Byla 2A-262/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-705-372/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios A. D. firmos (,,duomenys neskelbtini“) ieškinį atsakovams A. D. ir P. A. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas bankrutuojanti A. D. firma (,,duomenys neskelbtini“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti 2008 m. rugpjūčio 29 d. krovininio automobilio IVECO Cargo 75E15-97 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovo P. A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. rugpjūčio 29 d., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo A. D.

525 460,01 Lt žalos atlyginimą ieškovui. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. įmonės savininkas A. D. už 1999,99 Lt pardavė įmonei priklausiusį automobilį P. A.. Sandoris buvo padarytas likus 3 mėnesiams iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė turėjo labai daug kreditorių, su kuriais atsiskaityti nebebuvo galimybės. Šiais savo veiksmais atsakovas A. D. nesiekė realiai parduoti automobilį, kadangi kitą dieną iš to paties pirkėjo P. A. šį automobilį išsinuomojo ir toliau jį eksploatavo. Kadangi automobilis buvo perparduotas dar keliems asmenims, ieškovas neprašė automobilio grąžinti, o prašė priteisti iš A. D. jo rinkos kainą, kuri sudaro 14 600 Lt ir kurią nustatė turto vertintojas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 29 d. krovininio automobilio IVECO Cargo 75E15-97 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovo P. A.; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo A. D. 12 905,08 Lt pagal automobilio rinkos vertę; priteisė iš atsakovo A. D. 471,31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1873 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bankrutuojančiai A. D. firmai (,,duomenys neskelbtini“); priėmė ieškovo A. D. firmos (,,duomenys neskelbtini“) atsisakymą ieškinio dalyje dėl 12554,93 Lt pritesimo ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nustatė, kad atsakovas A. D., būdamas bankrutuojančios A. D. firmos (,,duomenys neskelbtini“) savininkas, 2008 m. rugpjūčio 29 d. pardavė šiai įmonei priklausantį automobilį atsakovui P. A. už 1999,99 Lt. Bankroto administratorius pateikė ieškinį, teigdamas, kad šis sandoris buvo tarimas, kadangi per pigiai parduota mašina ir toliau naudojosi įmonė. Teismas sprendė, kad atsakovas A. D., parduodamas automobilį už 1999,99 Lt, pažeidė gerą moralę (CK 1.81 str. 1 d.). Teismui pateikta įrodymų, kad firma (,,duomenys neskelbtini“) ginčijamo sandorio sudarymo metu 2008 m. rugpjūčio 29 d. turėjo pakankamai daug kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta iki pat bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė ginčo automobilio panaudos sutartį, ir tai reiškia, kad šis automobilis buvo tinkamas eksploatuoti ir juo toliau naudojosi būtent firmos (,,duomenys neskelbtini“) savininkas A. D. Teismo teigimu, iš krovinio važtaraščių matyti, kad šiuo automobiliu buvo važiuojama pakankamai dideliais atstumais, o tai įrodo, jog atsakovų teiginiai dėl automobilio blogos būklės ir skubaus jo pardavimo būtinumo už tokią mažą kainą yra nepagrįsti. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad firma (,,duomenys neskelbtini“) iš UAB „Igtisa“ nusipirko ir įdėjo šiam automobiliui stiklą, o tai teismo manymu, įrodo, kad A. D. sandorį sudarė tik dėl akių, iš esmės nesiekdamas jokių teisinių pasekmių, pažeisdamas padorumo ir teisingumo principus (CK 1.86 str.). Ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo firmai (,,duomenys neskelbtini“) pateikė pats A. D., jis gautas teisme 2008 m. gruodžio 1 d. Teismas nurodė, kad tokioje situacijoje joks protingas asmuo nepirktų detalių nuomojamam automobiliui, tokie atsakovo A. D. veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis elgėsi nesąžiningai įmonės kreditorių atžvilgiu. Pripažįstant šalių sudarytą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalies pasekmės – šalys privalo grąžinti viską, ką jos gavo pagal sandorį (restitucija). Teismas nustatė, kad automobilis yra perparduotas kitiems asmens, todėl realiai grąžinti jo nebeįmanoma. Vadovaujantis CK 6.146 straipsnio nuostata, grąžinimui natūra esant neįmanomam, restitucija taikoma, sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas pripažino, kad atsakovas A. D. buvo nesąžiningas, restitucija taikoma dėl jo kaltės, todėl jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 str. 2 d.). Ieškovo užsakymu buvo atlikta Kelių transporto priemonės IVECO,v/n ( - ) vertinimo ataskaita Nr.10-0082, pagal jos išvadą ginčo automobilio rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 14 600 Lt. Teismui buvo pateiktas 2008 m. rugpjūčio 9 d. defektinis aktas ir šio automobilio remonto sąmata, kurių pagrindu UAB „Kvadratinis metras“ padarė išvadą, kad vidutinė rinkos kaina sudarė 2 200 Lt, tačiau teismo posėdyje UAB „Manukas“ vadovas M. M., sudaręs minėtą defektinį aktą, pripažino, jog defektus nustatė tik pagal savo pojūčius (garsą, vibraciją) bei apžiūrėjęs automobilį išoriškai, neatlikus autodiagnostikos. Teismas sprendė, kad UAB transporto firmos „Ttransmitto“ padaryta sąmata negali būti laikoma pakankamai objektyvi, kadangi joje nematyti, kokios detalės būtų keičiamos naujomis, kaip įvertintas darbas. Teismas nustatė, kad pateiktoje sąmatoje priekinis stiklas įvertintas 890,11 Lt, o darbas jį pakeisti nurodytas 319,44 Lt, tuo tarpu UAB „Igtisa“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje stiklo kaina nurodyta 254,24 Lt, o darbas sudaro tik 67,80 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad UAB transporto firmos „Transmitto“ sąmata yra nereali, ji negali būti pagrindu nustatinėjant parduoto automobilio rinkos kainą. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo remtis UAB transporto firmos „Transmitto“ sąmata ir dėl to, jog posėdyje liudytoju apklaustas N. G. detaliai paaiškino dėl kiekvienos UAB „Manukas“ ir UAB „Transmitto“ pozicijos pagrįstumo. Šiuo atveju teismas sprendė, kad turto vertintojas UAB „Porix“ tinkamai įvertino ginčijamo automobilio rinkos kainą. Kadangi firma (,,duomenys neskelbtini“) jau gavo 1999,99 Lt pajamų už parduotą automobilį, teismas konstatavo, kad priteistina suma mažintina iki 12 905,08 Lt. Teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą nuo 12 554,93 Lt ieškinio reikalavimo, šią bylos dalį nutraukė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias tariamo sandorio institutą. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vertinant ieškovo A. D. firmos (,,duomenys neskelbtini“) ir atsakovo P. A. civilinių teisinių santykių turinį, matyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jie įgijo priešpriešines teises ir pareigas. Atsakovo P. A. elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, kad įgijęs automobilį, jis įgyvendino visas daiktines teises: 2008-09-01 sudarė automobilio panaudos sutartį, o 2009-02-11 šį automobilį pardavė. Teismas neatsižvelgė, kad A. D. nebuvo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Tai reiškia, kad minėtas sandoris jam nesuteikė jokių teisių ir nesukūrė jokių pareigų. Atsakovas veikė tik kaip juridinio asmens atstovas, kuriam negali būti perkeltos šios asmens prisiimtos pareigos. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti restitucijos. Taip pat teismas, spręsdamas ar tarp ieškovo ir P. A. sudarytas sandoris yra tariamas, turėjo aiškintis, ar tikroji automobilio pirkimo-pardavimo sutarties šalių, t. y. ieškovo A. D. firmos (,,duomenys neskelbtini“) ir P. A. valia atitiko tikruosius jų ketinimus. Tuo tarpu atsakovo A. D. elgesio motyvai ir tikslai sutarties šalių valios ydingumui reikšmės neturi.

112. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovas A. D. įmonės kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Remiantis sąžiningumo prezumpcija, byloje turėjo būti įrodyta, kokiais veiksmais, kokių kreditorių ir kokias teises atsakovas pažeidė. Atsakovas A. D. buvo tik juridinio asmens atstovas. Vykdant komercinę veiklą, sandoriai buvo sudaromi įmonės vardu. Todėl atsakovas A. D. nėra ieškovo nurodytų kreditorių skolininkas.

123. Teismas neatsižvelgė, kad turto vertintojų pateiktos automobilio kainos yra skirtingos ir nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateikta turto vertintojo UAB ,,Porix“ vertinimo išvada. Teismas nepagrįstai atmetė visą UAB ,,Transmitto“ remonto sąmatą remdamasis tik vienos detalės kainų skirtumu.

13Ieškovas bankrutuojanti A. D. firma (,,duomenys neskelbtini“) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo A. D. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais bei išvadomis.

14IV. Apeliacinio teismo argumentai

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties kaip tariamo sandorio įvertinimo

18Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. krovininio automobilio IVECO Cargo 75E15-97 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovo P. A. yra tariamas sandoris ir pripažino jį negaliojančiu (CK 1.86 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje O. D., J. D. v. E. A., bylos Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. R. J. P., Klaipėdos rajono savivaldybės valdyba, bylos Nr. 3K-3-341/2005; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje T. L. v. S. I., A. A., bylos Nr. 3K-3-619/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

20Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovui P. A. (pirkėjui) buvo perduotas krovininis automobilis, o ieškovui (pardavėjui) buvo sumokėta parduoto automobilio kaina. Po ginčo sutarties sudarymo atsakovas P. A. jam perleistą automobilį įregistravo savo vardu (t. 1, b. l. 57). Atsakovo P. A. elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, kad įgijęs automobilį, jis įgyvendino visas daiktines teises: 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė automobilio panaudos sutartį (t. 1, b. l. 49-50), o 2009 m. vasario 11 d. automobilį pardavė (t. 1, b. l. 64 ). Taigi ginčo sutartis buvo realiai įvykdyta. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Pirmoji knyga, p. 194). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė ginčo sandorį pripažinti tariamuoju ir negaliojančiu (CK 1.86 str.).

21Dėl krovininio automobilio vertės

22Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis).

23Nagrinėjamu atveju atsakovų sudaryta 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi krovininis automobilis IVECO Cargo 75E15-97 atsakovui P. A. buvo parduotas už 1999,99 Lt (t. 1, b. l. 5). Byloje buvo pateikta ieškovo užsakymu UAB ,,Porix“ atlikta Kelių transporto priemonės IVECO,v/n ( - ) vertinimo ataskaita Nr.10-0082, pagal kurią krovininio automobilio rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 14 600 Lt (t. 1, b. l. 141). Minėtoje vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad vertintojas vertinamos transporto priemonės betarpiškai neapžiūrėjo, vertinimas atliktas pagal šioje civilinėje byloje esančius duomenis bei UAB ,,Transmitto“ suteikta informacija apie vertinamą transporto priemonę. Byloje taip pat buvo pateiktas UAB ,,Kvadratinis metras“ ekspertizės aktas Nr. p138/10, kuriame nurodyta, kad krovininio automobilio rinkos kaina 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo 2 200 Lt (t. 1, b. l. 89-90). Atmesdamas UAB ,,Kvadratinis metras“ ekspertizės akto išvadas, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šis aktas buvo atliktas UAB ,,Manukas“ defektinio akto ir UAB ,,Transmitto“ sąmatos pagrindu, kurie negali būti laikomi pakankamai objektyviais. Tačiau, kaip minėta, UAB ,,Porix“ atlikdama transporto priemonės vertinimą jos betarpiškai neapžiūrėjo, o rėmėsi šioje civilinėje byloje pateiktais duomenimis, taigi ir UAB ,,Manukas“ defektiniu aktu bei UAB ,,Transmitto“ sąmata. Todėl negalima laikyti pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad būtent UAB ,,Porix“ atliko tinkamą ir objektyvų transporto priemonės vertinimą. Šią pirmosios instancijos išvadą paneigia ir byloje esantys vėliau sudaryti sandoriai dėl ginčo krovininio automobilio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas P. A. 2009 m. vasario 11 d. krovininį automobilį IVECO Cargo 75E15 pardavė G. M. už 1 800 Lt (t. 1, b. l. 29), o pastarasis tą patį automobilį 2009 m. birželio 5 d. pardavė L. Š. už 2 000 Lt (t. 1, b. l. 87). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Akivaizdu, kad tiek atsakovas P. A., tiek iš P. A. ginčo automobilį įsigijęs G. M., jį parduodami buvo suinteresuoti parduoti už kuo didesnę kainą. Tačiau atsakovas P. A. automobilį pardavė pigiau negu įsigijo, o G. Milašauskas automobilį pardavė už tokią pačią kainą, kokia buvo nustatyta ir ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje tarp atsakovų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta ir atsakovo P. A. sumokėta ieškovui krovininio automobilio kaina atitiko jo realią vertę. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio pardavimo kaina neatitiko jo vertės ir toks pardavimas buvo nuostolingas įmonei bei mažino jos mokumą, yra nepagrįsta.

24Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priėmė neteisingą sprendimą, kuris pakeistinas panaikinant sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir šioje dalyje ieškinį atmetant, o sprendimo dalį, kuria byla nutraukta paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį teismui pateikė bankrutuojanti įmonė. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 435 Lt žyminį mokestį (t. 2, b.l. 82). Kadangi apeliantas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nors pagal įstatymą jis yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 punktu, grąžina apeliantui jo sumokėtą žyminį mokestį.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.

29Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2008 m. rugpjūčio 29 d. krovininio automobilio IVECO Cargo 75E15-97 pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytą tarp atsakovo A. D. ir atsakovo P. A., taikyta restitucija ir priteista iš atsakovo A. D. 12 905,08 Lt pagal automobilio rinkos vertę, priteista iš atsakovo A. D. 471,31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 1873 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bankrutuojančiai A. D. firmai (,,duomenys neskelbtini“) ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

31Grąžinti atsakovui A. D. 435 Lt žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2011-01-21 mokėjimo kvitu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas bankrutuojanti A. D. firma (,,duomenys neskelbtini“) kreipėsi į... 5. 25 460,01 Lt žalos atlyginimą ieškovui. Ieškovas nurodė, kad 2008 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas A. D. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m.... 10. 1. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė... 11. 2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovas A. D. įmonės kreditorių... 12. 3. Teismas neatsižvelgė, kad turto vertintojų pateiktos automobilio kainos... 13. Ieškovas bankrutuojanti A. D. firma (,,duomenys neskelbtini“) atsiliepimu į... 14. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 17. Dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties kaip tariamo sandorio įvertinimo... 18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m.... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris... 20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties... 21. Dėl krovininio automobilio vertės... 22. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 23. Nagrinėjamu atveju atsakovų sudaryta 2008 m. rugpjūčio 29 d.... 24. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinį teismui pateikė bankrutuojanti... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 28. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.... 29. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia 2008 m.... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 31. Grąžinti atsakovui A. D. 435 Lt žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei...