Byla 2A-747/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger ir Galinai Lavrinovič, dalyvaujant: ieškovo atstovei advokatei Giedrei Domkutei-Lukauskienei, atsakovo akcinės bendrovės „Sanitas“ atstovėms advokatei Rūtai Pumputienei ir advokatei Editai Ivanauskienei, trečiųjų asmenų atstovams D. B. ir advokatei Laurai Daumantaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Sanitas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-640-392/2010 pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Sanitas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Veratrum“ dėl žymens „citramon (-um, -as)“ pripažinimo bendriniu pavadinimu, šio žymens pripažinimo neturinčiu skiriamojo požymio, prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracijos pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Rusijos bendrovė „Pharmstandart-Leksredstva“, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus medica“, uždaroji akcinė bendrovė „Liuks“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Liuks farmacija“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti žymenį „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ bendriniu vaistinių preparatų, sudarytų iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino, pavadinimu; 2) pripažinti žymenį „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ neturinčiu skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vaistiniai preparatai) žymėti; 3) pripažinti AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS (registracijos numeris 30921, paraiškos numeris 96-0746) registraciją negaliojančia; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad vaistiniams preparatams žymėti naudojamas žymuo „citramon“, jo sulietuvinta forma „citramonas“ bei lotyniška forma „citramonum“ dėl plataus ir ilgalaikio vartojimo Lietuvos vartotojų sąmonėje įsitvirtino kaip bendrinis žodis, suvokiamas kaip skausmą malšinančio pobūdžio vaistinės priemonės (medicininio produkto) bendrinis pavadinimas ir neturi skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti. Žymuo „citramon (-um, -as)“ galėtų būti laikomas turinčiu skiriamąjį požymį tik tuo atveju, jei ilgą laikotarpį vaistiniams preparatams žymėti jį naudotų tik vienas gamintojas ir toks žymuo nebūtų gerai žinomas vartotojams, farmacijos pramonės ir medicinos specialistams kaip vaistinio preparato, pasižyminčio tam tikromis charakteristikomis, bendrinis pavadinimas. Tam, kad prekių ženklas galėtų įgyvendinti savo esminę funkciją – garantuoti tuo prekių ženklu pažymėtos prekės kilmės identiškumą galutiniam vartotojui, įgalinant jį be supainiojimo galimybės atskirti prekę nuo kitos kilmės prekių, – jis privalo suteikti garantiją, jog visos juo pažymėtos prekės sukurtos prižiūrint konkrečiam asmeniui, kuris yra atsakingas už jų kokybę. Tie žymenys, kurie negali atskirti vieno asmens prekių nuo kito asmens prekių, laikomi neturinčiais skiriamojo požymio. Žymuo „citramon (-um, -as)“ neturi pagrindinio prekių ženklui būtino požymio – gebėjimo atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių, nes vaistinių preparatų pakuotės užrašas „citramon“ nesuteikia vartotojui visos informacijos apie šį produktą bei jo kilmę, t. y. neturi skiriamojo požymio. Dėl visuotinio paplitimo žymuo „citramon (-um, -as)“ negali būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu prekių ženkluose ar žymenyse, naudojamuose žymėti atitinkamus vaistinius preparatus. AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracija turi būti pripažinta negaliojančia kaip neatitinkanti absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų. Toks ženklas žymi tik prekių charakteristiką ir yra sudarytas iš bendrinio, skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją (vaistiniams preparatams) žymėti neturinčio žymens „citramon“ sulietuvintos formos - „citramonas“ bei priešdėlio „Neo-“. Abu prekių ženklo NEOCITRAMONAS žodiniai elementai negali būti registruojami kaip savarankiški prekių ženklai.

6Atsakovas AB „Sanitas“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas UAB „Veratrum“ prašė nelaikyti jo atsakovu, bet pripažinti byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino žymenį „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ bendriniu vaistinio preparato, sudaryto iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino, pavadinimu; pripažino žymenį „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ neturinčiu skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vaistiniai preparatai) žymėti. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl prekių ženklo NEOCITRAMONAS (Reg. Nr. 30921) registracijos pripažinimo negaliojančia.

9Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra įregistruoti ir (ar) pareikšti registruoti penki prekių ženklai su žymeniu „citramon“. Kombinuotas vaistinis preparatas „citramon“ – tabletės arba milteliai, kurių tradicinėje sudėtyje yra 0,24 g acetilsalicilo rūgšties, 0,18 g fenacetino (vėliau pakeistas paracetamoliu), 0,03 g kofeino, 0,015 g kakavos miltelių ir 0,02 g citrinos rūgšties, buvo sukurtas XX amžiaus pradžioje. Laikotarpiu, kai formavosi vaistinių preparatų pavadinimu „citramon“ vartojimo įpročiai (1940 –1990 m.), Lietuva priklausė TSRS. Tokiu būdu XX amžiaus viduryje terminas „citramon“, žymintis skausmui malšinti skirtą medicininės paskirties produktą, dėl jo intensyvaus, plataus ir ilgalaikio vartojimo prarado konkurencines savybes, būtinas prekių ženklui, ir tapo aprašomojo pobūdžio terminu, žyminčiu tam tikros sudėties bei tam tikru poveikiu pasižyminčio produkto rūšį. Teismas pažymėjo, kad atsakovas AB „Sanitas“ nepateikė įrodymų, jog medicininės paskirties produkto pavadinimą „citramon“ sukūrė jis pats ar su juo susiję asmenys. Atsakovas, būdamas vaistų rinkos dalyviu, turėjo ir galėjo žinoti apie šio tam tikros acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompozicijos vaisto pavadinimo egzistavimą, todėl savo gaminamus vaistinius preparatus pavadindamas žodžiu NEOCITRAMONAS suvokė ir sąmoningai siekė, jog tikslinis vartotojas žinotų ir atskirtų šio preparato savybes, poveikį, sudėtį bei asocijuotų jį su kitais analogiškas savybes bei artimą sudėtį turinčiais, ilgą laiką rinkoje platinamais vaistiniais preparatais, žymimais žymeniu „citramon“. 2006 m. lapkričio mėn. UAB „Baltijos tyrimai“ ir 2008 m. gegužės mėn. UAB „RAIT“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai iliustruoja, kad 93–97 procentų respondentų nuomone, žodžiu „citramon“ vadinamas vaistas nuo skausmo arba vaistas nuo galvos skausmo. UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos metu dauguma respondentų (54 proc.) nurodė, jog vaistinį preparatą tokiu pavadinimu žino jau 15 metų arba daugiau, t.y. žinojo jį dar iki 1991 metų. Šiuos rezultatus patvirtina ir UAB „RAIT“ atlikto tyrimo dėl vaisto „citramon“ žinomumo duomenys, jog 79 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų vaistus „citramon“ žinojo iki 1996 m. Teismas nusprendė, jog šie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad devyni iš dešimties vartotojų, įsigydami medicininės paskirties produktą pavadinimu „citramon“, negalės be supainiojimo ir suklydimo rizikos suvokti bei neabejotinai įsitikinti, kurio gamintojo prekę jie įsigyja, nes žymenį „citramon“ sies su prekės charakteristika, o ne su jos komercine kilme. Toks vidutinio vartotojo galimo suklydimo rizikos laipsnis laikytas itin dideliu. Teismo įsitikinimą dėl žymens „citramon“ skiriamojo požymio nebuvimo suformavo ne tik pateikti įrodymai, bet ir aplinkybė, kad jau daugiau kaip 60 metų gaminamas vaistas nuo skausmo, žinomas „citramon“ pavadinimu, niekada neturėjo vieno konkretaus savininko (gamintojo) ir nebuvo registruotas kaip prekių ženklas. Vaistinius preparatus, žymimus žymeniu „citramon“, gamino ir gamina daug farmacinių gamyklų. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra registruoti ir (ar) pareikšti registruoti penki prekių ženklai su žymeniu „citramon“. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog faktas, kad ta pačia veikliųjų medžiagų kompozicija pasižyminčius vaistus nuo skausmo gamina keletas įmonių, neturi įrodomojo ryšio su tuo, jog žymuo „citramon“ neturi skiriamojo požymio. Prejudicinę reikšmę dėl žymens „citramon“ pripažinimo neturinčiu skiriamojo požymio turinčioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartyje Nr. 3K-3-389/2009 nurodyta, jog vien ta aplinkybė, kad žymuo „citramon“ 5 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms žymėti yra naudojamas keleto bendrovių, prekiaujančių vaistiniais preparatais, o Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre ir vaistinių preparatų registre yra įregistruota ar pareikšta registruoti keletas prekių ženklų ir vaistinių preparatų žodiniu žymeniu „citramon“ (kartu su kitais elementais) rodo, kad šis žymuo prekių ženkluose ar žymenyse negali būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu. „TNS gallup“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtina, jog vartotojai žino ne tik preparatą NEOCITRAMONAS, bet ir kitus vaistinius preparatus, kurių pavadinimuose vartojamas žymuo „citramon“. Duomenų apie tai, kad žymuo „citramon“ siejamas su vienu konkrečiu gamintoju, AB „Sanitas“ nepateikė. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog patvirtinti, kad žymuo „citramon“ neturi skiriamojo požymio, būtų galima tik įrodžius, jog vartotojai šį žodį vartoja vietoj žodžio „vaistas“ arba „vaistinis preparatas“. Teismas nurodė, kad žodis „citramon“ turėtų skiriamąjį požymį ir galėtų būti naudojamas kaip žymuo, išskiriantis konkrečios komercinės kilmės prekę, tuo atveju, jeigu jis ilgą laiką būtų gaminamas ir platinamas vieno gamintojo, nebūtų gerai žinomas vartotojams, farmacijos pramonės ir medicinos specialistams kaip plačiai žinomas vaistinio preparato bendrinis pavadinimas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog žymuo „citramon“ negali būti laikomas aprašomuoju tam tikros veikliųjų medžiagų paracetamolio, aspirino ir kofeino kompozicijos žodžiu, nes jis prasminėmis, vizualinėmis, fonetinėmis prasmėmis nėra panašus į šio vaistinio preparato Tarptautinį prekės ženklu neregistruotiną vaistinės medžiagos pavadinimą (toliau – INN, angl. International Nonproprietary Name) – acetylsalicyl acid with coffeine and paracetamol. Daugumai vartotojų sąvoka „citramon“ apibūdina farmacinės paskirties produktus, pasižyminčius tam tikra panašia chemine sudėtimi ir bendromis savybėmis. Tai rodo, kad žymuo „citramon“ neatlieka identifikacinės funkcijos. Be to, minėtas žymuo negalėtų būti įtrauktas į INN sąrašą, nes pavadinimu „citramon“ vadinimas veikliųjų medžiagų derinys, o ne vaistinė ar veiklioji medžiaga. Teismas nusprendė, kad žymuo „citramon“, apibūdinantis tam tikros farmacinėje praktikoje nusistovėjusios cheminės sudėties ir tam tikro medicininio poveikio vaistinį preparatą, laikytinas neturinčiu skiriamųjų savybių, padedančių atskirti konkretaus gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių. Dėl ilgalaikio, intensyvaus ir plataus vartojimo šis pavadinimas tapo aprašomojo pobūdžio terminu.

10Teismas pažymėjo, jog žymuo „citramon“ dėl ilgalaikio ir plataus naudojimo skirtingų gamintojų gaminamai panašios sudėties ir analogiškomis savybėmis pasižyminčiai prekei – vaistiniams preparatams – žymėti prarado skiriamąsias savybes, o Lietuvos gyventojų sąmonėje, sąžiningoje farmacijos pramonėje bei prekybos veikloje įsitvirtino kaip visuotinai žinomas bendrinės kalbos žodis, kuriuo suvokiamas ir apibūdinamas tam tikros cheminės sudėties (paracetamolis+acetilsalicilo rūgštis+kofeinas) ir medicininės paskirties vaistinis preparatas. Analizuojant žymens „citramon“ vietą dabartinėje lietuvių kalboje pažymėta, jog jo bendrinį pobūdį patvirtina į bylą pateiktos įvairių formų išvados, surašytos lietuvių kalbos specialistų ir valstybinių institucijų. Kadangi Valstybinės lietuvių kalbos komisija yra įgaliota teikti siūlymus valstybinės kalbos politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, spręsti lietuvių kalbos vartosenos, norminio ir kodifikavimo klausimus ir nustatyti lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, jos pateikta išvada, įrodinėjant faktinę aplinkybę, kad žodis „citramon“ (sulietuvinta žodžio forma „citramonas“) lietuvių kalboje įgijo bendrinę reikšmę, vertinta kaip didesnę įrodomąją galia turintis rašytinis įrodymas. Lietuvoje žymenį „citramon“ bendriniu laiko ne tik valstybinės institucijos, bet ir medicinos bei farmacijos srities specialistai. Kauno medicinos universiteto akademinės visuomenės narių išvados dėl vaistinių preparatų pavadinimo „citramon“ įvertintos kritiškai, nes jų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kuri šalis pateikė į bylą išvadą kaip įrodymą. Atsakymo turinys taip pat gali priklausyti ir nuo paklausimo formuluočių, kurios teismui nėra žinomos. Apie nusistovėjusį žymens „citramon“ vaidmenį įprastinėje kalboje galima spręsti iš Lietuvos Respublikos teisės aktų, išleistų iki ir po atsakovo prekių ženklo NEOCITRAMONAS įregistravimo Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre, tekstų, kuriuose aptariamas medicininės paskirties preparato pavadinimas yra vartojamas bendrine reikšme. Produkto vartotojai, kurie perka medicininės paskirties preparatą, didžiąja dalimi nesieja šio pavadinimo su konkrečiu gamintoju, o vartoja šį žodį kaip skausmą malšinančių vaistų ar vaistų nuo galvos skausmo sinonimą. Teismas nusprendė, kad žodinis žymuo „citramon“ medicinos ir farmacijos moksle, farmacijos pramonėje ir prekybos veikoje, taip pat sąžiningoje komercinėje veikloje bei kasdienėje kalboje yra įgavęs medicininės paskirties preparato – acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompozicijos, skirtos skausmui malšinti, bendrinio pavadinimo reikšmę.

11Teismo vertinimu, įrodymai apie vaistinio preparato „NEOCITRAMONAS“ (N10) pardavimų ir rinkodaros apimtis, taip pat apie šio vaistinio preparato žinomumą visuomenėje („TNS gallup“ tyrimo duomenimis vaistinis preparatas „NEOCITRAMONAS“ yra geriausiai žinomas iš Lietuvoje platinamų vaistinių preparatų, žymimų žymeniu „citramon“) patvirtina, kad prekių ženklas NEOCITRAMONAS dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti prekių ženklo NEOCITRAMONAS registraciją (Reg. Nr. 30921) negaliojančia.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracijos pripažinimo negaliojančia, ir priimti naują sprendimą – pripažinti prekių ženklo NEOCITRAMONAS registraciją negaliojančia bei priteisti iš AB „Sanitas“ bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Ženklo neatitikimas absoliutiems prekių ženklų reikalavimams reiškia, jog toks žymuo per se negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu. Žodinis žymuo „NEOCITRAMONAS“ žymi tik prekių – vaistinių preparatų, sudarytų iš paracetamolio, kofeino ir aspirino veikliųjų medžiagų, charakteristiką, jis yra sudarytas iš bendrinio, skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti neturinčio žymens „citramon“ sulietuvintos formos „citramonas“, rašomos kartu su priešdėliu „Neo-“ (lot. „naujas“). Terminas „citramon“ šiame žymenyje nusako juo pažymėtų vaistinių preparatų medicininę paskirtį ir cheminę sudėtį, o žodžio priešdėlis pabrėžia vaisto charakteristikas ir jų sąsajas su naujumu.

152. Prekių ženkle NEOCITRAMONAS kaip formatas naudojamas priešdėlis „Neo-“ būdingas įvairių subjektų (pareiškėjų) registruotiems ar pareikštiems registruoti prekių ženklams, skirtiems žymėti 5 klasės prekėms pagal Nicos kvalifikaciją. Konstatavęs, kad dominuojantis prekių ženklo NEOCITRAMONAS žymuo „citramon / citramonum (lot.) /citramonas (liet.)“ neturi skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Nicos kvalifikaciją žymėti, teismas taip pat turėjo konstatuoti, jog prekių ženklas NEOCITRAMONAS neturi kvalifikuojančių savybių ir neatitinka Paryžiaus konvencijos 6 straipsnio bei PŽĮ 6 straipsnio reikalavimų.

163. AB „Sanitas“ pateikti įrodymai nepatvirtina, kad prekės ženklu NEOCITRAMONAS žymimos prekės siejamos su gamintoju AB „Sanitas“. Nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog vidutinis vartotojas ginčijamą žymenį sieja su AB „Sanitas“, teigtina, jog atsakovas neįrodė žodinio žymens, sudaryto iš priešdėlio „Neo-“ ir bendrinio vaistinių preparatų pavadinimo „citramonas“, specifikos bei gebėjimo atlikti paslaugų identifikavimo funkciją. Teismas, pripažinęs, jog prekių ženklas NEOCITRAMONAS yra įgijęs skiriamąjį požymį, netinkamai aiškino PŽĮ nuostatas ir nukrypo nuo suformuotos praktikos, nes spręsdamas klausimą dėl ginčijamo žymens galėjimo būti prekių ženklu, neatsižvelgė į esminę prekių ženklo funkciją.

17Atsakovo AB „Sanitas“ atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismas neatsižvelgė į kitų teismų išaiškinimus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, šališkai vertino pateiktus įrodymus, o tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti atsakovo 2010 m. sausio 26 d. rašytinius paaiškinimus ir priedus bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. SAN-2009-168. Šie įrodymai sudarė atsakovo atsikirtimų esmę, todėl iš esmės pažeisdamas procesinės teisės normas teismas nevisiškai atskleidė bylos esmę ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Teismo atsisakymas prijungti prie bylos rašytinius įrodymus yra be motyvų. Tretieji asmenys UAB „Liuks“ ir UAB „Liuks farmacija“ 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi Nr. SAN-2009-168 pripažino atsakovo AB „Sanitas“ išimtines teises į prekių ženklą NEOCITRAMONAS, patvirtino jo skiriamąjį požymį ir aplinkybes, jog UAB „Liuks“ prekių ženklas CITRAMONUM FORTE buvo registruotas valstybiniame patentų biure esant atsakovo sutikimui. Prekių ženklų, kuriuose naudojamas žymuo „citramon“, registracijų yra mažiau, negu vertino teismas, o UAB „Liuks“ prekių ženklo CITRAMONUM FORTE registracija atlikta su atsakovo sutikimu.

192. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą. Juo buvo patvirtina, jog žodinis prekių ženklas CITRAMON nėra tapęs bendriniu pavadinimu vaistiniams preparatams žymėti bei tai, kad šis žymuo turi skiriamąjį požymį. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo 2010 m. sausio 26 d. rašytinių paaiškinimų priedus, kuriuos sudaro išrašai iš Estijos Respublikos bei Latvijos Respublikos prekių ženklų registracijos tarnybų duomenų bazių ir Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino tarnybos registracijos duomenų bazės. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškinio dalykas yra priešingas ieškovo veiksmams kitose jurisdikcijose. Ieškovas pateikė paraiškas ar įregistravo atitinkamose tarnybose į atsakovo prekių ženklą panašius prekių ženklus, kuriuose naudojamas žymuo „citramon“. Teismas vadovavosi su įrodinėjimo dalyku visiškai nesusijusiais duomenimis – TSRS vaistinių preparatų žinynais, vadovais gydytojams bei enciklopedijomis. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo 2010 m. sausio 26 d. rašytinius paaiškinimus ir priedus, kuriais įvertinamos aplinkybės dėl ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Corpus medica“ pateiktų įrodymų reikšmės šiai bylai. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bei Kauno medicinos universiteto raštai pateikti ir pasirašyti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu UAB „Corpus medica“ susijusių asmenų.

203. Teismo 2010 m. vasario 1 d. protokolo turinys sudaro savarankišką absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Jame net formaliai nėra užfiksuoti esminiai procesiniai veiksmai, nevertinant CPK 169 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo posėdžio protokole išdėstyti dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų ir prašymų esmę. Protokole nenurodytos kai kurių proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį priežastys, nėra informacijos, ar įteikti teismo šaukimai. Teismas neišsprendė UAB „Veratrum“ prašymo pakeisti jo procesinį statusą iš atsakovo į trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Nepaisant formalaus procesinių veiksmų užfiksavimo 2010 m. vasario 1 d. teismo posėdžio protokole, galima teigti, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

214. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, tačiau teismas atsakovą be teisinio pagrindo reikalavo pagrįsti įrodymais savo atsikirtimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad žymuo „citramon (-um, -as)“ neįgalina atskirti vienam asmeniui priklausančių prekių nuo kitam asmeniui priklausančių prekių. Teismas žymens „citramon (-um, -as)“ konkurencines savybes įvertino abstrakčiai, susiejant su neapibrėžtu prekių ženklu, o vertindamas prekių ženklo NEOCITRAMONAS ir kartu jį sudarančio dominuojančio elemento „citramon“ absoliučius registracijos galiojimo pagrindus, priėmė priešingą sprendimą. Teismas neteisingai, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus, taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl prekių ženklo skiriamojo požymio, netinkamai vertino įrodymus. Teismas žymens „citramon (-um, -as)“ skiriamąjį pobūdį nustatinėjo ne santykyje su visomis 5 klasės prekėmis pagal Nicos klasifikaciją, o nepagrįstai tik su tam tikrų veikliųjų medžiagų sudėtimi, kuri pati savaime neturi juridinės reikšmės nustatinėjant žymens atitikimą absoliutiems prekių ženklų reikalavimams.

225. Teismas išvadą, jog pavadinimas „citramon“ neturi identifikacinės funkcijos, vartotojų suprantamas ir naudojamas atitinkamos sudėties ir paskirties prekei apibūdinti tik kaip sinonimas, visiškai nepagrįstai ją grindė 2006 m. lapkričio mėnesio UAB „Baltijos tyrimai“ ir 2008 m. gegužės mėnesio UAB „RAIT“ atliktos gyventojų apklausos rezultatais. Apklausų metu netirta, ar vartotojai suvokia ir vadina acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompoziciją pavadinimu „citramon“. Klausimai respondentams ydingi, menantys atsakymus, todėl negali būti įrodymais. 2006 m. gegužės mėn. „Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausos antrasis klausimas („Kiek metų Jūs jau žinote vaistą „CITRAMON“, „CITRAMONAS“?) patvirtina, jog būtent AB „Sanitas“ produktą – vaistą prekiniu pavadinimu „NEOCITRAMONAS“ – vartotojai žino, nes tik AB „Sanitas“ šį vaistą gamina daugiau kaip 14 metų ir per ilgą jo gaminimo laiką vartotojams vaistas šiuo pavadinimu asocijuojasi su vaistu nuo skausmo. Ieškovo pateikti visuomenės apklausų rezultatai tik įrodo, jog vaistą, kurio pavadinime vyrauja skiriamasis žodis „citramon“ vartotojai gerai žino, bet ne tai, kad šis pavadinimas suprantamas ir naudojamas atitinkamos sudėties ar paskirties prekei apibūdinti. Teismas be pagrindo sutapatino žymens populiarumą ir jo skiriamojo požymio neturėjimą, netinkamai parinko visuomenės dalį, kurios atžvilgiu nustatinėjo žymens „citramon (-um, -as)“ reikšmės suvokimą. Žymuo „citramon“ atitinka absoliučius prekių ženklų registracijos pagrindus. Prekių ženklų registracijos tarnyba ex officio patikrinusi paraiškas dėl prekių ženklų, kurių dominuojantis elementas yra žymuo „citramon“, nenustatė aplinkybių, kad šis žymuo tapo bendriniu pavadinimu šiems preparatams žymėti. Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo sprendime nurodyta, kad sąlygos, kuriomis vaistai buvo įregistruoti SSRS 1954 metais, negali būti laikomos įrodymu ir taikomos Latvijai. Ieškovo paraiška registruoti prekių ženklą, kurio dominuojantis elementas yra žymuo „citramon“, Europos Sąjungos prekių ženklų tarnybos registre patvirtina, jog šis žymuo turi skiriamąjį požymį visoje Europos Bendrijoje, t.y. 27 valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

236. Beveik visi ieškovo nurodyti leidiniai išleisti iki paraiškos įregistruoti prekių ženklą NEOCITRAMONAS padavimo datos. Jie negali patvirtinti, kad paraiškos padavimo ir šiuo metu prekių ženklą NEOCITRAMONAS sudarantį elementą „citramon“ vartotojai suvokia tik kaip bendrinį ar minėtą veikliųjų medžiagų sudėtį apibūdinantį žodį. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad plataus žymens „citramon (-um, -as)“ naudojimo įspūdį to meto visuomenėje lemia išimtinai su konkrečiu laikotarpiu susiję faktoriai: skirtingas žymens teisinis statusas, situacija rinkoje. Teismas nevertino to, kad ieškovo pateiktuose rašytinuose įrodymuose žymuo „citramon“ naudojamas vaisto tikriniam pavadinimui nurodyti, nes šis pavadinimas nurodomas didžiosiomis raidėmis ir dažnai kabutėse. Tai rodo, kad šis pavadinimas naudojamas kaip tikrinis vaisto pavadinimas, o ne kaip acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompozicijos sinonimas.

247. Tai, kad buvo užregistruoti prekių ženklai su žymeniu „citramon“ tik įrodo, jog žymuo „citramon“ turi skiriamąjį pobūdį bei nėra tapęs bendriniu ir aprašomojo pobūdžio. Skiriamojo požymio buvimo nustatymas, kai ženklas jau yra įregistruotas, yra visiškai nesvarbus. Įregistruotų ar pateiktų registruoti Valstybinio patentų biuro Prekių ženklų registre prekių ženklų skaičius nėra ta aplinkybė, kuri gali patvirtinti, kad žymuo „citramon“ neturi skiriamojo požymio.

258. Teismo išvada, kad nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog žymuo „citramon“ siejamas su konkrečiu gamintoju AB „Sanitas“, prieštarauja teismo išvadai, jog prekių ženklas NEOCITRAMONAS įgijo skiriamąjį požymį per jo naudojimą. Įrodymai, kurie patvirtina, jog prekių ženklas NEOCITRAMONAS įgijo skiriamąjį požymį, taip pat patvirtina aplinkybę, kad ir jo pagrindinis elementas „citramon“ įgijo skiriamąjį požymį.

269. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl žymens „citramon (-um, -as)“ bendrinio pobūdžio. Bylos įrodymai negali patvirtinti, jog pavadinimas „citramon“ yra tapęs bendriniu vaistinių preparatų, sudarytu iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino, pavadinimu. Žymuo „citramon (-um, -as)“ sugalvotas dirbtinai, yra visiškai nepanašus į bendrinį šiuo žymeniu žymimos cheminės medžiagos pavadinimą. Prekių ženklas NEOCITRAMONAS yra neįprastas Lietuvos vartotojui, originalus, neturintis realios prasmės bendrinėje kalboje. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kuriais tariamai patvirtinamas žymens „citramon“ tapimas bendriniu pavadinimu. Žodis „citramon (-um, -as)“ nėra įtrauktas į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną ar kitą žodyną, patvirtinantį šio žymens bendrinį naudojimą šnekamojoje kalboje.

2710. Teismo išvados sprendime nesuderintos, prieštaringos, o tai lemia probleminį sprendimo įvykdymą jam įsiteisėjus. Prekių ženklo NEOCITRAMONAS įrodytas skiriamasis požymis automatiškai įrodo ir jo dominuojančio elemento „citramon“ skiriamąjį požymį. Sprendimo įsiteisėjimo atveju jo įvykdymas tampa probleminis. Jeigu kitų įregistruotų prekių ženklų dominuojantis elementas yra žymuo „citramon“, teismas turėjo nuspręsti ir dėl jų likimo, t.y. teismo sprendimo teisinių padarinių.

28Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovė atsiliepime į atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žymens „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ pripažinimo bendriniu vaistinio preparato, sudaryto iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino veikliųjų medžiagų, pavadinimu bei neturinčiu skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vaistiniai preparatai) žymėti žymeniu, palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog pavadinimu „citramon“ yra žymimi vaistiniai preparatai, pasižymintys panašia chemine sudėtimi ir bendromis savybėmis, atsakovas nepagrįstai nurodė, jog teismas žymens „citramon“ skiriamąjį pobūdį nustatinėjo ne santykyje su visomis 5 klasės prekėmis pagal Nicos klasifikaciją, o tik tam tikros sudėties skausmą malšinančių, priešuždegiminių vaistinių preparatų atžvilgiu. Teismas teisingai manė, kad medicininės paskirties produktams žymėti naudojamas žymuo „citramon“ neformuoja vaistų vartotojų gebėjimo nepainiojant atskirti vieno gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių. Teismas pagrįstai nenustatė, kad dėl atsakovo veiklos žymuo „citramon“ įgijo atskiriamumo savybę. Atsakovas netinkamai aiškina teismo atsisakytų prie bylos medžiagos prijungti įrodymų reikšmę ir nepagrįstai išplečia teismo pareigos dėl įrodymų prijungimo prie bylos aiškinimą. Rygos apygardos teisme 2005 metais nagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa. Atsakovo nurodytų įrodymų neprijungimas neturėjo įtakos bylos išsprendimui. Atsakovas nereiškė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo. Jo argumentai dėl protokolo neatitikimo teismo posėdžio eigai bei pasisakymų turiniui nesudaro pagrindo ginčijamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu.

29Atsakovo AB „Sanitas“ atstovė atsiliepime į ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundo netekinti, bet patenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad vienintelė kompetentinga valstybės institucija – Valstybinis patentų biuras tiek prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracijos nacionaliniame registre metu, tiek ir šio ginčo nagrinėjimo metu, patvirtino, kad PŽĮ 6 straipsnyje nustatytų absoliučių atsisakymo registruoti prekių ženklą NEOCITRAMONAS pagrindų nėra. Žodis „citramon“ yra dominuojantis ženklo elementas, o visas prekių ženklas dėl šio elemento turi skiriamąjį požymį. Latvijos ir Estijos Respublikos prekių ženklų registracijos tarnybų sprendimai registruoti panašius prekių ženklus, kurių dominuojantis elementas yra žodis „citramon“, taip pat patvirtina, kad Valstybinis patentų biuras laikėsi teisingos ir pagrįstos pozicijos registruoti nacionalinį prekių ženklą NEOCITRAMONAS. AB „Sanitas“ nuo pat ženklo registracijos pradžios aktyviai gina išimtines prekių ženklo savininko teises, aktyviai naudoja šį žymenį visą laikotarpį, jį reklamuoja, rūpinasi, kad jis netaptų bendriniu pavadinimu. Tai, kad atsakovo prekių ženklas NEOCITRAMONAS jo registracijos metu ir iki šių dienų turi skiriamąjį požymį, patvirtina į bylą pateikti įrodymai.

30Trečiųjų asmenų UAB „Corpus medica“ ir Rusijos bendrovės „Pharmstandart-Leksredstva“ atstovai atsiliepime į ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ ir atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinius skundus prašo atsakovo skundą atmesti, o ieškovo skundą patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl AB „Sanitas“ padarytų konkurencijos teisės pažeidimų ir nusiųsti ją Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai. Atsiliepime pažymima, kad teismas turėjo teisę atsisakyti priimti įrodymus, motyvuodamas tuo, jog jie neturės įtakos bylos baigčiai. Aplinkybė, kad prekių ženklų registre įregistruoti keli prekių ženklai su žymeniu „citramon“, patvirtina, jog šis žymuo prekių ženkluose ar žymenyse negali būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų atsakovo prašymą prijungti 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. SAN-2009-168, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl AB „Sanitas“ veiksmų įvertinimo konkurencijos teisės aspektu, apie ką teismas turėtų pranešti atitinkamoms institucijoms ir pareigūnams. Prašomas prijungti Rygos apygardos teismo sprendimas negali turėti įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismo posėdžio protokolas nebuvo stenografuojamas, todėl reikalauti, jog jame būtų užfiksuoti šalių, jų atstovų pasisakymai pažodžiui bei konstatuoti, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo ir tai būtų vada naikinti teismo sprendimą, nėra pagrindo. Nepasinaudojus procesine teise reikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo preziumuojama, kad jame užfiksuoti duomenys yra teisingi. Žymuo „citramon“ ir prekių ženklas NEOCITRAMONAS negali atlikti prekių ženklo funkcijos, nes nesuteikia garantijos, jog visos juo pažymėtos prekės sukurtos prižiūrint konkrečiam asmeniui, kuris yra atsakingas už jų kokybę. AB „Sanitas“ nepagrįstai siekia išimtinių teisių į bendrinį žymenį. Žymuo „citramon“ yra tapęs įprastu bendriniu pavadinimu ir yra viešoji nuosavybė, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad negali priklausyti vienam subjektui išimtinėmis teisėmis. Vien motyvas, kad žodis „citramon“ nėra įtrauktas į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, nepaneigia fakto, kad jis šnekamojoje kalboje naudojamas bendrine prasme. Teismas, nustatydamas, kad žodis „citramon“ yra bendrinis ir neturi skiriamojo požymio, užtikrino, jog išimtinės teisės nebūtų suteikiamos savininkui tokio prekės ženklo, kuris neatlieka prekės ženklo funkcijų. Prekių ženklo NEOCITRAMONAS žodinių elementų semantinė analizė patvirtina, kad jis sudarytas iš žodinių elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri savarankiški ženklai, nes abu atskirai neturi skiriamojo požymio, yra bendriniai žodžiai, nurodo tik prekės charakteristiką.

31Apeliacinės instancijos teismui pateikus bylą su apeliaciniais skundais buvo gautas 2010 m. gegužės 3 d. atsakovo UAB „Veratrum“ prašymas šį atsakovą pakeisti byloje jo materialiųjų ir procesinių teisių perėmėju - Rusijos kompanija „Pharmstandart–Leksredstva“. Prašymas grindžiamas šių juridinių asmenų 2010 m. sausio 18 d. sutartimi dėl teisių į prekių ženklą CITRAMONUM P perleidimo. Sutartis dėl teisių į prekių ženklą perdavimo 2010 m. vasario 17 d. įregistruota Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

32Apeliacinės instancijos teismo posėdžio pradžioje ieškovo atstovė pateikė prašymą pakeisti atsakovo UAB „Veratrum“ procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinę padėtį ir pakeisti šį bylos dalyvį jo materialiųjų ir procesinių teisių perėmėju - Rusijos kompanija „Pharmstandart–Leksredstva“. Prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kokios nurodytos atsakovo UAB „Veratrum“ 2010 m. gegužės 3 d. prašyme.

33Po apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymų, susijusių su pareikštais prašymais dėl UAB „Veratrum“ tolesnio dalyvavimo bylos procese ir galimos procesinės padėties, ieškovo atstovė pateikė rašytinį pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovo UAB „Veratrum“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi priimtas ieškovo atstovės atsisakymas nuo ieškinio atsakovui UAB „Veratrum“ ir byla šio atsakovo atžvilgiu nutraukta. Nutraukus bylą ieškinio dalyje atsakovui UAB „Veratrum“, apeliacine tvarka išnagrinėta byla pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Sanitas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, Rusijos bendrovei „Pharmstandart-Leksredstva“, UAB „Corpus medica“, UAB „Liuks“ ir UAB „Liuks farmacija“.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

35Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ ieškinys patenkintas iš dalies - žymuo „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ pripažintas bendriniu vaistinio preparato, sudaryto iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino, pavadinimu; žymuo „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ pripažintas neturinčiu skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vaistiniai preparatai) žymėti; atmestas ieškovo reikalavimas dėl prekių ženklo NEOCITRAMONAS (Reg. Nr. 30921) registracijos pripažinimo negaliojančia, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacijos dalyką sudarantys materialinio ir procesinio pobūdžio klausimai analizuojami vadovaujantis ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ ir atsakovo AB „Sanitas“ (apeliantų) skundų faktiniu bei teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

36Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad apeliacijoje tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

37Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.).

38Dėl atsisakymo priimti atsakovo AB „Sanitas“ teiktus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, dispozityvumo ir rungimosi principų pažeidimo

39

40Teismo posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininkas (teisėjas) (CPK 158 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimo tvarka reglamentuota CPK 245 straipsnyje. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Jeigu teismui reiškiami dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas gali juos atmesti, jei pripažins, kad prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Jeigu teismas prašymą atmeta, tai neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pateikti jį vėliau, atsižvelgiant į nagrinėjimo teisme eigą. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Įrodymų sąsajumo taisyklė yra adresuojama ne tik teismui, kuris galutinai įvertina – yra konkretus įrodymas susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis ar ne, bet ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, nustatančio įrodymų sąsajumo taisyklę, nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą, laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1005/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-474/2005).

41Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti atsakovo 2010 m. sausio 26 d. rašytinius paaiškinimus ir priedus bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutartį Nr. SAN-2009-168, sudarytą tarp AB „Sanitas“, UAB „Liuks“ ir UAB „Liuks Farmacija“, buvo neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti paminėtus atsakovo paaiškinimus ir priedus prie jų, pažymėjo, jog jie neturės įtakos bylos baigčiai (t. 8, b. l. 49). Taigi, pirmosios instancijos teismas išsakė teisinį motyvą, kurio pagrindu priėmė atitinkamą procesinį sprendimą atsisakyti priimti atsakovo teiktus papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus (CPK 181 str.), todėl teigti, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta apskritai be jokio (teisėto ar neteisėto) pagrindimo, negalima.

42Atsakovas tuos pačius paaiškinimus ir įrodymus pateikė prie apeliacinio skundo, prašydamas juos priimti apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija protokoline nutartimi atsakovo nurodytus įrodymus priėmė ir pridėjo prie bylos. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovo skundo argumentu ta apimtimi, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo atsisakė priimti atsakovo teiktus įrodymus (CPK 314 str.), juos ištyrusi padarė išvadą, jog šie įrodymai iš tikrųjų neturi esminės įtakos bylos baigčiai.

43Atsakovo AB „Sanitas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė prijungti Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta, jog žodinis prekių ženklas CITRAMON nėra tapęs bendriniu pavadinimu vaistiniams preparatams žymėti bei tai, kad šis žymuo turi skiriamąjį požymį. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumą vadovaujantis nurodytu Rygos apygardos teismo sprendimu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-153/2005, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, jog jeigu kitoje valstybėje žodinis prekių ženklas CITRAMON pripažintas netapęs bendriniu pavadinimu vaistiniams preparatams žymėti, tai toks jis neabejotinai neturėtų būti tapęs ir Lietuvoje.

44Atsakovo AB „Sanitas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos pridėti atsakovo 2010 m. sausio 26 d. rašytinių paaiškinimų priedus, kuriuos sudaro išrašai iš Estijos Respublikos bei Latvijos Respublikos prekių ženklų registracijos tarnybų duomenų bazių ir Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino tarnybos registracijos duomenų bazės. Kaip jau pažymėta aukščiau, visi šie įrodymai apeliacinės instancijos teismo protokoline nutartimi buvo priimti ir teisėjų kolegija juos vertino spręsdama bylą apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo pateiktus įrodymus, taip pat pažymi, kad pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-295/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-432/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas į bylą taip pat teikė informacinio pobūdžio duomenis, jog Ukrainos teritorijoje žymuo „Citramon“ neteko skiriamosios savybės, todėl negali gauti teisinės apsaugos kaip prekės ženklas (t. 3, b. l. 8-9), o Rusijos Federacijoje žymėjimai „Citramon“, „Citramonum“ neteko gebėjimo atlikti pagrindinę prekių ženklo funkciją (t. 3, b. l. 55-56). Atsakovo AB „Sanitas“ atstovas, neigdamas tokių kitose kaimyninėse valstybėse esančių duomenų, turinčių įtakos bylos išsprendimo rezultatui, pateikimą pažymėjo, jog civilinė byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, kurio 1 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad šis įstatymas nustato prekių ženklų apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, todėl net jei Rusijoje ir (ar) Ukrainoje nebūtų įregistruotas prekių ženklas su žymeniu „citramon“, tai nereiškia, kad toks prekių ženklas negali būti įregistruotas Lietuvoje (...) priešingu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas (žr. t. 5, b. l. 37). Taigi, atsakovas AB „Sanitas“ remiasi vienas kitam prieštaraujančiais argumentais: viena vertus, teigia, kad byla turi būti sprendžiama išimtinai pagal prekių ženklų apsaugos, registracijos ir naudojimo reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, taip neigdamas užsienio valstybėse esančių duomenų galimą įtaką bylos išsprendimui, tačiau pats tuo pačiu metu teikdamas kitose užsienio valstybėse esančius duomenis dėl prekių ženklų, žymimų žymeniu „Citramon“, ir jų pagrindu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

45Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis atitinkamas išvadas darė įvertindamas visų bylos įrodymų visumą. Šiuo atveju atsakovo AB „Sanitas“ 2010 m. sausio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir jų prieduose teikiama informacija apie tai, jog Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir Kauno medicinos universiteto raštai yra pasirašyti ir pateikti teismui su ieškovu ir trečiuoju asmeniu UAB „Corpus medica“ susijusių asmenų, neturi esminės įtakos teisingam bylos išsprendimui, nes teismas atitinkamas išvadas padarė remdamasis bylos įrodymų visumos analize ir vertinimu, o ne išimtinai tik šių paminėtų raštų pagrindu.

46Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeisti rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai. Dar kartą paminėtina, kad įrodymų vertinimas bei su juo susijusių klausimų išsprendimas priskirtinas teismo kompetencijai, todėl vien tik aplinkybė, jog teismas atsisakė priimti tam tikrus įrodymus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti rungimosi ir (ar) dispozityvumo principų pažeidimo. Be to, kaip jau pažymėta, visi AB „Sanitas“ prie apeliacinio skundo pateikti įrodymai buvo priimti protokoline nutartimi apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir vertinami nagrinėjant apeliacinius skundus bei tikrinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

47

48Dėl teismo posėdžio protokolo, reikalavimų byloje išsprendimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo

49Teisėjų kolegija nesutinka su AB „Sanitas“ skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 1 d. posėdžio protokolo turinio (t. 8, b. l. 47-54) vertinimas įgalina konstatuoti absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

50Aplinkybės, kurios vyksta teismo posėdžio metu, fiksuojamos teismo posėdžio protokole. Pagal CPK 169 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai. Esminės bylos nagrinėjimo aplinkybės yra tos, kurios teismo posėdžio protokole nurodomos pagal įstatymą (CPK 169 str. 2 d.) arba teismo posėdžio pirmininko ar teisėjų kolegijos pritarimu (CPK 170 str. 4 d.). Pagal CPK 170 straipsnio 4 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Sprendžiant klausimą dėl esminių bylos nagrinėjimo aplinkybių buvimo turi būti vadovaujamasi leistinais įrodymais – įrašais teismo posėdžio protokole.

51Atsakovo AB „Sanitas“ skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole net formaliai nėra užfiksuoti esminiai procesiniai veiksmai, nenurodytos kai kurių proceso dalyvių neatvykimo į teismo posėdį priežastys ir pan., nesudaro objektyvaus pagrindo teigti, kad apskritai byloje nėra teismo posėdžio protokolo bei vertinti tai kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Byloje yra teismo 2010 m. vasario 1 d. posėdžio protokolas, jis pasirašytas bylą nagrinėjusio teisėjo ir teismo posėdžio sekretorės, todėl konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atsiradimą – nebuvimą byloje teismo posėdžio protokolo, kai byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka, negalima. Šiuo atveju atsakovo AB „Sanitas“ skunde dėstomas aiškinimas, jog byloje apskritai nėra teismo posėdžio protokolo, neatitinka minėtos įstatymo normos turinio.

52Be to, CPK 171 straipsnyje įtvirtinta dalyvaujančio byloje asmens teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo pateikti rašytines pastabas. Minėtas teismo posėdžio protokolas pasirašytas teismo sprendimo paskelbimo dieną, o atsakovas nesinaudojo savo teise teikti pastabas dėl šio posėdžio protokolo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Sanitas“ buvo atstovaujama keleto profesionalių teisininkų (advokatų), todėl turėjo visas procesines galimybes savo pastabas dėl teismo posėdžio protokolo reikšti įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovo AB „Sanitas“ apeliaciniame skunde nurodytos bylos, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. spalio 7 d. nutartis (bylos Nr. 3K-3-419/1996), aplinkybės yra skirtingos lyginant su šios bylos aplinkybėmis. Toje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad protokolas nepasirašytas teisėjo, todėl neatitinka įstatymo reikalavimų ir neturi juridinės reikšmės, todėl nuspręsta, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

53Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepateikia, yra laikoma, kad teismo posėdžio protokolas yra teisingas ir išsamus, ir būtent tokiu teismo posėdžio protokolu remiasi peržiūrintis bylą aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1539/2002; 2002 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2002).

54Pasak atsakovo AB „Sanitas“, teismas neišsprendė UAB „Veratrum“ prašymo pakeisti jo procesinį statusą iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ir tai esą dar vienas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Visų pirma, pažymėtina tai, jog reikalavimo dėl procesinės padėties pakeitimo neišsprendimas nepriskirtinas tokiems atvejams, kurie sudarytų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas ir teismo nutartimi išspręstas ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovo pareiškimas, kuriuo atsisakoma ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Veratrum“ ir jos materialiųjų teisių perėmėjui Rusijos įmonei „Pharmstandart – Leksredstva“. Taigi apelianto AB „Sanitas“ nurodytos aplinkybės nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, leidžiančio teigti, jog pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.

55Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (lot. onus probandi) civiliniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Tokia įstatyminė nuostata leidžia teigti, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus, o atsakovas turi įrodyti savo atsikirtimus. Apelianto vertinimas, kad teismas nepagrįstai reikalavo iš atsakovo pagrįsti savo atsikirtimus, išdėstytų nuostatų pagrindu yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, analizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą.

56Dėl žymens „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ skiriamojo požymio neturėjimo ir jo bendrinio pobūdžio

57Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, įskaitant ir apeliacinės instancijos teismo papildomai priimtus ginčo šalių įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žymuo „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ yra bendrinis vaistinio preparato, sudaryto iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino, pavadinimas, kad žymuo „citramon“ / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ neturi skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vaistiniai preparatai) žymėti.

58Prekių ženklas – vienas pramoninės nuosavybės objektų, pagal įstatyme įtvirtintą apibrėžtį apibūdinamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (PŽĮ 2 str. 1 d. 1 p.). Kad būtų įregistruotas ir saugomas, prekių ženklas turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Reikalavimai prekių ženklams (kaip atsisakymo įregistruoti prekių ženklą pagrindai) įtvirtinti PŽĮ 6 bei 7 straipsniuose.

59Įstatyme įtvirtinti reikalavimai prekių ženklams nėra savitiksliai, per juos užtikrinama, kad saugomas išimtinių teisių pagrindu ženklas atliktų savo kaip prekių ženklo funkciją – atskirtų vieno subjekto gaminamas prekes arba teikiamas paslaugas nuo kito subjekto gaminamų prekių arba teikiamų paslaugų (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį nutarimą, priimtą byloje Nr. C-39/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-167/2003, ir kt.). Ženklo neatitiktis absoliutiems reikalavimas (absoliučių negaliojimo pagrindų buvimas) reiškia, jog toks žymuo apskritai per se (kaip toks) negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu, nes jis neturi esminės savybės - neatlieka prekių atskyrimo funkcijos; šiuo atveju nėra aktualus prekių ženklo poveikis trečiųjų asmenų teisėms (PŽĮ 6 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2006 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2006).

60Prekių ženklo funkcija atskirti prekes reiškiasi trimis pagrindiniais aspektais: prekių ženklas skirtas ir nurodo konkrečias prekes ar paslaugas pagal Tarptautinę Nicos klasifikaciją; prekių ženklas identifikuoja prekių kilmės šaltinį; prekių ženklas atskiria vieno konkretaus gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Prekių ženklo esminės savybės lemia jo vertinimo taisykles, inter alia principinę nuostatą, kad vertinimas negali būti abstraktus, o būtinai turi būti atliekamas konkrečiai situacijai. Atliekant tokį vertinimą, turi būti atsižvelgiama į visus susijusius faktus ir aplinkybes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. sprendimas byloje Nr. C-104/01; 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. C-363/99; kt.). Prekių ženklo atitiktis įstatyme įtvirtintiems reikalavimams turi būti vertinama konkrečių prekių ir konkretaus gamintojo požiūriu. Tai reiškia, kad turi būti nustatinėjama tai, ar suinteresuoti vartotojai konkretaus gamintojo konkrečias prekes atskiria pagal joms žymėti naudojamą prekių ženklą.

61Nagrinėjamu atveju aktualūs du savarankiški absoliutūs atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai ir jų vertinimas nagrinėjamos bylos medžiagos pagrindu: skiriamojo požymio neturėjimas ir žymens tapimas bendriniu (PŽĮ 6 str. 1 d. 2, 3 p.), kurie turi būti vertinami Lietuvos valstybės konkrečiai situacijai.

62Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu toks žymuo dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu. Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 (toliau – Taisyklės) 114.3 punkte nurodoma, kad prie dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje tapusių bendriniais žymenų priskirtini žodžiai, kurie, be kita ko, vartotojo suprantami kaip kilmės arba rūšies pavadinimai, kadangi ilgą laiką buvo naudojami tam tikrai prekių rūšiai žymėti ir dėl to yra praradę skiriamąsias savybes (pvz., „vazelinas“, „kseroksas“ „linoleumas“) arba prekių kilmės ir rūšies pavadinimai (pvz., „kava“, „arbata“, „brendis“, „tabakas“, „kvepalai“).

63Iš į bylą pateiktų informacijos šaltinių (t. 1, b. l. 22-25) matyti, kad CITRAMON – tabletės arba milteliai, kurių sudėtyje yra aspirino 0,24 g, fenacetino 0,18 g, kofeino 0,03 g, kakavos miltelių 0,03 g, citrinos rūgšties 0,02 g, cukraus miltelių 0,5 g, (šaltinis: Vaistai - Gydytojų žinynas); Tabletės „Citramon“ (Tabulettae „Citramon“) sudėtis: acetilsalicilo rūgšties 0,24 g, fenacetino 0,18 g, kofeino 0,03 g, kakavos 0,015 g, citrinos rūgšties 0,02 g (t. 1, b. l. 26-31) (šaltinis: Vaistai – Farmakoterapijos pagalbinė priemonė gydytojams); CITRAMON (Citramonum) sudėtis: acetilsalicilo rūgšties 0,24 g, kofeino 0,03 g, fenacetino 0,18 g, kakavos miltelių 0,003 g, citrinos rūgšties 0,02 g, cukraus 0,5 g (t. 1, b. l. 49-50, 53 - šaltinis: Vaistų enciklopedija, taip pat žr. kitus šaltinius - t. 1, b. l. 22-99; t. 3, b. l. 58-98, t. 4, b. l. 39-81). Lietuvos stojimo į ES aktas. IX priedo: Stojimo akto 24 straipsnyje nurodytas sąrašas: Lietuva, vaistų, kuriems taikomas pereinamasis laikotarpis pagal 1 skyrių sąraše nurodyti šie vaistai su žymeniu citramon (citramonum (lot.), citramonas (liet.): Citramon forte, Citramon P, Citramonas forte, Citramonas L, Citramonas MDF, Neocitramonas. Jų visų sudėtis yra identiška (ang. acidum acetylsalicylicum + paracetamolum +coffeinum), t. y. acetilsalicilo rūgštis, paracetamolis ir kofeino veikliosios medžiagos. Kaip jau minėta, tam kad būtų galima pripažinti, ar žymuo „citramon (-um, -as)“ tapo bendriniu žodžiu, reikia įvertinti šiuo žodiniu žymeniu žymimos medicininės paskirties prekės vartojimo situaciją Lietuvoje.

64Byloje surinktais duomenimis pagrįstai nustatyta, kad žymuo ilgą laiką buvo naudojamas skirtingų gamintojų ir platintojų tai pačiai prekei žymėti. Dėl šios priežasties šis žymuo prarado skiriamąsias savybes, tapo visuotinai žinomu pavadinimu ir įgijo bendrinę reikšmę kasdienėje kalboje ir sąžiningoje komercinėje veikloje. Žodis „citramon“ daugiau kaip 50 metų naudojamas tam tikros rūšies vaistiniam preparatui – acetilsalicilo rūgštis, paracetamolio ir kofeino veikliosioms medžiagoms vadinti, todėl laikytinas tapusiu bendrinės reikšmės žodžiu.

65Byloje surinktų įrodymų visuma (ištraukos iš knygų, žurnalų, enciklopedijų, įvairūs straipsniai, išrašai iš Vaistų kontrolės tarnybos registro, išrašai iš Prekių ženklų registro, gyventojų apklausos ir pan.) neduoda pagrindo pripažinti, kad Lietuvos vartotojas medicininės paskirties produktą citramon sietų tik su konkrečiu gamintoju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal į bylą pateiktus įrodymus, šalyse, anksčiau buvusiose TSRS sudėtyje, bei kai kuriose kitose šalyse aptariamas medicininės paskirties preparatas pavadinimu citramon yra vienas iš populiariausių preparatų, kurį vartotojai identifikuoja kaip vaistą nuo skausmo. Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus atsakė, kad išgirdus žodį „citramon“ („citramonas“) pirmiausia jiems kyla asociacija su vaistu nuo skausmo (žr. atliktų apklausų duomenis - t. 2, b. l. 171). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bylos medžiagos pagrindu galima pagrįstai teigti, kad žodinis žymuo „citramon (-um, -as)“ galėtų būti vertinamas tik kaip itin silpnas prekių ženklas, nes jis neturi pagrindinio prekių ženklui būtino požymio – gebėjimo atskirti vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių. Žodis „citramon“ arba jo sulietuvinta forma „citramonas“ dėl plataus vartojimo per ilgą istorinį laikotarpį Lietuvos gyventojų sąmonėje įsitvirtino kaip bendrinės kalbos žodis, kuriuo suvokiamas ir apibūdinamas tam tikros prekės – vaistinės priemonės nuo skausmo (medicininio produkto) pavadinimas. Šio žodžio tapimo bendriniu lietuvių kalboje dėl ilgalaikio ir plataus jo naudojimo pobūdžio medicininės paskirties preparatui nuo skausmo pavadinti įrodymais laikytini byloje surinkti duomenys.

66Pagrįsta ir ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie nusistovėjusią žodžio „citramon“ bendrinę prasmę ne tik įprastinėje šnekamojoje, bet ir teisinėje kalboje, galima spręsti iš Lietuvos Respublikos teisės aktų tekstų, kuriuose aptariamo medicininės paskirties preparato pavadinimas yra arba buvo vartojamas bendrine reikšme (žr. pvz., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. 444 „Dėl vaistų, neįrašytų į Lietuvos Respublikos valstybinį vaistų ir vaistinių medžiagų registrą, pardavimo“ (t. 7, b. l. 54-60); TSRS sveikatos apsaugos ministerijos 1979 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 617 priedą Nr. 2 „Vaistų, bakterinių preparatų ir medicininės paskirties gaminių, išduotinų gyventojams iš budinčių vaistinių naktį“ (t. 4, 62-66) ir kitus teisės aktus.

67Istorinės konkretaus medicininio preparato pavadinimu „citramon (-um, -as)“ susiformavimo sąlygos Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse (ypatingai buvusios TSRS teritorijos ribose) leidžia teigti, kad šis pavadinimas tapo bendriniu ne tik įprastinėje šnekamojoje kalboje, bet ir medicinos mokslo srityje, farmacijos pramonėje bei prekybos veikloje. Duomenys apie medicininės paskirties preparatą pavadinimu „citramon“ buvo ir yra daugelyje vaistinių priemonių žinynų, kituose literatūros šaltiniuose (žr. t. 1, b. l. 22-99, 110-113, 132-135; t. 4, b. l. 39-81; t. 6, b. l. 8-63; t. 7, b. l. 11-201, ir kt.). Byloje nepaneigtos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad įvairių gamintojų gaminto vaistinio preparato pavadinimas citramon buvo visuotinai paplitęs, naudojamas kaip tam tikros formos prekių pavadinimas ir nebuvo asocijuojamas su konkrečiu gamintoju. Vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes manytina, kad žodis „citramon“ galėtų būti naudojamas kaip tam tikras žymuo, išskiriantis konkrečios rūšies prekę, tačiau tokiu atveju jis neturi būti gerai žinomas vartotojams, farmacijos pramonės ir medicinos specialistams kaip plačiai žinomas vaistinio preparato bendrinis pavadinimas, o būtent tokia faktinė aplinkybė nustatyta sprendžiant teisminį ginčą šioje byloje. Be to, jis tada turėtų būti siejamas tik su konkrečiu gamintoju, tačiau tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad žodinis žymuo „citramon (-um, -as)“ medicinos ir farmacijos moksle bei farmacijos (medicininės paskirties prekių gamybos) pramonėje, taip pat prekyboje ilgą laiką plačiai buvo bei yra naudojamas vadinant ne vieno gamintojo gamintą ir gaminamą medicininės paskirties produktą, jis yra įgavęs šio preparato bendrinio pavadinimo reikšmę, tapo visuotinai priimtu prekės pavadinimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks žymuo negali būti registruojamas kaip prekės ženklas, nes neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

68Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis neturi jokio skiriamojo požymio. Taisyklių 114.2 punkte nurodoma, kad skiriamojo požymio neturi žymuo, jeigu toks žymuo negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų. Žymenys negali atskirti vieno asmens prekių ar paslaugų nuo kito asmens prekių arba paslaugų, jeigu, be kita ko, tokie žymenys sudaryti tik iš visuotinai pripažintų bendrinių žodžių, pavadinimų ar žymenų (Taisyklių 114.2.6 p.). Kadangi ginčijamą prekių ženklą sudaro žodinis žymuo, reiškiantis medicininio produkto pavadinimą, kuris ilgą laikotarpį buvo plačiai naudojamas įvairių tokio paties produkto gamintojų, vadinasi, jis laikytinas neturinčiu skiriamųjų savybių, padedančių atskirti konkretaus gamintojo prekes nuo kitų gamintojų prekių. Dėl ilgalaikio vartojimo šis žymuo prarado prekių atskyrimo savybę, neatlieka prekių skiriamosios funkcijos, nes yra tapęs kasdieniu pavadinimu, Lietuvos vartotojų naudojamu įvardijant gerai jiems žinomą prekės rūšį – vaistus nuo skausmo. Žodinio žymens „citramon (-um, -as)“ vertinimas pagal vidutinio vartotojo suvokimo laipsnį įgalina daryti išvadą, kad medicininės paskirties produktą žymintis žymuo „citramon (-um, -as)“ neturi skiriamųjų požymių, nes neatlieka pagrindinės prekių ženklams būtinos funkcijos – gebėjimo vartotojams nepainiojant atskirti rinkoje vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kitų asmenų tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų. Tokį teismo įsitikinimą formuoja bylos medžiaga, o visuomenės apklausos tyrimo rezultatai iliustruoja, kad įsigydami medicininės prekės paskirties produktą pavadinimu „citramon (citramonum (lot.), citramonas (liet.)“ vartotojai negalės be supainiojimo ir suklydimo rizikos suvokti ir neabejotinai įsitikinti, kurio gamintojo prekę jie įsigyja.

69Aplinkybės, susijusios su konkretaus gamintojo faktiniu prekių ženklo naudojimu tam tikroms prekėms žymėti, yra esminės sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, inter alia todėl, kad dėl faktinio naudojimo prekių ženklas gali netekti prekių atskyrimo funkcijos arba priešingai - ją įgyti, t.y. ženklas dėl naudojimo gali įgyti vis stipresnį „išskirtinumą“, įgyti reputaciją ar tapti plačiai žinomu (priklausomai nuo aplinkybių), bet galima, minėta, ir atvirkštinė situacija, kai dėl naudojimo ženklo išskirtinumas menkėja (vadinamasis ženklo „atskiedimas“) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-507/2009); jis taip pat gali tapti bendriniu žymeniu ir pan.

70Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartyje Nr. 3K-3-389/2009 pažymėta, jog tai, kad žymuo ,,citramon (-um, -as)“ neįtrauktas į Tarptautinį prekių ženklais neregistruotinų vaistinių medžiagų pavadinimų sąrašą (angl. International Nonproprietary Names), savaime nėra argumentas, sprendžiant dėl žymens ,,citramon“ identifikacinės funkcijos ūkio subjektams konkuruojant, o vartotojams renkantis prekes. Vaistinius preparatus, kuriuose naudojamas žymuo „citramon“, be kitų ginčo šalių, Lietuvoje platina ir daugiau bendrovių (pvz., PĮ „Corpus“ (CITRAMON P), UAB „Liuks“ (CITRAMON L); o iš VPB Prekių ženklų duomenų bazės matyti, jog yra registruotų arba pareikštų registruoti ir daugiau prekių ženklų, kuriuose vienas iš elementų yra žymuo „citramon“ (pvz., CITRAMONUM MITE, CITRAMONUM FORTE - prekių ženklo savininkas UAB „Liuks“; CITRAMONUM L tabletės, CITRAMONAS forte L tabletės - prekių ženklo savininkas UAB „Liuks farmacija“). Kasacinis teismas pažymėjo, kad jau vien ta aplinkybė, jog žymuo „citramon (-um, -as)“ 5 klasės prekėms žymėti yra naudojamas keleto bendrovių, prekiaujančių vaistiniais preparatais, ir, minėta, yra įregistruota ar pareikšta registruoti nemažai prekių ženklų, kuriuose naudojamas minėtas žymuo (su kitais elementais), o du atskirus protestus dėl ženklo CITRAMON-FORTE STIROL (reg. Nr. 48643) registracijos pripažinimo negaliojančia (Nr. 1563 bei Nr. 1566) pateikė skirtingos bendrovės, kurios savo ženkluose naudoja žymenį „citramon“, rodo, kad, priešingai negu nurodoma 2005 m. spalio 4 d. VPB Apeliacinio skyriaus sprendime Nr. 2Ap-811, žymuo „citramon“ negalėtų būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu šiuose prekių ženkluose ar naudojamuose žymenyse.

71Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog žymuo „citramon (-um/as)“ neįgalina atskirti vienam asmeniui priklausančių prekių nuo kitam asmeniui priklausančių prekių, jog žymens „citramon (-um/as)“ konkurencines savybes teismas įvertino abstrakčiai, nes bylos įrodymų pagrindu negalima daryti tokių išvadų. Teismo išvados dėl žymens „citramon (-um/as)“citramon padarytos tinkamai, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, teisingai vadovavosi žymens ,,citramon (-um, -as)“ istorija bei tinkamai sprendė, jog veikliųjų medžiagų (acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino) mišinys imtas vartoti bendriniu pavadinimu. Preparatas „citramon“ pavadinimu niekada neturėjo vieno konkretaus gamintojo, o jį gamino ir gamina daug gamyklų.

72Atsakovo AB „Sanitas“ aiškinimai dėl to, kad teismas savo išvadų negalėjo grįsti UAB „Baltijos tyrimai“ ir UAB „Rait“ gyventojų apklausos rezultatais, yra nepagrįsti. Pagal į bylą pateiktus duomenis vaistinio preparato „citramon“ sudėtis yra iš esmės identiška visais atvejais (acetilsalicilo rūgštis, paracetamolis ir kofeino veikliosios medžiagos), šių visų medžiagų sudėtis ir yra vartojama skausmui malšinti, todėl atsakovo AB „Sanitas“ teiginiai, kad tyrimais nenustatyta, ar vartotojai suvokia ir vadina acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompoziciją pavadinimu „citramon“, yra teisiškai nereikšmingi. Be to, ir pats apeliantas pripažįsta, kad žodis „citramon“ vidutiniam pakankamai informuotam vartotojui asocijuojasi su vaistu. Vertindama į bylą pateiktus visuomenės apklausų rezultatus ir apklausų metu užduotus klausimus teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo AB „Sanitas“ teiginiais, kad respondentams pateikti klausimai ydingi, menantys atsakymus, todėl negali būti įrodymais. Tai - subjektyvus apelianto aplinkybių aiškinimas. Teiginiai, kad teismas netinkamai pasirinko ir visuomenės dalį, kurios atžvilgiu nustatinėjo žymens „citramon (-um, -as)“ reikšmės suvokimą, taip pat grindžiami tik prielaidomis ir laikytini nepagrįstais. Kadangi buvo teisingai nuspręsta, kad žymuo „citramon (-um, -as)“ neturi skiriamojo požymio, kuris galėtų atskirti vieno gamintojo prekę nuo kito gamintojo, darytina išvada, jog teismas nesutapatino žymens populiarumo ir jo skiriamojo požymio neturėjimo, o bylos medžiagos pagrindu teisingai nustatė, kad žymuo „citramon (-um, -as)“ neturi skiriamojo požymio.

73Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo AB „Sanitas“ prie apeliacinio skundo pridėtus 2010 m. sausio 26 d. rašytinius paaiškinimus su priedais, nesutinka su teiginiais, kad žymuo „citramon (-um, -as)“ atitinka absoliučius prekių ženklų registracijos pagrindus. Pats toks žymuo nėra įregistruotas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje prekių ženklo registracija vykdoma pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymą, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro tvarkymą. Todėl ta aplinkybė, kad kitose jurisdikcijose atsakinga prekių ženklų tarnyba nenustatė aplinkybių, jog žymuo neturi skiriamojo požymio arba nenustatė, jog jis tapo bendriniu pavadinimu, savaime nesudaro pagrindo tokios praktikos laikytis ir Lietuvos Respublikoje. Kadangi dėl tokių aplinkybių nustatymo yra kilęs ginčas Lietuvos Respublikoje, tai būtent šiuo atveju tik teismas bylos medžiagos pagrindu gali padaryti atitinkamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismui taip pat papildomai buvo pateikti įrodymai apie tai, kad Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atsiėmė paraišką registruoti ženklą „citramon“ prekės ženklu Estijos Respublikoje. Vertinant atsakovo AB „Sanitas“ minimą Rygos apygardos teismo sprendimą (t. 8, b. l. 124-127) pažymėtina tai, kad priimant šį teismo sprendimą faktinės aplinkybės buvo skirtingos. Toje byloje vaistinis preparatas „Citramon“ yra įregistruotas Latvijos preparatų registre tik vieno subjekto vardu ir gali būti siejamas tik su juo. Be to, išvados padarytos remiantis Latvijos Respublikos prekių ženklų ir geografinių nuorodų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kiti atsakovo AB „Sanitas“ aiškinimai dėl Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo sprendimo yra interpretuojami subjektyvia forma.

74Kaip jau minėta, iš byloje esančio vaistinių preparato sąrašo (t. 1, b. l. 102) su žymeniu „citramon“ matyti, kad į jį įtraukti šie pavadinimai – Citramon P, Citramon forte Stirol, Citramonas L, Citramonas forte, Neocitramonas, kurių visų bendrinis pavadinimas nurodytas – acetilsalicilo rūgštis+paracetamolis+kofeinas. Žymuo „citramon (-um, -as)“ ilgą laiką buvo naudotas žymėti tam tikros sudėties vaistinių medžiagų visumą, todėl yra praradęs skiriamąsias savybes, laikytinas vaistinio preparato bendriniu pavadinimu. Žymuo „citramon (-um, -as)“ neformuoja vartotojų gebėjimo nepainiojant atskirti vieno asmens prekes nuo kitų asmenų prekių, o priešingai - leidžia teigti, kad vartotojai žodį „citramon“ suvokia kaip vaistinį preparatą nuo skausmo, be to, jis neleidžia atskirti vieno gamintojo prekių nuo kito gamintojo. Pats atsakovas AB „Sanitas“ kitame ieškinyje Vilniaus apygardos teismui (t. 7, b. l. 202-208) nurodė, kad (...) naudojamas žymuo CITRAMON FORTE STIROL taip pat sukelia panašų suvokimo įspūdį, kaip ir prekių ženklas NEOCITRAMONAS, nes juose abiejuose yra gerai Lietuvos vartotojui suvokiamas žodis „citramon“, kuris nepaisant žodžių „forte“ ir „stirol“, nurodančių tik kokybines charakteristikas, yra suvokiamas tapačiai.

75Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog į bylą pateikti TSRS vaistinių preparatų žinynai, vadovai gydytojams, enciklopedijos ir pan. negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Teismas, darydamas atitinkamas išvadas, turi remtis visais įrodymais, kurie gali patvirtinti vienas ar kitas aplinkybes, be to, tokio pobūdžio įrodymais vadovaujamasi ir Valstybiniam patentų biurui registruojant prekių ženklą. Vien pati aplinkybė, kad žymuo „citramon“ nėra įtrauktas į žodyną, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nėra praradęs skiriamojo požymio.

76Apibendrinant dar kartą pažymėtina, kad dėl ilgalaikio ir plataus naudojimo medicininės paskirties produkto (vaistinio preparato) pavadinimą žymintis žodis „citramon“ (lietuviška forma „citramonas“, lotyniškai – „citramonum“) įgavo bendrinio žodžio lietuvių šnekamojoje kalboje reikšmę, tapo bendriniu medicininės paskirties produkto pavadinimu nusistovėjusioje farmacijos ir medicinos veikloje bei prekybos praktikoje. Dėl šių priežasčių didelės dalies vartotojų sąmonėje pavadinimas „citramon (-um, -as)“ suvokiamas tik kaip tam tikrą vaistinių ar medicininės paskirties preparatų pavadinimą apibūdinantis terminas (žodis), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti dėl ginčijamų žymenų, kaip prekių ženklų (sudėtinių jų elementų), neatitikimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytiems reikalavimams.

77Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tarp jų ir apeliacinės instancijos teisme priimtus papildomus įrodymus, mano, kad šiuo atveju darytina išvada, jog žymuo „citramon (-um, -as)“ dėl ilgalaikio ir plataus naudojimo skirtingų gamintojų gaminamai panašios sudėties ir analogiškomis savybėmis pasižyminčiai prekei – vaistiniams preparatams – žymėti prarado skiriamąsias savybes ir Lietuvos gyventojų sąmonėje bei sąžiningoje farmacinėje pramonėje bei prekybos veikloje įsitvirtino kaip visuotinai žinomas bendrinės kalbos žodis, kuriuo suvokiamos ir apibūdinamos tam tikros cheminės sudėties ir medicininės paskirties vaistinis preparatas. Žodinis žymuo „citramon (-um, -as)“ medicinos ir farmacijos moksle, farmacijos pramonėje ir prekybos veikoje, taip pat sąžiningoje konkurencinėje veikloje bei kasdieninėje kalboje yra įgavęs medicininio preparato – acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompozicijos, skirtos skausmui malšinti, bendrinio pavadinimo reikšmę. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2010 dėl prekių ženklo „Validol“).

78Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir pan.). Teismas šioje dalyje tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

79Dėl prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracijos pripažinimo negaliojančia

80Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad tai yra ne taisyklė, bet taisyklės išimtis, tai inter alia reiškia, jog turi būti konstatuojama, kad tas ženklas gali atlikti prekių komercinės kilmės (komercinio šaltinio) identifikavimo funkciją (dėl to prekių ženklo didelė dalis atitinkamai grupei priklausančių asmenų priskiria prekes kaip kilusias iš konkrečios įmonės).

81Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS (registracijos numeris 30921, paraiškos numeris 96-0746) registraciją negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokį ieškovo reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, jog prekių ženklas NEOCITRAMONAS yra įgijęs skiriamąjį požymį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, negali sutikti su tokia teismo išvada.

82Kaip jau nurodyta, žymuo „citramon (-um, -as)“ dėl ilgalaikio ir plataus naudojimo skirtingų gamintojų gaminamai panašios sudėties ir analogiškomis savybėmis pasižyminčiai prekei – vaistiniams preparatams – žymėti prarado skiriamąsias savybes ir Lietuvos gyventojų sąmonėje bei sąžiningoje farmacinėje pramonėje bei prekybos veikloje įsitvirtino kaip visuotinai žinomas bendrinės kalbos žodis, kuriuo suvokiamas ir apibūdinamas tam tikros cheminės sudėties medicininės paskirties vaistinis preparatas. Jis medicinos ir farmacijos moksle, farmacijos pramonėje ir prekybos veikoje, taip pat sąžiningoje konkurencinėje veikloje bei kasdieninėje kalboje yra įgavęs medicininio preparato – acetilsalicilo rūgšties, paracetamolio ir kofeino veikliųjų medžiagų kompozicijos, skirtos skausmui malšinti, bendrinio pavadinimo reikšmę.

83Žodinis prekių ženklas NEOCITRAMONAS yra sudarytas iš tarptautinio žodžio „NEO-“ ir sulietuvinto žymens „citramon“, turinčio galūnę – „as“. Pagal Tarptautinių žodžių žodyną žodis NEO (gr. neos – naujas) – pirmasis sudėtinių žodžių dėmuo, reiškiantis sąsajas su reikšme „naujas“, „ką tik atsiradęs“, „naujai atkurtas“ (t. 1, b. l. 111). Toks dėmuo „NEO-“ yra būdingas įvairių pareiškėjų registruotiems ar skirtiems registruoti prekių ženklams, skirtiems žymėti 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją. Pats atsakovas AB „Sanitas“ dar 2006 m. gegužės 26 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad jo prekių ženklą NEOCITRAMONAS sudaro standartiniais rašmenimis didžiosiomis raidėmis užrašytas žodis, kurio pagrindiniu elementu yra „citramon“ (t. 1, b. l. 183). Dėmuo „NEO“ nesukuria ypatingo išskirtinumo, nes yra bendrinis aprašomojo pobūdžio žodis, todėl negali būti skiriamuoju požymiu. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadą, jog žymuo „citramon (-um, -as)“ neturi skiriamojo požymio, su kuria teisėjų kolegija sutinka, šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi neteisingos nuostatos, kad nėra pagrindo NEOCITRAMONAS registraciją pripažinti negaliojančia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, negalima teigti, jog prekių ženklas NEOCITRAMONAS yra įgavęs skiriamąjį požymį.

84PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad prekių ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) prekių ženklai. Nurodytų aplinkybių pagrindu prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracija turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip neatitinkanti absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų, nes žymi tik prekių charakteristiką ir yra sudaryta iš bendrinio, skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją žymėti neturinčio žymens „citramon“ sulietuvintos formos („citramonas“) ir tarptautinio žodžio (dėmens) „NEO-“. Pripažinus, kad žymuo „citramon“ neturi skiriamojo pobūdžio bei įvertinus žodinio žymens „NEOCITRAMONAS“ turinį darytina išvada, kad ir prekių ženklas NEOCITRAMONAS neturi skiriamojo požymio. Vertinant nurodytą žymenį laikytina, kad terminas „citramon“ jame nusako jau pažymėtų vaistinių preparatų medicininę paskirtį ir cheminę sudėtį, o dėmuo „NEO-“ pabrėžia šio vaisto naujumą. Taigi, ginčijamą prekės ženklą sudaro tik du bendriniai žodiniai elementai.

85Paties atsakovo AB „Sanitas“ apeliaciniame skunde pažymima, kad prekių ženklą NEOCITRAMONAS sudarantis elementas „citramon“ neginčijamai yra išsiskiriantis elementas (dominuojantis) bei vartotojams įsimenamas prekių ženkle NEOCITRAMONAS (t. 8, b. l. 83). Skiriamojo požymio įgijimo dėl prekių ženklo naudojimo sąlyga gali būti laikoma patenkinta, jei žymi visuomenės dalis prekes ar paslaugas, žymimas šiuo prekės ženklu, atpažįsta kaip kilusias iš konkrečios įmonės. Į bylą pateikti visuomenės apklausų duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad žymi visuomenės dalis prekių ženklą NEOCITRAMONAS sietų su vaistinio preparato gamintoju AB „Sanitas“. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ teiginiais, kad 2006 m. gegužės mėn. UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos metu pateiktas klausimas - „Kiek metų Jūs jau žinote vaistą „CITRAMON“ (CITRAMONAS)?“ patvirtina, jog būtent AB „Sanitas“ produktą – vaistą prekiniu pavadinimu „NEOCITRAMONAS“ – vartotojai žino, nes tik AB „Sanitas“ šį vaistą gamina daugiau kaip 14 metų ir per ilgą jo gaminimo laiką vartotojams vaistas šiuo pavadinimu asocijuojasi su vaistu nuo skausmo. Toks subjektyvus aiškinimas yra neteisingas, o tokie apklausos rezultatai tik parodo, kad dauguma apklaustųjų vaistinį preparatą „citramon (-um, - as)“ žino penkiolika ir daugiau metų. Tai, kad tretieji asmenys UAB „Liuks“ ir UAB „Liuks farmacija“ jau kilus ginčui 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutartimi Nr. SAN-2009-168 pripažino atsakovo AB „Sanitas“ išimtines teises į prekių ženklą NEOCITRAMONAS, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog tokiu būdu buvo pripažintas jo skiriamasis požymis, o teismas šią aplinkybę turi tik patvirtinti.

86Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teigtina, jog vaistinio preparato pavadinimu „NEOCITRAMONAS“ pardavimų apimtys bei tokio prekės ženklo rinkodaros mastai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ženklas yra įgijęs skiriamąjį pobūdį. Atsakovo AB „Sanitas“ į bylą pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 15) neįrodo, kad jam priklausančiu prekės ženklu NEOCITRAMONAS žymimos prekės vartotojų sąmonėje yra siejamos išimtinai su konkrečiu gamintoju, t.y. su AB „Sanitas“, todėl atsakovas neįrodė prekės ženklo NEOCITRAMONAS specifikos ir gebėjimo atlikti prekių kilmės identifikavimo funkciją. Vien tas faktas, kad atlikto tyrimo metu nustatyta, jog „NEOCITRAMONĄ“ žino 41 procentas apklaustųjų (Citramon P – 25 procentai apklaustųjų, Citramon L – 20 procentų apklaustųjų, Citramon Forte Stirol – 8 procentai apklaustųjų) nereiškia, kad jis atitinka prekių ženklui keliamus reikalavimus bei yra įgijęs skiriamąjį pobūdį.

87Nustačius bent vieną PŽĮ 6 straipsnyje nurodytą absoliutų negaliojimo pagrindą, teismas konkrečių prekių ženklų registraciją gali pripažinti negaliojančia (PŽĮ 46 str. 1 d.). Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad žymuo „citramon (-um, -as)“ nėra įgijęs skiriamojo požymio, kurio taip pat nėra įgijęs ir prekių ženklas NEOCITRAMONAS. Atsakovas AB „Sanitas“ pripažįsta, kad jo prekės ženklo NEOCITRAMONAS pagrindinis elementas yra žymuo „citramon“. Todėl jam neturint skiriamojo požymio, skiriamojo požymio taip neturi ir prekių ženklas NEOCITRAMONAS. Priešingas apelianto aiškinimas, kad prekių ženklui NEOCITRAMONAS įgijus skiriamąjį požymį, jo pagrindinis elementas „citramon“ taip pat įgijo skiriamąjį požymį, yra neteisingas. Kaip nurodyta Europos Teisingumo Teismo sprendime C-39/97, esminė prekės ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojams arba ženklo naudotojams pažymėto atitinkamu ženklu produkto kilmės autentiškumą bei suteikti jiems galimybę be supainiojimo rizikos atskirti šią prekę arba paslaugą nuo kitų skirtingos kilmės prekių arba paslaugų. Bylos medžiagos pagrindu konstatuotina, jog vartotojai konkrečios prekės NEOCITRAMONAS nepriskiria atitinkamam subjektui AB „Sanitas“, neatskiria šios prekės, kaip kylančios iš konkretaus subjekto, būtent dėl naudojimo kaip prekių ženklo. Paties AB „Sanitas“ teikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų.

88Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registracijos pripažinimo negaliojančia, panaikintina ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas - AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracija (reg. Nr. 30921) pripažįstama negaliojančia.

89Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė byloje pareikšti reikalavimai (pripažinti žymenį „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ bendriniu vaistinių preparatų, sudarytų iš paracetamolio, aspirino (acetilsalicilo rūgšties) ir kofeino, pavadinimu; pripažinti žymenį „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ neturinčiu skiriamojo požymio 5 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (vaistiniai preparatai) žymėti; pripažinti AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS registraciją negaliojančia). Šiuo procesiniu sprendimu ieškinys visiškai patenkinamas. Tokio procesinio sprendimo įvykdymas neturi būti probleminis. Teisėjų kolegija, vertindama ieškinio reikalavimus, kurie taip pat apibrėžė ir bylos nagrinėjimo ribas, pažymi, kad šioje byloje teismui nebuvo pagrindo nuspręsti dėl kitų prekių ženklų, kuriuose yra žodis „citramon“, likimo, nes tai neapėmė bylos nagrinėjimo dalyko.

90Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų pagrindu teisingai nusprendė, kad žymuo „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“ neturi skiriamojo požymio ir yra bendrinis pavadinimas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registracijos pripažinimo negaliojančia. Dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl AB „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS (reg. Nr. 30921) registracijos pripažinimo negaliojančia. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinis skundas atmetamas.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

92

93Proceso dalyviai teikė prašymus dėl atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo, įskaitant ir dėl išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Kadangi atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jo prašomų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ apeliacinis skundas, o tuo pačiu ir ieškinys tenkinami visa apimtimi, todėl ieškovui priteistinas per bylos nagrinėjimo eigą jo sumokėtas žyminis mokestis (iš viso 1399 Lt). Ieškovui taip pat atlygintinos bylos nagrinėjimo eigoje jo turėtos advokato atstovavimo ir kitos būtinos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (už gyventojų apklausos atlikimą, dokumentų ir kitos rašytinės medžiagos vertimus ir kt.). Pagal byloje esančius mokėjimo dokumentus, tokių išlaidų ieškovas patyrė už 24 420, 20 Lt sumą. Trečiojo asmens UAB „Corpus medica“ atstovė prašė priteisti 5 325 Lt dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir pateikė išlaidas patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Šis proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme palaikė poziciją dėl AB „Sanitas“ apeliacinio skundo atmetimo ir ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ apeliacinio skundo patenkinimo. Trečiojo asmens prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo AB „Sanitas“ į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susidariusios dėl procesinių dokumentų įteikimo per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį (t. 9, b. l. 89). Kiti proceso dalyviai neteikė įrodymų apie turėtas išlaidas.

94Dėl atskirosios nutarties priėmimo

95

96Trečiųjų asmenų UAB „Corpus medica“ ir Rusijos įmonės „Pharmstandart-Leksredstva“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašoma priimti atskirąją nutartį dėl AB „Sanitas“ konkurencijos teisės pažeidimų. Pagal CPK 299 straipsnio nuostatas, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, priimto procesinio sprendimo dėl ginčo esmės turinį, įvertinusi trečiųjų asmenų argumentus dėl atskirosios nutarties priėmimo, mano, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti trečiųjų asmenų nurodomo konkurencijos teisės normų pažeidimo, todėl nėra ir pagrindo atskirosios nutarties priėmimui

97Pagal PŽĮ 46 straipsnio 2 dalį teismas, priėmęs sprendimą pripažinti ženklo registraciją negaliojančia, išsiunčia įsiteisėjusio sprendimo nuorašą Valstybiniam patentų biurui, o šis išregistruoja prekių ženklą šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

99Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą.

100Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – pripažinti akcinės bendrovės „Sanitas“ prekių ženklo NEOCITRAMONAS registraciją (reg. Nr. 30921) negaliojančia.

101Priteisti iš akcinės bendrovės „Sanitas“: 25 819,20 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovui Latvijos įmonei SIA „Stirolbiofarm Baltikum“, 5 325 Lt bylinėjimosi išlaidų - uždarajai akcinei bendrovei „Corpus medica“, 636,95 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų - į valstybės biudžetą.

102Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų biurui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovė... 6. Atsakovas AB „Sanitas“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas UAB „Veratrum“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino... 9. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra... 10. Teismas pažymėjo, jog žymuo „citramon“ dėl ilgalaikio ir plataus... 11. Teismo vertinimu, įrodymai apie vaistinio preparato „NEOCITRAMONAS“ (N10)... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovė... 14. 1. Ženklo neatitikimas absoliutiems prekių ženklų reikalavimams reiškia,... 15. 2. Prekių ženkle NEOCITRAMONAS kaip formatas naudojamas priešdėlis... 16. 3. AB „Sanitas“ pateikti įrodymai nepatvirtina, kad prekės ženklu... 17. Atsakovo AB „Sanitas“ atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 18. 1. Teismas neatsižvelgė į kitų teismų išaiškinimus, neteisingai aiškino... 19. 2. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos Latvijos Respublikos... 20. 3. Teismo 2010 m. vasario 1 d. protokolo turinys sudaro savarankišką... 21. 4. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Ieškovas... 22. 5. Teismas išvadą, jog pavadinimas „citramon“ neturi identifikacinės... 23. 6. Beveik visi ieškovo nurodyti leidiniai išleisti iki paraiškos... 24. 7. Tai, kad buvo užregistruoti prekių ženklai su žymeniu „citramon“ tik... 25. 8. Teismo išvada, kad nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog žymuo... 26. 9. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl žymens „citramon (-um, -as)“... 27. 10. Teismo išvados sprendime nesuderintos, prieštaringos, o tai lemia... 28. Ieškovo Latvijos įmonės SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ atstovė... 29. Atsakovo AB „Sanitas“ atstovė atsiliepime į ieškovo Latvijos įmonės... 30. Trečiųjų asmenų UAB „Corpus medica“ ir Rusijos bendrovės... 31. Apeliacinės instancijos teismui pateikus bylą su apeliaciniais skundais buvo... 32. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio pradžioje ieškovo atstovė... 33. Po apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusių asmenų pasisakymų,... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 35. Šioje apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 36. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti... 37. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų... 38. Dėl atsisakymo priimti atsakovo AB „Sanitas“ teiktus rašytinius... 39. ... 40. Teismo posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininkas (teisėjas) (CPK... 41. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ skundo argumentu, jog... 42. Atsakovas tuos pačius paaiškinimus ir įrodymus pateikė prie apeliacinio... 43. Atsakovo AB „Sanitas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 44. Atsakovo AB „Sanitas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas... 45. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ apeliacinio skundo... 47. ... 48. Dėl teismo posėdžio protokolo, reikalavimų byloje išsprendimo,... 49. Teisėjų kolegija nesutinka su AB „Sanitas“ skundo argumentais, kad... 50. Aplinkybės, kurios vyksta teismo posėdžio metu, fiksuojamos teismo... 51. Atsakovo AB „Sanitas“ skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo... 52. Be to, CPK 171 straipsnyje įtvirtinta dalyvaujančio byloje asmens teisė... 53. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 54. Pasak atsakovo AB „Sanitas“, teismas neišsprendė UAB „Veratrum“... 55. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ skundo... 56. Dėl žymens „citramon / citramonum (lot.) / citramonas (liet.)“... 57. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, įskaitant ir apeliacinės... 58. Prekių ženklas – vienas pramoninės nuosavybės objektų, pagal įstatyme... 59. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai prekių ženklams nėra savitiksliai, per... 60. Prekių ženklo funkcija atskirti prekes reiškiasi trimis pagrindiniais... 61. Nagrinėjamu atveju aktualūs du savarankiški absoliutūs atsisakymo... 62. Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir... 63. Iš į bylą pateiktų informacijos šaltinių (t. 1, b. l. 22-25) matyti, kad... 64. Byloje surinktais duomenimis pagrįstai nustatyta, kad žymuo ilgą laiką buvo... 65. Byloje surinktų įrodymų visuma (ištraukos iš knygų, žurnalų,... 66. Pagrįsta ir ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie nusistovėjusią... 67. Istorinės konkretaus medicininio preparato pavadinimu „citramon (-um,... 68. Pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą žymuo nepripažįstamas ženklu ir... 69. Aplinkybės, susijusios su konkretaus gamintojo faktiniu prekių ženklo... 70. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d.... 71. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo AB „Sanitas“ skundo teiginiais,... 72. Atsakovo AB „Sanitas“ aiškinimai dėl to, kad teismas savo išvadų... 73. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo AB „Sanitas“ prie apeliacinio... 74. Kaip jau minėta, iš byloje esančio vaistinių preparato sąrašo (t. 1, b.... 75. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, jog į bylą pateikti TSRS... 76. Apibendrinant dar kartą pažymėtina, kad dėl ilgalaikio ir plataus naudojimo... 77. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tarp jų ir apeliacinės... 78. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 79. Dėl prekių ženklo NEOCITRAMONAS registracijos pripažinimo negaliojančia... 80. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2,... 81. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti AB „Sanitas“ prekių... 82. Kaip jau nurodyta, žymuo „citramon (-um, -as)“ dėl ilgalaikio ir plataus... 83. Žodinis prekių ženklas NEOCITRAMONAS yra sudarytas iš tarptautinio žodžio... 84. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad prekių ženklas neturi būti sudarytas... 85. Paties atsakovo AB „Sanitas“ apeliaciniame skunde pažymima, kad prekių... 86. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas... 87. Nustačius bent vieną PŽĮ 6 straipsnyje nurodytą absoliutų negaliojimo... 88. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiamo pirmosios instancijos... 89. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė byloje pareikšti reikalavimai... 90. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymų... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 92. ... 93. Proceso dalyviai teikė prašymus dėl atstovavimo ir kitų su bylos... 94. Dėl atskirosios nutarties priėmimo... 95. ... 96. Trečiųjų asmenų UAB „Corpus medica“ ir Rusijos įmonės... 97. Pagal PŽĮ 46 straipsnio 2 dalį teismas, priėmęs sprendimą pripažinti... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 99. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą.... 100. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį,... 101. Priteisti iš akcinės bendrovės „Sanitas“: 25 819,20 Lt bylinėjimosi... 102. Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybiniam patentų...