Byla 2K-72-746/2015
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalies, kuria R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam R. S., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalies, kuria R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus.

2Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus šešiolikai metų, 140 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų.

3Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

4Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. A. ir Š. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

6R. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

7R. S., 2011 m. balandžio 17 d., 19.00–21.30 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su J. A., turėdamas tikslą primušti bei tardyti D. V. dėl dingusio draugo V. Č., antrankiais surakinęs D. V. rankas už nugaros ir taip atėmęs jam galimybę priešintis, tyčia sudavė rankomis ir spyrė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. S. ir J. A. 21.30–21.55 val., prie nurodyto namo automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavus Š. P., nukentėjusįjį, esantį surakintomis rankomis, įkėlė į automobilį ir nuvežė jį į Š. P. priklausantį sodo sklypą (duomenys neskelbtini). Ten R. S. 21.55–23.26 val. smurtavo prieš D. V. ir bendrais veiksmais su J. A. dideliu smūgių skaičiumi – ne mažiau kaip 47 smūgiais – sukėlė bejėgiškos būklės esančiam nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą bei kančias ir padarė jam sunkią galvos smegenų traumą, dėl kurios nukentėjusiajam pabrinko ir buvo suspaustos galvos smegenys. Dėl to D. V. 2011 m. balandžio 17 d. mirė.

8R. S. nuteistas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad L. V. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tačiau ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

9Kasaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos nutartį dėl jo ginamojo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jo ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, arba apeliacinės instancijos nutarties dalį dėl jo ginamojo panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, arba perkvalifikuoti jo ginamojo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų į 129 straipsnio 1 dalį paskiriant jam švelnesnę bausmę.

10Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų, savo ginamojo apeliacinio skundo turinį, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišsamiai išnagrinėjo jo ginamojo apeliacinį skundą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutartis atmetant jo ginamojo skundą iš esmės motyvuojama tik išvardijant byloje esančius atskirų asmenų parodymus, nors apeliacinės instancijos teismo priedermė – išsamiai išanalizuoti paduoto apeliacinio skundo argumentus ir, esant būtinybei, atlikti įrodymų tyrimą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas jo ginamojo baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą atliko nepakankama apimtimi.

11Kasatorius teigia, kad jo ginamasis logiškai, įtikinamai bei pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, kad visi sunkūs sužalojimai galvoje D. V. buvo padaryti J. A. nešant jį iš ketvirto aukšto laiptais į automobilį, nes J. A. buvo labai girtas ir vilko D. V., todėl jo galva smarkiai daužėsi į laiptus. Smūgiai buvo labai stiprūs, buvo iškruvinta visa laiptinė – šią aplinkybę patvirtina ir nuotraukos, kuriose matyti laiptinės vaizdas po įvykio. Pasak kasatoriaus, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent nuo šių sužalojimų D. V. ir mirė, tačiau byloje nebuvo tirta ir nustatinėta, ar D. V. galva nebuvo sužalota būtent jo ginamojo nurodytu būdu. Kasatoriaus tvirtinimu, jo ginamojo baudžiamojoje byloje buvo (ir yra) būtina paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, nes, atlikus atitinkamą tyrimą, galbūt būtų buvę paneigti J. A. parodymai, kad nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė jo ginamasis; be to, gavus objektyvaus pobūdžio (ekspertinius) duomenis, būtų pakankamas pagrindas abejoti ir tiesiogiai kaltinimui reikšminga liudytojų parodymų dalimi. Anot kasatoriaus, neišsamiai buvo išnagrinėta ir jo ginamojo apeliacinio skundo dalis, susijusi su liudytojos G. L. parodymais ir tardymo eksperimento atlikimu. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, turėdamas VšĮ Kauno apskrities ligoninės 2009 m. sausio 29 d. išrašą iš jo ginamojo medicinos dokumentų, taip pat nepagrįstai jo ginamajam nepaskyrė kompleksinės teismo medicinos–psichiatrinės ekspertizės, kuri būtų galėjusi atsakyti, ar jis apskritai galėjo atlikti jam inkriminuotus tokio pobūdžio bei masto fizinius veiksmus. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo jo ginamojo skundo argumentų, susijusių su J. A. ir Š. P. pokalbio, kuriame minimas R. M., tariamasi ir organizuojamas D. V. išvežimas, patikrinimu; L. V. ir J. A. girtavimu kartu; liudytojos L. P., nukentėjusiosios I. V. parodymų patikimumu; liudytojos A. S. (buvusios Ž.) apklausos teisėtumu; pokalbių telefonu su Š. P. ir I. V. išklotinių patikrinimu; pokalbių telefonu, kurie priskiriami R. S. ir A. S., ištyrimu; prašymu atlikti jo kairės rankos atspaudų sulyginimą.

12Kasatorius taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu jo ginamojo baudžiamoji byla nebūtų perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, byla jo ginamajam pagal BK 129 straipsnį turėtų būti nutraukta, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusįjį.

13Kasatoriaus nuomone, jo ginamojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes vien ta aplinkybė, kad konflikto pradžioje nukentėjusiajam buvo uždėti antrankiai, neduoda pagrindo teigti įvykio metu jį buvus bejėgiškos būklės, nes taip buvo tik apriboti nukentėjusiojo veiksmai. Be to, kasatorius nesutinka su jo ginamojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes, anot jo, kaip konstatavo patys teismai, smurtas buvo nutrauktas kaltinamųjų iniciatyva nukentėjusiajam dar esant gyvam, kaltinamieji pranešė D. V. seseriai, kad jis jai bus perduotas, ir taip padarė. Kartu kasatorius pažymi, kad, nors byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau kaip keturiasdešimt smūgių, į galvą jam buvo suduota kur kas mažiau smūgių. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji įvykio metu buvo neblaivūs, o ginčas bei konfliktas kilo dėl pradingusio draugo, kurio dingimu buvo kaltinamas nukentėjusysis.

14Nuteistojo R. S. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

16Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

17Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. S. gynėjo kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, jo nuomone, netinkamai pritaikytų BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimų pažeidimų. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius, grįsdamas savo teiginius dėl nurodytų baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, skunde dėsto pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimų, savo ginamojo apeliacinio skundo turinį ir teigia, kad: jo ginamasis logiškai, įtikinamai bei pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, jog visi sunkūs galvos sužalojimai D. V. buvo padaryti J. A. nešant jį iš ketvirto aukšto laiptais į automobilį, nes J. A. buvo labai girtas ir vilko D. V., todėl jo galva smarkiai daužėsi į laiptus; smūgiai buvo labai stiprūs, buvo iškruvinta visa laiptinė – šią aplinkybę patvirtina ir nuotraukos, kuriose matyti laiptinės vaizdas po įvykio, nukentėjusysis ir nuteistieji įvykio metu buvo neblaivūs, o konfliktas kilo dėl pradingusio draugo, kurio dingimu buvo kaltinamas nukentėjusysis, ir pan. Taigi šiais ir panašiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu bei baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

18Be to, kasatorius, ginčydamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, prašo jo ginamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų į 129 straipsnio 1 dalį, taip pat teigia, kad: apeliacinės instancijos teismas, turėdamas VšĮ Kauno apskrities ligoninės 2009 m. sausio 29 d. išrašą iš jo ginamojo medicinos dokumentų, nepagrįstai jo ginamajam nepaskyrė kompleksinės teismo medicinos–psichiatrinės ekspertizės, kuri būtų galėjusi atsakyti, ar jis apskritai galėjo atlikti jam inkriminuotus tokio pobūdžio bei masto fizinius veiksmus; baudžiamoji byla pagal BK 129 straipsnį jo ginamajam turėtų būti nutraukta, nes jo ginamojo veiksmuose nebuvo tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad toks prašymas ir tokie argumentai atitinkamai nei nuteistojo R. S., nei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro D. J., nei kartu su R. S. nuteisto J. A. apeliaciniuose skunduose nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. O pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie kasatoriaus skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

19Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų taikymo

20Kasatorius nurodo, kad jo ginamojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes vien ta aplinkybė, kad konflikto pradžioje nukentėjusiajam buvo uždėti antrankiai, neduoda pagrindo teigti įvykio metu jį buvus bejėgiškos būklės, nes taip buvo tik apriboti nukentėjusiojo veiksmai. Kasatorius nesutinka ir su jo ginamojo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes, anot jo, smurtas buvo nutrauktas kaltinamųjų iniciatyva nukentėjusiajam dar esant gyvam, kaltinamieji pranešė D. V. seseriai, kad jis jai bus perduotas, ir taip padarė. Kartu kasatorius pažymi, kad, nors byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo suduota daugiau kaip keturiasdešimt smūgių, į galvą jam buvo suduota kur kas mažiau smūgių.

21Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010,

222K-146/2014, 2K-164/2014). Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

23Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).

24Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrę bei įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad: R. S. 2011 m. balandžio 17 d. išeidamas iš namų pasiėmė atrankius; nuo smurto pradžios iki pat nukentėjusiojo D. V. mirties, jo rankos buvo surakintos antrankiais; antrankiais rankas nukentėjusiajam surakino R. S.; nukentėjusysis, jį sumušus (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, jau buvo sunkios būklės, tačiau buvo nuvežtas į Š. P. sodą ir ten toliau mušamas; nukentėjusysis buvo mušamas ilgą laiką; jis buvo mušamas rankomis, spardomas, suduota kėde jam į galvą; sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip 18 smūgių; galvos sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė sunkią galvos smegenų traumą, dėl kurios jis mirė; nukentėjusiajam buvo padaryti 47 sužalojimai įvairiose kūno vietose, t. y. smurtas buvo intensyvus; nukentėjusiajam, esančiam bejėgiškos būklės, buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir kančios. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes žemesnių instancijų teismai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisingai tokį gyvybės atėmimą nukentėjusiajam įvertino kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą itin žiauriai.

25Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų nuostatos pritaikytos tinkamai.

26Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi

27Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neišsamiai išnagrinėjo jo ginamojo apeliacinį skundą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo jo ginamojo apeliacinio skundo dalies, susijusios su liudytojos G. L. parodymais bei tardymo eksperimento atlikimu, taip pat nepasisakė dėl jo ginamojo skundo argumentų, susijusių su J. A. ir Š. P. pokalbio, kuriame minimas R. M., tariamasi ir organizuojamas D. V. išvežimas, patikrinimu; L. V. ir J. A. girtavimu kartu; liudytojos L. P., nukentėjusiosios I. V. parodymų patikimumu; liudytojos A. S. (buvusios Ž.) apklausos teisėtumu; pokalbių telefonu su Š. P. ir I. V. išklotinių patikrinimu; pokalbių telefonu, kurie priskiriami R. S. ir A. S., ištyrimu; prašymu atlikti jo kairės rankos atspaudų sulyginimą. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą be BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

28Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014,

292K-202/2014, 2K-240/2014). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

30Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 20 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. S. esminių skundo argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

31Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. S. skundą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

32Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi

33Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atmetant jo ginamojo skundą iš esmės motyvuojama tik išvardijant byloje esančius atskirų asmenų parodymus, nors apeliacinės instancijos teismo priedermė – išsamiai išanalizuoti paduoto apeliacinio skundo argumentus ir, esant būtinybei, atlikti įrodymų tyrimą. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas jo ginamojo baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą atliko nepakankama apimtimi. Pasak kasatoriaus, baudžiamojoje byloje nebuvo tirta ir nustatinėta, ar D. V. galva nebuvo sužalota būtent jo ginamojo nurodytu būdu. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jo ginamojo baudžiamojoje byloje buvo (ir yra) būtina paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Taigi kasatorius, nors skunde ir tiesiogiai nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo ginamojo baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

34Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą, visose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, tarp jų ir prašymus apklausti liudytojus, paskirti teismo medicinos ekspertizę ir pan., vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-499/2010, 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014).

35Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis R. S. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje pareiškė prašymą paskirti atlikti įrodymų tyrimą ir kaip liudytojus apklausti G. L., A. S., R. L., Š. R., V. S., L. P., A. A., L. B., taip pat ištirti 2011 m. balandžio 18 d. pokalbių telefonu suvestines. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomones dėl pareikštų prašymų, atliko įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje kaip liudytoją apklausė G. L. bei perskaitė jos parodymus, duotus 2011 m. gegužės 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat į teismo posėdį liudytojo apklausai iškvietė A. S., tačiau ši pasinaudojo jai baudžiamojo proceso įstatyme suteikta teise atsisakyti duoti parodymus ir jų nedavė. Apeliacinės instancijos teismas kitus nuteistojo R. S. ir jo gynėjo teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje pareikštus prašymus, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 2 dalimi, atmetė nurodydamas, kad jie susiję su byloje jau esančių įrodymų vertinimu. Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuteistojo R. S. tvirtinimas, jog liudytojai melavo, pats savaime nėra pagrindas juos kviesti į teismo posėdį ir apklausti.

36Nuteistasis R. S. apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gegužės 9 d. posėdyje pareiškė prašymą papildyti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją I. V., kaip liudytojus apklausti R. K., R. M., A. K., L. B., į teismo posėdį iškvietus teismo medicinos ekspertą, pavesti jam atlikti eksperimentą, išreikalauti L. V. buto planą, taip pat prie bylos pridėti V. K. bei R. M. paaiškinimus, 2012 m. spalio 17 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą bei 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas prie bylos pridėjo nuteistojo R. S. raštu pateiktus prašymus, o jo 2014 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje pareikštus prašymus, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 2 dalimi, atmetė nurodydamas, kad: R. K., R. M., A. K. nebuvo įvykio liudytojai, todėl nežino D. V. nužudymo aplinkybių; klausimai dėl nukentėjusiosios I. V., liudytojos L. B. apklausų buvo motyvuotai išspręsti ankstesniame – 2013 m. rugpjūčio 23 d. – teismo posėdyje; byloje yra duomenų, pagal kuriuos galima spręsti apie L. V. buto išplanavimą ir jį įvertinti; norint kviesti į teismo posėdį specialistą ar skirti ekspertizę, reikia nurodyti specialisto išvados struktūros neatitikimus, išvadoje esančius prieštaravimus, tuo tarpu apie byloje esančią teismo medicinos eksperto išvadą tokių duomenų nėra, be to, specialisto išvada yra įrodymų vertinimo dalykas, vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

37Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo R. S. skundą ir patikrinęs baudžiamąją bylą faktų bei teisės taikymo aspektais, išsamiai, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, išanalizavo bei įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. S. kaltės padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose nurodytą nusikaltimą pagrįstos išsamiai išanalizavus ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais įvertinus byloje esančius įrodymus.

38Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. S. baudžiamąją bylą, nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų.

39Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Nuteistojo R. S. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 3. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. A. ir Š. P.,... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 6. R. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus nuteistas už tai, kad itin... 7. R. S., 2011 m. balandžio 17 d., 19.00–21.30 val., (duomenys neskelbtini)... 8. R. S. nuteistas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad L. V. sukėlė... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo R. S. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo... 10. Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 11. Kasatorius teigia, kad jo ginamasis logiškai, įtikinamai bei pagrįstai... 12. Kasatorius taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu jo ginamojo baudžiamoji byla... 13. Kasatoriaus nuomone, jo ginamojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129... 14. Nuteistojo R. S. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas... 15. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 16. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 17. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. S. gynėjo kasacinis skundas iš... 18. Be to, kasatorius, ginčydamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų... 19. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų... 20. Kasatorius nurodo, kad jo ginamojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129... 21. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė... 22. 2K-146/2014, 2K-164/2014). Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu... 23. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 24. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išsamiai, visapusiškai ir... 25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3,... 27. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo... 28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 29. 2K-202/2014, 2K-240/2014). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia... 30. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 31. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. S. skundą,... 32. Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų laikymosi... 33. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis atmetant jo... 34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas gali... 35. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis R. S. ir jo gynėjas... 36. Nuteistasis R. S. apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gegužės 9 d.... 37. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad apeliacinės... 38. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. S.... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 40. Nuteistojo R. S. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti....