją tvarkos nustatymo bei įgaliojimų suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad SB „Žaluma“ dar prieš valstybinės žemės išpirkimą patvirtino šio žemės sklypo perleidimo bendrijos nariams tvarką, patvirtina, kad bendrija ne tik aiškiai neketino naudoti žemės sklypo bendroms reikmėms, bet ketino perleisti jį (jo dalis) atskiriems asmenims nuosavybės teise. Vadinasi, bendrija, įgydama šį žemės sklypą, nepaisė tikslo, kuriam yra formuojami sodininkų bendrijų teritorijose esantys bendrojo naudojimo žemės sklypai, ir nesiekė patenkinti visų savo narių interesus, bet siekė sudaryti sąlygas kitiems atsakovams įgyti papildomus žemės plotus ir išvengti teisės aktuose nustatytų ribojimų įgyti sodininkų bendrijų teritorijose esančią valstybinę žemę, taip nuomojamos valstybinės žemės įgijimą lengvatinėmis sąlygomis ketino panaudoti atskirų bendrijos narių interesams tenkinti – t. y. ginčijamą sandorį bendrija su valstybe sudarė priešingu negu įstatymas nustato tikslu.

8322.

84Taigi, darytina išvada, kad sudarydama 2015 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį su valstybe, ir sudarydama 2016 m. lapkričio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis su atskirais savo nariais, atsakovė turėjo vieningą tikslą – pasinaudodama lengvatine valstybinės žemės pardavimo tvarka perduoti valstybinės žemės sklypus atskirų bendrijos narių nuosavybėn, o ne naudoti juos visų savo narių bendriems poreikiams tenkinti - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tai reiškia, kad jau inicijuodama ginčo žemės sklypo suformavimą ir įgijimą, bendrija neketino vykdyti šiame žemės sklype jo naudojimo būdą atitinkančios veiklos. Taigi, 2015 m. lapkričio 13 d valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta nesilaikant teisės aktuose nustatytų valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, pažeidžiant Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, Žemės reformos 8 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte, Taisyklių 3.2.1, 3.2.2 papunkčiuose, 4 punkte, nustatytas valstybinės žemės perleidimo sąlygas, jos naudojimo būdą ir tvarką. Toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis, todėl yra taikytini sandorių negaliojimo padariniai, numatyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje.

8523.

86Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai neišaiškino SB „Žaluma“, kad ji negali parduoti įsigytų bendro naudojimo žemės sklypų bendrijos nariams. Pabrėžtina, kad šioje nutartyje aptarti teisės aktai aiškiai nustatė būtent sodininkų bendrijų, o ne atskirų jos narių teisę lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Nagrinėjamu atveju ginčo sandorių sudarymą lėmė tai, kad bendrija, įsigydama ginčo žemės sklypą lengvatine tvarka, faktiškai šia tvarka pasinaudojo prieš jos paskirtį, neatskleisdama savo tikrųjų ketinimų, o ne atsakovės nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų informacijos nepateikimas. Tai, kad SB „Žaluma“ formaliai pateikė teisės aktuose reikiamus dokumentus, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriu nedaro teisėtu, kadangi, akivaizdu, bendrijai atskleidus tikruosius savo ketinimus perleisti žemės sklypą privatiems asmenims, ginčijami sandoriai nebūtų sudaryti, tam nebūtų jokio teisinio pagrindo.

8724.

88Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė valstybinės žemės pirkimą–pardavimą reglamentuojančias teisės normas, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo nuostatas, tinkamai taikė proceso teisės normas, paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

89Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

90Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 8. 1.1.... 9. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 13 d.... 10. 1.2.... 11. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 3 d.... 12. 1.3.... 13. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. gruodžio 27 d.... 14. 1.4.... 15. taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš R. K. 619/40924... 16. 1.5.... 17. taikyti restituciją – priteisti Lietuvos Respublikai iš SB „Žaluma“... 18. 1.6.... 19. taikyti restituciją – priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos... 20. 1.7.... 21. taikyti restituciją – priteisti iš SB „Žaluma“ R. K. 433,30 Eur, V. G.... 22. 1.8.... 23. priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.... 24. 2.... 25. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius... 26. 3.... 27. Ieškovas taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vedėjo... 28. 4.... 29. Ieškovo teigimu, SB „Žaluma“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti pagal... 30. II.... 31. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 5.... 33. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino... 34. 6.... 35. Teismas nurodė, kad teisės aktai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų... 36. 7.... 37. Teismas sprendė, kad SB „Žaluma“ niekada nesiekė ginčo sklypo naudoti... 38. 8.... 39. Teismas pripažino, kad sudarant 2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės žemės... 40. 9.... 41. Teismas pažymėjo, kad, aplinkybė, jog sodininkų bendrijos bendrojo... 42. III.... 43. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 44. 10.... 45. Apeliaciniame skunde atsakovė SB „Žaluma“ prašo panaikinti Vilniaus... 46. 10.1.... 47. Teismas nepagrįstai sprendė, kad SB „Žaluma“, įsigydama ginčo žemės... 48. 10.2.... 49. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba būtų išaiškinusi SB „Žaluma“, kad... 50. 10.3.... 51. Jeigu sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypus negalima parduoti... 52. 11.... 53. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti.... 54. 11.1.... 55. Apeliantės teiginiai, kad ginčo sklypas buvo reikalingas bendrojo naudojimo... 56. 11.2.... 57. Apeliantės nurodytoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėtoje... 58. 11.3.... 59. Apeliantė, kreipdamasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl ginčo sklypo... 60. Teisėjų kolegija... 61. IV.... 62. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. 12.... 64. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 65. 13.... 66. Bylos duomenimis nustatyta, kad SB „Žaluma“ pirmininkas J. N. 2015 m.... 67. 14.... 68. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus... 69. 15.... 70. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas,... 71. 16.... 72. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo... 73. 17.... 74. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų... 75. 18.... 76. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės... 77. 19.... 78. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis... 79. 20.... 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisiniams... 81. 21.... 82. Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki 2015 m. lapkričio 13 d. valstybinės... 83. 22.... 84. Taigi, darytina išvada, kad sudarydama 2015 m. lapkričio 13 d. valstybinės... 85. 23.... 86. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami sandoriai buvo... 87. 24.... 88. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo... 89. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti...