Byla A-858-834-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Irmanto Jarukaicio (pranešejas), Ricardo Piliciausko ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Ilonai Kovger dalyvaujant pareiškejai V. P. atsakovo atstovams Vaidai Miškinytei ir Vyciui Leonaviciui viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos V. P. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejos V. P. skunda atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos del isakymo panaikinimo, ipareigojimo atlikti veiksmus ir su darbo užmokesciu susijusiu išmoku priteisimo.

2Teiseju kolegija n u s t a t e:

3I.

4Pareiškeja V. P. (toliau – ir pareiškeja) skundu ir patikslintais skundais (I tomas, b. l. 2 – 3, 162 – 164, II tomas, b. l. 79 – 81) kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydama ipareigoti atsakova Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) pasiulyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektores (vyriausiosios specialistes) pareigas; priteisti iš atsakovo 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 13 d. iki 2008 m. vasario 22 d.; priteisti iš atsakovo 0,07 proc. nuo kompensacijos už nepanaudotas atostogas už kiekviena praleista kalendorine diena, pradedant skaiciuoti po 7 kalendoriniu dienu nuo 2008 m. vasario 29 d., t. y. nuo 82,47 Lt po 6 ct už kiekviena kalendorine diena, skaiciuojant nuo 2008 m. vasario 29 d. iki ju išmokejimo dienos; priteisti už uždelsta atsiskaityti laika vidutini darbo užmokesti po 151,04 Lt už kiekviena uždelsta diena, skaiciuojant nuo 2008 m. vasario 22 d. iki ju išmokejimo dienos, t. y. 50 024,45 Lt; panaikinti Inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakyma Nr. P-12 del jos atleidimo iš Inspekcijos Bendrojo skyriaus vedejos pareigu, atleisti ja pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali ir priteisti kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta – tris vidutinius darbo užmokescius, t. y. 9 062,40 Lt.

5Pareiškeja nurode, kad 2007 m. sausio 19 d. atsakovo isakymu Nr. P-3 buvo atleista iš užimamu pareigu Inspekcijoje. Paaiškino, kad su skundu kreipesi i teisma, prašydama panaikinti 2007 m. sausio 19 d. isakyma del jos atleidimo. Pažymejo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino atsakovo 2007 m. sausio 19 d. isakyma Nr. P-3 del jos atleidimo iš pareigu ir ji buvo gražinta i darba Inspekcijoje, kurioje dirbo iki 2008 m. vasario 22 d., t. y. 7 darbo dienas. Nurode, kad pateike prašyma atleisti ja iš pareigu pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dali del to, kad darbdavys nesudare tinkamu darbo salygu ir ji negalejo atlikti pareigybes aprašyme numatytu funkciju, taciau jos prašymas netenkintas. Pažymejo, kad buvo atleista iš tarnybos pagal Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkta (atsistatydino savo noru). Teige, jog atsakovas neatsižvelge i jos prašyma atleisti ja pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali, o atleido pagal Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punta, todel jos atleidimas iš pareigu yra neteisetas. Nurode, kad atsakovas nevisiškai atsiskaite su ja ir neišmokejo 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, be to, Inspekcija privaletu už uždelsta atsiskaityti laika sumoketi vidutini darbo užmokesti, kaip tai numatyta Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje. Pareiškeja taip pat mane, kad jai priklauso kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta – triju vidutiniu darbo užmokesciu dydžio, t. y. 9 062,40 Lt.

6Atsakovas Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu i skunda (I tomas, b. l. 15 – 17) praše skunda atmesti kaip nepagrista.

7Atsakovas nurode, kad pareiškeja Inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakymu Nr. P-12 del pareiškejos atleidimo iš Inspekcijos Bendrojo skyriaus vedejos pareigu teisetai buvo atleista pagal Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkta. Jai buvo išmoketos visos jai priklausancios išmokos. Pažymejo, kad del pareiškejos reikalavimo ipareigoti atsakova pasiulyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektores (vyriausiosios specialistes) pareigas jau pasisake Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todel šis reikalavimas atmestinas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu (II tomas, b. l. 90 – 94) pareiškejos skunda tenkino iš dalies; priteise pareiškejai iš atsakovo Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas; bylos dali del reikalavimo panaikinti Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakyma Nr. P-12 nutrauke; kita skundo dali atmete.

10Teismas nustate, kad pareiškeja 2007 m. sausio 19 d. atsakovo isakymu Nr. P-3 buvo atleista iš užimamu pareigu Valstybineje geležinkelio inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos. Pareiškeja su skundu kreipesi i teisma, prašydama panaikinti atsakovo 2007 m. sausio 19 d. isakyma del jos atleidimo. Kol vyko teismo procesas, ji 2007 m. birželio 18 d. isidarbino Valstybineje darbo inspekcijoje ir iki šiol ten dirba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino atsakovo 2007 m. sausio 19 d. isakyma Nr. P-3 del pareiškejos atleidimo iš pareigu ir pareiškeja buvo gražinta i darba Inspekcijoje, kurioje dirbo iki 2008 m. vasario 22 d., t. y. 7 darbo dienas, po to jos prašymu buvo atleista iš tarnybos pagal Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkta, t. y. atsistatydino savo noru. 2009 m. gegužes 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atnaujines procesa šioje byloje, panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. sprendimo dali, kuria panaikintas atsakovo 2007 m. sausio 19 d. isakymas Nr. P-3 del pareiškejos atleidimo iš pareigu, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužes 2 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškeja 2007 m. sausio 19 d. isakymu Nr. P-3 iš darbo buvo atleista teisetai, buvo paliktas nepakeistas. Del reikalavimo ipareigoti atsakova pasiulyti pareiškejai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektores (vyriausiosios specialistes) pareigas teismas pažymejo, kad ginco atsiradimo metu galiojusioje Valstybes tarnybos istatymo 8 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad valstybes tarnautoju pareigybes aprašomos vadovaujantis Vyriausybes tvirtinama Valstybes tarnautoju pareigybiu aprašymo ir vertinimo metodika, pareigybes aprašyme

Nustatė

11mi pareigybes lygis, kategorija, specialus reikalavimai, keliami šias pareigas einanciam valstybes tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos, ir kad i valstybes tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybes aprašyme. Nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gegužes 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybes tarnautoju pareigybiu aprašymo ir vertinimo metodikos 2 punkte buvo nustatyta, kad valstybes tarnautojo pareigybes aprašymas – valstybes tarnautojo pareigybe apibudinantis dokumentas, kuriame nurodomas pareigybes pavadinimas, lygis ir kategorija, mi specialus reikalavimai valstybes tarnautojui, einanciam šias pareigas, nurodomos valstybes tarnautojo, einancio šias pareigas, pareigybei priskirtos funkcijos. Pagal Valstybes tarnybos istatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkta valstybes tarnautojas buvo ipareigotas tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Teismas pažymejo, kad iš šiu teises aktu matyti, jog juose buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris galimybe užimti atitinkamas valstybes tarnybos pareigybes siejo su asmens gebejimu atlikti atitinkamos pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas, kuriu atlikimui užtikrinti iš asmens galejo buti reikalaujama specialiu gebejimu, pvz., atitinkamos specialybes ir kvalifikacijos, darbo igudžiu turejimo ir pan. Nurode, kad Valstybes tarnybos istatymo 43 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. istatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta garantija karjeros valstybes tarnautojui, kurio pareigybe naikinama, – buti paskirtam i kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nera absoliuti. Ši garantija be išlygu gali buti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms ju aprašyme nera nustatyti specialus reikalavimai. Taciau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms ju aprašyme yra nustatyti specialus reikalavimai, ši garantija gali buti ribojama, atsižvelgiant i tokio tarnautojo dalykiniu savybiu atitikima specialiuju reikalavimu kriterijams, t. y. ši garantija gali buti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykines savybes atitinka pareigybes, kuria tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju gali buti neigyvendinti arba netinkamai igyvendinti tie ypatingi valstybes tarnybos tikslai ir uždaviniai, kuriu igyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybems. Tai lemia, kad tais atvejais, kai karjeros valstybes tarnautojas, kurio pareigybe naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms ju aprašyme yra nustatyti specialus reikalavimai, kiekvienu konkreciu atveju turi buti sprendžiama, ar tokio tarnautojo dalykines savybes atitinka šiuos specialiuosius reikalavimus, ar specialieji reikalavimai, kuriu tarnautojas neatitinka yra esminiai, t. y. ar ju nustatymas gali buti pateisinamas objektyvia butinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Pažymejo, jog byloje nagrinejamu atveju, Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybes aprašyme nustatyti specialieji reikalavimai šiai pareigybei – žinoti ir vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos istatymais ir kitais teises aktais (pareigybes aprašymo 5.3. punktas); buti iniciatyviam, pareigingam, darbšciam, kurybingam, gebeti bendrauti (pareigybes aprašymo 5.6. punktas), – yra budingi visoms valstybes tarnybos pareigybems, todel jie gali buti vertinami kaip bendrieji reikalavimai visiems asmenims, stojantiems i valstybes tarnyba ar dirbantiems joje. Taigi tokio pobudžio specialieji reikalavimai, kurie pagal savo turini priskirtini bendriesiems, negali riboti Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Taciau, teismas atkreipe demesi, kad iš Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybes aprašymo matyti, jog šiai pareigybei priskirta vykdyti šias specifines funkcijas: geležinkeliu transporto eismo saugos kontrole; geležinkeliu infrastrukturos, riedmenu bei konteineriu technines priežiuros atitikties Geležinkeliu transporto eismo saugos istatymo, Techninio geležinkeliu naudojimo nuostatu ir kitu teises aktu reikalavimams kontrole; geležinkeliu eismo ivykiu tyrima; geležinkeliu transporto eismo saugos bukles analize ir vertinima; asmenu, turinciu saugos sertifikatus ir igaliojimus saugos srityje, inspektavima teises aktu reikalavimu eismo saugos klausimais; dalyvavima komisiju, priimanciu eksploatuoti geležinkeliu transporto objektus, darbe ir pan. Akivaizdu, kad šiu funkciju pobudis – vykdyti geležinkeliu transporto eismo kontrole ir taip užtikrinti geležinkeliu transporto eismo sauguma – yra susijes ir su visuomenes saugumo užtikrinimu srityje, kurioje naudojami didesnio pavojaus šaltiniai. Tai savo ruožtu lemia, kad šiai pareigybei priskirtu funkciju vykdymas yra susijes su didesniu profesines kompetencijos, specialiu žiniu ir igudžiu šioje srityje turejimu. Atsižvelgiant i tai, teismas laike, kad šiai pareigybei užimti nustatyti specialieji reikalavimai – tureti aukštaji universitetini technini arba jam prilyginta išsilavinima (pareigybes aprašymo 5.2 punktas); tureti darbo patirti geležinkeliu transporte (pareigybes aprašymo 5.3 punktas) – yra pateisinami objektyvia butinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Teismo vertinimu, pareiškeja neatitinka nustatyto šiai pareigybei specialaus reikalavimo – tureti darbo patirties, susijusios su geležinkeliu transportu, nes eidama Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkes pareigas (nuo 2003 m. birželio 2 d. iki 2005 m. sausio 31 d.) ir Bendrojo skyriaus vedejos pareigas (nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 22 d.) iki šios pareigybes panaikinimo igijo patirties viešojo administravimo, rinkos reguliavimo, ekonomines analizes, viešuju pirkimu srityse, o ne geležinkeliu transporto srityje. Pagal Rinkos reguliavimo skyriaus viršininkes pareigybes aprašyma, asmuo, vykdantis šios pareigybes funkcijas, turejo vadovauti Rinkos reguliavimo skyriui; koordinuoti licenciju geležinkelio imonems išdavima; vykdyti geležinkelio transporto sektoriaus dalyviu licencijuojamos veiklos salygu laikymosi priežiura; organizuoti licenciju galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo proceduras; nagrineti iškilusius gincus tarp vežeju ir infrastrukturos valdytojo, teikti išvadas apie gincus ir pretenzijas; vykdyti infrastrukturos mokesciu ivedimo, nustatymo ir surinkimo kontrole. Pagal Bendrojo skyriaus vedejo pareigybes aprašyma asmuo, vykdantis šios pareigybes funkcijas, turejo organizuoti prekiu, paslaugu ir darbu viešuosius pirkimus; vykdyti inspekcijos pastatu, irenginiu ir transporto priemoniu priežiura ir pan. Visa tai, teismo manymu, patvirtina, kad pareiškejos iki tol eitos pareigos nebuvo tiesiogiai susijusios su geležinkeliu transportu ir kad ji betarpiškai nevykde techniniu geležinkeliu transporto funkciju. Byloje kitu irodymu, kurie patvirtintu pareiškejos teiginius apie jos darbo patirti geležinkeliu transporte, nesurinkta. Pažymejo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužes 11 d. nutartyje padare išvada, jog pareiškeja neatitiko reikalavimu, nustatytu Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybei užimti, todel atsakovas, nepaskirdamas pareiškejos i šias pareigas, jos teisiu, nustatytu Valstybes tarnybos istatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepažeide. Remdamasis išdestytais motyvais, teismas pareiškejos reikalavima ipareigoti atsakova pasiulyti jai A lygio 11 kategorijos Eismo saugos kontroles skyriaus eismo saugos inspektores (vyriausiosios specialistes) pareigas atmete kaip nepagrista. Del reikalavimo panaikinti Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakyma Nr. P-12, atleisti pareiškeja iš pareigu pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali ir priteisti iš atsakovo kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta – tris vidutinius darbo užmokescius, t. y. 9 062,40 Lt, teismas pažymejo, kad pareiškeja praleido Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta vieno menesio skundo padavimo administraciniam teismui termina ir nepraše šio termino atnaujinti, todel bylos dali del reikalavimo panaikinti Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakyma Nr. P-12 nutrauke. Teismas taip pat pažymejo, jog kadangi nepanaikintas Inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakymas Nr. P-12 del pareiškejos atleidimo iš Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Bendrojo skyriaus vedejos pareigu pagal Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkta, atmestini pareiškejos reikalavimai atleisti ja iš pareigu pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali ir priteisti iš atsakovo kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta – tris vidutinius darbo užmokescius, t. y. 9 062,40 Lt. Del reikalavimu išmoketi kompensacija už nepanaudotas atostogas, delspinigius ir vidutini darbo užmokesti už uždelsta atsiskaityti laika teismas nurode, jog pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui netaikytinas Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima 1996 m. vasario 20 d. istatymas, o turi buti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija. Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali, kai uždelsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika. Laike, kad šiuo atveju pareiškejos, kaip darbuotojos, kaltes nera. Nurode, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dali darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena ir pagal šio straipsnio 2 dali darbdavys privalo išmoketi visas darbuotojui priklausancias pinigu sumas. Atleidimo data yra 2008 m. vasario 22 d. Pagrindas atsirasti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytoms pasekmems yra konstatavimas tokiu aplinkybiu: 1) Darbdavys ne visiškai atsiskaite su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo diena; 2) Del tokio uždelsimo darbuotojas nera kaltas. Pažymejo, kad ši norma sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo diena. Ši sankcija gali buti efektyvi ir pasiekti savo tikslus, jei ji proporcinga teises pažeidimui. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokescio už uždelsimo laika išieškojimas laikytinas adekvacia sankcija. Taciau, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokescio, tai vidutinio darbo užmokescio priteisimas už uždelsimo laika reikštu neproporcingos, neadekvacios sankcijos, prieštaraujancios protingumo, teisingumo bei sažiningumo principams, taikyma. Neadekvacios sankcijos taikymas gali padaryti žalos kitu darbuotoju interesams, nes del tokiu sankciju taikymo darbdavys gali tapti nemokus. Teismas pabreže, jog šiuo atveju pareiškejai neišmoketa tik 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, visos kitos išmokos buvo išmoketos, todel atmete pareiškejos reikalavima del vidutinio darbo užmokescio priteisimo už uždelsimo laika ir pareiškejai priteise iš atsakovo 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

12III.

13Pareiškeja apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 98 – 99) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – jos skunda tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

141. Teismas nepagristai nurodo, kad reikalaujama suma turi buti adekvati neišmoketai sumai. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2006 m. spalio 2 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-523/2006 pasisake del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje itvirtintos teises normos aiškinimo ir taikymo. Minetoje nutartyje teismas nurode, jog tai, kad Darbo kodeksas nenumato aptariamos išmokos sumažinimo galimybes, atsižvelgiant i darbo teisiniu santykiu specifika, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies tikslus ir uždavinius, nepripažintina teises spraga. Aptariamos išmokos dydis – konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika – nustatytas istatymo ir negali buti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, butu paneigiamas istatymas.

152. Teismas nepagristai atsisake taikyti Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymo nuostatas, nors mineto istatymo 2 straipsnio 1 dalyje aiškiai pasako, kad kai ne del darbuotojo kaltes paveluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo istatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai.

163. Teismas nepagristai atmete prašyma atleisti ja iš pareigu teismo sprendimu, remiantis Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalimi, ir priteisti iš atsakovo kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta – tris vidutinius darbo užmokescius, t. y. 9062,40 Lt. 2008 m. kovo 13 d. skundas buvo išsiustas ta pacia diena kaip ir surašytas, tai patvirtina ir registruoto laiško išsiuntimo cekis. Nuo jos atleidimo dienos 2008 m. vasario 22 d. iki skundo dienos nebuvo praejes Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnyje nustatytas vieno menesio skundo padavimo terminas.

17Atsakovas atsiliepimu i pareiškejos apeliacini skunda (II tomas, b. l. 105 – 107) prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

181. Formuodamas teismu praktika del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra ne karta pasisakes, kad šios normos paskirtis yra tiek kompensacine (darbuotojui), tiek ir prevencine bei nubaudimo (darbdaviui). Šios normos tikslai gali buti pasiekti ir efektyvus tik tuomet, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teises pažeidimui. Svarbu, kad tarp teises pažeidimo ir sankcijos, taikytinos darbdaviui, neatsirastu nepagristai didelis neadekvatumas (disproporcija) ir kad tokiu budu nebutu pažeisti teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu reikalavimai. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai tokiu atveju vidutinio darbo užmokescio sumokejimas už visa uždelsta laika atitiks teises normos tikslus. Taciau, jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausanciu sumu, nesiekianciu jo vidutinio darbo užmokescio dydžio, tada Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies pagrindu moketinos išmokos dydžio nustatymas, naudojant vien gramatini šios Darbo kodekso straipsnio nuostatos aiškinima, prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams ir suponuotu neproporcingos teises pažeidimui sankcijos darbdaviui taikyma.

192. Pareiškejos reikalavimas priteisti iš Inspekcijos už uždelsta atsiskaityti laika vidutini darbo užmokesti po 151,04 Lt už kiekviena uždelsta diena, skaiciuojant nuo 2008 m. vasario 22 d. (atleidimo dienos) iki ju išmokejimo dienos, t. y. iki 2009 m. birželio 23 d. yra neproporcingas ir neadekvatus, o be to, galetu sukelti neigiamas finansines pasekmes, kadangi išmoketina 73 500,00 Lt suma yra labai didele, lyginant su neišmoketa del klaidos 82,47 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Inspekcija 2009 m. birželio 23 d. mokejimo pavedimu Nr. 2155 sumokejo pareiškejai priklausancia 82,47 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas.

203. Nepagristas pareiškejos reikalavimas taikyti Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, istatymo nuostatas (1996 m. vasario 20 d. Nr. 1-1214). Ji 2008 m. vasario 22 d. buvo atleista iš pareigu ir atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka visiškai, išsamiai ir aiškiai reglamentuoja Darbo kodekso 141 straipsnio normos, o tuo tarpu minetojo istatymo normos reglamentuoja atvejus, kai ne del darbuotojo kaltes paveluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos dirbanciam asmeniui ir tokiu atveju istatymas numato delspinigiu mokejima darbuotojui. Darbo kodekso 141 straipsnyje numatytos išmokos nera kvalifikuotinos kaip netesybos (delspinigiai).

214. Pareiškeja, vadovaujantis Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu (valstybes tarnautojas atleidžiamas iš pareigu, kai atsistatydina savo noru), Inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakymu Nr. P-12 buvo atleista iš Bendrojo skyriaus vedejos pareigu, taciau skunda (prašyma) del šio isakymo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ji pateike tik 2009 m. birželio 11 d., t. y. praejus daugiau nei vieneriems metams, nenurode jokiu termino praleidimo svarbiu priežasciu ir nepraše teismo atnaujinti skundo (prašymo) padavimo termina.

22Teiseju kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Byloje gincas kyla del teises normu, reglamentuojanciu atsiskaityma su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, aiškinimo ir taikymo, ir del atsakovo 2008 m. vasario 22 d. isakymo Nr. P-12 teisetumo. Kadangi apeliante savo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendima gincija trimis pagrindais, kiekvienas iš ju bus ivertintas atskirai.

26Del Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymo taikymo

27Pareiškeja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisake taikyti Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymo nuostatas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovo ir pareiškejos darbo santykiai yra nutruke, o pareiškejai atleidimo diena nebuvo išmoketa 82,47 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Todel darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, jog šiuo atveju taikytina Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis, o ne Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymas. Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena, o 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika. Sistemiškai aiškinant šias Darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymo nuostatas darytina išvada, jog pastarojo istatymo nuostatos gincui netaikytinos, nes jis taikytinas tais atvejais, kuomet dirbanciam darbuotojui ne del darbuotojo kaltes paveluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Istatymo 2 straipsnio 1 dalis). Priešingas teises normu aiškinimas reikštu, kad tu paciu darbdavio nesumoketu sumu atžvilgiu butu taikoma ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis, kurios nuostatos pagal teismu praktika (žr., pvz., 2008 m. gegužes 12 d. Lietuvos aukšciausiojo teismo nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-267/2008) atlieka ir kompensacine, ir prevencine bei nubaudimo funkcijas, ir Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatymas, o tai butu nesuderinama su tais tikslais, del kuriu buvo priimtos šios teises normos. Šioje byloje nekyla ginco del to, kad iki pareiškejos atleidimo iš pareigu momento atsakovas nedelse jai sumoketi darbo užmokesti ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pagrindo šioje byloje taikyti Lietuvos Respublikos delspinigiu nustatymo už išmoku, susijusiu su darbo santykiais, paveluota mokejima istatyma nera, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaike teises normas, todel pagrindo šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo sprendima nera.

28Del reikalavimo panaikinti Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakyma Nr. P-12, atleisti pareiškeja iš pareigu pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali ir priteisti iš atsakovo kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta

29Pareiškeja apeliaciniame skunde nurodo, kad skundo padavimo termino nepraleido, nes jis buvo išsiustas 2008 m. kovo 13 d., todel pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, jog pareiškeja praleido Administraciniu bylu teisenos 33 straipsnyje numatytas vieno menesio skundo padavimo terminas.

30Ivertinusi bylos medžiaga teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškeja 2008 m. kovo 13 d. (b. l. 162-164, 183, t. I) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateike patikslinta skunda, kuriame, be kita ko, praše atleisti ja iš pareigu teismo sprendimu remiantis Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali ir priteisti iš atsakovo kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta (b. l. 164, t. I).Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartimi, konstataves, jog skundas paduotas nustatytu terminu, pareiškejos 2008 m. kovo 13 d. patikslinta skunda prieme. Nors 2008 m. kovo 13 d. patikslintame skunde nera tiesiogiai nurodoma, kad pareiškeja gincija atsakovo 2008 m. vasario 22 d. isakymo Nr. P-12 teisetuma, o tiesiogiai toki reikalavima išdeste 2009 m. birželio 11 d. (b.l.83, 84, t. II), teiseju kolegija mano, kad 2008 m. kovo 13 d. skundas savo turiniu yra neabejotinai susijes su atsakovo 2008 m. vasario 22 d. isakymo Nr. P-12 teisetumo klausimu. Todel darytina išvada, kad pareiškeja reikalavima del atsakovo 2008 m. vasario 22 d. isakymo Nr. P-12 teisetumo pateike 2008 m. kovo 13 d., t. y. nepraleidusi Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno menesio termino.

31Atsižvelgdama i tai teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad buvo praleistas skundo padavimo terminas, ir nepagristai šioje dalyje byla nutrauke. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

32Del reikalavimu išmoketi vidutini darbo užmokesti už pradelsta atsiskaityti laika

33Pareiškeja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmete pareiškejos reikalavima del vidutinio darbo užmokescio už pradelsta atsiskaityti laika priteisimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškejos atleidimo iš darbo diena su ja atsiskaite ne visiškai, neišmokejo dalies sumu, kurias priklause išmoketi pareiškejai, konkreciai, neišmokejo 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad šiuo atveju taikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laika. Teismu praktikoje laikomasis nuostatos, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos tuomet, kai mos 2 aplinkybes: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaite su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo diena; 2) del tokio uždelsimo darbuotojas nera kaltas (žr., pvz., 2008 m. sausio 2 d. Lietuvos aukšciausiojo teismo nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarti administracineje byloje Nr. A822-1534/2009). Byloje esanti medžiaga patvirtina šiu abieju aplinkybiu buvima. Vis delto, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i tai, kad buvo neišmoketa tik dalis išmoketinos sumos, nusprende, kad vidutinio darbo užmokescio priteisimas reikštu neproporcingos, neadekvacios sankcijos, prieštaraujancios protingumo, teisingumo bei sažiningumo principams, taikyma, todel pareiškejos reikalavima atmete ir iš atsakovo priteise tik pacia kompensacija už nepanaudotas atostogas, t. y. 82,47 Lt.

34Teiseju kolegija pažymi, kad pagal susiformavusia teismu praktika Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos atlieka ir kompensacine, ir prevencine bei nubaudimo funkcijas (žr., pvz., 2008 m. sausio 2 d. Lietuvos aukšciausiojo teismo nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužes 12 d. Lietuvos aukšciausiojo teismo nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarti administracineje byloje Nr. A822-1534/2009). Nors Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje expressis verbis kalbama apie viso vidutinio darbo užmokescio priteisima už uždelsta laikotarpi, teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokescio sumokejimas už visa uždelsimo laika atitiks teises normos tikslus, taciau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausanciu sumu, nesiekianciu jo vidutinio darbo užmokescio dydžio, tada Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies pagrindu moketinos išmokos dydžio nustatymas taikant vien gramatini šios normos aiškinima prieštarautu teisingumo, protingumo ir sažiningumo principams bei reikštu neproporcingos teises pažeidimui sankcijos darbdaviui taikyma. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visa uždelsimo atsiskaityti laika – moketina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmoketas visas jam priklausantis vieno menesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmoketa mažesne už jo vidutini darbo užmokesti suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo užmokescio dalis, išieškoma už uždelsimo laika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilineje byloje A. V. v. UAB „Mitnija“ Nr. 3K-3-284/2009, 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilineje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“ Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužes 12 d. nutartis civilineje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“ Nr. 3K-3-267/2008; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A822-1534/2009; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1296/2009; Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A756-146/2010).

35Atsižvelgdama i pirmiau išdestytas aplinkybes teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai nesivadovavo suformuota teismu praktika, nes priteisdamas tik pacia kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet ne moketina išmoka, neužtikrino, kad bus ivykdyta Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies prevencine bei nubaudimo funkcija. Byloje nustatyta, kad pareiškejos atleidimo iš darbo diena, t. y. 2008 m. vasario 22 d., atsakovas pareiškejai nesumokejo 82,47 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ir tai, kad ši kompensacija buvo sumoketa tik 2009 m. birželio 23 d. (b. l. 108, t. II). Taigi vadovaujantis teismu suformuota Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo praktika pareiškejai už mineta laikotarpi priteistina ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (kuria pirmosios instancijos teismas priteise, o atsakovas pirmosios instancijos teismui priemus sprendima jau sumokejo) ir moketina išmoka, kurios dydi sudaro neišmoketo darbo užmokescio dalis, išieškoma už uždelsimo laika.

36Atsižvelgiant i pirmiau išdestytus motyvus pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

37Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teiseju kolegija

Nutarė

38Pareiškejos V. P. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendima dalyje del reikalavimo panaikinti Valstybines geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. vasario 22 d. isakyma Nr. P-12, atleisti pareiškeja iš pareigu pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dali ir priteisti iš atsakovo kompensacija pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 3 punkta, taip pat del reikalavimo išmoketi vidutini darbo užmokesti už pradelsta atsiskaityti laika panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

40Likusia sprendimo dali palikti nepakeista.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš... 2. Teiseju kolegija n u s t a t e:... 3. I.... 4. Pareiškeja V. P. (toliau – ir pareiškeja) skundu ir patikslintais skundais... 5. Pareiškeja nurode, kad 2007 m. sausio 19 d. atsakovo isakymu Nr. P-3 buvo... 6. Atsakovas Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos... 7. Atsakovas nurode, kad pareiškeja Inspekcijos viršininko 2008 m. vasario 22 d.... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu... 10. Teismas nustate, kad pareiškeja 2007 m. sausio 19 d. atsakovo isakymu Nr. P-3... 11. mi pareigybes lygis, kategorija, specialus reikalavimai, keliami šias pareigas... 12. III.... 13. Pareiškeja apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 98 – 99) prašo panaikinti... 14. 1. Teismas nepagristai nurodo, kad reikalaujama suma turi buti adekvati... 15. 2. Teismas nepagristai atsisake taikyti Lietuvos Respublikos delspinigiu... 16. 3. Teismas nepagristai atmete prašyma atleisti ja iš pareigu teismo... 17. Atsakovas atsiliepimu i pareiškejos apeliacini skunda (II tomas, b. l. 105 –... 18. 1. Formuodamas teismu praktika del Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies... 19. 2. Pareiškejos reikalavimas priteisti iš Inspekcijos už uždelsta... 20. 3. Nepagristas pareiškejos reikalavimas taikyti Lietuvos Respublikos... 21. 4. Pareiškeja, vadovaujantis Valstybes tarnybos istatymo 44 straipsnio 1... 22. Teiseju kolegija... 23. IV.... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Byloje gincas kyla del teises normu, reglamentuojanciu atsiskaityma su... 26. Del Lietuvos Respublikos delspinigiu... 27. Pareiškeja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Del reikalavimo panaikinti Valstybines... 29. Pareiškeja apeliaciniame skunde nurodo, kad skundo padavimo termino... 30. Ivertinusi bylos medžiaga teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškeja 2008... 31. Atsižvelgdama i tai teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos... 32. Del reikalavimu išmoketi vidutini darbo... 33. Pareiškeja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 34. Teiseju kolegija pažymi, kad pagal susiformavusia teismu praktika Darbo... 35. Atsižvelgdama i pirmiau išdestytas aplinkybes teiseju kolegija konstatuoja,... 36. Atsižvelgiant i pirmiau išdestytus motyvus pirmosios instancijos teismo... 37. Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 4... 38. Pareiškejos V. P. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendima... 40. Likusia sprendimo dali palikti nepakeista.... 41. Nutartis neskundžiama....