Byla 2A-1123-115/2012

Dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo SB „Žaluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui SB „Žaluma“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilęs ginčas susijęs su valstybinės žemės nuomos teisinių santykių atsiradimu, nuomos mokesčio apskaičiavimu ir jo dydžiu.

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 48904 Lt nesumokėto mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę 2009 m., 2934,42 Lt delspinigių, 3,19 Lt nesumokėto mokesčio ir delspinigius už 2008 m. Paaiškino, kad tarp atsakovo ir valstybinės žemės savininko yra susiklostę valstybinės žemės nuomos santykiai. Kadangi iki 2008 metų valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, atsakovas laikotarpiu 2003-2008 metais pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijas, kuriose nurodė, kad bendrijos bendras apmokestinimas valstybės žemės plotas yra 49,75 ha, kurio vertė 167 160 Lt. Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą tarifą – 1,5 proc. žemės vertės, atsakovas kiekvienais metais mokėjo į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą po 2507,40 Lt. Atsakovas už 2008 metus valstybės žemės nuomos mokestį sumokėjo ne visą ir liko skolingas 3,01 Lt bei nuo šios sumos priskaičiuotus 0,18 Lt delspinigius.

62009 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-282 buvo nustatyti nauji valstybinės žemės nuomos tarifai, mokėjimo terminai ir lengvatos. Buvo nustatytas 0,2 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės rinkos vertės. Kadangi atsakovo nuomojamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 24 452 000 Lt, atsakovo mokėtinas nuomos mokestis yra 48 904 Lt. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T3-217 patvirtintos valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos 17 p., tais atvejais, kai žemės nuomos mokestis nesumokamas laiku, yra skaičiuojami 0,03 proc. dydžio nuo apskaičiuotos mokesčio sumos delspinigiai, todėl ieškinio padavimo dieną atsakovas privalo sumokėti 2934,24 Lt delspinigių.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 48 904 Lt nesumokėto mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę 2009 m. ir 2 646,42 Lt delspinigių, 3,01 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už 2008 m.

9Teismas sprendė, kad rašytiniai įrodymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1991 m. gruodžio 31 d. potvarkis, kuriuo įregistruota SB „Žaluma“, Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 283 patvirtina, kad atsakovui žemės sklypas suteiktas ne žemės panaudos pagrindais.

10Iš byloje pateiktų valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijų ieškovui teismas nustatė, kad pats atsakovas deklaravo sodininkų bendrijos „Žaluma“ bendrą plotą, kurį sudaro 49,75 ha, bei nurodė vidutinę sklypo rinkos vertę - 24 452 000 Lt. Remdamasis tuo bei vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ patvirtintų taisyklių 41 punktu, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.8. punktu, Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798„Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, 1.3 ir 1.4 punktais, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-3-282 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų“, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 48 904 Lt dydžio žemės nuomos mokestį. Kadangi atsakovas už 2008 m. turėjo sumokėti 2507,40 Lt dydžio nuomos mokestį, o sumokėjo 2504,39 Lt, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinas 3,01 Lt nesumokėtas žemės nuomos mokestis už 2008 m.

11Remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 98 str. 2 d. teismas nusprendė ieškovo prašomus priteisti delspinigius sumažinti iki 2646 Lt, įvertinus, kad 14,7 Lt delspinigių už vieną dieną. Reikalavimą priteisti 0,18 Lt delspinigius už 2008 m. teismas atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas SB „Žaluma“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

14Skundą grindžia tokiais argumentais:

151. Teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2009, pateiktais išaiškinimais dėl valstybės žemės nuomos sąlygų ir pagrindų. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė konkrečias sąlygas, kurios yra būtinos valstybinės žemės nuomos santykiams pripažinti. Tačiau šios sąlygos priimant skundžiamą sprendimą nustatytos nebuvo. Šiuo atveju šalys nėra sudariusios žemės nuomos sutarties, ir ieškovas nepateikė teismui nuomojamo žemės sklypo plano, nes šis planas nėra sudarytas. Žemės sklypas, kurio pagrindu ieškovas reikalauja sumokėti žemės mokestį, nėra įregistruotas viešame registre. Taigi nesant suformuoto ir viešame registre įregistruoto apelianto naudojamo žemės sklypo plano, teismas negalėjo konstatuoti, kad tarp apelianto ir ieškovo egzistuoja faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai.

162. Teismas netinkamai apskaičiavo nuomos mokestį, kadangi sprendime nurodytas apelianto žemės sklypo plotas ir 1 aro vidutinės vertės kaina yra klaidinga. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktų įrodymų: 2011 m. gegužės 2 d. UAB „Vilniaus matininkai“ pažymos dėl valstybinės žemės sklypų bendrijos teritorijoje kadastro duomenų bei 2011 m. vasario 8 d. VĮ „Registrų centras“ pažymos. Iš šių įrodymų aišku, kad visas priskirto bendram naudojimui bendras apelianto žemės sklypo plotas sudaro 46,81 ha, o ne 49,75 ha, kaip nurodyta sprendime. Pagal VĮ „Registrų centro“ pažymą apelianto 1 aro žemės ūkio paskirties žemės 2009 metais vidutinė rinkos vertė sudarė 1413 Lt, o 1 aro mėgėjiškų sodų paskirties – 5541 Lt. Tuo tarpu teismas rėmėsi 4914,97 Lt 1 aro vidutine rinkos verte. Neaišku, kuo remiantis minėta vertė buvo nustatyta. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. T3-217 patvirtinta valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarka ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. T3-282 sprendimas dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų lengvatų buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka ir yra privalomi apeliantui.

173. Pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ taisyklių 38 p, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 2 d. skaičiuojant nuomos mokestį, turėjo būti išskirta ir atsižvelgta, kokį plotą sodininkų bendrijoje „Žaluma“ sudaro žemės ūkio paskirties žemė, ir kokį plotą – mėgėjiškų sodų paskirties žemė.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pateikia tokius esminius atsikirtimus:

191. Apeliantas neteisingai aiškina Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ nuostatas. Lingvistiškai aiškinant nutarimo 2.1. punkto ir Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 41.2. punktą, darytina išvada, kad jos yra taikomos tais atvejais, kai sodo bendrijose išnuomojami jau naudojami žemės sklypai. Pagal Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1. punktą šioje byloje nustatant, ar apeliantas turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį netgi nebūtina nustatinėti fakto, kad tarp valstybės ir apelianto yra žemės nuomos santykiai, nes kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinės žemės nuomos mokestis yra mokamas ir iki nuomos sutarties sudarymo. Nuo pat sodų bendrijos įsteigimo sodininkai naudojosi jų poreikiams skirta valstybine žeme, o nuo 2003 iki 2009 metų netgi deklaravo naudojamus valstybinės žemės plotus, tokiu būdu patvirtindami naudojimosi valstybine žeme faktą.

202. Apeliantas 2003 – 2008 metais pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijas, kuriose nurodoma, kad bendrijos bendras apmokestinamas valstybinės žemės plotas yra 49,75 ha. Pagal VĮ „Registrų centro“ tinklapyje viešai prieinamą informaciją, Dūkštų seniūnijos Brinkiškių kaimas priklauso 58.8 verčių zonai. Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-282 nustatytų valstybinės žemės nuomos tarifų 1.2.4. punktą juridinių asmenų žemei, kuri patenka į 58.8. verčių zoną, nustatomas 0,2 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės rinkos vertės. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu buvo atlikti apelianto skaičiavimai dėl sodo bendrijos naudojamo žemės ploto dydžio, apelianto pateikta UAB „Vilniaus matininkai“ pažyma negali būti vertinama kaip įrodymas.

213. 2008 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 882 1.11 punktu pakeistas Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8. punktas, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimai, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Taigi šiuo atveju apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 m., turėjo būti vertinama 2009 m. sausio 1 d. galiojanti rinkos kaina. Taigi tiek ieškovo, tiek teismo teiginiai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio yra teisingi. Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 515 10 p. yra išskiriama žemės ūkio paskirties žemė ir mėgėjiškų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės, o tai paneigia apelianto teiginiu, kad skaičiuojant nuomos mokestį turėjo būti išskirta ir atsižvelgta, kokį plotą sodininkų bendrijoje sudaro žemės ūkio paskirties žemė, ir kokį plotą – mėgėjiškų sodų paskirties žemė.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

25Byloje nustatyta, kad ginčas tarp apelianto sodininkų bendrijos „Žaluma“ ir ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kilo dėl to, ar ieškovas pagrįstai ir teisėtai reikalauja iš atsakovo mokėti mokestį už valstybinę žemę, šio mokesčio apskaičiavimo.

26Kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad apeliantas neteisingai aiškina Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ nuostatas, t. y. lingvistiškai aiškinant nutarimo 2.1. punkto ir Valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 41.2. punktą, darytina išvada, kad jos yra taikomos tais atvejais, kai sodo bendrijose išnuomojami jau naudojami žemės sklypai. Be to, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktu, nustatant, ar apeliantas turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nėra būtina nustatinėti fakto, kad tarp valstybės ir apelianto yra žemės nuomos santykiai, nes kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinės žemės nuomos mokestis yra mokamas ir iki nuomos sutarties sudarymo. Tuo tarpu nustatyta, kad nuo pat sodų bendrijos įsteigimo sodininkų bendrija „Žaluma“ naudojosi jos poreikiams skirta valstybine žeme, o nuo 2003 iki 2009 metų bendrija ir deklaravo naudojamus valstybinės žemės plotus (b. l. 35-41, 53-70).

27Pažymėtina, kad apeliantas 2003 – 2008 metais pateiktose valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijose nurodė, kad bendrijos bendras apmokestinamas valstybinės žemės plotas yra 49,75 ha (b. l. 35-41). Pagal VĮ „Registrų centro“ tinklapyje viešai prieinamą informaciją, Dūkštų seniūnijos Brinkiškių kaimas priklauso 58.8 verčių zonai (b. l. 113). Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-282 nustatytų valstybinės žemės nuomos tarifų 1.2.4. punktą juridinių asmenų žemei, kuri patenka į 58.8. verčių zoną, nustatytas 0,2 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kuris skaičiuojamas nuo nuomojamos žemės rinkos vertės (b. l. 49-50).

28Atsakovas teigia, kad teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo pateikto UAB „Vilniaus matininkai“ atliktų matavimo duomenų, iš kurių matyti, jog sodų bendro naudojimo žemės plotas sudaro 46,81 ha. Tačiau iš apelianto pateiktų duomenų (b. l. 112, 114, 115, 137) matyti, kad sudarytas planas ir jo pagrindu atlikti skaičiavimai nėra nustatyta tvarka suderinti ar įregistruoti, todėl jie neduoda pagrindo skaičiuoti žemės nuomos mokestį už mažesnį plotą.

29Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 882 1.11 punktu yra pakeistas Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8. punktas, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimai, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Taigi šiuo atveju apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 m., turėjo būti vertinama 2009 m. sausio 1 d. galiojanti rinkos kaina. Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 515 10 p. nustatytas naudotojų grupes yra išskiriama žemės ūkio paskirties žemė ir mėgėjiškų sodų žemė (be mėgėjiškų sodų žemės bendro naudojimo žemės sklypų) ir mėgėjiškų sodų žemės sklypai, prie kurių priskiriama ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai. Ši aplinkybė paneigia apelianto teiginius, kad skaičiuojant nuomos mokestį už bendro naudojimo žemę turėjo būti išskirta ir atsižvelgta į tai, kokį plotą sudaro žemės ūkio paskirties žemė, ir kokį plotą – mėgėjiškų sodų paskirties žemė.

30Pagal Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą „Dėl žemės mokesčio“ žemės mokestį apskaičiuoja ir suformuoja deklaracijas mokesčių administratorius – šiuo atveju ieškovas. Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 882 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir kai kurių su juo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ 5.8 p. nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus tuos atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Apelianto pateiktame 2011 m. vasario 8 d. VĮ „Registrų centro“ rašte (b.l.113) nurodytos 1 a. vidutinės apeliantui priskirtos žemės rinkos vertės nagrinėjamu atveju yra neaktualios, kadangi jos galiojo nuo 2009 m. vasario 1 d. Be to, paminėtame rašte mėgėjiškos sodų paskirties 1 aro žemės kaina yra didesnė, t.y. 5541Lt, nei yra prieteista.

31Būtina pažymėti, kad bylos nagrinėjimo ribas, už kurių negali išeiti teismas, apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovas iš apelianto prašė priteisti 48904 Lt, t.y. žemės mokesčio sumą, kuri buvo nurodyta apelianto 2009 metų valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijoje (b. l. 12), kurią be kita ko pasirašė ir bendrijos pirmininkas. Visos civilinės bylos yra nagrinėjamos remiantis rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Todėl apeliantui nepateikus įrodymų, kad ieškovas būtų taikęs klaidingą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ar vidutinę apelianto naudojamos žemės 1 a. rinkos vertę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio netenkinti, nes byloje nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kad ieškovo prašoma priteisti suma viršija realią apelianto mokestinės prievolės apimtį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad už bendro naudojimo žemės 1 aro nuomą bendrija valstybei už 2009 metus turi mokėti 48904 Lt (0,2 proc. x 24452000 Lt).

32Atmestini ir apelianto argumentai, kad neva jam nėra privalomi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. T3-217 Dėl žemės nuomos mokesčio administravimo ir 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T3-282 Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, mokėjimo terminų ir lengvatų. Sutiktina su tuo, kad byloje nebuvo pateikti tiesioginiai įrodymai apie tai, kad minėti sprendimai buvo paskelbti vietinėje spaudoje kaip to reikalaujama pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. Tačiau faktinės aplinkybės: žemės mokesčio mokėjimas iki 2009 m., ieškovo rėmimasis minėtais aktais apskaičiuojant apelianto mokestinės prievolės dydį, leidžia spręsti, jog yra labiau tikėtina nei netikėtina, jog apelianto įvardijami sprendimai buvo paskelbti laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir apeliantui, kaip faktiniam valstybinės žemės naudotojui, yra privalomi.

33Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturti, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.