Byla 3K-3-511/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono Plikių pagrindinei mokyklai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir apmokėjimo už priverstinę pravaikštą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas pagal 2005 m. balandžio 29 d. darbo sutartį dirbo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos (atsakovo) direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams; 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos direktorės A. V. 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už darbo laiko trukmės pažeidimą, 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu – papeikimas už savavališkai paimtus ir iš buhalterijos išneštus darbo užmokesčio žiniaraščius, 2007 m. gegužės 23 d. – atleidimas iš darbo, nes ieškovas netinkamai ir nerūpestingai atliko darbo pareigas, atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją ir mokyklos vidaus darbo taisykles. Ieškovo teigimu, drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, nes pastaba jam iš tikrųjų buvo skirta už tai, kad reiškė pastabas direktorei dėl netinkamo mokyklos ūkinės veiklos darbo organizavimo; papeikimas buvo pareikštas už tai, jog jis netyčia paėmė darbo užmokesčio žurnalą, kartu su kitais savo atsineštais dokumentais iš buhalterės kabineto, kurį nedelsiant sugrąžino atgal į buhalteriją; atleidimas iš darbo už tai, kad jis atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją ir mokyklos vidaus darbo taisykles, nors tokių nebuvo parengta. Be to, skiriant drausmines nuobaudas iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo. Ieškovas prašė teismo panaikinti atsakovo 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. P1-2 paskirtą nuobaudą – pastabą, 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P1-70 paskirtą nuobaudą – papeikimą, 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. P1-78 paskirtą nuobaudą – atleidimą iš darbo; grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą darbdavio 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymui skirti darbuotojui pastabą ginčyti. Teismas, nustatęs, kad ieškovas, tyčia ir siekdamas asmeninių tikslų bei dezorganizuoti įstaigos veiklą, sumenkinti mokyklos direktorės autoritetą ir kompetenciją darbo organizavimo srityje, apgaulingai ir savavališkai paėmė griežtos finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pateikė direktorei reikšdamas pretenzijas dėl nepagrįstai mažo atlyginimo, konstatavo, kad 2007 m. gegužės 8 d. įsakymas skirti nuobaudą – papeikimą buvo pagrįstas. Teismo teigimu, darbdavio 2007 m. gegužės 23 d. įsakymas skirti ieškovui griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo taip pat buvo teisėtas, nes šiurkščiai pažeidė nustatytą darbo drausmę, nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti darbdavio teisėtus nurodymus (pasirašyti mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles bei pareiginę instrukciją). Kadangi ieškovui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (pastaba ir papeikimas) ir apie jas ieškovui buvo pranešta (nors jis atsisakė pasirašyti), abi drausminės nuobaudos galiojo įsakymo atleisti darbuotoją iš darbo priėmimo dieną, todėl darbdavys turėjo teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą darbdavys turėjo pagrindą atleisti ieškovą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas, dirbdamas direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, įsipareigojo tausoti ir saugoti jam perduotas visas įstaigos vertybes, tuo tarpu iš 2007 m. birželio 19 d. patikrinimo, perdavimo ir priėmimo akto matyti, jog, patikrinus mažavertį ir ilgalaikį turtą, buvo sudarytas nerasto inventoriaus sąrašas (6,39 Lt likutinės vertės), ir, nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovo veika atitiko ATPK 50 straipsnyje nustatyto pažeidimo požymius – nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą, todėl jis, nepagrįstai pasisavinęs mokyklos turtą, pažeidė pareigą sąžiningai dirbti ir saugoti darbdavio turtą, dėl to atsakovas patyrė žalą.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu jį iš dalies tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškinį tenkino iš dalies: panaikino ieškovui 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu skirtą nuobaudą – papeikimą ir 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu skirtą nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažino, kad darbo sutartis 2007 m. gegužės 23 d. buvo nutraukta neteisėtai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir konstatavo, jog darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė ieškovui iš atsakovo 2806 Lt išeitinę išmoką ir 49 305,43 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija, spręsdama dėl 2007 m. gegužės 8 d. nuobaudos – papeikimo skyrimo pagrįstumo, nurodė, kad darbdavys, skirdamas nuobaudą ir nepareikalavęs iš ieškovo raštiško pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, nustatytos DK 240 straipsnio 1 dalyje. Kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodė, kad darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija ir šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Dėl to ieškovo 2007 m. gegužės 8 d. atsakovui pateikto pranešimo, surašyto paties ieškovo iniciatyva, kolegija nepripažino darbuotojo pasiaiškinimu darbdaviui, vertino tik kaip rašytinį įrodymą pagal CPK 177 straipsnį, 197 straipsnio 1 dalį. Kolegija pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 8 d. įsakyme taip pat nenurodyta, kokius teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, pažeidė ieškovas, kokiu pagrindu jo veiksmai buvo neteisėti. Kolegija nustatė, kad buhalterijoje dokumentai nebuvo saugomi ir buvo laisvai prieinami mokyklos darbuotojams. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pažeidė atsakovo įsakymu patvirtintos Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos 2 dalies ir 5 dalies a ir d punktus, tačiau jų turinys atskleidė tik tai, jog buhalterinės apskaitos tvarkos ir pedagogų tarifikacijos ir etatų sąrašai buvo nuolatinio saugojimo dokumentai, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo buvo saugomi įstaigos buhalterijos patalpose. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas taip pat nepagrįstai pažeidė darbdavio 2006 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintos pareiginės instrukcijos nuostatas, tačiau nenurodė, kokias. Dėl to kolegija konstatavo, kad nenustatytas teisinis pagrindas, leidęs spręsti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Kolegija, spręsdama dėl 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu skirtos nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo, nurodė, kad darbdavys taip pat nepareikalavo iš ieškovo raštiško pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo; darbdavio 2007 m. gegužės 17 d. įsakymas ieškovui dėl pasiaiškinimo, kodėl jis atsisakė pasirašyti tam tikrus dokumentus, neatitiko drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos reglamentavimo. Kolegija pažymėjo, kad darbdaviui teko pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir kaltę, tačiau iš 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo skirti nuobaudą neaišku, už kokius konkrečiai ir kada padarytus ir kokius norminius aktus pažeidžiančius darbo drausmės pažeidimus ieškovui buvo skirta ginčijama drausminė nuobauda. Kolegija nepripažino darbo drausmės pažeidimu vien tik tos aplinkybės, kad ieškovas atsisakė pasirašyti instrukcijas, motyvavo, kad ieškovas dirbo darbdavio naudai ir jo interesams, o šis atleido iš darbo, konkrečiai nenurodęs padarytų kitų darbo drausmės pažeidimų. Kiti duomenys dėl ieškovo veiksmų jau buvo gauti po ieškovo atleidimo iš darbo, t. y. 2008 m. sausio 24 d. Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos vidaus audito ataskaita dėl 2007 metų buvo pradėta daryti 2007 m. lapkričio 7 d., mokyklos inventoriaus trūkumas (6,39 Lt) buvo nustatytas 2007 m. birželio 19 d.; juolab kad nurodyti pažeidimai nesukėlė atsakovui didelių neigiamų padarinių (DK 242 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymėjo, kad nors ginčo šalių santykiai buvo įtempti, tačiau, taikant drausmines nuobaudas, turėjo būti laikomasi įstatymų nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, o nuobaudos skiriamos pagrįstai, už konkrečius pažeidimus, nurodant, kokią būtent darbo drausmė buvo pažeista. Dėl to ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta neteisėtai, nesant visų drausminei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (DK 234 straipsnis, 236 straipsnis, 237 straipsnio 1 dalis, 242 straipsnio 2 dalis).

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 234, 236, 237, 240, 242 straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs darbo drausmės skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Dėl to rašytinio pasiaiškinimo nebuvimas negalėjo būti besąlyginis pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Juolab kad ieškovas pateikė rašytinį paaiškinimą dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tik jį pavadino pranešimu, pats ieškovas patvirtino, kad jis klausinėjo direktorę apie atlyginimų pokyčius ir finansinę padėtį mokykloje, paėmė griežtos finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą.
  2. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas už padarytą darbo drausmės pažeidimą ir netinkamą bei nerūpestingą darbo pareigų atlikimą, t. y. už atsisakymą pasirašyti pareiginę instrukciją ir dirbti pagal darbdavio nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles. Ieškovui drausminė nuobauda buvo taikyta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ir jie buvo nurodyti dar prieš skiriant drausminę nuobaudą (buvo pareikalauta iš ieškovo pasiaiškinti dėl aplaidaus neveikimo). Kadangi ieškovui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir apie jas buvo pranešta, abi drausminės nuobaudos galiojo įsakymo atleisti darbuotoją iš darbo priėmimo dieną, todėl kasatorius turėjo teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir nurodė, kad ieškovas, nepagrįstai pasisavinęs mokyklos turtą, pažeidė pareigą sąžiningai dirbti ir saugoti darbdavio turtą, dėl to kasatorius patyrė žalą.

12Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingas išvadas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, taip pat teisingai nurodė, jog įsakyme dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo nenurodyta, dėl kokio konkretaus darbo drausmės pažeidimo skirta nuobauda. Teismas teisingai pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo turėjo būti vertinamas paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne ieškovo veiksmai neapibrėžtu laikotarpiu; juolab kad ieškovas buvo atleistas tik už tai, jog atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją ir dirbti pagal mokyklos vidaus darbo taisykles, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsisakymas pasirašyti pareiginę isntrukciją negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu, jeigu nenustatyta, kokių konkrečių pareigų nevykdė darbuotojas. Ieškovo teigimu, nors kasatorius nurodo, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo skirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nurodytą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, tačiau mokyklos atstovai nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo nubaudimo administracine tvarka ir įpareigojimo atlyginti nuostolius.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo

16DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirtos visos šios trys drausminės nuobaudos, pirmoji, ieškovui skirta drausminė nuobauda – pastaba – kasaciniu skundu neginčijama, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl drausminių nuobaudų – papeikimo ir atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo.

17Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje ieškovui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už tai, kad jis paėmė buhalterijos darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius ir atėjo jų aptarti su direktore. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė 2005 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V1-92 „Dėl buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos“ 2 dalį, 5 dalies a ir d punktų reikalavimus, nepagrįstai viršijo 2006 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V1-22 patvirtintos pareiginės instrukcijos nuostatas; apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas 2007 m. gegužės 8 d. įsakyme skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą – nenurodė konkrečių faktinių ir teisinių šios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų. Teisėjų kolegija nurodo, kad vertinant, kokių konkrečiai pareigų nevykdė ieškovas, turi būti remiamasi pareigine instrukcija, kuriame būtų apibrėžtos ieškovo funkcijos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo įsakymu skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, nurodė, kad ieškovas viršijo pareiginėje instrukcijoje nurodytas darbo funkcijas, tačiau, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, įsakyme nebuvo nurodyta, kokias konkrečiai darbo funkcijas ieškovas vykdė netinkamai ar nevykdė. Teisėjų kolegija, vertindama subjektyviąją darbo drausmės pažeidimo sudėtį, nurodo, kad darbuotojo elgesys, vien tik paėmus dokumentus iš kabineto ir juos atnešus pas direktorę, kad ši atsakytų į darbuotojo iškeltus klausimus, negali būti pripažįstamas kaltu, nes mokyklos direktoriaus įsakymu patvirtintoje Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkoje yra tik bendro pobūdžio normos dėl dokumentų saugojimo mokyklos patalpose tvarkos, o ieškovo pareiginėje instrukcijoje nenurodyta taisyklių, kaip elgtis su saugomais dokumentais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį priėjimas prie dokumentų – teisė susipažinti su dokumentais įstatymų ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka. Dėl to, aplinkybė, kai, mokykloje nesant priimtų tikslių ir konkrečių vidaus taisyklių dėl naudojimosi dokumentais, darbuotojas paėmė tam tikrus dokumentus iš kabineto, bet jų nei pasisavino ar pakeitė įrašus jame, o tik atnešė pas direktorę ir pateikė klausimus dėl paimtų dokumentų turinio, negali būti pripažįstama darbo drausmės pažeidimu.

18Kasatorius skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl darbuotojo pasiaiškinimo nebuvo kaip formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, turi nurodyti protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti, taip pat pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo (DK 35 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad darbdavys turi raštu pareikalauti prasižengusį darbuotoją pasiaiškinti, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Nagrinėjamoje byloje pasiaiškinimo nepareikalavimas nekvalifikuotinas kaip drausminės nuobaudos tvarkos pažeidimas, nes, atsižvelgiant į nurodytą nutartį, pasiaiškinimo nebuvimą pripažinti formaliu pažeidimu galima tik tokiu atveju, jeigu buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir paskirta drausminė nuobauda atitiko pažeidimo sunkumą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta darbo drausmės pažeidimo, todėl ir darbdavio pareigos pareikalauti darbuotoją pasiaiškinti nevykdymas negali būti pripažįstamas DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, o darbdavio pateiktų įrodymų nepakako, kad būtų paneigta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo (CPK 185 straipsnis).

19Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad darbdavio įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas konkretus teisinis ir faktinis jos skyrimo pagrindas, nebuvo pareikalauta iš ieškovo teikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pat neįrodyta, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, konstatuoja, kad kasatorius pažeidė DK 237 straipsnį, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį, todėl kasatoriaus argumentai dėl formalaus darbo drausmės skyrimo tvarkos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

20Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą

21Kasatorius skunde nurodo, kad šalių ginčą dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendę teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

22Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai sutikus su apeliacinės instancijos teismo išvada ir konstatavus, kad ieškovui nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad, pripažinus nepagrįsta ir neteisėta ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, nebegali būti taikomas darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo principas atleidžiant ieškovą iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 dalį, nes, remiantis teismų praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr. 3K-3-299/2004).

23Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), taip pat ir DK 238 straipsnio, reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“, bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo.

24Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nurodo, kad vien tik tas faktas, jog ieškovas atsisakė pasirašyti pakeistą pareiginę instrukciją negali būti pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu. Vvertinant darbo drausmės pažeidimo turinį, vienas iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtos veikos padarinys yra norminio teisės akto, taip pat subjektyviosios darbdavio teisės pažeidimas, pakenkimas jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2–oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad buvo pažeistos kasatoriaus teisės ar pakenkta jo interesams; drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta tik todėl, kad jis atsisakė pasirašyti pakeistą pareiginę instrukciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakeistos pareiginės instrukcijos nepasirašymas, atsisakymas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, yra kitas pagrindas atleisti darbuotoją, nes tokiu atveju keičiasi būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo funkcijos (DK 120 straipsnis), todėl taikoma visiškai kita įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ir atleidimo iš darbo procedūra (DK 129 straipsnis).

25Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, skirdamas šią ginčijamą drausminę nuobaudą, raštu nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti. Teisėjų kolegijai pažymi, kad vien tik pasiaiškinimo nebuvimas nėra pagrindas pripažinti DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau tokiu atveju, nesant byloje darbuotojo raštiško pasiaiškinimo, darbdaviui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti paskirtą drausminę nuobaudą: nagrinėjamoje byloje atsisakymą pasirašyti pareiginę instrukciją. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo jų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos teismo, nepažeidžiant įrodymų įvertinimo taisyklių, nustatyta aplinkybe, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta už pareiginės instrukcijos nepasirašymą ir atsisakymą dirbti pagal šią instrukciją, nors darbdavio įsakyme atleisti ieškovą iš darbo nebuvo tiksliai ir aiškiai nurodyta, už kokius ir kada padarytus darbo drausmės pažeidimus darbuotojui buvo skirta drausminė nuobauda, todėl pripažindintina, jog kasatorius neįrodė šio įsakymo pagrįstumo; juolab kad konstatuota, jog vien tik pareiginės instrukcijos nepasirašymas, toliau atliekant darbo funkcijas darbdavio naudai ir interesais, negali būti pripažįstamas darbo drausmės pažeidimu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pripažįsta nepagrįstais kasatoriaus argumentus dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo.

26Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nedaro įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl jie nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

27Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

28Kasacinis teismas patyrė 46,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 46,98 Lt (keturiasdešimt šešis litus 98ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių drausminių... 6. Ieškovas pagal 2005 m. balandžio 29 d. darbo sutartį dirbo Klaipėdos rajono... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 12. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo... 16. DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti... 17. Drausminės nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237... 18. Kasatorius skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes,... 20. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą... 21. Kasatorius skunde nurodo, kad šalių ginčą dėl ieškovo atleidimo iš darbo... 22. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 23. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu yra... 24. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nurodo, kad vien tik tas faktas, jog... 25. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, skirdamas šią ginčijamą... 26. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nedaro įtakos... 27. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 28. Kasacinis teismas patyrė 46,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 31. Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...