Byla 1A-602-932/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, nuteistajam A. J. (A. J.), jo gynėjui advokatui Tadeušui Gudzinskiui (Tadeuš Gudzinski), nukentėjusiosios L. J. atstovui advokatui Rimantui Aliukoniui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kartu nustatant šiuos įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja; bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. J. priteistą žalą.

3Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios L. J. civilinis ieškinys ir jai priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteista 500 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

71.

8A. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d., apie 09.00 val., buto, esančio ( - ), virtuvėje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę L. J. – suėmė L. J. už kaklo ir smaugdamas pargriovė ją ant grindų, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą bei padarydamas odos nubrozdinimą pasmakrėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

9II.

10Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

112.

12Nukentėjusioji L. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam A. J. bausmės vidurkį atitinkančią laisvės apribojimo bausmę bei priteisti jai iš A. J. 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

133.

14Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paskyrė mažesnę nei vidurkis laisvės apribojimo bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. J. smurtavo prieš faktiškai bejėgę nukentėjusiąją, visai nevertino ir nieko nepasisakė, kad nukentėjusioji nugriuvo praradusi sąmonę ir tik atgavusi sąmonę suprato, jog guli ant grindų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. J. keitė parodymus, neatsiprašė nukentėjusiosios, jo veikoje lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 48 straipsnyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Šios bausmės vidurkis yra 13,5 mėnesių. Teismo minimoje kasacinėje nutartyje 2K-180-689/2018 už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką skirta griežtesnė bausmė nuteistajam, t. y. 1 metų laisvės apribojimas. Pažymima, kad prokurorė taip pat prašė skirti tokio dydžio bausmę.

154.

16Skunde taip pat teigiama, kad priteista itin maža suma neturtinei žalai atlyginti. Pabrėžiama, kad prokurorė prašė priteisti 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pažymima, kad iki incidento nukentėjusioji dirbo kartu su A. J., o po įvykio faktiškai nėjo į darbą. Esant įtampai ir baimei pasikvietė pas save gyventi dukrą. Dėl įtampos ir pergyvenimų pablogėjo sveikata, dėl to buvo sutrikdytas chemoterapijos procedūrų grafikas. Pats pirmos instancijos teismas nurodo, kad buvo 5 teismo posėdžiai, todėl toks ilgas procesas akivaizdžiai sekino nukentėjusiąją. Akcentuojama ir tai, kad nukentėjusiosios kakle buvo įdėtas kateteris, kurio pagalba buvo atliekamos chemoterapijos procedūros, todėl suėmus už kaklo L. J. buvo iškilusi grėsmė sunkesnėms pasekmėms.

175.

18Skunde akcentuojama, kad nustatydamas neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, bet ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą.

196.

20Atsiliepimų į skundą negauta.

217.

22Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Aliukonis palaikė nukentėjusiosios L. J. apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

238.

24Prokurorė E. Grigaitytė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas advokatas T. Gudzinskis taip pat prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

25III.

26Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nukentėjusiosios L. J. apeliacinis skundas atmetamas.

279.

28Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Šioje byloje nėra paduotas apeliacinis skundas dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako, tik pažymi, jog A. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde yra keliami kiti klausimai – nukentėjusioji nesutinka su nuteistajam A. J. paskirta bausme, taip pat ginčijama nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos išsprendimo. Dėl paskirtos bausmės

2910.

30BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nagrinėjamoje byloje A. J. yra nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Parinkdamas nuteistajam vieną iš alternatyvių bausmių, nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas vertino reikšmingų aplinkybių visumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. įvykdė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę L. J.; jis buvo teisiamas pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja); yra dirbantis. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš nepagydoma onkologine liga sergančią sutuoktinę, kurios didelis socialinis pažeidžiamumas matyti iš pateiktų medicininių dokumentų ir Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo pažymos). Kaltininko atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs aptartų nusikaltimo ir A. J. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, pirmosios instancijos teismas paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei skyrė šiuos įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudė bendrauti su nukentėjusiąja; bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojo dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje); per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. J. priteistą žalą.

3111.

32Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nepadarė klaidos nei parinkdamas bausmės rūšį, nei nustatydamas jos dydį. Nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog paskirta bausmė yra netinkama.

3312.

34Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad apeliantė, ginčydama paskirtos bausmės dydį, akcentuoja esą apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstami veiksmai atlikti prieš faktiškai bejėgę nukentėjusiąją. Skunde šiuo požiūriu akcentuojami du aspektai: 1. nukentėjusiosios onkologinė liga ir jos socialinis pažeidžiamumas; 2. tai, kad teismas visai nevertino ir nepasisakė, jog nukentėjusioji nugriuvusi prarado sąmonę ir, tik atgavusi ją, suprato gulinti ant grindų.

3513.

36Tokie skundo argumentai įpareigoja pasisakyti dėl įstatyme numatytos atitinkamos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, vienok, jos pripažinimo apeliantė konkrečiai ir nereikalauja. Analizuojant skundą minėtu aspektu, atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog vien tik aplinkybė, kad asmuo yra senyvo amžiaus ar tai, jog serga kokia nors liga, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pastarasis buvo bejėgiškos būklės. Tokios būklės asmuo turi būti objektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-733/2003).

3714.

38Nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra duomenų apie sunkią nukentėjusiosios būklę – medicininiai dokumentai patvirtina, kad L. J. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu gydosi onkologinę ligą (b. l. 23-24, 97, 110). Kita vertus, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad vien tik pats onkologinės ligos faktas nereiškia, kad tokia liga sergantis asmuo savaime yra laikomas bejėgiškos būklės. Tai, kaip minėta, nusprendžiama pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nukentėjusiosios būklę atspindi jos pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Duodama parodymus apie įvykį pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji teigė: „tą rytą atsikėliau, buvau po chemoterapijos ketvirtą dieną, buvo labai bloga, nuėjau į virtuvę, pastačiau košę virtį, po kiek laiko į virtuvę atėjo A. J., pradėjo mane įžeidinėti, prasivardžiuoti įvairiais žodžiais, o aš vos stovėjau už palangės laikiausi, laukiau kol ta košė užvirs, norėjau išjungti ir išeiti. O A. J. pradėjo juoktis, prasivardžiuoti, aš jam atsakiau, kad ankščiau jam alkoholis nedavė ramybės gyventi, o kas dabar trukdo, ko tau trūksta, o jis pribėgo, griebė už gerklės, pradėjo smaugti, o ten greta palangės stovėjo nedidelė kėdutė, ant kurios stovėjo kibiras, nukritau ant to kibiro ir praradau sąmonę ir nieko daugiau neprisimenu“ (2019 m. balandžio 24 d. teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 91-93). Taip pat nukentėjusioji teigė: „aš pasakiau, kad dukrai paskambinsiu, sako skambink, ir aš sakau, kodėl aš turiu dukrai skambinti ir paskambinau policijai, kam man dukrai skambinti“<...>„kai policija atvažiavo, pas juos kažkas buvo su kompiuteriu ir mane vedė į tarnybinį automobilį“ (2019 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 122-133)“. Tokie nukentėjusiosios parodymai, o taip pat ir byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad L. J. dėl ligos ir patiriamo gydymo buvo pakankamai silpnos sveikatos, tačiau visgi ne bejėgiškos būklės. Matyti, jog nukentėjusioji pati gaminosi maistą, bendravo su nuteistuoju, net ir po patirto fizinio smurto nukentėjusioji buvo pajėgi iškviesti į pagalbą policijos pareigūnus. Visa tai lemia, jog, nepaisant onkologinės ligos, nukentėjusiosios būklė nusikalstamos veikos padarymo metu baudžiamojo įstatymo prasme negalėjo būti laikoma kaip bejėgiška.

3915.

40Kaip minėta, nukentėjusiosios bejėgiška būklė apeliaciniame skunde įrodinėjama ir kitu aspektu, t. y. tuo, kad pargriuvusi nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę. Iš nagrinėjamoje byloje užfiksuotų nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymų galima spręsti, kad L. J. buvo praradusi sąmonę. Šioje nutartyje jau minėta, kad sąmonės praradimas iš tiesų gali būti ta aplinkybė, dėl kurios asmens būklė gali būti pripažįstama kaip bejėgiška. Tiesa, nustatyti vien tik sąmonės netekimo faktą nepakanka. Tokiais atvejais būtina konstatuoti, kad nusikalstama veika padaroma būtent pasinaudojus tokia nukentėjusiojo būkle (sąmonės praradimu). Nors nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusioji L. J. buvo netekusi sąmonės, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė (priešingai, netgi pašalino kai kurias kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes), jog nuteistasis būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus nuo tada, kai nukentėjusioji prarado sąmonę iki kol ją atgavo. Tai reiškia, jog aplinkybė dėl sąmonės netekimo nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis naudojo fizinį smurtą prieš bejėgiškos būklės nukentėjusiąją.

4116.

42Apeliaciniu skundu prašant skirti griežtesnę bausmę, akcentuojama, jog nuteistajam parinktos bausmės rūšies vidurkis yra 13,5 mėn., o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nesiekia nė pusės minimos bausmės vidurkio. Tokia aplinkybė nors ir yra teisinga, tačiau savaime nereiškia, jog bausmės skyrimo klausimas išspręstas neteisingai. Šioje vietoje aukštesnis teismas pabrėžia, jog bausmės skyrimas nėra formalus procesas. Teismų praktikoje pažymima, kad teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi svarbiausia, jog bausmė būtų tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi, o tai, kad paskirtą bausmę nukentėjusioji laiko per švelnia, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra pernelyg švelni.

4317.

44Pabrėžtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J., kuris praeityje nė karto nebuvo teisiamas, administracine tvarka baustas tik dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (nė viena iš paskirtų nuobaudų nėra galiojanti, skirtos baudos sumokėtos), yra dirbantis, taigi iš esmės teigiamai charakterizuojamas, buvo paskirta antra pagal griežtumą bausmės rūšis, be to, siekiant teigiamų kaltininko elgesio pokyčių, kartu su nurodyta bausme paskirti trys įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, nenustatyta nė vienos kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nėra pagrindo laikyti, jog žemesnio teismo nustatytas laisvės apribojimo bausmės dydis yra per švelnus.

4518.

46Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė pernelyg švelnią bausmę. Dėl skunde akcentuotos aplinkybės, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme prokuratūra prašė skirti griežtesnę bausmę, pažymėtina, jog bausmės skyrimas – išimtinai teismo kompetencijai priskirta funkcija ir prokuroro pasiūlyta bausmė teismo niekaip nesaisto, todėl švelnesnės nei siūlė prokurorė bausmės paskyrimas taipogi nesudaro pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra neteisinga. Juolab, pabrėžtina, kad prokuratūra apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė su žemesnio teismo skirta bausme pilnai sutiko ir prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Dėl civilinio ieškinio

4719.

48BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti, L. J. pasinaudojo šia jai įstatymo suteikta teise ir baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti jos patirtą neturtinę žalą.

4920.

50CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde pagrįstai pažymimi ir kiti, specifiniai, kriterijai: pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis; sveikatos sutrikdymo trukmė; netekto darbingumo laipsnis; ligos progresavimo tikimybė; prognozės; atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai; galintys ateityje atsirasti įvairūs nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitos aplinkybės, turinčios įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingos, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą.

5121.

52Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl tyčinių sutuoktinio veiksmų, L. J., kuri nusikaltimo padarymo metu buvo pažeidžiama dėl dieną prieš įvykį patirtų chemoterapijos procedūrų (kas kartu gyvenančiam sutuoktiniui buvo žinoma), patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą, baimę, todėl atsiradusias pasekmes jos fizinei ir dvasinei būsenai vertino kaip pagrindą konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (sirgdama patyrė smurtinį sutuoktinio elgesį (smaugimą), dėl kurio buvo praradusi sąmonę, jai buvo padarytas paviršinis odos nubrozdinimas pasmakrėje, jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, nesaugumą), kaltinamojo amžių, darbingumą, turtinę padėtį, taip pat tai, jog smurtauta abipusio žodinio konflikto tarp sutuoktinių metu, atsižvelgus į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendė, jog nukentėjusiosios reikalauta 5 000 eurų suma laikytina per didele ir teismas ją sumažino iki 500 eurų.

5322.

54Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia žemesnio teismo nustatyta suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo neturtinės žalos klausimą išspręsti kitaip.

5523.

56Teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas bei išgyvenimus. Visgi vien pats neigiamų emocijų ir išgyvenimų faktas nereiškia, kad minėtos nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės buvo tokios, kad pagrįstų būtinybę priteisti didesnę neturtinę žalą. Šiuo konkrečiu atveju dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliantė ir pabrėžia, jog dėl nuteistojo veiksmų buvo sutrikdytas chemoterapijos procedūrų grafikas, tačiau tokio teiginio nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. yra taikomas ilgalaikis chemoterapinis gydymas, iki 2019 m. liepos 15 buvo skirti 9 chemoterapijos ciklai (b. l. 23, 24, 91, 169-170), jokios informacijos apie tai, kad jų taikymas buvo negalimas dėl 2018 m. lapkričio 30 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, nėra.

5724.

58Prašydama didesnės neturtinės žalos, nukentėjusioji pabrėžia buvusi išvarginta ilgo teisminio proceso. Pasisakydamas dėl nurodyto argumento, teismas negali nesutikti, jog apeliantei, kurios sveikata būklė yra aiškiai sudėtinga, teismo procesas, be abejo, buvo ženkliai sunkesnis, tačiau aplinkybės dėl bylos nagrinėjimo trukmės ir nukentėjusiosios sveikatos būklės savaime nesudaro pagrindo didinti priteistą neturtinę žalą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme vyko 5 teisiamieji posėdžiai, nukentėjusioji tiesiogiai dalyvavo dviejuose, kituose posėdžiuose jos teisėms atstovavo pačios pasirinktas atstovas advokatas. Spręstina, kad bylos nagrinėjimo trukmė buvo nulemta objektyvių aplinkybių, laikyti, kad tuo aspektu yra pagrindas didesnei neturtinei žalai, negalima.

5925.

60Skundžiamo nuosprendžio dalyje, pasisakant dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, buvo atsižvelgta ir į apeliantės nurodomą aplinkybę, jog įvykio metu nukentėjusiosios kakle buvo įvestas kateteris, kurį, kaip teigia apeliantė, smaugimo metu pažeidus galėjo kilti daug sunkesnės pasekmės. Įvertindamas, be kita ko, ir aptariamą aplinkybę pirmosios instancijos teismas kaip tik ir sprendė apie nukentėjusiosios pažeidžiamumą, kilusį išgąstį, todėl tokia aplinkybė iš naujo niekaip nevertintina. Apylinkės teismo nustatytam neturtinės žalos dydžiui įtakos neturi ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė esą dėl įtampos ir baimės nukentėjusioji po įvykio pasikvietė pas save gyventi dukrą. Suprantama, kad kiekvienas asmuo, kuriam teko patirti prieš save nukreiptus nusikalstamus veiksmus, juos išgyvena skirtingai. Teismas tiki, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji sutuoktinio smurtą išgyveno itin jautriai, visgi pastarosios sprendimas pasikviesti pas save gyventi dukrą nėra nulemtas objektyvaus pagrindo, leidžiančio spręsti, jog nuteistojo veiksmai neapsiribojo tais, už kuriuos jis buvo nuteistas, o toliau siekė paveikti nukentėjusiąją ir, juo labiau, apsigyvenimas su dukra niekaip nepagrindžia neturtinės žalos kilimo.

6126.

62Pabaigai pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį konkrečią priteistinos neturtinės žalos sumą nustato teismas. Tad aplinkybė, jog prokurorė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti didesnę pinigų sumą savaime nesudaro pagrindo abejoti civilinio ieškinio, pareikšto dėl neturtinės žalos atlyginimo, išsprendimo tinkamumu (beje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuratūra kaip ir bausmės klausimo atveju, taip ir šiuo su apeliacinio skundo argumentais nesutiko ir prašė nukentėjusiosios skundo netenkinti).

6327.

64Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skyrė nuteistajam A. J. tinkamą bausmę, teisingai išnagrinėjo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, dėl ko nukentėjusiosios L. J. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

66326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67nukentėjusiosios L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiosios L. J. civilinis... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 7. 1.... 8. A. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d., apie 09.00 val.,... 9. II.... 10. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11. 2.... 12. Nukentėjusioji L. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto... 13. 3.... 14. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai paskyrė mažesnę nei vidurkis... 15. 4.... 16. Skunde taip pat teigiama, kad priteista itin maža suma neturtinei žalai... 17. 5.... 18. Skunde akcentuojama, kad nustatydamas neturtinę žalą, teismas turi... 19. 6.... 20. Atsiliepimų į skundą negauta.... 21. 7.... 22. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas... 23. 8.... 24. Prokurorė E. Grigaitytė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą... 25. III.... 26. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nukentėjusiosios L. J.... 27. 9.... 28. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320... 29. 10.... 30. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 31. 11.... 32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai... 33. 12.... 34. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad apeliantė, ginčydama... 35. 13.... 36. Tokie skundo argumentai įpareigoja pasisakyti dėl įstatyme numatytos... 37. 14.... 38. Nagrinėjamoje byloje iš tiesų yra duomenų apie sunkią nukentėjusiosios... 39. 15.... 40. Kaip minėta, nukentėjusiosios bejėgiška būklė apeliaciniame skunde... 41. 16.... 42. Apeliaciniu skundu prašant skirti griežtesnę bausmę, akcentuojama, jog... 43. 17.... 44. Pabrėžtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J., kuris praeityje... 45. 18.... 46. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus,... 47. 19.... 48. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 49. 20.... 50. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 51. 21.... 52. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl tyčinių sutuoktinio... 53. 22.... 54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia žemesnio... 55. 23.... 56. Teisėjų kolegija neabejoja, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos... 57. 24.... 58. Prašydama didesnės neturtinės žalos, nukentėjusioji pabrėžia buvusi... 59. 25.... 60. Skundžiamo nuosprendžio dalyje, pasisakant dėl nukentėjusiosios pareikšto... 61. 26.... 62. Pabaigai pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį konkrečią... 63. 27.... 64. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 66. 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 67. nukentėjusiosios L. J. apeliacinį skundą atmesti....