Byla 2A-1055-622/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų I. M. ir S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo kredito unijos „Sveikatos kreditas“ ieškinį atsakovams I. M. ir S. N. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipdamasis į teismą prašė priteisti solidariai iš atsakovų 20 490,12 Lt dydžio skolą, 16 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos 17 038,08 Lt paskolos sumos, laikotarpiu nuo 2011-07-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovai prašė ieškinio netenkinti, kadangi iš paskolos sutartyje nurodytos 18 000 Lt paskolos sumos atsakovė I. M. privalėjo pervesti į kredito unijos „Sveikatos kreditas“ sąskaitą 2 200 Lt pajinių įnašų įsigijimui ir išskaičiavus mokesčius iš ieškovo gavo apie 15 000 Lt paskolos. Atsakovai mano, kad ieškovas palūkanas turėtų skaičiuoti nuo atsakovės realiai gautos paskolos sumos.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė I. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei 18 000 Lt dydžio paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti 16 procentų dydžio metines palūkanas bei mokėti 0,5 procentus delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovas S. N. su ieškovu pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakyti visu savo turtu solidariai su paskolos gavėja I. M.. Paskolos gavėja sutiko, kad kredito unijos valdybos nustatyti mokesčiai būtų nurašyti nuo jos indėlio. Teismas pabrėžė, kad kredito unija negali nurašyti jos nario pajinio įnašo lėšų kaip paskolos grąžinimo įmokos. Konstatavo, jog ieškovas tinkamai informavo atsakovus apie prievolę sumokėti skolą, todėl vienašališkas paskolos sutarties nutraukimas laikytinas teisėtu. Taip pat nurodė, jog ieškovas pagrįstai skaičiavo skolos dydį.

5Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą. Atsakovai nurodė, kad jiems neaišku, kodėl ta pati byla turi net tris skirtingus bylos numerius. Pažymėjo, jog neaišku kokią sumą gavo I. M., nes grynųjų pinigų išmokėjimo kvite netinkamai užfiksuotas pinigų gavimo momentas. Taip pat nurodė, jog ieškovas pinigų į atsakovės sąskaitą nepervedė, o dokumento, patvirtinančio tikslią gautų pinigų sumą byloje nėra. Atsakovė teigia, kad jai grynaisiais kredito unija davė 15 000 Lt dydžio paskolą, tačiau palūkanas, delspinigius skaičiavo nuo dokumentuose įtvirtintos 18 000 Lt dydžio sumos. Nurodė, kad kredito unijai vienašališkai nutraukus sutartį ji nustoja egzistuoti, todėl teismas negali remtis minėta sutartimi spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Teigia, jog buvo pasirašytas 26 000 Lt dydžio vekselis bei gyvybės draudimas, kur naudos gavėjas nurodytas ieškovas.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad ieškinyje nurodytos pinigų sumos yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Pažymėjo, kad klientei negalėjo būti išmokėta kitokia grynųjų pinigų suma, nei nurodyta grynųjų pinigų išmokėjimo kvite, nes prieš išmokant paskolos sumą, pirmiausia įnešami pinigai pajinio įnašo dalies įsigijimui bei visi su paskolos išdavimu susiję administraciniai mokesčiai, ir tik tuomet išmokama visa prašomos paskolos suma.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-02 ieškovas ir atsakovė I. M. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei 18 000 Lt vartojimo paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą paskolą ir mokėti 16 procentų dydžio metines palūkanas pagal šalių sutartą paskolos grąžinimo grafiką iki 2015-06-09, bei mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos (b. l. 9-11). Atsakovas S. N. 2010-06-02 su ieškovu pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atsakyti visu savo turtu solidariai su paskolos gavėja I. M., jeigu ši tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal paskolos sutartį (b. l. 12). 2011-07-05 ieškovas vienašališkai nutraukė paskolos sutartį su atsakove I. M., kadangi atsakovai per jiems išsiųstuose pranešimuose nurodytą terminą nesumokėjo pradelstų paskolos mokėjimų, priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių (b. l. 32).

10Apeliantai nurodė, kad paskolos, grynųjų pinigų pavidalu, suteikimo momentas nėra fiksuotas, todėl nėra aiški perduotos paskolos konkreti suma. Pažymėjo, kad pinigai taip pat nebuvo pervesti į sąskaitą, nes einamoji sąskaita visą laiką buvo tuščia. Taigi iš esmės nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl fakto, ar paskola buvo suteikta ir jeigu buvo suteikta, tai kokia suma buvo perduota atsakovei. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

11Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas nurodo, jog gavus paskolą, ją privalu grąžinti paskolos davėjui (ieškovui). Vertinant bylos faktinius duomenis bei kitas reikšmingas aplinkybes svarbu pastebėti, jog šalys neginčija paskolos sutarties sudarymo fakto bei šios sutarties pagrindu kilusių prievolinių santykių. Atsakovė teigia, kad gavo žymiai mažesnę pinigų sumą nei nurodė ieškovas, bei pažymi, jog pinigų perdavimo-gavimo faktas nėra tinkamai užfiksuotas, todėl bylos duomenys neleidžia teigti, jog paskola apskritai buvo suteikta. Teismas pažymi, jog ieškovas nuo 2010-10-17 iki 2011-06-21 ne kartą kreipėsi į atsakovę ragindamas ją sumokėti skolą (b. l. 16-32), tačiau atsakovė raginimų nevykdė, į teismą dėl nepagrįsto ieškovo reikalavimo nesikreipė. Paskolos suteikimo faktą bei pinigų perdavimą atsakovė pradėjo ginčyti tik ieškovui kreipusis į teismą, nors kaip jau minėta, atsakovas 8 mėnesius nuolat informuodavo atsakovę apie prievolę sumokėti skolą. Duomenų, patvirtinančių mažesnės nei 18 000 Lt dydžio paskolos suteikimą, byloje nėra. Tuo tarpu minėtos paskolos dydį patvirtina paskolos sutartis (b. l. 9), laidavimo sutartis (b. l. 12), paskolos grąžinimo grafikas (b. l. 11), grynųjų pinigų išmokėjimo kvitas (b. l. 57) bei pajinio įnašo sumokėjimas (b. l. 110). Taigi byloje surinktų įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovei buvo suteikta būtent 18 000 Lt dydžio paskola, todėl atsakovės teiginiai, dėl mažesnio paskolos dydžio ar paskolos nesuteikimo, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei kitas reikšmingas aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl 18 000 Lt dydžio skolos priteisimo ieškovui.

12Atsakovė taip pat nurodė, jog 16 procentų dydžio metinės palūkanos yra per didelės, pažeidžia vartotojo interesus ir teises. Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CPK 6.37 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudarytas pagrindas šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju, šalys susitarė dėl 16 procentų dydžio metinių palūkanų (b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalys sudarė sutartį dėl vartojamosios paskolos suteikimo, todėl šios sutarties nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į vartotojo, kaip silpnesnės sandorio šalies, interesus ir teises. Pažymėtina, jog paskolos gavėjas yra privatus fizinis asmuo, duomenų, jog ieškovas kredito unija „Sveikatos kreditas“ būtų patyręs nuostolių, dėl laiku negrąžinto kredito, byloje nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, jog 16 procentų dydžio metinės palūkanos yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

13Kiti apeliacinio skundo argumentai, nagrinėjant ginčą dėl paskolos prievolinių santykių atsiradimo ir jų vykdymo, teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

14Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pateikdami apeliacinį skundą atsakovai teismo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo (b. l. 95). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-27 nutartimi atsakovų apeliacinį skundą priėmė ir atidėjo 615 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio sprendimo (nutarties) byloje priėmimo (b. l. 102). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų patvirtinančių, jog žyminis mokestis būtų sumokėtas, byloje nėra, todėl iš atsakovų priteistinas 615 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 84 straipsnis).

15Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su paskolos prievoliniais teisiniais santykiais, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias palūkanų dydį už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl nepagrįstai ieškovui priteisė 16 procentų dydžio metines palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimas keistinas – priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 17 038,08 Lt sumos nuo sutarties nutraukimo momento (2011-07-06) iki paskolos grąžinimo dienos.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

18Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą:

19pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistos 16 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 17 038,08 Lt sumos nuo 2011-07-06 iki paskolos grąžinimo dienos – priteisti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovų I. M. ir S. N. solidariai 615 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipdamasis į teismą prašė priteisti solidariai iš atsakovų 20... 3. Atsakovai prašė ieškinio netenkinti, kadangi iš paskolos sutartyje... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-23 sprendimu ieškinį tenkino... 5. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos... 6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 9. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-06-02 ieškovas ir atsakovė... 10. Apeliantai nurodė, kad paskolos, grynųjų pinigų pavidalu, suteikimo... 11. Pagal CK 6.780 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 12. Atsakovė taip pat nurodė, jog 16 procentų dydžio metinės palūkanos yra... 13. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nagrinėjant ginčą dėl paskolos... 14. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pateikdami apeliacinį skundą... 15. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 17. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 18. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą:... 19. pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui priteistos 16 procentų dydžio... 20. Priteisti iš atsakovų I. M. ir S. N. solidariai 615 Lt dydžio žyminį...