Byla 2K-24-895/2017
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam baudžiamoji byla nutraukta

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Vaštakaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nukentėjusiajam L. V. ir jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. A. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

3Iš A. A. priteista nukentėjusiajam L. V. 119 Eur turtinei bei 1200 Eur neturtinei žalai ir 900 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

4Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 28 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo L. V. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo L. V. ir jo atstovo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

61. A. A. buvo kaltinamas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 14.30 val., ( - ) namo kieme, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną kartą L. V. į veidą, padarydamas masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų srityse, ir nosies kaulų lūžimą – taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. V. sveikatą.

72. Kasaciniu skundu nukentėjusysis L. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

82.1. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nustatė A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir atleido A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu. Be to, teismas nepagrįstai sumažino kasatoriaus pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį (nuo 20 000 iki 1200 Eur). Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neištaisė šių pirmosios instancijos teismo klaidų ir, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Be to, motyvuotai neatsakė į visus kasatoriaus apeliacinio skundo argumentus.

92.2. Kasatorius, aptardamas BK 39 straipsnio nuostatas, teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Nukentėjusiojo nuomone, abiejų instancijų teismai nepagrįstai pripažino A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir taip nustatė BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, šiuo atveju turėjo būti pripažinta A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Dėl to kasatorius teigia, kad jei teismai būtų tinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepripažinę A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir pripažinę jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tada A. A. nebūtų galima taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą pagal BK 39 straipsnio nuostatas.

102.3. Aptardamas teismų praktikos poziciją dėl nukentėjusiojo elgesio pripažinimo provokuojančiu ir rizikingu, kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jis savo elgesiu provokavo A. A. panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik A. A. parodymais ir padarė neteisingą išvadą, kad jo elgesiui turėjo įtakos kasatoriaus provokuojamas elgesys. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokius A. A. teiginius patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, tarp jų ir vaizdo įrašas, visuma. Skunde plačiai aptariama vaizdo įraše užfiksuota įvykio situacija ir teigiama, kad teismų išvados, jog nukentėjusysis pirmasis panaudojo fizinį smurtą ir pradėjo įžeidinėti A. A., pavadindamas jį ligoniu, prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į byloje surinktus faktinius duomenis, užfiksuotus vaizdo įraše, ir nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius ir jo žmona išprovokavo konfliktą, siekdami pakenkti A. A.. Be to, teismai nepagrįstai pateisino A. A. smurtinius veiksmus, atliktus prieš nukentėjusįjį, iš esmės vien tik žodiniu konfliktu, kilusiu dėl kelio ženklo statymo. Dėl to kasatoriui nesuprantamos priežastys, dėl kurių teismai nevertino A. A. pasakytų žodžių „ką čia, klounai, sugalvojot“, kaip akivaizdžiai turinčius neigiamą atspalvį, kasatorių bei jo žmoną įžeidžiančius ir konfliktą provokuojančius žodžius, tačiau kasatoriaus pasakytą vieną žodį ligonis jau vertino kaip įžeidžiantį. Nukentėjusysis pažymi, kad būtent minėti A. A. pasakyti žodžiai viešoje vietoje ir svetimų žmonių akivaizdoje jį įžeidė ir pažemino, tačiau teismai, vertindami A. A. smurtinius veiksmus, atliktus prieš kasatorių, šių duomenų net neįvertino. Nors būtent toks A. A. elgesys ir lėmė nukentėjusiojo bendravimo pakeltą toną, tačiau tai nepatvirtina, kad toks kalbėjimo tonas provokavo A. A.. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad teismų išvada, jog tik kasatorius su žmona kalbėjo pakeltu balso tonu ir įžeidinėjo A. A., yra nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenims. Dėl to kasatorius teigia, kad A. A. parodymų apie jo išprovokavimą nepatvirtina vaizdo įrašas ir, priešingai – šiame įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina, jog A. A. be jokios aiškios priežasties, demonstruodamas jėgą prieš seno amžiaus neįgalų žmogų, elgėsi chuliganiškai. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis A. A. niekur nespyrė, nes tuo metu, kai šis ranka stipriai suėmė jam (kasatoriui) už kaklo ir nugara jį prispaudė prie automobilio kapoto, jis buvo išriestas atgal ir tik dėl to jo kojos tuo metu pakilo nuo žemės, tačiau tai lėmė minėti A. A. smurtiniai veiksmai. Tokie veiksmai, anot kasatoriaus, nebuvo tyčiniai ir (ar) provokuojantys A. A.. Dėl to kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad kasatoriaus elgesys buvo provokuojantis.

112.4. Bylos duomenimis nepagrįsta ir teismų nemotyvuota yra ir kita išvada, kad aplinkybę, jog kasatorius išprovokavo konfliktą, patvirtina faktas, kad visas konfliktas buvo nufilmuotas, jam ruošiantis iš anksto. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo A. Š. parodymus apie kelio ženklo pastatymo aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius ir jo žmona kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo A. A., kuris buvo provokuojamas tiek žodžiais, tiek ir nukentėjusiųjų elgesiu, tačiau visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad kasatorius ir jo žmona turi regėjimo ir klausos negalią, todėl kasatorių jo žmona gerai gali girdėti tik tada, kai jis kalba garsiau. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad teismo pripažintas vienas iš provokuojančių elementų – pakeltas balso tonas – yra niekinis ir negali būti vertinamas kaip provokuojantis elgesys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Kasatorius pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje nedetalizuoti ir nenurodyti konkretūs, tyčiniai ir sąmoningi veiksmai, kuriais jis (kasatorius) skatino ar provokavo A. A. prieš jį smurtauti, ir kaip jie prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą. Anot kasatoriaus, jo ir A. A. žodinį konfliktą iki jo (A. A.) atliktų smurtinių veiksmų, galima vertinti tik kaip kaimynų eilinį ginčą, o ne kaip provokuojantį kitą asmenį atlikti smurtinius veiksmus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad jis paprasčiausiai nesusivaldė. Kartu kasatorius teigia, kad tokie A. A. veiksmai, kai jis ranka stipriai smūgiavo kasatoriui tiesiai į veidą, yra itin chuliganiški ir negali būti pateisinami jokiais neva kasatoriaus pasakytais žodžiais ar išreikštais gestais. Elgdamasis ypač chuliganiškai ir ciniškai, akivaizdžiai žinodamas, kad nukentėjusysis dėl amžiaus ir sveikatos būklės negalės gintis ar apsiginti, rankos kumščiu stipriu smūgiu tyčia smūgiavo ne į mažiau gyvybiškai svarbų ir pavojingą organą (ranką, petį ar panašiai), bet kasatoriui tiesiai į veidą, taip siekdamas jį sunkiai sužaloti. Nukentėjusiojo teigimu, būdamas savo namo kieme, jis tik ginė savo teisę kieme įsirengti neįgaliojo ženklą. Kasatoriaus manymu, tai reiškia, kad jį A. A. stipriai sužalojo visiškai dėl menkavertės ir ginčytinos priežasties. Dėl to kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai pripažino jo elgesį provokuojančiu, turėjusį įtakos veikos padarymui, t. y. konflikto metu pasakytus jo žodžius „nekamanduj“, liepimu A. A. išeiti, pasakymu A. A. „ligonis“, „ko jūs lendat“, ir veiksmus – spyrį A. A. į tarpukojį. Tačiau tokie veiksmai buvo padaryti tik po to, kai A. A. stipriu veiksmu, suimdamas ranka kasatorių už kaklo, pargriauna ir išriesdamas prispaudžia prie automobilio variklio dangčio, dėl to visiškai natūraliai jo kojos pakyla į viršų, ir taip galimai A. A. pataiko į tarpukojį. Kasatoriaus nuomone, eilinis kaimynų ginčas ar jo (kasatoriaus) pasakyti minėti žodžiai, kurie, beje, nebuvo ypač ciniški, žeidžiantys ir sakomi intensyviai, nepagrįstai pripažinti kaip provokuojantys. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad teismai neteisingai konstatavo, jog yra BK 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.

122.5. Kartu kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai nagrinėjamoje byloje pateiktą vieną iš įrodymų – filmuotą vaizdo medžiagą – akivaizdžiai vertino vienpusiškai, subjektyviai ir tik kaltinamojo naudai, taip pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos (šio teismo sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 4968/99).

132.6. Kasatorius teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas atmetė vieną iš apeliacinio skundo prašymų pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nukentėjusysis, aptardamas teismų praktiką kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2010, 2K-146/2014, nurodydamas jam nustatyto darbingumo dydį ir priežastis, dėl kurių jam yra nustatytas neįgalumas, teigia, kad ir pats A. A. viso proceso metu neneigė žinojęs, kad kasatorius ir jo žmona yra neįgalūs, o įvykio metu jis pats matė bei žinojo, jog norima pasistatyti neįgaliojo ženklą. Kartu kasatorius teigia, kad dėl savo sveikatos ir fizinės būklės jis įvykio metu niekaip nebūtų galėjęs pasipriešinti prieš jį naudojusiam fizinę jėgą jaunesniam ir nesulyginamai fiziškai stipresniam A. A., t. y. jis neturėjo jokios galimybės nei gintis, nei aktyviai pasipriešinti A. A. ar kažkaip kitaip išvengti suduoto smūgio.

142.7. Kasatorius pažymi, kad BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismą, net ir esant visuose trijuose šios normos punktuose nurodytoms sąlygoms, savo sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuoti. Anot nukentėjusiojo, tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių šioje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, BK 39 straipsniui pritaikyti nepakanka vien to, kad asmuo pirmą kartą teisiamas už neatsargų nusikaltimą, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau kartu būtina atsižvelgti į visas aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą veiką.

152.8. Nukentėjusiojo nuomone, A. A. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dar ir dėl to, kad yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų; jau ir anksčiau smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jo žmoną; dėl nagrinėjamo įvykio jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme visiškai nesigailėjo ir nukentėjusiojo neatsiprašė; nesistengė atlyginti padarytą žalą ir jos neatlygino; dėl savo nusikalstamų veiksmų jokių išvadų nedaro ir dėl jų nesigaili, nes ir toliau naudoja fizinį smurtą; nusikalstamą veiką padarė prieš senyvą, fiziškai silpnesnį, neįgalų asmenį. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad A. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, A. A. turi būti paskirta BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atitinkama bausmė.

162.9. Kasatorius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusysis teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą šį dydį sumažinti iki 1200 Eur, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį nes neteisingai įvertino jam padaryto sveikatos sužalojimo padarinius ateities požiūriu, neatsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Nukentėjusysis, išsamiai aptardamas jam padaryto sveikatos sutrikdymo dydį, padarytus sužalojimus, savo sveikatos būklę, dėl kurios medikai negalėjo jam atlikti nosies operacijos, kas sukėlė skausmingesnį ir ilgesnį gydymąsi, dabartinę savo būseną, teigia, kad šis įvykis jam sukėlė dideles kančias, išgyvenimus, ilgalaikes bei iki šiol jaučiamas neigiamas pasekmes. Dėl įvykio aplinkybių nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, neigiamas emocijas ir kitus nepatogumus, atsirado nesaugumo jausmas, kad niekur negali būti saugus. Be to, A. A. žinojo, kad smurtą naudoja prieš neįgalų senyvą asmenį, kuris dėl regėjimo negalios nematė suduodamo smūgio, negalėjo gintis, t. y. buvo bejėgiškos būklės, o tai A. A. sukėlė tuo metu nebaudžiamumo jausmą, nes jis suprato, jog nukentėjusysis nuo jo smurtinių veiksmų neapsigins. Dėl to kasatorius mano, kad teismas nepakankamai įvertino, jog A. A. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. iš esmės chuliganiškai, nes sužalojimai nukentėjusiajam padaryti labiausiai matomoje vietoje – veide; nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims; toks brutalus, ciniškas ir šiurkštus nusikaltimas padarytas prieš neįgalų pensinio amžiaus asmenį.

172.10. Anot kasatoriaus, teismas nepakankamai įvertino ir A. A. finansinę padėtį, bei jo gana jauną amžių. Dėl to kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisingumo kriterijų – didesnio dydžio neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju nepažeistų A. A. interesų ir atitiktų teisingumo bei protingumo principus. Kartu kasatorius nesutinka ir su teismo motyvu, dėl kurio buvo sumažintas neturtinės žalos atlyginimo dydis, t. y. kad nukentėjusysis su žmona skatina konfliktinius santykius, provokuoja ir toks provokuojantis elgesys turėjo įtaką žalos atsiradimui. Nukentėjusiojo nuomone, šiuo atveju jo elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis ir jokios aplinkybės negali pateisinti tokio A. A. smurtinio, neleistino, pažeidžiančio visus normalaus elgesio standartus elgesio. Kartu kasatorius nesutinka ir teisme apklaustų A. A. šeimos narių ir giminaičių bei liudytojo V. S. parodymų vertinimu, nes nė vienas iš šių asmenų įvykyje nedalyvavo ir apie jį nieko nežinojo. Anot kasatoriaus, šie parodymai turėjo būti nevertintini ir atmestini, kaip asmenų (šeimos narių), suinteresuotų padėti kaltininkui sušvelninti ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas šių asmenų parodymus apie aplinkybes, nesusijusias su nagrinėjamu įvykiu, nepagrįstai vertino kaip patvirtinančius A. A. teiginius, jog nukentėjusysis su žmona yra konfliktiški.

182.11. Kasatorius pažymi ir tai, kad jam nustatytų A. A. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų pasekmės nėra pašalinamos iš karto, jų pašalinti nebus galima ir ateityje, todėl visą likusį gyvenimą nukentėjusysis turės kęsti šio sužalojimo pasekmes. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad proceso metu nukentėjusysis buvo priverstas lankytis policijoje, teisme, pas gydytojus. Teismo teiginys, kad nukentėjusysis atsisakė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, neatitinka faktinių bylos duomenų, nes byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio tokius teismo teiginius, teisme gynyba tik žodžiu pasiūlė atlyginti tik turtinę žalą (119 Eur), ikiteisminio tyrimo metu A. A. su juo nebendravo ir nepateikė jokių pasiūlymų dėl žalos atlyginimo. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, negali kompensuoti nusikaltimu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo padarinių, kiekvieną dieną patiriamo fizinio ir dvasinio skausmo bei nežinomybės dėl ateities jausmo, ir toks sprendimas prieštarauja teismų praktikai.

192.13. Kasatorius teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 251 straipsnio ir 266 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė ir nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo apeliacinį skundą, taip pažeidė teisingumo bei kitus teisės principus, netinkamai ir nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino bylos aplinkybes. Dėl to kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai turi būti panaikinti, kaip neatitinkantys BPK 301, 305-307, 331 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

203. Nukentėjusiojo L. V. kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

224. Pagal BPK kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

234.1. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje nukentėjusiojo L. V. paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašo, liudytojų A. Š., V. S., J. A., G. A., nukentėjusiojo L. V. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. A. parodymų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktos rašytinės informacijos) vertinimas, pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma, atsižvelgiant tik į atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

244.2. Paliktini nenagrinėti ir kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 251 straipsnio, 266 straipsnio 1 dalies, 301, 305–307, 311 straipsnių nuostatų pažeidimo ir neišsamiai išnagrinėto apeliacinio skundo, nes jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

25Dėl BK 39 straipsnio taikymo

265. Kasaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 39 straipsnį, nes nepagrįstai nustatė A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir nepripažino jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Tokie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.

276. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką.

287. Kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, institutą, teisingai nustatė šio pirmiau aptarto baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymui keliamų reikalavimų visumą ir pagrįstai A. A. dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

297.1. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. A. buvo teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir jis anksčiau neteistas. Pažymėtina ir tai, kad jis visiškai atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiajam suteiktų gydymosi paslaugų. Be to, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, savikritiškai ir neigiamai vertino savo buvusį elgesį ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

308. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dar vieną A. A. atsakomybę lengvinančią atsakomybę – tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014).

318.1. Priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai, vadovaudamiesi kasacinės instancijos teismo suformuota praktika dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo, pateikė išsamius ir įtikinamus argumentus, kodėl nukentėjusiojo L. V. elgesys pripažintas provokuojančiu padarant nusikalstamą veiką ir kartu kaltininko A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad nukentėjusysis savo elgesiu, nukreiptu į patį kaltininką, paskatino pastarąjį padaryti nusikalstamą veiką, t. y. suduoti nukentėjusiajam į veidą. Antai iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. V. ir A. A. bendrosios nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamojo namo kieme įrengiant nukentėjusiajam L. V. neįgaliojo ženklą, L. V. pradėjo įžeidinėti A. A. ir šiam sudavė smūgį į tarpukojį. Tik po to A. A. smogė L. V. į veidą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokie L. V. veiksmai laikytini provokuojančiais kaltininko A. A. nusikalstamą veiką ir kartu kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybe. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju abiejų instancijų teismai baudžiamojo įstatymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) taikymo klaidos nepadarė.

329. Kasatorius netinkamą BK 39 straipsnio taikymą grindžia ir tuo, kad, pasak jo, teismai turėjo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos, nes A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės.

339.1. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015).

349.2. Byloje nustatyta, kad kasatoriui dėl jo sveikatos būklės yra nustatytas neįgalumas (neterminuotam laikotarpiui didelis specialiųjų poreikių lygis). Tačiau nustatyta ir tai, kad šioje byloje tirto įvykio metu jis buvo gana aktyvus: dienos metu su savo sutuoktine buvo savo namų kieme, kur aktyviai bendravo su UAB „S.“ darbuotojais, atvykusiais atlikti atitinkamo kelio ženklo įrengimo darbų (nurodė jiems vietą, kurioje toks ženklas turi būti įrengtas), ir su vėliau prie jų priėjusiu kaimynu A. A.. Be to, jis net nebandė vengti pavojaus, kurį galėjo sukelti A. A. elgesys: atvirkščiai – tą pavojų jis pats išprovokavo stengdamasis įsiterpti į bendrasavininkių ir darbuotojų pokalbį, sukeldamas konfliktą ir suduodamas A. A. smūgį. Minėta, kad tokį aktyvų, provokuojantį nukentėjusiojo elgesį teismai pagrįstai pripažino A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo L. V. fizinis aktyvumas konflikto metu neleidžia daryti išvados, jog jis buvo bejėgiškos būklės. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagrįstumą ir teisėtumą, teisingai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti nukentėjusįjį įvykio metu buvus bejėgiškos būklės, dėl kurios jis negalėjo suprasti A. A. veiksmų pobūdžio ir gintis ar kitaip vengti prieš jį daromos nusikalstamos veikos, ir kartu tai pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

3510. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visų sąlygų visuma taikyti A. A. BK 39 straipsnio nuostatas ir kad jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Priešingai nei teigia kasatorius, abiejų instancijų teismai pagrįstai A. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam baudžiamąją bylą nutraukė.

36Dėl civilinio ieškinio dydžio neturtinei žalai atlyginti

3711. Nukentėjusysis L. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteisti 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, nors ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pareiškęs 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį tokiai žalai atlyginti.

3811.1. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus gali nagrinėti tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jo dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

3911.2. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi teismų pareiga tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-669/2006, 2K-209/2007).

4011.3. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tinkamai vadovavosi tiek BPK 115 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiajam L. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimo kriterijus. Kaip minėta, konflikto su savo kaimynu A. A. iniciatorius buvo pats nukentėjusysis, teismas jo veiksmus įvertino kaip provokuojančius, o šią aplinkybę pripažino kaip asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, lengvinančia atsakomybę aplinkybe ir į ją pagrįstai atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą apsvarstęs šį klausimą, keltą ir apeliaciniame skunde, padarė išvadą, kad nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlygintiną dydį nustatė teisingai vadovaudamasis minėtomis BPK ir CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nukentėjusiojo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos didesnės (pvz., 9000 Lt (2606,58 Eur)), panašaus dydžio (pvz., 5000 Lt (1448 Eur), 1000 Eur) ir daug mažesnės (pvz., 2000 Lt (579 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur)) pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo kasatorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).

4112. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismai, priteisdami nukentėjusiajam L. V. atitinkamą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, nei BPK, nei CK nuostatų nepažeidė.

4213. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Nukentėjusiojo L. V. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš A. A. priteista nukentėjusiajam L. V. 119 Eur turtinei bei 1200 Eur... 4. Taip pat skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo L. V. ir jo atstovo gynėjo,... 6. 1. A. A. buvo kaltinamas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai,... 7. 2. Kasaciniu skundu nukentėjusysis L. V. prašo panaikinti Klaipėdos... 8. 2.1. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė... 9. 2.2. Kasatorius, aptardamas BK 39 straipsnio nuostatas, teigia, kad abiejų... 10. 2.3. Aptardamas teismų praktikos poziciją dėl nukentėjusiojo elgesio... 11. 2.4. Bylos duomenimis nepagrįsta ir teismų nemotyvuota yra ir kita išvada,... 12. 2.5. Kartu kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai nagrinėjamoje... 13. 2.6. Kasatorius teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 14. 2.7. Kasatorius pažymi, kad BK 39 straipsnio formuluotė įpareigoja teismą,... 15. 2.8. Nukentėjusiojo nuomone, A. A. negali būti atleistas nuo baudžiamosios... 16. 2.9. Kasatorius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu... 17. 2.10. Anot kasatoriaus, teismas nepakankamai įvertino ir A. A. finansinę... 18. 2.11. Kasatorius pažymi ir tai, kad jam nustatytų A. A. nusikalstamais... 19. 2.13. Kasatorius teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK... 20. 3. Nukentėjusiojo L. V. kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų... 22. 4. Pagal BPK kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 23. 4.1. Taigi tai reiškia, kad šioje byloje nukentėjusiojo L. V. paduoto... 24. 4.2. Paliktini nenagrinėti ir kasatoriaus teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5... 25. Dėl BK 39 straipsnio taikymo... 26. 5. Kasaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad pirmosios ir apeliacinės... 27. 6. Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios... 28. 7. Kolegijos vertinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai... 29. 7.1. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. A. buvo... 30. 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dar vieną A. A. atsakomybę... 31. 8.1. Priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai,... 32. 9. Kasatorius netinkamą BK 39 straipsnio taikymą grindžia ir tuo, kad, pasak... 33. 9.1. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai... 34. 9.2. Byloje nustatyta, kad kasatoriui dėl jo sveikatos būklės yra nustatytas... 35. 10. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų... 36. Dėl civilinio ieškinio dydžio neturtinei žalai atlyginti ... 37. 11. Nukentėjusysis L. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo... 38. 11.1. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos... 39. 11.2. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos... 40. 11.3. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio... 41. 12. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismai,... 42. 13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. Nukentėjusiojo L. V. kasacinį skundą atmesti....