Byla 2-367-911/2014
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, Darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimo Nr. DGKS-133 panaikinimo

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Raimundai Šateikienei, Elvinai Škarnulienei, dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Davidavičiūtei, atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovams direktoriui A. P., advokatui Algimantui Kolpertui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui UAB „ADE tiekimas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, Darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimo Nr. DGKS-133 panaikinimo,

Nustatė

3Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigoti atsakovą grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 17 576,36 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo užmokestį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos – 2013-10-22 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133, atsakovo prašymą dėl 7397,83 Lt turtinės žalos atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 119-123, 154-158).

4Teismo posėdžio metu ieškovas D. Š. paaiškino, kad UAB „ADE tiekimas“ buvo naujai atsidariusi įmonė, pradžioje jis dirbo pusę metų neoficialiai, o oficialiai jis pradėjo dirbti nuo 2010 m. spalio mėn., reikėjo įvesti į rinką Lietuvoje naują produktą – didmeninę prekybą įvairiomis santechnikos priemonėmis. Jis turėjo partnerių kontaktus. Įmonės akcininkai buvo trys – jo brolis, direktorius A. P. ir E. S.. Ieškovo pareigos buvo pardavimų vadovas. Buvo sutarta, kad dirbs puse etato, kadangi įmonė neturi pinigų, tačiau iš tikrųjų jis dirbo visu etatu, jam žadėjo, kad pinigus sumokės, kai įmonė atsigaus, kai produktas bus įvestas į rinką. Dėl darbo laiko su direktoriumi A. P. buvo žodinis susitarimas, pretenzijų direktoriui dėl viršvalandžių nereiškė. Įmonėje dirbo trise. Su įmonėmis dirbo ir E. S.. Po pusės metų ieškovas liko įmonėje dirbti vienas, o įmonės direktorius vykdė administracinę įmonės veiklą. Ieškovas dirbo namuose, Vilniuje. Įmonė ofiso neturėjo, jis važinėjo pas klientus, veždavo prekes. Tuo metu atsakovo direktorius A. P. dirbo UAB „Mobili garantija“. UAB „ADE tiekimas“ buhaltere dirbo M. L., po jos – atsakovo direktoriaus A. P. sesuo E. R., kuri dirbo namuose, Panevėžyje. Ieškovas važiuodavo darbo reikalais ir į Latviją, Estiją. Sandėlys buvo Panevėžio r., Ėriškių k., sandėlininke dirbo direktoriaus A. P. motina V. P.. Prekes klientams siųsdavo ir per siuntų tarnybas. V. P. buvo sandėlininkė, suruošdavo prekes ir jas išsiųsdavo. E. S. yra direktoriaus A. P. pusbrolis, jis dirbo irgi namuose, Klaipėdoje. UAB „ADE tiekimas“ ofiso neturėjo, tačiau, kai buvo priimtas dirbti vadybininku R. M., tada buvo atidarytas ofisas Vilniuje. Kai R. M. išėjo iš darbo, ofisas buvo uždarytas. Ofisas buvo apie 4-5 mėn.. Po to ieškovas dirbo vėl namuose. Kartą į mėnesį ieškovas susitikdavo su direktoriumi A. P. Vilniuje, „Akropolio“ kavinėje. Jis paduodavo direktoriui A. P. visus dokumentus, kasos pajamų orderius. Vienas kitu pasitikėjo, tvarka kaip perduoti direktoriui dokumentus ir pinigus nebuvo nustatyta. Kai atiduodavo direktoriui dokumentus ir pinigus, parašo iš jo nereikalaudavo, kadangi vienas kitu pasitikėjo. Iki 2013 m. pavasario santykiai su direktoriumi A. P. buvo geri. Kaip premiją jam už darbą turėjo sumokėti 17 000 Lt. Atsakovo direktorius vis žadėjo su juo atsiskaityti už darbą, tačiau ieškovas to nesulaukė ir prasidėjo konfliktas. Į atsakovo direktorių A. P. dėl minėtos pinigų sumos išmokėjimo jis kreipėsi tik žodžiu. Ieškovas pradėjo nebeieškoti naujų klientų, bendravo tik su esamais klientais, kadangi manė, kad jam neverta per daug stengtis, nes jam už darbą tinkamai nesumoka. Premijos įmonėje nebuvo mokamos. Per mėnesį jam reikėdavo aptarnauti apie 120 klientų – įmones, tokias, kaip pavyzdžiui – UAB „Vilpra“, UAB „Jaukurai“, „Bauhof“, UAB „Volonta“, ir fizinius asmenis. Vien UAB „Vilpra“ turėjo 5 padalinius, UAB „Bikuva“ – 11 parduotuvių, bet skaitėsi kaip 1 klientas.

5Paskutinė jo darbo diena buvo 2013-08-02. Atsakovas jam atjungė telefono numerį bei užblokavo elektroninio pašto dėžutę, todėl ieškovas daugiau nebegalėjo dirbti, kadangi tai buvo pagrindinės jo darbo priemonės. Jam paskambino brolis ir paklausė kas dedasi, kadangi jo telefono numeriu atsiliepia moteris. Po to atsakovo direktorius visą mėnesį jam nieko nesakė, raginimo dirbti nebuvo. Rugsėjo mėn. direktorius paskambino ieškovo žmonai, parašė elektroninį laišką, kad reikia susitikti. Ieškovas pasakė, kad gali išeiti iš darbo, tik tegul sumoka 17 000 Lt. 2013-10-22 ieškovą atleido iš darbo.

6Prieš 2013-08-02 buvo išvykęs atostogauti į Kroatiją, prašymo dėl atostogų suteikimo direktoriui nerašė, kadangi nebuvo įmonėje tokios tvarkos. Šių atostogų metu jis dirbo, bendravo su klientais, telefonu ir elektroniniu paštu jis buvo pasiekiamas. 2013-07-25 jam skambino klientas iš Latvijos, byloje yra pateikta skambučių išklotinė, iš jos tai matosi. Su šiuo klientu bendravo darbo klausimais. Prašomą priteisti 17 576 Lt sumą sudaro sumos, kurios jam priklausytų, jeigu jis būtų buvęs įformintas, jog dirbo visu etatu, o ne puse etato. Taip pat nurodė, kad yra ne jo parašas po pardavimo vadovo pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „ADE tiekimas“ 2010-05-05 direktoriaus įsakymu Nr. 10/05/05, bei UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus 2010-04-16 įsakymu Nr. 10/04/16-1. Teigė, kad palaiko savo reikalavimą dėl grąžinimo jį į darbą, mano, kad galėtų dirbti toliau be jokių problemų. Nuo 2013-11-04 dirba ¼ etatu UAB „N&D Trade“ direktoriumi.

7Dėl atsakovo prašomos priteisti iš jo 7000 Lt žalos jis nesutinka, teigė, kad pagal sąskaitas – faktūras dėl UAB „Volonta“, UAB „Trasalis“, UAB „Lavitas“, UAB „Norega“, D. B. pinigus buvo atidavęs direktoriui A. P., kuomet su juo susitikdavo Vilniuje „Akropolio“ kavinėje. Dėl piniginių sumų UAB „Auksinė idėja“ pirktų prekių paaiškino, kad prekes vėžė UAB „Auksinė idėja“, tačiau durys buvo užrakintos, skambino UAB „Auksinė idėja“, jam pasakė prekes palikti greta esančios įmonės darbuotojai ir jis jas paliko. Neaišku, kodėl taip gavosi, kad UAB „Auksinė idėja“ šios sąskaitos nepripažįsta, nes tokia praktika dėl prekių palikimo su UAB „Auksinė idėja“ būdavo visada, problemų nekildavo, sąskaitas apmokėdavo. Po šio atvejo UAB „Auksinė idėja“ dar kartą užsisakė prekes ir prašė jas palikti, tačiau jis pareikalavo atvažiuoti ir pasiimti prekes, kad ieškovui nereiktų jų palikti kitos įmonės darbuotojams, tačiau UAB „Auksinė idėja“ darbuotojai neatvažiavo kelis mėnesius prekių pasiimti ir vėliau sąskaitą buhalterė anuliavo.

8Nežino kodėl atrinko atsakovas šias sąskaitas, kodėl jokių pretenzijų nereiškė anksčiau, kai santykiai buvo geri, o reiškia dabar, kai kilo konfliktas. Buhalterė E. R. ieškovui apie neapmokėtas sąskaitas pasakė 2013 m. vasaros pradžioje, kai santykiai jo ir direktoriaus pablogėjo. Prašė ieškinius tenkinti.

9Ieškovo atstovė advokato padėjėja Evelina Davidavičiūtė palaikė ieškinį, nurodė, kad ieškovas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, tai ne pravaikšta, kadangi nesudaryta galimybė atlikti darbo funkcijas - buvo atjungtas ieškovo telefonas, elektroninis paštas. Įmonė neturėjo jokio ofiso ir yra akivaizdu, kad atjungus telefoną ir elektroninį paštą, ieškovas negalėjo atlikti darbo funkcijų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieškovu negalima buvo susisiekti 2013 m. liepos, rugpjūčio mėn.. Liudytoja E. R. patvirtino, kad 2013 m. birželio, liepos mėn. ieškovas vykdė prekių pardavimą klientams. Atsakovas teigė, kad ieškovo telefoną atjungė, nes jis išvyko atostogauti, tačiau įmonėje nebuvo jokio atostogų grafiko. Prieš metus ieškovas atostogavo Palangoje ir dirbo nuotolinį darbą, tačiau atsakovas jam jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovo parodymai patvirtina, kad telefono ir elektroninio pašto atjungiamas buvo asmeninio pobūdžio, atėjus dirbti atsakovo direktoriaus seseriai E. R. įmonei nebereikėjo kito darbuotojo. Liudytoja E. R. parodė, kad klientų nepasitenkinimas buvo 2013 m. rugpjūčio mėn., tačiau tuo metu ieškovo telefonas jau neveikė. Nėra įrodymų dėl ko ieškovas negalėjo vykdyti darbo funkcijų, jam nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda. Dėl ko atsakovui reikėjo atjungti ieškovo ryšio priemones nėra byloje konkrečių duomenų. Šiuo metu ieškovo elektroniniu paštu naudojasi buhalterė E. R.. Atsakovas savo veiksmais pats sudarė ieškovui prastovą. Atsakovas 2013-08-17 pareikalavimą ieškovui įteikia tik 2013-09-23. Nuo 2013-08-02 iki 2013-10-22 ieškovui buvo prastova dėl darbdavio kaltės. Darbdavys taip nesilaikė DK 241 straipsnyje numatytos procedūros ir terminų. Įmonėje visi darbuotojai dirbo puse etato, tačiau neskaičiavo darbo valandų. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas dirbo visu etatu, važiavo pas klientus. Atsakovo atstovas pats nurodė, kad darbo sutartyje numatyta, kad dirbama 4 val., kadangi įmonė neturėjo lėšų. Ieškovo atstovė prašo teismo pripažinti, kad ieškovas dirbo nuo 2010-10-20 iki prastovos dienos ne 4 val., o 8 val. per dieną. Darbo inspekcijos išvadoje nurodoma, kad yra neįrodyta, kad ieškovas dirbo 8 val. per dieną. Ieškovas neturėjo galimybės įtakoti darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, juos sudarydavo buhalterė. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo – žalos dydį turi įrodyti darbdavys. Atsakovo atstovas direktorius A. P. pats teigė, kad įmonėje jokios tvarkos dėl pinigų perdavimo nebuvo. 2010-04-16 atsakovo įsakymas nepaneigia, kad ieškovas galėjo paimti pinigus ir juos perduoti direktoriui. Ieškovas neigia, kad pinigus paėmė iš klientų ir teigia, kad juos perdavė direktoriui A. P. Atsakovas yra nesąžiningas dėl pinigų paėmimo – reikalauja pinigų po 1-2 metų kada buvo išrašytos sąskaitos. Kasos pajamų orderiai nėra įrodymas, kad padaryta atsakovo įmonei žala. Atsakovas 1-2 metus delsė pareikšti ieškovui pretenzijas dėl pinigų, taip pat galėjo išskaičiuoti iš atlyginimo sumas. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovas direktorius A. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo pusbrolis E. S. jam pasakė, kad turi pažįstamą, t.y. ieškovą, kuris turi verslo partnerių kontaktų. UAB „ADE tiekimas“ įsteigė jis, jo pusbrolis E. S. ir ieškovo brolis, kadangi pats ieškovas D. Š. turėjo daug skolų. Visi buvo įforminti, kad dirba puse etato. Įmonės buhalteriją tvarkė M. L., o nuo 2013 m. pradžios pradėjo dirbti buhaltere jo sesuo E. R.. Kaip M. L. tvarkė buhalteriją jo netenkino, buvo problemų, netvarkingai vedė buhalterinę apskaitą, todėl ją atleido. E. R. pradėjo tikrinti, ar įmonė turi skolininkų, jų sąrašus siuntė ieškovui, tačiau jis nieko neatsakydavo. Ieškovui būdavo sunku prisiskambinti, neatsiliepdavo. Jokio atsakymo iš ieškovo dėl įmonės skolininkų negavo. Tuomet 2013-08-02 nuėjo į UAB „Bitė Lietuva“ saloną ir išėmė naują telefono kortelę. Ieškovo elektroninį paštą peradresavo į buhalterės E. R. elektroninį paštą. Ieškovo elektroninis paštas veikia iki šiol, prie jo ieškovas gali prisijungti. Tą pačią dieną ieškovas jam paskambino ir pasakė, kad išeina iš darbo. Jis liepė ieškovui ateiti ir susitvarkyti visus dokumentus iki galo, tačiau su ieškovu negalima buvo susisiekti, todėl nusprendė kreiptis į darbo inspekciją.

11Buhalterės dirbo namuose, ieškovas taip pat. Atsakovo atstovas A. P. tuo metu dirbo taip pat ir UAB „Mobili garantija“, Vilniaus „Akropolyje“ yra ir šios įmonės akcininkas. UAB „ADE tiekimas“ biurą turėjo vieną kartą, kai buvo priimti dirbti R. M., tačiau, kai jis išėjo iš darbo, biuras buvo uždarytas. Visi UAB „ADE tiekimas“ darbuotojai dirbo namuose. Darbo sutartyje sudarytoje su ieškovu nurodyta darbo vieta – administracija, nes jis tikėjosi greito įmonės veiklos augimo. Atleidus ieškovą iš darbo, situacija iš karto pagerėjo, įmonių klientai galėjo prisiskambinti. Kai ieškovas dirbo atsakovo įmonėje, jis su ieškovu bendraudavo telefonu, susitikdavo aptarti kaip sekasi darbai. Būdavo taip, kad ieškovas jam duodavo sąskaitas. Pinigų ieškovas jam neduodavo. Teismo posėdžio 2014-03-24 metu atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad tvarka dėl grynųjų pinigų perdavimo įmonėje nebuvo nustatyta. Vėlesnio teismo posėdžio metu – 2014-03-28, A. P. pradėjo teigti, kad UAB „ADE tiekimas“ buvo nustatyta piniginių lėšų perdavimo tvarka, o ieškovas neturėjo jokios teisės imti pinigus grynais iš klientų. Įmonėje darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų, ieškovas nei karto neatostogavo. Jis kaip įmonės direktorius ieškovo nekontroliavo, santykiai buvo tarp jų geri, pasitikėdavo vienas kitu.

12Palaikė savo reikalavimą dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iš ieškovo. Nurodė, kad ieškovas iš įmonės klientų yra už prekes pasiėmęs pinigus, tačiau jų neperdavė į įmonei, todėl susidarė ši žala. Dėl UAB „Lavita“ sąskaitos 400 Lt sumai, atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad galėjo būti taip, kaip nurodė ieškovas, jog ši suma buvo sumokėta už seminaro patalpų nuomą. UAB „Auksinė idėja“ už 805,27 Lt teikė paslaugą, tačiau ieškovas paliko sąskaitas šiai įmonei, o parašų apie prekių įteikimą iš šios įmonės nereikalavo. Ieškovas yra pasakęs buhalterei, kad prekes paliko prie durų, tačiau parašo apie jų įteikimą iš UAB „Auksinė idėja“ nepaėmė. Be to, ieškovas išrašydavo įmonėms kelias sąskaitas su tuo pačiu numeriu ir pinigines lėšas pasisavindavo, dėl to yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Manė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, prašė ieškinį atmesti.

13Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko darbo ginčų komisijos sprendimą, mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad atsakovas nepraleido 3 mėn. terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją bei 3 m. senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Šie terminai turi būti skaičiuojami nuo kada darbdavys sužinojo apie pažeistą teisę. Apie tai atsakovas sužinojo, kai gavo atsakymą iš prekių gavėjų. Pagal pardavimo vadovo pareiginių nuostatų 11 punktą, ieškovas turėjo sekti atsiskaitymus su klientais. Buhalterė E. R. prašė ieškovo, kad jis išsiaiškintų su įmonės klientais dėl įsiskolinimų, tačiau jis to nepadarė. Ieškovas įvykdė įmonės turto pasisavinimą, kadangi kasos pajamų orderius išrašydavo kelis su tuo pačiu numeriu, jo kaltė bus įrodyta. Ieškovas negalėjo pagal 2010-04-16 įsakymą pasirašyti finansinių dokumentų, taip pat ieškovas turėjo reikalauti iš direktoriaus A. P. parašo apie jam perduotas pinigines lėšas. Ieškovas yra atsakingas už įmonei padarytą žalą. Darbo sutartyje yra numatyta, kad ieškovas dirba 0,5 etato, nenurodytas konkretus laikas, buvo sudaryta ieškovui galimybė pačiam pasirinkti darbo laiką. Ši sąlyga abi darbo sutarties šalis tenkino. Tai, jog kaip ieškovas teigia, jog jis dirbo viršvalandžius, nėra įrodymų, jog jie buvo dirbami darbdavio nurodymu, jo paliepimu. Susitarimo dirbti daugiau nei 4 val. per dieną nėra. Ieškovas nedirbo kenksmingomis sąlygomis, produkcija buvo saugi, supakuota. Kadangi ieškovas nevykdė darbinių pareigų, jis atleistas teisėtai, nes darė tęstinį pažeidimą. Ieškovas pats nusišalino nuo darbo. Ieškovas atostogavo nuo 2013-07-24, tai patvirtina liudytojos E. R., atsakovo atstovo direktoriaus A. P paaiškinimai, kad su ieškovu nebuvo galima susisiekti. Ieškovas turėjo dirbti namuose. Prašė ieškinį atmesti.

14Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

15Byloje nustatyta, kad 2010-10-20 darbo sutartimi Nr. 4 ieškovas D. Š. ir atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovas direktorius A. P. sudarė darbo sutartį Nr. 4, kurioje numatė, kad ieškovas dirba UAB „ADE tiekimas“ administracijoje pardavimo vadovu, darbo užmokestis per mėnesį 400 Lt, darbo dienos trukmė – 4 val. (t. 1, b.l. 8, 10-11). Šalys 2010-10-20 taip pat pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (t. 1, b.l. 9). Atsakovo UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus 2013-10-22 įsakymu ieškovas D. Š. atleistas nuo 2013-10-22 iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl to, kad ieškovas, dirbdamas pardavimo – vadovo pareigose neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną nuo 2013-07-24 iki šio įsakymo priėmimo dienos ir nevykdė jokių darbo funkcijų (t. 1, b.l. 28).

16Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą teisėtumo

17LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.

19Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2011).

20Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010, 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2009).

21Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), tarp jų ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

22Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo UAB „ADE tiekimas“ įmonėje darbas buvo dirbamas nuotoliniu būdu. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas D. Š., tiek atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad UAB „ADE tiekimas“ nuolatinio biuro neturėjo, į kurį visi įmonės darbuotojai rinktųsi kiekvieną dieną. Ieškovo gyvenamoji vieta Vilniuje, o atsakovo buveinė Panevėžio r. (t. 1, b.l. 105). Atsakovo atstovas direktorius A. P. tuo metu taip pat gyveno Vilniuje, dirbo UAB „Mobili garantija“. Ieškovas D. Š. dirbo namuose, pagrindinės darbo priemonės – telefonas ir kompiuteris, kurių pagalba ieškovas bendravo su klientais. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovo atstovas direktorius A. P., kuris taip pat nurodė, kad visi įmonės darbuotojai dirbo namuose, puse etato. UAB „ADE tiekimas“ įsteigta 2010-04-07 (t. 1, b.l. 105). Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovo įmonė UAB „ADE tiekimas“ nuo jos įsteigimo dienos biuro neturėjo, išskyrus tą laikotarpį, kai įmonėje dirbo darbuotojas R. M. – tuomet šio darbuotojo darbo laikotarpiu įmonė buvo išsinuomojusi biuro patalpas Vilniuje. Vėliau, kai R. M. išėjo iš įmonės, įmonė biuro patalpų nebeturėjo. Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad R. M. UAB „ADE tiekimas“ dirbo nuo 2012-07-02 iki 2013-02-28 (t. 1, b.l. 117-118). Liudytojos E. R., V. P. parodė, kad jos atsakovo įmonėje dirba taip pat namuose, puse etato, įmonė savo biuro neturėjo. V. P. gyvena Panevėžio r., o E. R. – Panevėžyje. Taigi, visuma šių įrodymų leidžia konstatuoti, kad, nors šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodoma ieškovo darbo vieta – administracija, tačiau ši darbo sutarties nuostata neatitiko realaus ieškovo dirbamo darbo pobūdžio – nuotolinio darbo, kurį ieškovas dirbo nuo pat darbo sutarties sudarymo bei tarp šalių susiklosčiusių darbo teisinių santykių metu. DK 99 straipsnio 3 dalis numato, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Teismas sprendžia, kad šalių 2011-10-20 darbo sutartyje nuoroda, kad ieškovas dirba UAB „ADE tiekimas“ administracijoje, neatitiko šios įstatymo nuostatos, kadangi darbdavys turėjo pareigą darbo sutartyje tiksliai nurodyti, kad darbas dirbamas nuotoliniu būdu.

23Byloje ieškovas ginčija 2013-10-22 atsakovo UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus įsakymą, kuriuo ieškovas D. Š. atleistas nuo 2013-10-22 iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. dėl to, kad ieškovas, dirbdamas pardavimo – vadovo pareigose neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną nuo 2013-07-24 iki šio įsakymo priėmimo dienos ir nevykdė jokių darbo funkcijų (t. 1, b.l. 28).

24Byloje pateikti atsakovo siųsti ieškovui 2013-08-09, 2013-08-13, 2013-08-21, 2013-08-24, 2013-08-19, 2013-09-25, 2013-09-30, 2013-10-02 reikalavimai ieškovui pasiaiškinti (t. 1, b.l. 90-98). Ieškovas atsakyme atsakovui dėl jam pateiktų minėtų reikalavimų nurodo, kad ieškovo visus raštus – reikalavimus gavo vienu registruotu laišku 2013-10-07 (t. 1, b.l. 2, 22, ). Atsakovo 2013-08-13 reikalavimu Nr. 2 iš ieškovo yra reikalaujama pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, darbo pareigų nevykdymą nuo liepos 24 d. (t. 1, b.l. 13). Byloje taip pat yra pateiktas ir kitas atsakovo 2013-08-13 reikalavimas Nr. 2, kuriuo iš ieškovo yra reikalaujama pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, darbo pareigų nevykdymą, savavališkai išvykus atostogauti nuo rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 91).

25Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad įmonėje per visą laikotarpį nei vienas darbuotojas nėjo kasmetinių atostogų. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. liepos mėn. buvo išvykęs 7 dienom atostogauti į Kroatiją, tačiau atostogų metu jis bendravo su klientais telefonu, telefone buvo įdiegęs programą, kad būtų galima skaityti elektroninius laiškus ir į juos atsakyti. Nurodė, kad 2013-07-25 jam skambino įmonės klientas iš Latvijos. Taip pat paaiškino, kad 2012 m. su šeima atostogavo 10 dienų Palangoje, atostogų metu taip pat bendravo su klientais, nebuvo taip, kad su juo nebūtų galima niekam susisiekti, jis dirbo įmonės klausimais, bendravo su klientais, tačiau atsakovas jam jokių pretenzijų dėl šių atostogų nereiškė. Atostogos nebuvo įforminamos darbdavio įsakymais, apie jas ieškovas direktorių kartais informuodavo, o kartais ir ne, įvairiai. Atsakovo atstovas direktorius A. P. neneigė šių aplinkybių. Atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad 2013-08-02 UAB „Bitė Lietuva“ išėmė naują telefono kortelę ir tokiu būdu atjungė ieškovo telefono numerį. Su ieškovu 2013 m. liepos mėn. jis negalėjo susisiekti, ieškovas nekeldavo telefono. 2013 m. liepos mėn. ieškovas vykdė pardavimus, po 2013-08-02 ieškovas daugiau nedirbo. Visą ieškovo D. Š. darbą perėmė buhalterė E. R., kuri atsiliepdavo į ieškovo atstovo peradresuotą telefono numerį, kai skambindavo klientai. E. R. vykdė klientų užsakymus, tokios pareigybės kaip pardavimų vadovas nebereikėjo.

26Liudytoja E. R. parodė, kad įmonės darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų. Darbo laikas, kada dirbti turėjo darbuotojai dirbantys puse etato, nenustatytas. Teigė, kad elektroninio pašto dėžutė ( - ) veikė, ar ieškovas galėjo prie jos prisijungti nežino, ji gaudavo peradresuotus laiškus iš jo elektroninio pašto. Ieškovas 2013 m. liepos mėn. vykdė pardavimus, į ją kraipėsi dėl sąskaitų išrašymo.

27Atsakovo atstovas direktorius A.P. teigė, kad ieškovo elektroninio pašto dėžutė ( - ) nebuvo užblokuota, ieškovas prie jos galėjo prisijungti, buvo padarytas tik elektroninių laiškų peradresavimas į buhalterės E. R. elektroninį paštą. Kaip įrodymą patvirtinantį šias aplinkybes pateikė atspausdintus du lapus iš elektroninio pašto (t. 1, b.l. 116). Teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti minėti lapai negali būti laikomi įrodymais, kadangi iš jų negalima identifikuoti, kad 2013-08-02 buvo siųstas laiškas tikrai iš elektroninio pašto dėžutės ( - ) į elektroninio pašto dėžutę ( - ) ir, kad ieškovo elektroninio pašto dėžutė ( - ) tikrai nebuvo užblokuota. Bylos nagrinėjimo metu teismas užklausė UAB „Interneto vizija“ apie tai, ar jų serveryje yra talpinama atsakovo UAB „ADE tiekimas“ elektroninio pašto dėžutė ( - ); ar turi galimybę prie minėtos pašto dėžutės prisijungti vartotojas ir daryti jos valdymo pakeitimus (keisti slaptažodį, peradresuoti ir kt.).; ar buvo daromi šios elektorinio pašto dėžutės pakeitimai laikotarpiu 2013 m. liepos – rugpjūčio mėn.; jeigu buvo daromi elektroninio pašto dėžutės valdymo pakeitimai, kada jie buvo daromi ir kokie bei iš kokių IP adresų buvo jungtasi, darant pakeitimus; ar ši elektroninio pašto dėžutė veikė laikotarpiu 2013 m. liepos – spalio mėn. (t. 2, b.l. 18). Iš UAB „Interneto vizija“ gautas atsakymas, jog UAB „Interneto vizija“ nesaugo duomenų, ar minimu laikotarpiu buvo atliekami kokie nors pakeitimai su elektroninio pašto dėžutės valdymu, vartotojas prie šios pašto dėžutės gali prisijungti, daryti visus pakeitimus, kuriuos atlikti leidžia naudojama pašto programa, t.y. keisti slaptažodžius, atlikti peradresavimus ir pan. (t. 2, b.l. 25). Taigi, darytina išvada, kad atsakovas galėjo prie ieškovo elektroninio pašto dėžutės ( - ) prisijungti ir daryti jos pakeitimus, t.y. nustatyti ne tik laiškų peradresavimą, bet ir užblokuoti paštą. Konstatuotina, kad įrodymų, jog ieškovo elektroninio pašto dėžutė ( - ) nuo 2013-08-02 iki ieškovo atleidimo iš darbo – 2013-10-20, buvo veikianti ir, kad ieškovas prie jos galėjo prisijungti, atsakovas nepateikė.

28Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų - telefono numerio paslaugų detaliosios ataskaitos nustatyta, kad ieškovas nuo 2013-07-24 buvo išvykęs į Kroatiją (t. b.l. 91). Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad 2013-07-25 jis bendravo telefonu su įmonės klientu iš Latvijos. Tai patvirtina ir byloje esanti telefono numerio paslaugų detalioji ataskaita, 15 punktas (t. 1, b.l. 81). Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovo atstovas direktorius A. P. Be to, iš byloje esančios telefono numerio paslaugų detaliosios ataskaitos matyti, kad ieškovo telefono numeris visą 2013 m. liepos mėn. veikė, buvo skambinama ir siunčiamos sms žinutės (t.1, b.l. 74-82). Liudytoja E. R. parodė, kad ieškovas 2013 m. liepos mėn. vykdė pardavimus, į ją ieškovas kraipėsi dėl sąskaitų išrašymo. Atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad ieškovas 2013 m. liepos mėn. vykdė pardavimus, o nebedirbo po 2013-08-02.

29Taigi, šalių paaiškinimai, liudytojos E. P. parodymai, bei bylos rašytinė medžiaga, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nebevykdė darbinių funkcijų nuo 2013-08-02.

30Byloje nustatyta, kad UAB „ADE tiekimas“ kasmetinių atostogų suteikimo tvarkos nebuvo – kasmetinės atostogos nebuvo įforminamos darbdavio įsakymais. Ieškovas teigė, kad 2012 m. atostogavo Palangoje, apie tai buvo informavęs direktorių. Atsakovo atstovas šios aplinkybės neginčijo. Liudytoja E. R. teigė, kad įmonėje darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų. Atsakovas jokių įrodymų, kad ieškovas nedirbo nuo 2013-07-24 iki 2013-08-02, nepateikė. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų ir apie tai, kad atsakovo direktorius ieškovo ieškojo laikotarpiu nuo 2013-07-24 iki 2013-08-02, reiškė jam pretenzijas dėl to, kad ieškovas nedirba. Atsakovas į bylą pateikė susirašinėjimą su ieškovu sms žinutėmis ir elektroniniu paštu tik nuo 2013-08-12 (t. 1, b.l. 83-89), iš kurio matyti, kad 2013-08-12 šalys abi nebenori daugiau kartu dirbti – atsakovo direktoriaus sms skirtoje ieškovui nurodo, kad „...toliau kartu dirbti negalime“, o ieškovas sms atsakovui teigia, kad „...siūlau normaliai šią savaitę susitvarkyti visus reikalus, juk sakiau, kad aš pasitraukiu...“ (t. 1, b.l. 83). Taip pat nustatyta, kad po 2013-08-02 daugiau atsakovo direktorius ieškovui darbo nebedavė, nereiškė pretenzijų, kad ieškovas dirbtų, reikalavimą ieškovui pasiaiškinti įteikė tik 2013-09-23 ir ieškovą iš darbo atleido 2013-10-22 (t. 1, b.l. 83-98).

31Tai, jog ieškovas D. Š. buvo išvykęs į užsienį, šioje situacijoje teismo vertinimu nėra pagrindas traktuoti kaip darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas dirbo darbą nuotoliniu būdu, šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo nurodyta konkreti darbuotojo darbo vieta ar sąlyga dirbti tik, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje ar tik tam tikrame mieste, todėl vien tik ieškovo išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos negali būti siejamas su negalėjimu atlikti savo kaip darbuotojų darbinių pareigų. Pažymėtina, kad šios bylos aplinkybių kontekste darbuotojas, dirbantis nuotolinį darbą, jį galėjo dirbti būdamas įvairiose vietose – namuose, Lietuvoje ar užsienyje, kadangi byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovo darbo priemonės buvo mobilus telefonas bei elektroninis paštas.

32DK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Konstatuotina, kad atsakovas nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo terminų ir tvarkos. DK 241 straipsnio 1 dalis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi, kaip jau minėta, atsakovas ieškovui tik 2013-09-23 įteikė reikalavimą 2013-08-13 Nr. 2 pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, darbo pareigų nevykdymo savavališkai išvykus atostogauti nuo š.m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b.l. 91). Laikytina, kad atsakovui apie tariamą ieškovo darbo drausmės pažeidimą tapo žinoma 2013-08-13. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas drausminę nuobaudą skyrė ieškovui praleidęs įstatymo nustatytą 1 mėn. laikotarpį – tik 2013-10-22 (t. 1, b.l. 44). Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas reikalavime 2013-08-13 Nr. 2 prašė ieškovą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, darbo pareigų nevykdymą savavališkai išvykus atostogauti nuo š.m. rugpjūčio 1 d., o 2013-10-22 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo nurodoma, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo už tai, kad neatvyko į darbą ir nevykdė darbo funkcijų nuo 2013-07-24 (t. 1, b.l. 44).

33Nagrinėjant šios kategorijos – darbo, bylas įrodinėjimo našta yra perkeliama atsakovui, t.y. darbdaviui. Jis privalo įrodyti darbo sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pagrįstumą, būtinumą ir teisėtumą. Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinę medžiagą, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas 2010-10-22 iš darbo buvo atleistas teisėtai, todėl ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo vertinimu, ieškovas nepadarė jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

34Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas baigiamosiose kalbose nurodė, kad ieškovas netinkamai atliko pareigas, kadangi jis iš klientų gaunamas pinigines lėšas pasisavindavo. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovo atleidimo pagrindas iš darbo yra DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, dėl to, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną nuo 2013-07-24 iki įsakymo priėmimo dienos – 2010-10-22 ir nevykdė jokių darbo funkcijų, todėl teismas sprendime pasisako, ar šis pagrindas yra pagrįstas ir teisėtas. Minėti atsakovo atstovo argumentai vertintini kaip ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo išplėtimas.

35Ieškovas ieškiniu prašo grąžinti jį į darbą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas teigė, kad jis nori dirbti toliau atsakovo įmonėje. Kadangi teismas pripažįsta, kad ieškovas buvo iš darbo atleistas neteisėtai bei, atsižvelgdamas į šią atsakovo nuomonę, teismas grąžina ieškovą į darbą UAB „ADE tiekimas“ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatytas ieškovo darbo užmokestis – 400 Lt per mėnesį (t. 1, b.l. 46). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 nustatyta minimali mėnesinė alga – 500 Lt, minimalus valandinis atlyginis – 6,06 Lt. Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovas nuo 2013-11-04 dirba UAB „N&D Trade“ (t. 1, b.l. 132). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šioje įmonėje jis dirba ¼ etato direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo puse etato, t.y. 4 val. per dieną, bei į tai, kad ieškovas nurodo, kad UAB „N&D Trade“ dirba tik ¼ etatu, laikytina, kad tai nekliudo ieškovui dirbti atsakovo įmonėje, todėl ieškovui yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013-10-22) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-13), kas sudaro 3345,12 Lt (neišskaičius mokesčių) (24,24 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis x 138 darbo dienos = 3345,12 Lt), o už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – po 24,24 Lt (neišskaičius mokesčių) per dieną (4 val. x 6,06 Lt = 24,24 Lt), skaičiuojant už penkių darbo dienų savaitę nuo sekančios sprendimo priėmimo dienos (2014-05-14) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 straipsnio 4 dalis, CPK 417 straipsnis).

36Sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą bei dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 500 Lt (neišskaičius mokesčių) priteisimo ieškovui D. Š. iš atsakovo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktas, DK 302 str. 1, 2 d.).

37Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas atjungęs ieškovo darbo priemones – telefoną ir elektroninį paštą, iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos - 2013-10-22, sudarė prastovą ne dėl ieškovo kaltės. DK 122 str. 1 d. numato, kad prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (trūksta žaliavų, nėra energijos ir pan.). Dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Tuo prastova skiriasi nuo panašių į ją situacijų – priverstinės pravaikštos ir nušalinimo nuo darbo, kai darbuotojui neleidžiama dirbti valiniais darbdavio sprendimais. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.), dėl kurių atsakovas ieškovui nedavė darbo sutartyje sulygto darbo. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų – iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas nuo 2013-08-02 negalėjo dirbti šalių darbo sutartyje sutarto darbo dėl to, kad atsakovo direktorius atjungė jam pagrindines darbo priemones – telefoną ir elektroninį paštą. Darytina išvada, kad ieškovas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo, o susiklosčiusi situacija atitinka faktinę priverstinės pravaikštos padėtį (darbuotojas savo funkcijų nevykdė dėl to, jog darbdavys nepagrįstai nesuteikė jam darbo), t.y. laikotarpį, už kurį mokėtinas vidutinis darbo užmokestis. Nustatyta, kad atsakovas ieškovui pravaikštas fiksavo nuo 2013-07-24 (t. 1, b.l. 27, 66). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad darbo užmokestį ieškovas prarado dėl darbdavio - UAB „ADE tiekimas“ kaltės, todėl atsakovui tenka pareiga nurodytus praradimus kompensuoti. Tokios pasekmės taikymas atitinka analogiškoje situacijoje, reglamentuojamoje DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatytą tvarką: pripažinus, jog darbdavys nesuteikė darbuotojui darbo be pagrindo, jam tenka pareiga mokėti darbuotojui šio vidutinį darbo užmokestį. Todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-10-22, kas sudaro 1551,36 Lt (neišskaičius mokesčių), (24,24 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis x 64 darbo dienos = 1551,36 Lt).

38Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 17 576,36 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad atsakovas mokėjo ieškovui atlyginimą tik už pusę darbo dienos, nors ieškovas faktiškai dirbo visą darbo dieną, todėl ieškovui turėjo būti išmokamas atlyginimas už visą darbo dieną bei atitinkamai didesnė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų E. R., Ž. K. ir V. P. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis dirbo visą darbo dieną, t.y. visu etatu. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į atsakovo atstovą direktorių A. P. nesikreipė raštu, jog būtų pakeista darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko. Teigė, kad jam klientai skambindavo ir 21 val., jis savo darbo laiko neribojo, dirbo visu etatu. Nors liudytojas Ž. K. parodė, kad su ieškovu galėdavo susisiekti bet kokiu dienos laiku, tačiau teismas mano, kad šie ieškovo teiginiai yra neįrodyti, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo dirbamą visą darbo dienos laiką. Šalių sudarytoje darbo sutartyje šalys neaptarė ieškovo dirbamo konkretaus darbo laiko per dieną, t.y. nuo kokios valandos ieškovas turi pradėti dirbti ir kokią valandą ieškovas turi pabaigti dirbti. Atsakovo įmonėje darbuotojų dirbamo darbo laiko tvarkos nebuvo nustatyta. Ieškovas į atsakovo įmonės buhalterę bei direktorių nesikreipė dėl galimai jo dirbtų viršvalandžių apskaitymo. Dėl šių priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo.

39Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas UAB „ADE tiekimas“ neišdavė ieškovui asmeninių apsaugos priemonių, nuo cheminių medžiagų pablogėjo ieškovo sveikata, todėl jis turės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl sveikatos pablogėjimo ir profesinio susirgimo nustatymo. Ieškovas teigė, kad dirbo su rūgštinėm medžiagom, dalyvavo atliekant plovimus. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovas nedirbo kenksmingomis sąlygomis, produkcija buvo saugi, supakuota. Nustatyta, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodomų, susijusių su šiomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, apie jo sveikatos pablogėjimą, taip pat nereiškė jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Iš byloje esančio darbo inspekcijos 2014-01-07 rašto ieškovui matyti, kad inspekcija nenustatė jokių darbdavio pažeidimų, susijusių su cheminių medžiagų naudojimu (t. 1, b.l. 144-145). Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė šių ieškinyje nurodytų aplinkybių buvimo.

40Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

41Nustatyta, kad į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją 2013-11-11 kreipėsi UAB „ADE teikimas“ dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iš ieškovo D. Š.. Savo reikalavimą grindė šiais kasos pajamų orderiais:

422012-07-27 ADE Nr. 27 dėl 106,49 Lt iš UAB „Volonta“;

432012-06-07 ADE Nr. 27 dėl 102,49 Lt iš UAB „Trasalis“;

442012-02-01 ADE (be numerio) dėl 1200 Lt iš UAB „Lavitas“;

452011-02-15 ADE Nr. 3 dėl 500 Lt, 2011-059-25 ADE Nr. 3 dėl 244,49 Lt, 2011-09-28 ADE Nr. 12 dėl 733,89 Lt, 2012-01-11 ADE Nr. 21 dėl 350 Lt, 2012-02-07 ADE Nr. 24 dėl 200,95 Lt, 2012-10-19 KPO Nr. 00031 dėl 451,32 Lt, iš viso dėl 2480,65 Lt iš UAB „Norega“;

46PVM sąskaita – faktūra Nr. 000537 dėl 167,39 Lt, PCVM sąskaita – faktūra Nr. DE000493 dėl 1117,42 Lt, PVM sąskaita – faktūra Nr. 000306 dėl 456,12 Lt, PVM sąskaita – faktūra Nr. 000299 dėl 138,76 Lt, iš vis dėl 1879,69 Lt dėl prekių pardavimo D. B.;

47PVM sąskaita – faktūra Nr. 000529 dėl 805,27 Lt prekių pardavimo UAB „Auksinė idėja“;

48Sąskaita Nr. LOB2045 dėl 400 Lt paslaugų pirkimo iš UAB „Lavitas“ (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013 1-2 b.l.).

49Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-01-10 priėmė sprendimą Nr. DGKS-133, kuriuo UAB „ADE tiekimas“ prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš D. Š. 5602,18 Lt dydžio žalos atlyginimą UAB „ADE tiekimas“ naudai (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 278-285 ).

50Ieškiniu ieškovas D. Š. prašo panaikinti minėtą darbo ginčų komisijos sprendimą ir UAB „ADE tiekimas“ prašymą dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo atmesti (t. 1, b.l. 157-158).

51Atsakovo atstovas direktorius A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad palaiko savo reikalavimą dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iš ieškovo.

52Byloje yra pateikti pardavimo vadovo pareiginiai nuostatai, patvirtinti UAB „ADE tiekimas“ 2010-05-05 direktoriaus įsakymu Nr. 10/05/05, po kuriais yra įrašai „susipažinau, parašas, E. S., 2010-05-05“ bei „susipažinau, D. Š., parašas, 2010-10-20“ (t. 1, b.l. 64-65). Šių nuostatų II dalis numato pardavimo vadovo funkcijas ir uždavinius – parduoti prekes palankiomis įmonei kainomis, palaikyti esamus prekybinius ryšius bei užmegzti naujus, palaikyti ryšius su įmonės partneriais, laiku informuoti klientus apie kainų, asortimento bei prekybos sąlygų pakeitimus, sekti klientų atsiskaitymus bei imtis priemonių pasiekti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi laiku, pildyti nustatytos formos prekybos ataskaitas, kontaktuoti su prekių gamintojais, suderinus su tiesioginiu vadovu, užsakyti prekes, užtikrinti jų sklandų atvežimą bei realizaciją; sekti ir fiksuoti informacinius pranešimus žiniasklaidoje, susijusius su atitinkamos rinkos pokyčiais; laiku teikti klientams visą su parduodamu produktu susijusią informaciją bei reklaminę medžiagą; saugoti jam patikėtas materialines vertybes, laiku ir tinkamai informuoti įmonės vadovą apie jam patikėtų materialinių vertybių netinkamą ar neteisėtą disponavimą bei juo padarytą žalą (t. 1, b.l. 64). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas teigė, kad šių pareiginių nuostatų jis nepasirašė, yra galimai ne jo parašas. Taip pat ieškovas nurodė, kad po atsakovo UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymu Nr. 10/04/16-1 jis nepasirašė, parašas taip pat yra galimai ne jo. Teigė, kad abiejuose dokumentuose įrašai apie ieškovo vardą ir pavardę yra tikrai rašyti ne jo ranka. Ekspertizės dėl parašo suklastojimo skirti neprašė. Teigė, kad po 2014-03-24 teismo posėdžio atsakovas pradėjo rinkti parašus, buvo skambinta E. S., kad jis pasirašytų po šiais dokumentais. Teismas vertindamas šias aplinkybes pažymi, kad 2013-03-24 teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą, ar buvo atsakovo įmonėje nustatyta tvarka dėl piniginių lėšų perdavimo, atsakovo atstovas direktorius A. P. atsakė, kad tokios tvarkos nebuvo. Tačiau jau 2013-03-28 teismo posėdžio metu liudytoja E. R. duodama parodymus teismui pradėjo minėti, kad atsakovo įmonėje buvo nustatyta tvarka dėl piniginių lėšų perdavimo tarp darbuotojų ir direktoriaus. Atsakovo atstovas A. P. taip pat pradėjo teigti, kad tokia tvarka buvo. Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas pats pasisiūlė dokumentą apie šią tvarką teismui pateikti. Iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymo Nr. 10/04/16-1 matyti, kad atsakingais asmenimis pasirašyti įmonės buhalterinius dokumentus yra paskirti vyr. finansininkė M. L., pardavimo vadovas E. S. ir direktorius A. P. E. S. šį įsakymą pasirašo kaip akcininkas (t. 2, b.l. 13). Tačiau iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad E. S. UAB „ADE tiekimas“ pradėjo dirbti tik nuo 2010-05-05 (t. 1, b.l. 117), o minėtame 2010-04-16 atsakovo įsakyme E. S. yra nurodomas, kad dirba pardavimo vadovu (t. 2, b.l. 13). Buhalterė M. L. nėra pasirašiusi, jog susipažino su šiuo įsakymu. Ieškovo galimas parašas, jog jis susipažinęs su šiuo įsakymu yra 2010-10-20 data. Be to, iš prie bylos pridėtos darbo ginčų komisijos pateiktos teismui medžiagos – darbo ginčų komisijos posėdžio protokolo 2014-01-09 Nr. DGP-105 matyti, kad į komisijos pirmininkės klausimus, „ar įmonėje buvo tvarka, kas gali paimti pinigus, kas sąskaitas išrašo?“, „kas turi teisę grynus pinigus paimti?“, UAB „ADE teikimas“ atstovė buhalterė E. R. atsakė, kad „ne, šito dokumento nėra“ (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013 274 b.l.). Pažymėtina, kad 2010-04-16 įsakyme Nr. 10/04/16-1 yra numatoma tik kokie įmonės darbuotojai gali pasirašyti įmonės buhalterinius dokumentus, tačiau nėra nurodoma, kokie darbuotojai gali paimti iš klientų grynuosius pinigus ir kaip paimtus pinigus darbuotojas turi perduoti įmonei. Taigi, dėl šių priežasčių teismas atsakovo UAB „ADE tiekimas“ 2010-04-16 įsakymą Nr. 10/04/16-1 vertina kritiškai (t. 2, b.l. 13).

53Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas paaiškino, kad paimtus pinigus iš UAB „Volonta“, UAB „Lavitas“, UAB „Trasalis“, UAB „Norega“, D. B. jis yra atidavęs atsakovo direktoriui A.P. Dėl šių sąskaitų jam pretenzijas pradėjo reikšti tik 2013 m. vasarą, iki to laiko niekas iš jo nereikalavo pasiaiškinti, nors sąskaitos buvo išrašytos seniai – 2011-2012 m.. Kartais jis imdavo prekes iš sandėlio, esančio Panevėžio r., kai reikėdavo važiuoti į parduotuves, tuo pačiu pristatydavo prekes klientams. UAB „Auksinė idėja“ prekes buvo nuvežęs, tačiau ofise nieko nerado, todėl prekes ir sąskaitą paliko šalia esančios kitos įmonės darbuotojai, tačiau vėliau UAB „Auksinė idėja“ teigė, kad prekių iš atsakovo įmonės negavo ir sąskaitos neapmokėjo. Atsakovo atstovas direktorius A. P. teigė, kad ieškovas prekes kartais imdavo iš sandėlio. Sandėlininkas atplėšdavo dalį orderio ir išduodavo prekes. Tačiau, kai ieškovas imdavo prekes iš sandėlio, nebuvo pasirašoma ant dokumentų. Liudytoja V. P. parodė, kad dirba atsakovo įmonėje sandėlininke, iki jos darbo šioje įmonėje prekes iš sandėlio imdavo ieškovas, direktorius A. P. ir E. S..

54Liudytoja E. R. parodė, kad buhaltere pradėjo dirbti 2012 m. pabaigoje, prieš tai dirbo buhaltere M. L.. E. R. pradėjo sekti įsiskolinimus ir apie tai pasakė ieškovui. 2013 m. kovo mėn. siuntė ieškovui sąrašą įmonių, kur buvo neatitikimai įsiskolinimų. 2013 m. kovo mėn. ji pati pradėjo bendrauti su įmonėmis, pradėjo sakyti, kad neapmokėtos sąskaitos. Tuomet įmonės atsiuntė sąskaitas su ieškovo parašais.

55Taip pat atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad nebeturi ieškovui pretenzijų dėl 400 Lt sąskaitos iš UAB „Lavita“, kadangi galėjo būti taip, kaip ieškovas teigė, jog vyko seminaras ir reikėjo prisidėti 400 Lt prie patalpų nuomos.

56Teismas ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą, ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojos E. R. parodymus sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog UAB „ADE tiekimas“ buvo priimtas dokumentas, draudžiantis ieškovui paimti iš klientų grynuosius pinigus.

57Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo metu darbo ginčų komisijoje teikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodydamas, jog įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka, jog jis pinigines lėšas pagal kasos pajamų orderius atiduodavo direktoriui, perduodant kasos pajamų orderius ir pinigus šalys pinigų perdavimo – priėmimo aktų nesudarydavo, dirbdavo pasitikėjimo pagrindais (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 73). Bylos nagrinėjimo metu teisme jo paaiškinimai šiuo klausimu buvo analogiški. 2013-03-24 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius A. P. sakė, kad įmonėje tvarkos dėl piniginių lėšų perdavimo, nebuvo nustatyta, tačiau vėlesnio teismo posėdžio metu pakeitė poziciją ir pradėjo teigti, kad tokia tvarka buvo nustatyta 2010-04-16 įsakymu Nr. 10/04/16-1. Atsakovo direktorius teigė, kad ieškovas D. Š. neturėjo teisės imti pinigų iš klientų. Tačiau iš darbo ginčų komisijos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų – pavyzdžiui, 2012-08-22 kasos pajamų orderio kvito ADE Nr. 28, 2012-04-10 kasos pajamų orderio kvito ADE Nr. 22, 2012-02-06 kasos pajamų orderio Nr. 21, 2011-12-08 kasos pajamų orderio Nr. 20, 2011-11-25 kasos pajamų orderio ADE Nr. 19, 2011-11-24 kasos pajamų orderio ADE Nr. 18, kasos pajamų orderių ADE Nr. 17, 16, 15, 14, 13, 11, 10, 9, 8, 6 matyti, kad pinigus paėmė buhalterė, tačiau šiuose dokumentuose kasininku yra nurodytas ieškovas D. Š. (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 174, 176, 177, 180, 181, 183, 187-191, 196, 197, 199, 201, 204). Be to, iš 2011-09-10 kasos pajamų orderio ADE Nr. 12, 2011-04-03 kasos pajamų orderio ADE Nr. 3, 2011-05-26 kasos pajamų orderio ADE Nr. 7 matyti, kad įmonės buhalterės pinigai buvo paimti tiesiogiai iš paties ieškovo (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 194, 202, 207). Taigi, visiškai nelogiška, kodėl įmonė buhalterinės apskaitos dokumentuose pati nurodo ieškovą kaip kasininką ir iš jo ima pinigus pagal PVM sąskaitas – faktūras, jeigu, kaip atsakovo atstovas direktorius 2014-03-28 teismo posėdžio metu pradėjo teigti, jog ieškovas neturėjo teisės iš klientų imti pinigines lėšas grynais pinigais.

58Teismas pažymi, kad įmonės direktoriaus pareiga yra organizuoti įmonės veiklą, jis atsako už įmonės tikslų įgyvendinimą (LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas. Nei šalių sudarytoje darbo sutartyje, nei pardavimų vadovo pareiginiuose nuostatose nėra nurodoma, kad ieškovas turi dirbti kaip kasininkas, tačiau jis taip įvardinamas atsakovo įmonės apskaitos dokumentuose.

59LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas pateikė į bylą minėtą 2010-04-16 įsakymą Nr. 10/04/16-1, iš kurio matyti, kad šį įsakymą galimai pasirašė atsakovo direktorius, akcininkas E. S. ir ieškovas. Nors įsakyme minima buhalterė M. L., tačiau jos parašo nėra. Pastebėtina tai, kad E. S. 2010-04-16 nebuvo dar priimtas dirbti pardavimo vadovu, jis įmonėje pradėjo dirbti tik 2010-05-05 (t. 1, b.l. 117). Asmenų, turinčių teisę pasirašyti įmonės buhalterinius dokumentus, parašų pavyzdžių į bylą atsakovas nepateikė. Iš teismui 2014-04-14 pateiktos 2010-05-05 buhalterinių dokumentų perdavimo tvarkos matyti, kad ją pasirašė tik buhalterė M. L. ir E. S. (t. 2, b.l. 14). Teismas šį atsakovo pateiktą dokumentą vertina kaip įmonės direktoriaus nustatytą tvarką, kurią privalo vykdyti vyr. finansininkė, direktorius ir pardavimo vadovas E. S.. Minėtame dokumente nėra nustatyti jokie reikalavimai dėl darbo funkcijų vykdymo ieškovui.

60Be to, pažymėtina, kad 2010-04-16 įsakymą Nr. 10/04/16-1 ir 2010-05-05 buhalterinių dokumentų perdavimo tvarką atsakovas nei darbo ginčų komisijos nagrinėjimo metu, nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei bylą nagrinėjant 2014-03-24 teismo posėdyje neteikė. Iš darbo ginčų komisijos 2014-01-10 posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad „neatsimena tokio atvejo, kad būtų gavęs pinigus iš ieškovo, gal ir buvo koks vienas atvejis“. „Darydavo taip: gaudavo pinigus, įnešdavo į banką, papildomai nieko nepasirašinėjo“ (darbo ginčų komisijos medžiagos Nr. APS-111-19405/2013, b.l. 286 ).

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

62Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, nesutinka su darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendime padaryta išvada, jog yra visos ieškovo materialinės atsakomybės sąlygos. Teismas mano, kad šiuo atveju nėra ieškovo neteisėtų veiksmų sąlygos. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog yra neįrodyta, jog ieškovas neperdavė piniginių lėšų atsakovui ar pažeidė lokalinius teisės aktus ir todėl jo atžvilgiu turi būti taikoma visiška materialinė atsakomybė. Dėl šių priežasčių atsakovo reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iš ieškovo pagal kasos pajamų orderius 2012-07-27 ADE Nr. 27 dėl 106,49 Lt iš UAB „Volonta“; 2012-06-07 ADE Nr. 27 dėl 102,49 Lt iš UAB „Trasalis“; 2012-02-01 ADE (be numerio) dėl 1200 Lt iš UAB „Lavitas“; 2011-02-15 ADE Nr. 3 dėl 500 Lt, 2011-059-25 ADE Nr. 3 dėl 244,49 Lt, 2011-09-28 ADE Nr. 12 dėl 733,89 Lt, 2012-01-11 ADE Nr. 21 dėl 350 Lt, 2012-02-07 ADE Nr. 24 dėl 200,95 Lt, 2012-10-19 KPO Nr. 00031 dėl 451,32 Lt, iš viso dėl 2480,65 Lt iš UAB „Norega“; PVM sąskaita – faktūra Nr. 000537 dėl 167,39 Lt, PCVM sąskaita – faktūra Nr. DE000493 dėl 1117,42 Lt, PVM sąskaita – faktūra Nr. 000306 dėl 456,12 Lt, PVM sąskaita – faktūra Nr. 000299 dėl 138,76 Lt, iš viso dėl 1879,69 Lt dėl prekių pardavimo D. B. yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

63Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime padarytomis išvadomis dėl senaties termino nustatymo. Be to, CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams atlyginti padarytą žalą teisme gali būti reiškiamas per 3 metų ieškinio senaties terminą.

64Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog UAB „Auksinė idėja“ prekes buvo nuvežęs, tačiau ofise nieko nerado, todėl prekes ir sąskaitą paliko šalia esančios kitos įmonės darbuotojai, tačiau vėliau UAB „Auksinė idėja“ teigė, kad prekių iš atsakovo įmonės negavo ir sąskaitos neapmokėjo. Teismas mano, kad atsakovo reikalavimas dėl 805,27 Lt žalos priteisimo yra pagrįstas, kadangi ieškovas pats nurodė prekių pristatymo UAB „Auksinė idėja“ aplinkybes, ieškovas buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Ieškovas turėjo pareigą prekes įteikti klientui tik paėmęs iš jo parašą apie prekių gavimą. Todėl atsakovo reikalavimas dėl 805,27 Lt žalos priteisimo iš ieškovo tenkinamas (DK 246, 253 str. , 255 str. 1 d. 3 p., 256 str.).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

66CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

67Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

68Kadangi teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 144 Lt žyminis mokestis už ieškovo pareikštą neturtinį reikalavimą dėl atsakovo 2013-10-22 įsakymo dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, 146,89 Lt žyminis mokestis už priteistas ieškovui pinigines lėšas, susijusias su darbo užmokesčiu ( 4896,48 Lt x 3/100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 96 str. 1 d.).

69Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reiškė darbo ginčų komisijai reikalavimą dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iš ieškovo, kurio dalį - 6592,56 Lt teismas atmeta kaip nepagrįstą, iš atsakovo valstybei priteistinas 197,78 Lt dydžio žyminis mokestis (6592,56 Lt x 3/100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1p.), 93 str.).

70Taigi, iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 488,67 Lt dydžio žyminis mokestis (144 Lt +146,89 Lt +197,78 Lt).

71Byloje nustatyta, kad ieškovas D. Š. patyrė 3000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 8-11). Atsakovas patyrė 900 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 180-182).

72Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo sprendžiamas ieškovo ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo, laikytina, kad ieškovo reikalavimai yra tenkinami iš dalies – ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ieškovas grąžinamas į darbą, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką, o reikalavimas dėl 17 576,36 Lt priteisimo atmestas. Darytina išvada, kad yra tenkinamos 2/3 dalys ieškovo reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamos 2000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 7397,83 Lt žalą. Kadangi teismas iš ieškovo atsakovui priteisia 805,27 Lt dydžio žalą (tenkina 11 procentų reikalavimo), todėl iš ieškovo atsakovui priteisiamos 99 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (900 Lt x 11 proc. / 100) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Šios ieškovo patirtos išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos (CPK 93 str., 98 str. 1, 2 d.). Taigi, iš viso iš atsakovo ieškovui priteisiamos 1901 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2000 Lt - 99 Lt = 1901 Lt).

73Atsižvelgiant į tai, ieškovo pareikštų reikalavimų didžioji dalis yra tenkinama bei CPK 83 straipsnis nustato asmenų sąrašą, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kurių tarpe yra minimi darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos teismo patirtos 44 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

75Ieškinį patenkinti iš dalies.

76Pripažinti neteisėtu ieškovo D. Š., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo atsakovo UAB „ADE tiekimas“ direktoriaus 2013-10-22 įsakymu pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir šį įsakymą panaikinti.

77Ieškovą D. Š., a.k. ( - ) grąžinti į darbą atsakovo įmonėje UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, į pardavimo vadovo pareigas.

78Priteisti ieškovui D. Š., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109:

79- vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2013-10-22) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-13), kas sudaro 3345,12 Lt (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 12 centų) (neišskaičius mokesčių);

80- vidutinį darbo užmokestį po 24,24 Lt (neišskaičius mokesčių) per dieną, skaičiuojant už penkių darbo dienų savaitę, nuo sekančios teismo sprendimo priėmimo dienos - 2014-05-14, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

81- vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-10-22, kas sudaro 1551,36 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną litą 36 centus) (neišskaičius mokesčių).

82Ieškovo reikalavimą dėl 17576,36 Lt sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, atmesti.

83Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimą Nr. DGKS-133 pakeisti: priteisti iš ieškovo D. Š., a.k. ( - ) atsakovui UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, 805,27 Lt (aštuonių šimtų penkių litų 27 centų) dydžio žalą. Kitą atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, reikalavimų dalį atmesti.

84Priteisti iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, valstybei 488,67 Lt (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 67 centų) žyminį mokestį bei 44 Lt (keturiasdešimt keturių litų) pašto išlaidas, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

85Priteisti ieškovui D. Š., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, 1901 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų vieno lito) išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

86Sprendimo dalį dėl ieškovo D. Š., a.k. ( - ) grąžinimo į darbą atsakovo įmonėje UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, į pardavimo vadovo pareigas bei dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 500 Lt (penkių šimtų litų) (neišskaičius mokesčių) priteisimo ieškovui D. Š., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109, vykdyti skubiai.

87Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. Š.... 3. Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigoti... 4. Teismo posėdžio metu ieškovas D. Š. paaiškino, kad UAB „ADE tiekimas“... 5. Paskutinė jo darbo diena buvo 2013-08-02. Atsakovas jam atjungė telefono... 6. Prieš 2013-08-02 buvo išvykęs atostogauti į Kroatiją, prašymo dėl... 7. Dėl atsakovo prašomos priteisti iš jo 7000 Lt žalos jis nesutinka, teigė,... 8. Nežino kodėl atrinko atsakovas šias sąskaitas, kodėl jokių pretenzijų... 9. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Evelina Davidavičiūtė palaikė... 10. Atsakovo UAB „ADE tiekimas“ atstovas direktorius A. P. su pareikštu... 11. Buhalterės dirbo namuose, ieškovas taip pat. Atsakovo atstovas A. P. tuo metu... 12. Palaikė savo reikalavimą dėl 7397,83 Lt žalos priteisimo iš ieškovo.... 13. Atsakovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas prašė ieškinį atmesti,... 14. Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.... 15. Byloje nustatyta, kad 2010-10-20 darbo sutartimi Nr. 4 ieškovas D. Š. ir... 16. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą... 17. LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato darbdavio teisę nutraukti darbo... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos... 19. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti... 20. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda,... 21. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte... 22. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovo UAB „ADE tiekimas“... 23. Byloje ieškovas ginčija 2013-10-22 atsakovo UAB „ADE tiekimas“... 24. Byloje pateikti atsakovo siųsti ieškovui 2013-08-09, 2013-08-13, 2013-08-21,... 25. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas direktorius A. P. nurodė, kad... 26. Liudytoja E. R. parodė, kad įmonės darbuotojai nėjo kasmetinių atostogų.... 27. Atsakovo atstovas direktorius A.P. teigė, kad ieškovo elektroninio pašto... 28. Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų - telefono... 29. Taigi, šalių paaiškinimai, liudytojos E. P. parodymai, bei bylos rašytinė... 30. Byloje nustatyta, kad UAB „ADE tiekimas“ kasmetinių atostogų suteikimo... 31. Tai, jog ieškovas D. Š. buvo išvykęs į užsienį, šioje situacijoje... 32. DK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį... 33. Nagrinėjant šios kategorijos – darbo, bylas įrodinėjimo našta yra... 34. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas... 35. Ieškovas ieškiniu prašo grąžinti jį į darbą. Bylos nagrinėjimo iš... 36. Sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą bei dėl vieno mėnesio... 37. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas atjungęs ieškovo darbo priemones... 38. Ieškovas taip pat prašo jam priteisti 17 576,36 Lt neišmokėto darbo... 39. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovas UAB „ADE tiekimas“... 40. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo... 41. Nustatyta, kad į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio... 42. 2012-07-27 ADE Nr. 27 dėl 106,49 Lt iš UAB „Volonta“;... 43. 2012-06-07 ADE Nr. 27 dėl 102,49 Lt iš UAB „Trasalis“;... 44. 2012-02-01 ADE (be numerio) dėl 1200 Lt iš UAB „Lavitas“;... 45. 2011-02-15 ADE Nr. 3 dėl 500 Lt, 2011-059-25 ADE Nr. 3 dėl 244,49 Lt,... 46. PVM sąskaita – faktūra Nr. 000537 dėl 167,39 Lt, PCVM sąskaita –... 47. PVM sąskaita – faktūra Nr. 000529 dėl 805,27 Lt prekių pardavimo UAB... 48. Sąskaita Nr. LOB2045 dėl 400 Lt paslaugų pirkimo iš UAB „Lavitas“... 49. Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2014-01-10 priėmė... 50. Ieškiniu ieškovas D. Š. prašo panaikinti minėtą darbo ginčų komisijos... 51. Atsakovo atstovas direktorius A. P. bylos nagrinėjimo teisme metu, teigė, kad... 52. Byloje yra pateikti pardavimo vadovo pareiginiai nuostatai, patvirtinti UAB... 53. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas paaiškino, kad paimtus pinigus iš... 54. Liudytoja E. R. parodė, kad buhaltere pradėjo dirbti 2012 m. pabaigoje,... 55. Taip pat atsakovo atstovas A. P. nurodė, kad nebeturi ieškovui pretenzijų... 56. Teismas ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą, ieškovo, atsakovo... 57. Ieškovas tiek bylos nagrinėjimo metu darbo ginčų komisijoje teikė... 58. Teismas pažymi, kad įmonės direktoriaus pareiga yra organizuoti įmonės... 59. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad ūkio... 60. Be to, pažymėtina, kad 2010-04-16 įsakymą Nr. 10/04/16-1 ir 2010-05-05... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad... 62. Teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – šalių... 63. Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime padarytomis išvadomis... 64. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog UAB „Auksinė idėja“... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 66. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei ieškinys patenkintas iš dalies,... 67. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas,... 68. Kadangi teismas pripažįsta ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl... 69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reiškė darbo ginčų komisijai... 70. Taigi, iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 488,67 Lt dydžio žyminis... 71. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. Š. patyrė 3000 Lt dydžio bylinėjimosi... 72. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo sprendžiamas ieškovo ieškinys dėl... 73. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pareikštų reikalavimų didžioji dalis yra... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270... 75. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 76. Pripažinti neteisėtu ieškovo D. Š., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo... 77. Ieškovą D. Š., a.k. ( - ) grąžinti į darbą atsakovo įmonėje UAB „ADE... 78. Priteisti ieškovui D. Š., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“,... 79. - vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo... 80. - vidutinį darbo užmokestį po 24,24 Lt (neišskaičius mokesčių) per... 81. - vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2013-07-24 iki 2013-10-22,... 82. Ieškovo reikalavimą dėl 17576,36 Lt sumų, susijusių su darbo teisiniais... 83. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos... 84. Priteisti iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“, įmonės kodas 302497109,... 85. Priteisti ieškovui D. Š., a.k. ( - ) iš atsakovo UAB „ADE tiekimas“,... 86. Sprendimo dalį dėl ieškovo D. Š., a.k. ( - ) grąžinimo į darbą atsakovo... 87. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio...